Marijampolietė Greta Blažė kūrybines idėjas, atrodo, semia kaip iš gausybės rago… Jau vien pavasarį Šunskų miške jos organizuota Suvalkijos kūrėjų jungtinė fotosesija sulaukė daug dėmesio ir palaikymo. Profesionali etnologė ir fotografė sako, kad šis tęstinis projektas yra šiandienos amato ir papročių stilizuotas įamžinimas, todėl įvairūs kūrėjai pasirodys ir kitose tradicinių šeimos ir kalendorinių švenčių fotosesijose visus metus. Tautinio identiteto paieškos kūryboje ją nuolat skatina tobulėti, ieškoti bendraminčių ir kurti menišką verslą.
Pasirinkti etnologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete Gretą paskatino dar mokykloje pamėgta istorija. „Vietoje sausų istorijos studijų, kuriose daugiausia yra teorijos, pasirinkau įdomesnę kultūros ir tradicijų istorijos sritį – etnologiją. Mane traukė dvasinė kultūra – Lietuvos ir Europos šeimos papročiai“.
2012 metais baigusi studijas Greta dar susidomėjo ir fotografija. „Jau ir anksčiau padėdavau mamai organizuoti šventes. Ji – mokytoja, o laisvalaikiu papildomai dirbo švenčių organizatore ir dekoratore. Aš fotografuodavau jos darbus mėgėjišku fotoaparatu, vėliau nusipirkau kokybiškesnį, lankiau įvairius kursus. Taip atradau kūdikių ir vaikų fotografiją. Man ji pati mieliausia. Šiuo metu tai pagrindinis mano darbas“, – pasakoja Greta, neseniai įkūrusi fotostudiją „Gera prisiminti“.
Prakalbus apie naujagimių fotografavimą, pašnekovė pripažįsta, kad tai subtili ir nenuspėjama fotografijos sritis. „Be tam tikrų žinių, praktikos ir specialių priemonių padaryti naujagimio fotosesiją būtų sudėtinga. Aš fotografuoju privačiame name įsirengtoje nedidelėje studijoje, bet tai galima daryti ir kituose namuose.
Patalpoje turi būti atitinkama temperatūra – beveik
30 laipsnių. Fotosesijoje naudoju „baltą garsą“ su motinos širdies plakimo ritmu. Tas skambesys nėra labai malonus, tačiau kūdikiui primena garsą, kurį jis girdėjo motinos įsčiose. Dažnai kūdikį tai nuramina. Ši fotografijos sritis ypatinga dar ir tuo, kad modelis visą laiką miega. Bent jau stengiamės, kad taip būtų. Kad vaikas būtų ramus ir miegotų, labai pasitarnauja mūsų mamų ir močiučių laikais populiarus kūdikio vystymas. Kadangi 9 mėnesius vaikas praleido suspaustas, todėl jis jaučiasi nesaugiai nuogas atviroje vietoje. Suvystytus kūdikius paguldome lėlės dydžio lovytėje, taip pat panaudojami vystyklai, rūbeliai, pintinėlės, gėlės ir kiti estetiški daiktai, padedantys sukurti gražią kompoziciją.
Tiesa, pastaruoju metu labai pamėgau ir nuogo kūdikio, miegančio tėvų rankose fotografijas. Tam užtenka tik juodo fono. Nepaprastas kontrastas, kai į du delnus telpa visas žmogus, sukuria jaukaus trapumo ir bejėgiškumo įspūdį. Naujagimių fotografija ir yra šio įspūdžio perteikimo menas“.
Paklausta, ar tenka susidurti su vis dar pasitaikančia nuomone, kad fotografuoti mažą vaiką yra blogas ženklas, Greta nusišypso, bet ir labai rimtai paaiškina: „Prietarai, susiję su vaikų nužiūrėjimu informacijos ir technologijų amžiuje yra tikras fenomenas. Tai senovės lietuvių pasaulėžiūros palikimas. Nėra labai daug likusių mitologizuotų tikėjimų, bet tėvų požiūris, kad vaiką gali nužiūrėti, vis dar gajus. Senovės lietuvio suvokimas apie pasaulį ir gyvenimą buvo grįstas prietarais ir ritualais, bet slenkant amžiams viskas su besikeičiančiu pasauliu nyko. Vis dėlto ir šiandien savo facebook paskyrose kai kurie tėvai dengia vaikų veidus, o keliuose forumuose netgi teko skaityti, kad pavyzdžiui, metus (iki krikšto) savo vaiko net kaimynėms nerodė, kad piktu žvilgsniu nepalydėtų. Bloga akis daugelyje kultūrų ypač demonizuojama. Žmonės netgi naudoja įvairias apsaugas, pavyzdžiui, rišamas ant riešo raudonas siūlas. Mano dukrelė taip pat raudoną siūlą gavo dovanų ir sėkmingai nešioja, tačiau tai darome dėl pramogos, nes tikime, kad geriau skleisti savo šypseną, įamžinti ją gražiose nuotraukose, nei apsunkinti galvą negatyviais prietarais“.
Pozityvumas, optimizmas, atvira žmogaus širdis – Dievo dovana, bet Greta pateisina ir tuos, kurie tiesiog neturi jokio poreikio viešinti savo ir savo vaikų gyvenimo. „Kiekvieno žmogaus požiūris yra gerbtinas. Svarbu, kad gyventi būtų gera.“
Aldona KALINAUSKIENĖ,
Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo