Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Šnipinėjimas – grėsmė nacionaliniam saugumui (Interviu su ekspertu)

Lietuvos geopolitinė padėtis – sudėtinga. Iš Vakarų pusės prie mūsų glaudžiasi Kaliningrado sritis, priklausanti Rusijai. Šaliai, kuri Lietuvos istorijoje paliko skaudžius pėdsakus. Kaimynas iš Rytų – Baltarusija. Iš pirmo žvilgsnio, nepavojinga, nieko blogo mums nepadariusi valstybė, tačiau žinant, kokius glaudžius santykius ji palaiko su Rusija, valstybės artumas nedžiugina. Pagrindo nerimauti dėl šių kaimynių tikrai yra. Lietuvos žvalgybos tarnybos grėsmių vertinimuose metai iš metų pažymi, kad minėtų valstybių žvalgybų tarnybos atlieka šnipinėjimo operacijas prieš mūsų šalį, tokiu būdu keldamos grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Aišku, kad šnipinėjimo tikslas – sužinoti apie mūsų šalį kuo daugiau informacijos, ypač tos, kuri – slapta. Interesas, tikėtina, pagrįstas ne taikiais ketinimais. Todėl budrūs turėtumėme būti visi: ir tiesiogiai dirbantys su slaptais duomenimis, ir apie juos nenutuokiantys Lietuvos piliečiai.
Apie priešiškų Lietuvai valstybių saugumo tarnybų šnipinėjimo metodus ir specifiką pasakoja Valstybės saugumo departamento (VSD) Strateginės komunikacijos vadovė, žvalgybos pareigūnė Aurelija KATKUVIENĖ.

Diplomatinė priedanga – patogus būdas rinkti informaciją
 Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos vadovė, žvalgybos pareigūnė Aurelija Katkuvienė pastebi, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos itin domisi visais žvalgybinių galimybių turinčiais Lietuvos piliečiais. Ypač politikais, teisėsaugos pareigūnais, kariškiais, verslininkais, žurnalistais, kurie turi giminių Rusijoje ir Baltarusijoje ar jose lankosi dėl kitų priežasčių. Tokie asmenys, įvertinus jų žvalgybines galimybes, palankumą, silpnybes ir priklausomybę nuo Rusijos ar Baltarusijos, tampa verbavimo taikiniais.Lietuvos žvalgybai žinoma, kad priešišką veiklą mūsų šalyje vykdo šešios Rusijos ir Baltarusijos bei dvi Kinijos tarnybos. Rusijai atstovauja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) ir Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Baltarusijai – Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB), Baltarusijos GRU ir Baltarusijos valstybinio pasienio komitetas (VPK). Kinijai – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.
Nustatyta, kad žvalgybą Lietuvoje jos atlieka keliais būdais. Vienas dažniausiai naudojamų – dip-lomatinė priedanga.
– Diplomatai (pareigūnai, vyriausybių įgalioti palaikyti santykius ir vesti derybas su užsienio valstybėmis – aut. past.) yra saugomi Vienos konvencijos – turi neliečiamybę, taigi gali laisvai rinkti informaciją. Iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos į mūsų šalį atsiųsti žvalgybos pareigūnai su diplomatine priedanga gali nevaržomi vaikščioti, dalyvauti renginiuose, prašyti suteikti jiems tam tikrus duomenis. Vadinasi, šnipinėti labai patogu, – paaiškina A. Katkuvienė.

