Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Išsilavinusiam jaunimui atvirumas pasauliui – didelis privalumas

Apie emigraciją ar laikiną gyvenimą, mokymąsi, karjerą užsienio šalyse savo patirtimi dalijasi jaunimas. Ar pokalbio dalyvės – emigrantės? Oficialiai emigrantais laikomi asmenys, daugiau nei vienerius metus gyvenantys užsienyje. Tačiau tai – labiau ribas apibrėžianti etiketė. Dažnai jauni žmonės savo buvimą užsienio šalyse vertina kaip patirties įgijimą. Galbūt tai pritaikys vėliau savo šalyje, o gal ir ne, bet būdami lietuviais ir prisidėdami prie pasaulio pažangos bet kurioje šalyje vis tiek įneš indėlį ir į Lietuvą.

Gyvenimas užsienyje patrauklus galimybėmis, laisve, o įgyta patirtis vėliau gali praversti ir savo šaliai
„Jaučiuosi auganti visomis prasmėmis“, – sako Eglė Kryžanauskaitė. Per savo gyvenimo ir studijų bei darbo metus užsienio šalyse ji sukaupė daug profesinių žinių, sutiko begalę įdomių žmonių, patobulino anglų kalbą.Iš Marijampolės kilusi Eglė Kryžanauskaitė jau ne vienerius metus ir dirba, ir studijuoja užsienyje. Nepaisant to, prisipažįsta netaikanti sau termino „emigrantė“. „Nemėgstu savęs vadinti emigrante, netgi laikina. Manau, kad bet koks etikečių lipdymas tik dar labiau sustiprina šio termino demonizavimą ir neigiamą konotaciją.“
– Esu studentė, studijuojanti užsienyje, Nyderlanduose, – pasakoja Eglė. – Dabar, vasarą, dirbu Amerikoje pagal „Work and Travel“ („Dirbu ir keliauju“) programą (jau trečią kartą). Prieš tai gyvenau ir dirbau Vokietijoje, Frankfurte prie Maino, JAV, Niujorke, studijavau Italijoje, Romoje.
Paklausta apie sprendimo semtis patirties užsienyje priežastis, pašnekovė sako, kad tai – tiesiog puiki galimybė įgyti patirties, žinių, pažinti gyvenimą. „Pirmą kartą išvykau pagal studijų mainų programą „Erasmus“ antrame kurse, sekdama kitų pavyzdžiu ir vedama troškimo patirti kažką naujo, išbandyti save kitoje aplinkoje, – prisimena E. Kryžanauskaitė. – Nuo to laiko nenustoju keliauti ir gyventi užsienyje. Po bakalauro studijų atlikau praktiką ir dirbau Frankfurte, Vokietijoje, tuomet nusprendžiau pradėti magistro studijas. Gavusi pasiūlymą studijuoti užsienyje, galimybę toliau mokytis Lietuvoje atmečiau. Prioritetas buvo aukštus reitingus užimantis užsienio universitetas. Sprendimas mokytis ir dirbti užsienyje, mano manymu, labai pateisino viltis. Per šiuos metus sutikau begalę įdomių žmonių, turiu draugų visame pasaulyje, patobulėjo mano anglų kalba, taip pat sukaupiau daugiau žinių profesinėje srityje. Jaučiuosi auganti visomis prasmėmis. Gyvenimas užsienyje patrauklus galimybėmis, laisve, esu nuolat apsupta skirtingų kultūrų, žmonių. Užsienyje jaučiu mažiau spaudimo dėl savo sprendimų ar gyvenimo planų. Lietuvoje, manau, žmonės per daug skuba gyventi. Užsienyje viskas laisviau, liberaliau, galima turėti įvairius gyvenimo scenarijus ar juos keisti, nėra vieno teisingo gyvenimo modelio“.
Ateityje E. Kryžanauskaitė sako neatmetanti galimybės grįžti į Lietuvą.
Emigracijos procesas, jos manymu, žvelgiant išvykusiųjų akimis, turi ir teigiamą, ir neigiamą aspektus. Tai – gana daug emocinio streso sukeliantis procesas, neleng-vas būna adaptacijos periodas. Visuomet esi lyg iškarpa, priklijuota prie paveikslo, visuomet esi užsienietis. Kita vertus, šiais globalizacijos ir masinės migracijos laikais viename mieste ar kaimynystėje sugyvena begalės skirtingų kultūrų. Iš to galima pasisemti teigiamos patirties.
Galimybės mokytis, įgyti darbo, karjeros patirties užsienyje, pašnekovės įsitikinimu – vienareikšmiškai naudingos. Patirtis ir žinios, gyvenimiškos, ir profesinės, anksčiau ar vėliau pasitarnaus tėvynės labui.

