Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Išsilavinusiam jaunimui atvirumas pasauliui – didelis privalumas

Apie emigraciją ar laikiną gyvenimą, mokymąsi, karjerą užsienio šalyse savo patirtimi dalijasi jaunimas. Ar pokalbio dalyvės – emigrantės? Oficialiai emigrantais laikomi asmenys, daugiau nei vienerius metus gyvenantys užsienyje. Tačiau tai – labiau ribas apibrėžianti etiketė. Dažnai jauni žmonės savo buvimą užsienio šalyse vertina kaip patirties įgijimą. Galbūt tai pritaikys vėliau savo šalyje, o gal ir ne, bet būdami lietuviais ir prisidėdami prie pasaulio pažangos bet kurioje šalyje vis tiek įneš indėlį ir į Lietuvą.

Gyvenimas užsienyje patrauklus galimybėmis, laisve, o įgyta patirtis vėliau gali praversti ir savo šaliai
„Jaučiuosi auganti visomis prasmėmis“, – sako Eglė Kryžanauskaitė. Per savo gyvenimo ir studijų bei darbo metus užsienio šalyse ji sukaupė daug profesinių žinių, sutiko begalę įdomių žmonių, patobulino anglų kalbą.Iš Marijampolės kilusi Eglė Kryžanauskaitė jau ne vienerius metus ir dirba, ir studijuoja užsienyje. Nepaisant to, prisipažįsta netaikanti sau termino „emigrantė“. „Nemėgstu savęs vadinti emigrante, netgi laikina. Manau, kad bet koks etikečių lipdymas tik dar labiau sustiprina šio termino demonizavimą ir neigiamą konotaciją.“
– Esu studentė, studijuojanti užsienyje, Nyderlanduose, – pasakoja Eglė. – Dabar, vasarą, dirbu Amerikoje pagal „Work and Travel“ („Dirbu ir keliauju“) programą (jau trečią kartą). Prieš tai gyvenau ir dirbau Vokietijoje, Frankfurte prie Maino, JAV, Niujorke, studijavau Italijoje, Romoje.
Paklausta apie sprendimo semtis patirties užsienyje priežastis, pašnekovė sako, kad tai – tiesiog puiki galimybė įgyti patirties, žinių, pažinti gyvenimą. „Pirmą kartą išvykau pagal studijų mainų programą „Erasmus“ antrame kurse, sekdama kitų pavyzdžiu ir vedama troškimo patirti kažką naujo, išbandyti save kitoje aplinkoje, – prisimena E. Kryžanauskaitė. – Nuo to laiko nenustoju keliauti ir gyventi užsienyje. Po bakalauro studijų atlikau praktiką ir dirbau Frankfurte, Vokietijoje, tuomet nusprendžiau pradėti magistro studijas. Gavusi pasiūlymą studijuoti užsienyje, galimybę toliau mokytis Lietuvoje atmečiau. Prioritetas buvo aukštus reitingus užimantis užsienio universitetas. Sprendimas mokytis ir dirbti užsienyje, mano manymu, labai pateisino viltis. Per šiuos metus sutikau begalę įdomių žmonių, turiu draugų visame pasaulyje, patobulėjo mano anglų kalba, taip pat sukaupiau daugiau žinių profesinėje srityje. Jaučiuosi auganti visomis prasmėmis. Gyvenimas užsienyje patrauklus galimybėmis, laisve, esu nuolat apsupta skirtingų kultūrų, žmonių. Užsienyje jaučiu mažiau spaudimo dėl savo sprendimų ar gyvenimo planų. Lietuvoje, manau, žmonės per daug skuba gyventi. Užsienyje viskas laisviau, liberaliau, galima turėti įvairius gyvenimo scenarijus ar juos keisti, nėra vieno teisingo gyvenimo modelio“.
Ateityje E. Kryžanauskaitė sako neatmetanti galimybės grįžti į Lietuvą.
Emigracijos procesas, jos manymu, žvelgiant išvykusiųjų akimis, turi ir teigiamą, ir neigiamą aspektus. Tai – gana daug emocinio streso sukeliantis procesas, neleng-vas būna adaptacijos periodas. Visuomet esi lyg iškarpa, priklijuota prie paveikslo, visuomet esi užsienietis. Kita vertus, šiais globalizacijos ir masinės migracijos laikais viename mieste ar kaimynystėje sugyvena begalės skirtingų kultūrų. Iš to galima pasisemti teigiamos patirties.
Galimybės mokytis, įgyti darbo, karjeros patirties užsienyje, pašnekovės įsitikinimu – vienareikšmiškai naudingos. Patirtis ir žinios, gyvenimiškos, ir profesinės, anksčiau ar vėliau pasitarnaus tėvynės labui.