Užduotis atlieka per taikinius
Žvalgybos metodui su diplomatine priedanga susilpnėjus arba ieškant alternatyvių, papildomų būdų rinkti informaciją, priešiškos Lietuvai žvalgybos ir saugumo tarnybos imasi ir kitų šnipinėjimo bei verbavimo metodų.
Pavyzdžiui, gauti ir rinkti informaciją rūpimais klausimais į šalį atsiunčiami neva verslininkai, žurnalistai, turistai, visuomeninių organizacijų atstovai. Anot A. Katkuvienės, šis būdas rinkti informaciją sudėtingesnis, reikalauja daugiau pastangų nei duomenų rinkimas su diplomatine priedanga. Be to, šiuo atveju galioja baudžiamasis kodeksas, taigi asmenims gali būti taikoma atsakomybė.
Svarbu paminėti, kad asmenys, su civiline priedanga, prieš atvykdami į šalį rinkti jiems reikalingų duomenų, operacijas kruopščiai planuoja. A. Katkuvienė sako, kad turėdami užduotį, tikslą gauti kažkokią informaciją, žvalgai pirmiausia išsirenka taikinius, per kuriuos ketina veikti, kitaip sakant, kuriuos ketina verbuoti. Anot jos, tapti taikiniu gali bet kas – pilietis, organizacija, institucija.
– Žinant taikinį, prieš kurį planuojama pradėti verbavimo operaciją, renkama informacija tolimesniems etapams. Pradedama nuo atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT). Tai yra „Google“, įvairiose socialinių tinklų platformose pateikiama informacija. Pakanka žinoti žmogaus vardą ir pavardę, suvesti juos į paieškos sistemas, kad išsiaiškintum, su kuo jis bendrauja, koks yra jo charakteris, psichologinis portretas, kokie pomėgiai, hobiai, koks šeimyninis statusas. Visus šiuos duomenis apie save atskleidžiame patys, pildydami socialinių tinklų anketas, – perspėja VSD Strateginės komunikacijos vadovė.

Duomenis renka ir klausydamiesi pokalbių
Anot A. Katkuvienės, yra dar vienas, sudėtingesnis, tačiau taip pat įmanomas ir naudojamas informacijos rinkimo būdas, vadinamas SIGINT – signalų žvalgyba. Paprasčiau tariant, pokalbių pasiklausymas ir kiti techniniai sprendimai. Bandydama vaizdžiai paaiškinti, kad tokie procesai realybėje vyksta, ji retoriškai klausia, kodėl Vakarų valstybių ambasadų ir Rusijos ambasados Vilniuje stogai skiriasi? „Pažiūrėkite į ambasados, esančios Latvių gatvėje Vilniuje, stogą – pamatysite daug antenų. Kaip manote, ką tos antenos reiškia? Tikėtina, kad jos reikalingos tikrai ne televizijos transliavimo kokybei užtikrinti“, – samprotavo ji.

Svarbiausia – ne laikas, o užduotis
Kairėje Didžiosios Britanijos ambasada Vilniuje, dešinėje – Rusijos ambasados pastato stogas. Pasvarstykite patys, ką gali reikšti toks didelis antenų kiekis ant pastato, kuriame įsikūrusi Rusijos diplomatinė atstovybė.Kai žvalgybų tarnybos išsirenka taikinį, per kurį ketina atlikti užduotį, ir turi apie jį pakankamai informacijos, planuojama kita operacijos dalis – kontaktas. Anot A. Katkuvienės, kontakto tikslas – prieiti prie taikinio taip, kad jam atrodytų, jog iniciatyvą susitikti žvilgsniams ar pasisveikinti parodė jis, o ne žvalgas.
– Variantų ir būdų kaip prieiti prie žmogaus gali būti daug. Pavyzdžiui, tarnybos išsiaiškino, jog taikinys mėgsta sportuoti ir žino, kokiame, kokiu laiku sporto klube lankosi. Tikėtina, kad žvalgas užsirašys į tą patį sporto klubą ir lankysis ten tada, kada lankosi taikinys. Žvalgas prie taikinio iš karto neis. Gali būti, kad tą patį sporto klubą jam lankyti teks metus ar dvejus. Jis dirbs tol, kol sulauks momento, kai taikinys pats pasisveikins, nusišypsos. Tikslas yra užduotis, ne laikas, – paaiškina žvalgybos pareigūnė.

Žaidžia žmogiškomis silpnybėmis
Įvykus kontaktui, susipažinus su taikiniu, įgavus šiokį tokį jo pasitikėjimą, dažniausiai imamasi įtraukimo proceso arba, kitaip tariant, bandoma susidraugauti. A. Katkuvienė sako, kad įtraukimo periodu žaidžiama žmogiškomis silpnybėmis. Galbūt taikiniui reikia pripažinimo, pagyrimo, galbūt jis yra nusivylęs. Anot pareigūnės, prie tokių žmonių prieiti labai paprasta. Ji pastebi, kad tokiomis aplinkybėmis žvalgas taikiniui bando įkvėpti pasitikėjimą, jis gali sakyti, kad taikinys labai gerai dirba, paaiškindamas, kad ir jis vykdo veiklą panašioje srityje. Šiuo momentu atsiranda ir paslaugų prašymai.
− Viskas prasideda nuo labai nekaltų dalykų. Gali būti prašoma atskleisti net ne slaptą informaciją – pasakyti nuomonę vienu ar kitu klausimu, atskleisti, kas ir su kuo darbovietėje bendrauja. Taip pat gali atsirasti mažos dovanėlės, finansiniai atlygiai. Kartais nereikia net jų, nes žmogus labai sociali būtybė. Gali pakakti pagyrimo, įvertinimo. Procesui įsivažiavus, žvalgo godumui augant, taikinio pradedama prašyti atskleisti informaciją, kurios jis neturėtų atskleisti. Pavyzdžiui, duomenų ir skaičių iš darbo aplinkos ar informacijos apie karinius duomenis, – paaiškina specialistė.

