Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Šnipinėjimas – grėsmė nacionaliniam saugumui (Interviu su ekspertu)

Lietuvos geopolitinė padėtis – sudėtinga. Iš Vakarų pusės prie mūsų glaudžiasi Kaliningrado sritis, priklausanti Rusijai. Šaliai, kuri Lietuvos istorijoje paliko skaudžius pėdsakus. Kaimynas iš Rytų – Baltarusija. Iš pirmo žvilgsnio, nepavojinga, nieko blogo mums nepadariusi valstybė, tačiau žinant, kokius glaudžius santykius ji palaiko su Rusija, valstybės artumas nedžiugina. Pagrindo nerimauti dėl šių kaimynių tikrai yra. Lietuvos žvalgybos tarnybos grėsmių vertinimuose metai iš metų pažymi, kad minėtų valstybių žvalgybų tarnybos atlieka šnipinėjimo operacijas prieš mūsų šalį, tokiu būdu keldamos grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Aišku, kad šnipinėjimo tikslas – sužinoti apie mūsų šalį kuo daugiau informacijos, ypač tos, kuri – slapta. Interesas, tikėtina, pagrįstas ne taikiais ketinimais. Todėl budrūs turėtumėme būti visi: ir tiesiogiai dirbantys su slaptais duomenimis, ir apie juos nenutuokiantys Lietuvos piliečiai.
Apie priešiškų Lietuvai valstybių saugumo tarnybų šnipinėjimo metodus ir specifiką pasakoja Valstybės saugumo departamento (VSD) Strateginės komunikacijos vadovė, žvalgybos pareigūnė Aurelija KATKUVIENĖ.

Diplomatinė priedanga – patogus būdas rinkti informaciją
 Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos vadovė, žvalgybos pareigūnė Aurelija Katkuvienė pastebi, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos itin domisi visais žvalgybinių galimybių turinčiais Lietuvos piliečiais. Ypač politikais, teisėsaugos pareigūnais, kariškiais, verslininkais, žurnalistais, kurie turi giminių Rusijoje ir Baltarusijoje ar jose lankosi dėl kitų priežasčių. Tokie asmenys, įvertinus jų žvalgybines galimybes, palankumą, silpnybes ir priklausomybę nuo Rusijos ar Baltarusijos, tampa verbavimo taikiniais.Lietuvos žvalgybai žinoma, kad priešišką veiklą mūsų šalyje vykdo šešios Rusijos ir Baltarusijos bei dvi Kinijos tarnybos. Rusijai atstovauja Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) ir Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB). Baltarusijai – Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB), Baltarusijos GRU ir Baltarusijos valstybinio pasienio komitetas (VPK). Kinijai – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.
Nustatyta, kad žvalgybą Lietuvoje jos atlieka keliais būdais. Vienas dažniausiai naudojamų – dip-lomatinė priedanga.
– Diplomatai (pareigūnai, vyriausybių įgalioti palaikyti santykius ir vesti derybas su užsienio valstybėmis – aut. past.) yra saugomi Vienos konvencijos – turi neliečiamybę, taigi gali laisvai rinkti informaciją. Iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos į mūsų šalį atsiųsti žvalgybos pareigūnai su diplomatine priedanga gali nevaržomi vaikščioti, dalyvauti renginiuose, prašyti suteikti jiems tam tikrus duomenis. Vadinasi, šnipinėti labai patogu, – paaiškina A. Katkuvienė.

