Išvykimai
Nuo 1990 m. gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 883 tūkst. – tai sudaro apie 24 proc. gyventojų. Dėl natūralios žmonių kaitos (gimimų bei mirimų) gyventojų skaičius sumažėjo 177 tūkst., o dėl emigracijos – net 707 tūkst. Nors emigracija pati savaime nėra neigiamas reiškinys, tačiau Lietuvos atveju dideli emigracijos ir neproporcingai maži imigracijos mastai kelia šaliai nemažai iššūkių: kinta šalies demografinė struktūra (visuomenė sensta), ima trūkti darbo jėgos, nuteka protai.
Beveik 72 proc. emigrantų yra 15–44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik apie 37 proc. visų gyventojų. Ilgainiui emigracijos nulemtas jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas sukelia rimtas demografines problemas – mažėja santuokų skaičius, gimstamumas, pradeda trūkti darbo jėgos, vis mažesnis dirbančių skaičius turi išlaikyti didėjantį nedirbančių skaičių.
Jau daugelį metų pagrindinė lietuvių emigrantų tikslo šalis yra Jungtinė Karalystė – vidutiniškai 47 proc. visų išvykstančiųjų renkasi šią valstybę. Kitos populiarios emigracijos šalys – Norvegija, Airija, Vokietija.
Imigrantai
Lietuvoje didžiąją dalį imigrantų (vidutiniškai apie 80 proc.) sudaro grįžtantys lietuviai. Daugiausia atvykstančių užsieniečių sudaro asmenys iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos (apie 10 proc.). Europos Sąjungos piliečiai sudaro tik apie 3 proc. imigrantų skaičiaus. Dažniausiai jie atvyksta iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos.
Grįžtamoji migracija
Beveik pusė (45 proc.) lietuvių grįžta iš Jungtinės Karalystės. Kita didelė dalis (apie 26 proc.) – iš Norvegijos, Airijos, Vokietijos.
Informacija parengta pagal Europos migracijos tinklo (EMT) duomenis