Medikai Vokietijoje gerbiami, geros sąlygos tobulėti
Aistė Mockutė medikės karjeros Vokietijoje siekė kryptingai. Dabar džiaugiasi mėgstama veikla, geromis darbo sąlygomis ir galimybėmis tobulėti.Buvusi marijampolietė Aistė Mockutė Lietuvoje baigė medicinos studijas. Tačiau šiuo metu savo karjerą ir šeimą kuria Vokietijoje.
A. Mockutė 2009 metais baigė Rygiškių Jono gimnaziją, tais pačiais metais įstojo studijuoti medicinos. Iškart po šešerius metus trukusių studijų išvyko dirbti ir gyventi į Vokietiją. Dirba gydytoja rezidente Eizenacho miesto ligoninėje. Jos sritis – radiologija. Tiesa, su vyru Rudolfu dabar yra susilaukę mažylio, tad pastaruoju metu daugiau atsidavusi šeimai.
Sprendimą išvykti dirbti į Vokietiją lėmė penktame kurse Liubeko miesto ligoninėje atlikta praktika. Nutarė sąmoningai siekti karjeros šioje šalyje. Kitais metais A. Mockutė išvyko į Berlyną, kur vienoje iš ligoninių atliko internatūrą. Tuo metu sako stengusis pasisemti kuo daugiau praktikos iš skirtingų medicinos sričių, kad galėtų apsispręsti dėl ateities. Pradėjo domėtis radiologija, bendrauti su šios srities specialistais. Keletą savaičių praleido radiologijos skyriuje stebėdama kasdieninį specialistų darbą, mokėsi vertinti rentgeno nuotraukas. Tuomet tikina supratusi, kad savo ateitį nori skirti būtent šiai sričiai.
Po diplomo atsiėmimo Vilniuje, jau kitą savaitę A. Mockutė išvyko į Vokietiją atlikti praktikos vienoje iš Frankfurto ligoninių radiologijos skyriuje. Po to – jau ieškoti nuolatinio darbo.
Kas lėmė apsisprendimą kryptingai siekti karjeros Vokietijoje? Jau pirmosios praktikos metu A. Mockutė sako supratusi, kad tai jai labai tinkamas kelias. Patiko darbo sąlygos, kolegų geranoriškumas, žmonių mentalitetas, teigiamas požiūris į medikus. „Jau pirmais studijų metais rimtai svarsčiau, kokios perspektyvos manęs laukia pabaigus mediciną Lietuvoje, – pasakoja jauna moteris. – Pastebėjau, jog nemokamų vietų į rezidentūros programą populiariose specializacijose Vilniuje yra vos viena ar keletas, daugumai būsimų gydytojų tenka rinktis ne jų išsvajotąsias specialybes, tačiau tas, kuriose yra laisvų vietų. Mintis, kad galbūt reikėtų dirbti ne savo norimą darbą, buvo pagrindinis motyvas išvykti. Jaunatviškas noras keliauti, pažinti kitas šalis ir kultūras pridėjo dar daugiau motyvacijos. Pirmą kartą išvykti į svetimą šalį vienai buvo nedrąsu, tačiau po sėkmingų praktikų nebeliko jokių dvejonių“.
Vokietija, pasak A. Mockutės, labiausiai jaunus medikus traukianti šalis. Gydytojų čia nepakanka, tad užsieniečiai medikai laukiami. Tiesa, norintiems dirbti Vokietijos medicinos sistemoje tenka pasistengti: privalu gauti vokišką gydytojo licenciją, įgyti kalbos sertifikatą. Vokiečių kalbos A. Mockutė mokytis pradėjau būdama trečiame kurse, tad po keleto metų intensyvių kursų sėk-mingai išlaikyti kalbos egzaminą nebuvo sunku.
Darbo sąlygos Vokietijoje patenkina daugumos lūkesčius – patogus darbo laikas, viliojantis atlyginimas, nuolatinis karjeros tobulinimas stažuotėse, ilgos metinės atostogos. O labiausiai žavintis dalykas yra tai, jog gydytojas čia yra gerbiamas ir vertinamas.
Darbo aplinka maloni, veiklos paskirstymas gerai organizuotas. Vadovai – supratingi ir kolegiški.
Lietuva, pašnekovės pastebėjimu, neatsilieka nuo Vokietijos pažangos prasme. Kaip ir Vokietijoje, čia atliekami visi šiuolaikiniai diagnostiniai tyrimai, ir Lietuvos, ir Vokietijos radiologijos centruose magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai atliekami galingais aukštos skiriamosios gebos magnetinio rezonanso tomografais.
Tačiau požiūris į specialistus, darbo organizavimas skiriasi. Atlyginimų skirtumas taip pat nemažas. „Čia visiškai nebūtina užsikrauti sau didžiulio darbo krūvio, kaip kad daro dauguma mano amžiaus kolegų Lietuvoje. Kad galėtų uždirbti ir kokybiškai gyventi, jiems tenka plėšytis ne už vieną etatą. Aš galėjau leisti sau tobulėti pasirinktoje srityje ir kartu rašyti daktaro disertaciją. Laisvo laiko užtenka, dirbti savaitgaliais tenka vos kartą per du mėnesius“, – pasakojo pašnekovė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...