Užduotis atlieka per taikinius
Žvalgybos metodui su diplomatine priedanga susilpnėjus arba ieškant alternatyvių, papildomų būdų rinkti informaciją, priešiškos Lietuvai žvalgybos ir saugumo tarnybos imasi ir kitų šnipinėjimo bei verbavimo metodų.
Pavyzdžiui, gauti ir rinkti informaciją rūpimais klausimais į šalį atsiunčiami neva verslininkai, žurnalistai, turistai, visuomeninių organizacijų atstovai. Anot A. Katkuvienės, šis būdas rinkti informaciją sudėtingesnis, reikalauja daugiau pastangų nei duomenų rinkimas su diplomatine priedanga. Be to, šiuo atveju galioja baudžiamasis kodeksas, taigi asmenims gali būti taikoma atsakomybė.
Svarbu paminėti, kad asmenys, su civiline priedanga, prieš atvykdami į šalį rinkti jiems reikalingų duomenų, operacijas kruopščiai planuoja. A. Katkuvienė sako, kad turėdami užduotį, tikslą gauti kažkokią informaciją, žvalgai pirmiausia išsirenka taikinius, per kuriuos ketina veikti, kitaip sakant, kuriuos ketina verbuoti. Anot jos, tapti taikiniu gali bet kas – pilietis, organizacija, institucija.
– Žinant taikinį, prieš kurį planuojama pradėti verbavimo operaciją, renkama informacija tolimesniems etapams. Pradedama nuo atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT). Tai yra „Google“, įvairiose socialinių tinklų platformose pateikiama informacija. Pakanka žinoti žmogaus vardą ir pavardę, suvesti juos į paieškos sistemas, kad išsiaiškintum, su kuo jis bendrauja, koks yra jo charakteris, psichologinis portretas, kokie pomėgiai, hobiai, koks šeimyninis statusas. Visus šiuos duomenis apie save atskleidžiame patys, pildydami socialinių tinklų anketas, – perspėja VSD Strateginės komunikacijos vadovė.

Duomenis renka ir klausydamiesi pokalbių
Anot A. Katkuvienės, yra dar vienas, sudėtingesnis, tačiau taip pat įmanomas ir naudojamas informacijos rinkimo būdas, vadinamas SIGINT – signalų žvalgyba. Paprasčiau tariant, pokalbių pasiklausymas ir kiti techniniai sprendimai. Bandydama vaizdžiai paaiškinti, kad tokie procesai realybėje vyksta, ji retoriškai klausia, kodėl Vakarų valstybių ambasadų ir Rusijos ambasados Vilniuje stogai skiriasi? „Pažiūrėkite į ambasados, esančios Latvių gatvėje Vilniuje, stogą – pamatysite daug antenų. Kaip manote, ką tos antenos reiškia? Tikėtina, kad jos reikalingos tikrai ne televizijos transliavimo kokybei užtikrinti“, – samprotavo ji.

Svarbiausia – ne laikas, o užduotis
Kairėje Didžiosios Britanijos ambasada Vilniuje, dešinėje – Rusijos ambasados pastato stogas. Pasvarstykite patys, ką gali reikšti toks didelis antenų kiekis ant pastato, kuriame įsikūrusi Rusijos diplomatinė atstovybė.Kai žvalgybų tarnybos išsirenka taikinį, per kurį ketina atlikti užduotį, ir turi apie jį pakankamai informacijos, planuojama kita operacijos dalis – kontaktas. Anot A. Katkuvienės, kontakto tikslas – prieiti prie taikinio taip, kad jam atrodytų, jog iniciatyvą susitikti žvilgsniams ar pasisveikinti parodė jis, o ne žvalgas.
– Variantų ir būdų kaip prieiti prie žmogaus gali būti daug. Pavyzdžiui, tarnybos išsiaiškino, jog taikinys mėgsta sportuoti ir žino, kokiame, kokiu laiku sporto klube lankosi. Tikėtina, kad žvalgas užsirašys į tą patį sporto klubą ir lankysis ten tada, kada lankosi taikinys. Žvalgas prie taikinio iš karto neis. Gali būti, kad tą patį sporto klubą jam lankyti teks metus ar dvejus. Jis dirbs tol, kol sulauks momento, kai taikinys pats pasisveikins, nusišypsos. Tikslas yra užduotis, ne laikas, – paaiškina žvalgybos pareigūnė.

Žaidžia žmogiškomis silpnybėmis
Įvykus kontaktui, susipažinus su taikiniu, įgavus šiokį tokį jo pasitikėjimą, dažniausiai imamasi įtraukimo proceso arba, kitaip tariant, bandoma susidraugauti. A. Katkuvienė sako, kad įtraukimo periodu žaidžiama žmogiškomis silpnybėmis. Galbūt taikiniui reikia pripažinimo, pagyrimo, galbūt jis yra nusivylęs. Anot pareigūnės, prie tokių žmonių prieiti labai paprasta. Ji pastebi, kad tokiomis aplinkybėmis žvalgas taikiniui bando įkvėpti pasitikėjimą, jis gali sakyti, kad taikinys labai gerai dirba, paaiškindamas, kad ir jis vykdo veiklą panašioje srityje. Šiuo momentu atsiranda ir paslaugų prašymai.
− Viskas prasideda nuo labai nekaltų dalykų. Gali būti prašoma atskleisti net ne slaptą informaciją – pasakyti nuomonę vienu ar kitu klausimu, atskleisti, kas ir su kuo darbovietėje bendrauja. Taip pat gali atsirasti mažos dovanėlės, finansiniai atlygiai. Kartais nereikia net jų, nes žmogus labai sociali būtybė. Gali pakakti pagyrimo, įvertinimo. Procesui įsivažiavus, žvalgo godumui augant, taikinio pradedama prašyti atskleisti informaciją, kurios jis neturėtų atskleisti. Pavyzdžiui, duomenų ir skaičių iš darbo aplinkos ar informacijos apie karinius duomenis, – paaiškina specialistė.

Nepasiduoti spaudimui ir įtakai
„Pasitikėjimo linija“ per metus gauna apie 1 tūkst. pranešimų iš pilietiškų ir neabejingų Lietuvos žmonių, kuriems rūpi valstybės saugumas. A. Katkuvienė sako, piliečių gyvenime pasitaikę įtartini atvejai gali suteikti vertingos, svarbios informacijos, todėl kiekvienas kreipimasis yra reikšmingas.Gerai, jei taikinys supranta, kad netikėta draugystė vystosi ne taip, kaip turėtų, ir praneša apie tai atitinkamoms tarnybos. Prasčiau situacija susiklosto, kai draugystė užsitęsia. Atėjus tinkamam momentui, viskas pasikeičia iš esmės. Paaiškėja, kad draugas visai nėra draugas – baigiasi malonūs pokalbiai, šypsenos. Liepiama gauti konkrečią informaciją, pristatyti ją sutartu laiku. Anot R. Katkuvienės, čia įvyksta užverbavimas.
– Iš esmės, žmogus nėra verčiamas rinkti ir teikti informaciją – sprendimą, kaip elgtis priima jis pats. Žinoma, gali atsirasti šantažas, spaudimas, gali būti siūlomas atlygis už informacijos rinkimą. Tačiau taikinys puikiai supras, kas vyksta. Pajutus, kad reikalai klostosi prastai, užuot pasidavus spaudimui ar susižavėjus atlygiu, reikėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Būdų su mumis susisiekti yra įvairių: apie situaciją pranešti galima el. paštu pranešk@vasd.lt, skambinti 24 valandas per parą veikiančiu telefonu 8 700 70007, vadinama „Pasitikėjimo linija“. Klaidingai manoma, kad įvykdžius vieną, antrą prašymą, žvalgas atstos. Ne, bus klimpstama vis giliau. Kuo anksčiau apie tai sužinos žvalgybos tarnybos, tuo geriau. Priešingu atveju informaciją renkančiam ir perduodančiam asmeniui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, – perspėja A. Katkuvienė.

Į žvalgų akiratį gali pakliūti bet kas
Paklausus A. Katkuvienės, kokie asmenys dažniausiai papuola į priešiškų Lietuvai žvalgybų akiratį, ji sakė, kad vienareikšmiško atsakymo pateikti negalinti. Tačiau, anot jos, įdomiausi tie asmenys, kurie dirba su slapta, valstybinės reikšmės informacija. „Tikėtina, kad žvalgų dėmesį pirmiau patrauks aplink svarbų asmenį esantys žmonės: patarėjai, konsultantai, vadybininkai. Jie gali būti naudingi bandant gauti svarbią informaciją“, – paaiškina.
Žvalgams vertingi gali pasirodyti ir eiliniai, iš pažiūros nieko neypatingi asmenys: studentai, pensininkai, darbininkai,valstybės tarnautojai, verslininkai. VSD atstovė sako, kad sunku pasakyti kuo kiekvienas jų galėtų būti vertingas – viskas priklauso nuo priešiškų žvalgybos tarnybų tikslų. „Pavyzdžiui, darbininkai, valstybės tarnautojai gali būti naudingi siekiant rinkti informaciją, žurnalistai – platinti propagandą. Pensininkai, ypač tie, kurie sovietinius laikus prisimena su nostalgija, gali būti parankūs skleidžiant melagingas, tačiau priešiškoms šalims naudingas žinias apie ideologiją. Niekada negali žinoti, kas sudomins tarnybas, todėl svarbu saugoti savo duomenis, būti akyliems ir aplinką vertinti kritiškai, – perspėja A. Katkuvienė.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie lietuviškos Trispalvės istoriją

