Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ projekto koordinatorius Justinas UBA.
– Ar emigravimas, turint omenyje lietuvių išvykimą gyventi ir dirbti į kitas šalis, jūsų manymu, tebėra didelė problema mūsų šaliai?
– Taip, išvykimas buvo ir lieka problema – netenkame didelio kiekio darbingo amžiaus žmonių. Vis dėlto yra ir tendencija grįžti. Nemaža dalis studijuoti svetur išvykusio jaunimo grįžta arba planuoja grįžti ateityje. Tiesa, planai koreguojasi atsiradus užsienyje geroms karjeros galimybėms arba suradus antrąją pusę.
– Kokie žmonės, jų grupės emigruoja dažniausiai?
– Kaip minėjau, nemažai išvyksta jaunimo. Vis dėlto gausiausia emigrantų kategorija – išvykę padirbėti dėl ekonominių priežasčių. Pastebima, kad daugiausia emigruoja žemesnės kvalifikacijos darbuotojų.
Tarp ekonominių emigrantų taip pat yra nemažai grįžtančių, norinčių grįžti. Tačiau bijomasi, kad grįžus pablogės gyvenimo kokybė. Todėl mes patariame, netgi konsultuojame tokius žmones – planuokite grįžimą iš anksto, viską gerai apgalvokite, kad nebūtų streso, kad ilgokai pagyvenus užsienyje neištiktų kultūrinis šokas. Ieškokite darbo, būsto, dar būdami užsienyje.
– Emigracija iš Lietuvos, įprasta teigti, masinė. O grįžimų atvejai – ar jų daug?
– Grįžimų ypač padaugėjo šiais metais. Ar tai tendencija – dar sunku spręsti, tačiau statistika rodo, kad šia prasme pastarieji metai rekordiniai grįžimų atvejais ir emigracijos mąsto mažėjimu. Per keletą šių metų mėnesių pirmą kartą kelių dešimtmečių emigracijos istorijoje grįžimo atvejų pasitaikė daugiau, negu emigravimo.
Noras grįžti ir gyventi Lietuvoje rodo pagerėjusias galimybes kurti verslą bei karjerą čia. Pastebima, kad grįžtama ne tik į Vilnių – gana daug yra grįžtančių iš užsienio šalių į savo gimtuosius miestus.
Pozityvi emigracijos pusė yra tai, kad jauni žmonės įgyja išsilavinimą, pamato pasaulį, o vėliau įgytas žinias, pasisemtą patirtį iš kitų šalių kultūrų pritaiko mūsų šalyje, neretai – savo gimtuosiuose miestuose.