Medikai Vokietijoje gerbiami, geros sąlygos tobulėti
Aistė Mockutė medikės karjeros Vokietijoje siekė kryptingai. Dabar džiaugiasi mėgstama veikla, geromis darbo sąlygomis ir galimybėmis tobulėti.Buvusi marijampolietė Aistė Mockutė Lietuvoje baigė medicinos studijas. Tačiau šiuo metu savo karjerą ir šeimą kuria Vokietijoje.
A. Mockutė 2009 metais baigė Rygiškių Jono gimnaziją, tais pačiais metais įstojo studijuoti medicinos. Iškart po šešerius metus trukusių studijų išvyko dirbti ir gyventi į Vokietiją. Dirba gydytoja rezidente Eizenacho miesto ligoninėje. Jos sritis – radiologija. Tiesa, su vyru Rudolfu dabar yra susilaukę mažylio, tad pastaruoju metu daugiau atsidavusi šeimai.
Sprendimą išvykti dirbti į Vokietiją lėmė penktame kurse Liubeko miesto ligoninėje atlikta praktika. Nutarė sąmoningai siekti karjeros šioje šalyje. Kitais metais A. Mockutė išvyko į Berlyną, kur vienoje iš ligoninių atliko internatūrą. Tuo metu sako stengusis pasisemti kuo daugiau praktikos iš skirtingų medicinos sričių, kad galėtų apsispręsti dėl ateities. Pradėjo domėtis radiologija, bendrauti su šios srities specialistais. Keletą savaičių praleido radiologijos skyriuje stebėdama kasdieninį specialistų darbą, mokėsi vertinti rentgeno nuotraukas. Tuomet tikina supratusi, kad savo ateitį nori skirti būtent šiai sričiai.
Po diplomo atsiėmimo Vilniuje, jau kitą savaitę A. Mockutė išvyko į Vokietiją atlikti praktikos vienoje iš Frankfurto ligoninių radiologijos skyriuje. Po to – jau ieškoti nuolatinio darbo.
Kas lėmė apsisprendimą kryptingai siekti karjeros Vokietijoje? Jau pirmosios praktikos metu A. Mockutė sako supratusi, kad tai jai labai tinkamas kelias. Patiko darbo sąlygos, kolegų geranoriškumas, žmonių mentalitetas, teigiamas požiūris į medikus. „Jau pirmais studijų metais rimtai svarsčiau, kokios perspektyvos manęs laukia pabaigus mediciną Lietuvoje, – pasakoja jauna moteris. – Pastebėjau, jog nemokamų vietų į rezidentūros programą populiariose specializacijose Vilniuje yra vos viena ar keletas, daugumai būsimų gydytojų tenka rinktis ne jų išsvajotąsias specialybes, tačiau tas, kuriose yra laisvų vietų. Mintis, kad galbūt reikėtų dirbti ne savo norimą darbą, buvo pagrindinis motyvas išvykti. Jaunatviškas noras keliauti, pažinti kitas šalis ir kultūras pridėjo dar daugiau motyvacijos. Pirmą kartą išvykti į svetimą šalį vienai buvo nedrąsu, tačiau po sėkmingų praktikų nebeliko jokių dvejonių“.
Vokietija, pasak A. Mockutės, labiausiai jaunus medikus traukianti šalis. Gydytojų čia nepakanka, tad užsieniečiai medikai laukiami. Tiesa, norintiems dirbti Vokietijos medicinos sistemoje tenka pasistengti: privalu gauti vokišką gydytojo licenciją, įgyti kalbos sertifikatą. Vokiečių kalbos A. Mockutė mokytis pradėjau būdama trečiame kurse, tad po keleto metų intensyvių kursų sėk-mingai išlaikyti kalbos egzaminą nebuvo sunku.
Darbo sąlygos Vokietijoje patenkina daugumos lūkesčius – patogus darbo laikas, viliojantis atlyginimas, nuolatinis karjeros tobulinimas stažuotėse, ilgos metinės atostogos. O labiausiai žavintis dalykas yra tai, jog gydytojas čia yra gerbiamas ir vertinamas.
Darbo aplinka maloni, veiklos paskirstymas gerai organizuotas. Vadovai – supratingi ir kolegiški.
Lietuva, pašnekovės pastebėjimu, neatsilieka nuo Vokietijos pažangos prasme. Kaip ir Vokietijoje, čia atliekami visi šiuolaikiniai diagnostiniai tyrimai, ir Lietuvos, ir Vokietijos radiologijos centruose magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai atliekami galingais aukštos skiriamosios gebos magnetinio rezonanso tomografais.
Tačiau požiūris į specialistus, darbo organizavimas skiriasi. Atlyginimų skirtumas taip pat nemažas. „Čia visiškai nebūtina užsikrauti sau didžiulio darbo krūvio, kaip kad daro dauguma mano amžiaus kolegų Lietuvoje. Kad galėtų uždirbti ir kokybiškai gyventi, jiems tenka plėšytis ne už vieną etatą. Aš galėjau leisti sau tobulėti pasirinktoje srityje ir kartu rašyti daktaro disertaciją. Laisvo laiko užtenka, dirbti savaitgaliais tenka vos kartą per du mėnesius“, – pasakojo pašnekovė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mediko kelią parodė mama

    2022-01-24Mediko kelią parodė mama
    Praėjusių metų gruodį vykusiame Marijampolės savivaldybės mero padėkos vakare buvo pagerbti Marijampolės ligoninės medikai, pasiaukojančiai gydę ligonius nuo pasaulį užpuolusios COVID-19 ligos, organizavę darbą taip, kad gydymo paslaugos būtų kiek įmanoma prieinamos visiems, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų šia sunkia liga. Dviem ligoninės darbuotojoms buvo įteikti Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliai. Apie Vidaus ligų gydytoją Nelią Radzevičiūtę jau pasakojome „Suvalkiečio“ skaitytojams. Šiandien kalbamės su ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresniąja slaugos administratore Inga Ragaišiene, kuri Šv. Jurgio medaliu apdovanota už darbo organizavimą įveikiant COVID-19 iššūkius. Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – tarsi ligoninės veidrodis. Būtent pabuvojęs jame ...
  • Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo

    2022-01-24Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo
    Sparčiai šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, sumušti visi sergamumo rekordai. Statistikos departamentas vakar pranešė , kad ketvirtadienį Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų registruota 7057. Tai didžiausias naujų susirgimo atvejų per parą skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Automatiškai išaugo ir darbo mobiliuose punktuose, laboratorijose. Dėl to ilgiau tenka laukti eilės tyrimui ir atsakymo. Loreta TUMELIENĖ Pasak Marijampolės savivaldybės mobilaus punkto koordinatorės Ilmos Lementauskienės, jau nuo sausio pradžios stebimas smarkiai išaugęs PGR tyrimų poreikis. Punkte atsirado daugiau darbo, gali būti ir eilių, kada galima gauti tyrimą, gali tekti palaukti ir iki ...
  • Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti

    2022-01-24Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti
    Per 2021-uosius Marijampolės savivaldybės teritorijoje nustatyta 170 transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimų, o Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje – 241. Per šių metų dvi sausio savaites Marijampolės savivaldybėje – jau 21 toks atvejis. Šią informaciją pateikęs Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys sako, kad dažnas tokį pažeidimą padaręs vairuotojas nemaloniai nustemba sužinojęs, kad jam gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas mažiausiai trims mėnesiams. Vairuotojai negali patikėti, kad toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kad už tai taip skaudžiai baudžiama. Dirbtinai provokavo situaciją Sausio pradžioje į tokią situaciją patekęs marijampolietis Arvydas savo istorija pasidalijo su skaitytojais, kad jie žinotų, ...
  • Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)

    2022-01-24Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)
    Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių vadovės apžvelgė 2021-uosius metus: kiek gimimų, santuokų ir ištuokų, mirčių per metus įregistruota skyriuose, kokie populiariausi buvo vaikų vardai. Loreta TUMELIENĖ Marijampolės savivaldybėje Pasak Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Romos Grigienės, praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje gimė 482 vaikučiai: 226 mergaitės ir 256 berniukai. Praėjusiais metais sulaukta šešių porų dvynių: vienos mergaičių poros ir penkių berniukų porų. Į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukti 92 naujagimiai, gimę užsienyje. Mūsų kraštiečiai daugiausia vaikų susilaukė Jungtinėje Karalystėje – 30, Vokietijoje – 14, Norvegijoje – 11, Airijoje – 7, Danijoje – 8, Švedijoje – 3, Nyderlanduose – 4, Rusijoje – ...
  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...
  • Spalvotos istorijos

    2022-01-19Spalvotos istorijos
    Patašinės bibliotekoje veikia Saliomijos Sabaliauskienės rankdarbių paroda „Spalvotos istorijos“. Šalia Patašinės, mažame Kuktų kaimelyje, gyvenančios kūrėjos darbai jau pirmąją parodos dieną nepaliko abejingų. Neįtikėtinas kruopštumas! Pavydėtina talentų puokštė! Stipri motyvacija ieškantiems savo kūrybinių galių! Ilgai kūrusi tik sau ir artimiesiems talentinga, bet labai kukli moteris 2021-aisiais mažuosius Patašinės bibliotekos lankytojus ryžosi pradžiuginti savo modeliuotų rūbų paroda lėlėms. Visą birželį antram gyvenimui prikeltos lėlės džiugino Patašinės vaikus. Ypač paroda domėjosi mergaitės, svajojančios tapti modeliais bei kurti išskirtinius (gal net princesėms skirtus…) drabužius. Keletą puošnių lėlių Saliomija Sabaliauskienė tada padovanojo Patašinės universalaus daugiafunkcio centro ugdytiniams. Tai buvo nedrąsus debiutinis žingsnelis, supažindinant bendruomenę su ...
  • Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios…

    2022-01-15Iš tamsos į šviesą – ir vėl iš pradžios...
    Gyvenime daug matę ir visokiausių patirčių turintys žmonės vis dažniau pripažįsta, kad šiandienos šurmuliuojančiame, skubančiame, konkuruojančiame ir į technologijas panirusiame pasaulyje yra dvi tikros vertybės: laikas ir tyla… Na, tylą dar galima susikurti dirbtinai, o laiko nei užtversi aptvarais – lyg avių pulką, kad neišsisklaidytų, nei sulaikysi galingiausiomis užtvankomis – kaip galingą upės srovę, nors trumpam. Jis kažkur čia, mes esame jame to nejausdami – tačiau kas atsakys į klausimą „O kas yra laikas?“ „Trumpalaikiškumas“ – taip savo darbų parodą pavadino Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje dirbanti Nijolė Skroblienė. Paroda pristatyta visuomenei pačioje praėjusių metų pabaigoje, tačiau tie, kas buvo po renovacijos ...
  • Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje

    2022-01-15Marijampolietė Viktorija dalyvauja „Eurovizijos 2022“ atrankoje
    Šiandien „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos laidoje per LRT pamatysime marijampolietę Viktoriją KAJOKAITĘ. Ji atliks savo kūrybos dainą „Visatos dalelė“ („Piece of Universe“). Atidesni žiūrovai, ko gero, prisimena ją iš dalyvavimo prieš trejetą metų „Lietuvos balse“. Svajoja patekti į pusfinalį „Eurovizijos“ atrankoje Viktorija dalyvauja pirmą kartą, nors seniai buvo toks noras, bet vis nesiryždavo. Šiemet pagaliau nutarė pabandyti, kaip sakė, juk nieko nepraras. Muzika jos gyvenime yra labai svarbi, mergina ne tik puikiai dainuoja, bet ir pati kuria dainas, taigi norisi dalintis savo kūryba.„Eurovizijos“ atrankos dainai ji parašė ir žodžius, ir muziką, o aranžavo kitas žmogus. „Nematau prasmės eiti į konkursą be savo kūrinio, ...
  • Žadino, budino – nepaisant iššūkių…

    2022-01-12Žadino, budino – nepaisant iššūkių...
    Penktasis etnokultūros projektas – daug ar mažai? Viena vertus – kasmet įgaunama daugiau patirties, mokomasi iš klaidų ar nesėkmių, iš kitos pusės – ką prie pagrindinių temų vis naujo, nebūto kasmet sugalvoti, kuria kryptimi eiti, kad visiems būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga? Galimybė tęsti, plėtoti pasirinktas temas, „kapstyti vis giliau“ yra tęstinių projektų privalumas, tad jų rengėjai visada neramiai laukia – gaus rėmimą ar ne… 2021-aisiais Marijampolės kultūros centras (MKC), gavęs Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybės finansavimą, penktus metus įgyvendino daugelio pamėgtą projektą „Sūduvių ugnys – budinam svietą“. Baltų kultūrinis paveldas, jo pažinimas ir bandymas prisiliesti prie to, kas ...
  • Prie apskrito stalo…

    2022-01-12Prie apskrito stalo...
    Sunku ir patikėti – kasmet, jau penkioliktą kartą! Ir visai nesvarbu, kad tas stalas galėtų būti tik menamas (nors taip ir nėra), o susirenka prie jo ar penkiolika, ar penketas, ar visos penkios dešimtys žmonių. Visokių: vieni apsilanko beveik kasmet, kiti – kai kada, būna svečių, kurie kaip tik tą dieną čia patenka kartais pakviesti, kartais – atsitiktinai… Būtent jie ir būna maloniai nustebę, kad tokia, „kitokia“, tradicija neužgęsta tiek laiko. Jau supratote: tai – apie tradicinius „apskrito stalo“ susitikimus Marijampolės kultūros centre, dažniausiai per Tris karalius (dienele anksčiau ar vėliau), skirtus mecenatės Magdalenos Birutės Stankūnienės gimtadieniui paminėti. Šiemet susirinkus to, ...
  • Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia

    2022-01-12Nemari Romano Krasninkevičiaus kūrybos dvasia
    Praėjusiais metais turėjau garbės dalyvauti Marijampolės kultūros centre vykusiuose renginiuose, skirtuose originalaus kūrėjo, grafiko Romano Krasninkevičiaus 95-osioms gimimo metinėms. Noriu pasidalinti keletu minčių apie patirtus įspūdžius. Lapkritį (gimė šio mėnesio 18 d.) marijampoliečiai Kultūros centre surengtoje mokslinėje konferencijoje „Nemari Romano Krasninkevičiaus kūryba“ prisiminė savo miesto legendą – Romaną Krasninkevičių, kurį talentu ir gyvenimo būdo neįprastumu drąsiai galėčiau prilyginti rokiškėnų Lionginui Šepkai. Tik rokiškėnai, regis, labiau savo kraštiečio talentą pripažįsta ir juo didžiuojasi: ne tik atminimo lenta Pandėlyje pasirūpinę, bet ir solidų leidinį apie didįjį meistrą yra išleidę, ir nuolatine ekspozicija Rokiškio dvare pasirūpinę, ir L. Šepkos vardu pavadintą bei jo atminimui ...
  • Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims

    2022-01-10Kokybiškos ir stilingos slidinėjimo kelnės moterims
      Ruošiatės slidinėti kalnuose, o gal tiesiog reikalinga patogi ir šilta žieminė apranga laisvalaikio leidimui gamtoje? Slidinėjimo kelnės moterims, kurias pristato specializuoti tiekėjai, yra pritaikytos pačioms atšiauriausioms gamtos sąlygoms, tuo pačiu jas patogu dėvėti. Skaitykite toliau ir sužinosite viską apie žieminių slidinėjimo kelnių pasirinkimą. Aukšta kokybė ir patogumas Slidinėjimo kelnės yra specialiai sukurtos taip, kad būtų patogios, nevaržytų judesių, tačiau tuo pačiu suteiktų pakankamai didelę apsaugą net nuo paties žvarbiausio šalčio. Su jomis galėsite patogiai slidinėti, vaikščioti po miškus šaltos žiemos metu, naudoti visiems laisvalaikio poreikiams lauke. Pagamintos iš kokybiškų medžiagų žieminės kelnės užtikrina atsparumą nuo drėgmės, vėjo ir šalčio, yra pašiltintos ir maloniai ...
  • Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“

    2022-01-10Apskaitos paslaugos lydi nuo įmonės „gimimo“ iki „mirties“
    Nusprendus „sukti“ vieną ar kitą verslą, potencialiai geros idėjos, deja, neužteks. Jau pačioje pradžioje, kai tvarkomi su įmonės steigimu susiję reikalai, dažnas ima piktintis dėl bereikalingos biurokratijos. Deja, legaliame verslo pasaulyje kiekvienai įmonei yra taikomos vienodos taisyklės ir reikalavimai. Vienas pirmųjų darbų – nuspręsti, kokio juridinio asmens pavadinimo santrumpa puikuosis greta įmonės vardo. Vienas dažniausių pasirinkimų, o tiksliau – sprendimų, priimtų įvertinus atitinkamus niuansus – uždaroji akcinė bendrovė. Svarbu pabrėžti, jog, be kitų ypatybių, UAB – ribotos civilinės atsakomybės privatus asmuo, kai šios nariai už įsipareigojimų nevykdymą atsako tik įmonės, o ne asmeniniu turtu. Žinant, koks „֧slidus“ reikalas yra tas ...
  • Kur įsigyti pramoninius padėklus?

    2022-01-10Kur įsigyti pramoninius padėklus?
    Jeigu Jums reikalingi pramoniniai padėklai – labai svarbu suprasti, kad tai yra sertifikuoti gaminiai, kurie yra kuriami pagal tam tikrą standartą. Štai todėl norėdami sutaupyti galite rasti pigesnius, tačiau ne specialiai standartą atitinkančius gaminius, kurie, deja, ir trumpiau tarnauja, ir tuo pačiu kelia pavojų darbo vietoje. Pramoniniai padėklai siūlomi daugelyje vietų. Juos siūlo alsena.lt ir kitos žinomos įmonės. Kad rasti būtų galima paprasčiau – pateiksime kelias gaires, kurios pagreitins paieškas. Kaina. Natūralu, kad norisi nesumokėti labai daug, tačiau gauti gerą kokybę. Tai tikrai yra įmanoma. Tik reikia sekti akcijas bei kitus pasiūlymus. Svarbiausia nepirkti klastočių, kurie kainuoja pigiau, tačiau savo kokybe, deja, labai ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.