    2021-03-17Vinco pasikalbėjimai su Jonu  apie lietuviškos Trispalvės istoriją
    – Godotinas broli Jonai! Sausio pirmoji Lietuvoje paskelbta Vėliavos diena. Ką mes žinome apie jai per 100 metų reikštą pagarbą? Gal prisiminkime Lietuvos vėliavos istorijos kelią iki šių dienų? Juk LDK vėliavą bene pats siūlei patvirtinti Lietuvos Respublikos vėliava. – Na, manau, gerbiamas Vincai, kad ši vėliava galėtų plazdėti ir plazda prie lietuvių gražiųjų sodybų. Bet kai tvirtinome, dauguma priekaištavo, kad labai jau ji panaši į sovietų Rusijos vėliavą.– Gal tiksliau, sovietų vėliava – į mūsų, gediminaičių, vėliavą. Tai kaipgi ją, mūsų Trispalvę, kūrėte? – Lietuvių konferencija 1918 m. sudarė specialią Lietuvos Tarybos komisiją, kurioje buvome aš, archeologas Tadas Daugirdas, Antanas Žmuidzinavičius ...
  • Jau atsivėrė ekspozicijos

    2021-03-17
    Nuo kovo 16 dienos gerokai pasikeitė karantino ribojimai kai kuriose srityse – kultūroje taip pat. Nors dar ne visos durys jau atvertos, dar tebediskutuojama dėl gyvų renginių salėse, tačiau išsiilgusieji tikrų parodų jau gali jas aplankyti. Žinoma, tebesilaikant karantino reikalavimų: dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, neiti jaučiant kvėpavimo takų ligų simptomus (nepykite, jei būsite neįleisti); reikia laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, vienu metu gali eiti 2 žmonės (šeima)… Karantinas neatšauktas, tačiau pasidžiaukime, kad galime paįvairinti savo gyvenimą bent tuo, kas leidžiama.Marijampolės kultūros centras skelbia, kad jau nuo vakar galima aplankyti šios kultūros įstaigos parodų erdves. Primename, kad tikrai verta pamatyti respublikinę ...
  • Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

    2021-03-17Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).
    – Iš daugybės žodžio „iššūkis“ sinonimų renkuosi man labiausiai tinkančius: išdrįsti ir išmėginti, rizikuoti ir kviesti, drąsinti ir skatinti, – teigia V. Armanavičienė. – Su asmeniniais iššūkiais asocijuojasi kelios iniciatyvos. 2004–2011 metais Gižų mokykloje veikusi dailės galerija „Žalia-Geltona“. Joje teko organizuoti profesionalaus meno parodas, kūrėjų, mokinių ir kaimo bendruomenės žmonių susitikimus. Nuo 1988 metų gyvuoja popieriaus karpytojų grupė „Sėjinis“, išaugusi iš kūrybiško mokytojos, mokinių ir bendraminčių bendradarbiavimo. Ir pagaliau – Meno ir edukacijos centras, kurio pagrindinis siekis – kurti ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas mūsų regione. – Netradiciškai pateikta karpinių paroda Paežerių dvare – irgi iššūkis, nes languose eksponuoti skulptūras ar ...
  • Imunologija – mokslas, o ne šiaip pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)

    2021-03-17Imunologija – mokslas, o ne šiaip  pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)
    Sustiprinti imunitetą, atsikratyti kai kurių ligų ir negalavimų padeda imunologai, alergologai, sveikos gyvensenos specialistai. Ką jie pataria, dėl ko kreipiamasi dažniausiai? Į klausimus atsako Ramutė KUNIGIŠKIENĖ – visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji yra baigusi magistro studijas, po jų įgijo sveikos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją. – Mūsų gyvenimo kokybei visada, o ypač dabar, pandemijos metu, svarbus yra imunitetas – atsparumas virusams bei ligoms. Kaip įgyti, išsaugoti imunitetą daugelis mano žinantys patys. Bet… Turbūt klysta. Paklausti, ką daro, dauguma atsako geriantys papildus, besimankštinantys. Tačiau ar to užtenka? Apie imunitetą ir jo stiprinimą žinios yra ...
  • Kaip galime patys stiprinti imunitetą?