Nepasiduoti spaudimui ir įtakai
„Pasitikėjimo linija“ per metus gauna apie 1 tūkst. pranešimų iš pilietiškų ir neabejingų Lietuvos žmonių, kuriems rūpi valstybės saugumas. A. Katkuvienė sako, piliečių gyvenime pasitaikę įtartini atvejai gali suteikti vertingos, svarbios informacijos, todėl kiekvienas kreipimasis yra reikšmingas.Gerai, jei taikinys supranta, kad netikėta draugystė vystosi ne taip, kaip turėtų, ir praneša apie tai atitinkamoms tarnybos. Prasčiau situacija susiklosto, kai draugystė užsitęsia. Atėjus tinkamam momentui, viskas pasikeičia iš esmės. Paaiškėja, kad draugas visai nėra draugas – baigiasi malonūs pokalbiai, šypsenos. Liepiama gauti konkrečią informaciją, pristatyti ją sutartu laiku. Anot R. Katkuvienės, čia įvyksta užverbavimas.
– Iš esmės, žmogus nėra verčiamas rinkti ir teikti informaciją – sprendimą, kaip elgtis priima jis pats. Žinoma, gali atsirasti šantažas, spaudimas, gali būti siūlomas atlygis už informacijos rinkimą. Tačiau taikinys puikiai supras, kas vyksta. Pajutus, kad reikalai klostosi prastai, užuot pasidavus spaudimui ar susižavėjus atlygiu, reikėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Būdų su mumis susisiekti yra įvairių: apie situaciją pranešti galima el. paštu pranešk@vasd.lt, skambinti 24 valandas per parą veikiančiu telefonu 8 700 70007, vadinama „Pasitikėjimo linija“. Klaidingai manoma, kad įvykdžius vieną, antrą prašymą, žvalgas atstos. Ne, bus klimpstama vis giliau. Kuo anksčiau apie tai sužinos žvalgybos tarnybos, tuo geriau. Priešingu atveju informaciją renkančiam ir perduodančiam asmeniui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, – perspėja A. Katkuvienė.

Į žvalgų akiratį gali pakliūti bet kas
Paklausus A. Katkuvienės, kokie asmenys dažniausiai papuola į priešiškų Lietuvai žvalgybų akiratį, ji sakė, kad vienareikšmiško atsakymo pateikti negalinti. Tačiau, anot jos, įdomiausi tie asmenys, kurie dirba su slapta, valstybinės reikšmės informacija. „Tikėtina, kad žvalgų dėmesį pirmiau patrauks aplink svarbų asmenį esantys žmonės: patarėjai, konsultantai, vadybininkai. Jie gali būti naudingi bandant gauti svarbią informaciją“, – paaiškina.
Žvalgams vertingi gali pasirodyti ir eiliniai, iš pažiūros nieko neypatingi asmenys: studentai, pensininkai, darbininkai,valstybės tarnautojai, verslininkai. VSD atstovė sako, kad sunku pasakyti kuo kiekvienas jų galėtų būti vertingas – viskas priklauso nuo priešiškų žvalgybos tarnybų tikslų. „Pavyzdžiui, darbininkai, valstybės tarnautojai gali būti naudingi siekiant rinkti informaciją, žurnalistai – platinti propagandą. Pensininkai, ypač tie, kurie sovietinius laikus prisimena su nostalgija, gali būti parankūs skleidžiant melagingas, tačiau priešiškoms šalims naudingas žinias apie ideologiją. Niekada negali žinoti, kas sudomins tarnybas, todėl svarbu saugoti savo duomenis, būti akyliems ir aplinką vertinti kritiškai, – perspėja A. Katkuvienė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...