    2021-03-17
    (Sveikos gyvensenos specialistų patarimai) * Rinkimės natūralų maistą, venkime perdirbto. Jei yra galimybė, gaminkime maistą patys, valgykime daug šviežių daržovių, vaisių, raugintų produktų – taip gausime mineralų ir vitaminų. Valgykime ne per daug, tik tiek, kiek reikia organizmui, kad užtektų energijos. Mityboje turi būti angliavandenių, baltymų, riebalų. Kai kurių specialistų manymu, verta įterpti 14–16 valandų protarpinį badavimą. * Gerkime vandenį, jis gyvybiškai mums reikalingas. Vanduo gali būti paskanintas citrina, mėta ar vaisiais. * Nevartokime pridėtinio cuk­raus. Cukrus silpnina organizmą, neteikia naudos. Mes gauname pakankamai gliukozės iš vaisių ir maisto. *Atsisakykime alkoholio, rūkymo ir kitų žalingų įpročių. * Imunitetui stiprinti labai svarbūs poilsis ir miegas. Stenkimės ...
  • Imuniteto svarba – tyrinėjimų ir atradimų objektas

    2021-03-17
    (Mokslininkų požiūris) Imunologijos srities mokslininkai ir gydytojai tvirtina, kad daugybė ligų susiformuoja dėl imuninės sistemos sutrikimų, todėl svarbu, kad ateityje išsamūs imuniteto tyrimai padėtų užkirsti kelią ypač sunkioms, žmoniją naikinančioms ligoms. Žinoma, šio mokslo ir gydymo rezultatais naudojamės jau ir dabar. Imunologų veiklos sritys Imunologija – biologijos ir medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo apsauginių sistemų ir reakcijų sandarą, reagavimą. Žmogaus imuninės sistemos sutrikimai gali sąlygoti įvairias lėtines infekcijas. Imunologinis kraujo ištyrimas leidžia patikslinti imunologinę organizmo būklę, surasti silpnąsias ar sutrikusias imuninės sistemos grandis ir tuomet skirti imunokorekcinį gydymą, kuris sustiprina organizmo apsaugines savybes bei leidžia greičiau pasveikti. Biologinė imunologija tiria natūralias, įgimtas organizmo imunines ...
  • „Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe

    2021-03-17„Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe
    Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes. Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą. Vienintelė prekė – „turtingas gyvenimas“ Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą.Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto ...
  • Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?

    2021-03-17Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?
    Nusprendus renovuoti daugiabutį, laukia nemažai pasiruošimo darbų. Norintiems viską suspėti padaryti laiku iki birželio 1 d., Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) rekomenduoja nedelsti ir pateikia svarbiausią informaciją. Pirmas žingsnis – inicijuoti būsto atnaujinimą Norint pradėti renovacijos procesą turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame organizatorius apibendrina informaciją apie namo fizinę ir energetinę būklę, apžvelgia priemones, kurias reikėtų įgyvendinti, siekiant energinio efektyvumo didinimo. Be to, gyventojams susirinkimo organizatorius turi paaiškinti, kokios yra namo modernizavimo finansavimo sąlygos, kokią paramą suteikia valstybė bei kokie asmenys turi teisę į kompensaciją. Svarbu paminėti, kad norint įgyvendinti daugiabučio atnaujinimą, jam pritarti turi ne mažiau nei 55 proc. būstų savininkų. Daugiabučių ...
  • Masinė vakcinacija ir galios žaidimai

    2021-03-15Masinė vakcinacija ir galios žaidimai
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Kol Lietuvoje tik artėja visuotinės informavimo kampanijos apie skiepus startas, Europoje ir pasaulyje aštrėja informaciniai karai, o taip pat – mūšiai dėl galios ir įtakos masinio vakcinavimo sąlygomis. Laimėtojų nėra, bet, kaip visada, garsiai šaukiančių turime. Vakcinų diplomatija, vakcinų geopolitika ir dar ne vienas terminas buvo įvestas pandemijos metu. Žmonėms, laukiantiems vakcinos, darosi vis sunkiau atsirinkti tai, kas tikra – milžiniški kiekiai dezinformacijos, melagienų ir kitų pseudo naujienų. „Įvaizdis yra viskas“, – buvo sakoma sename šūkyje. Akivaizdu, kad ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai reikės įdėti kur ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir miesto kvartalai (Archyvų metai)

    2021-03-13Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir  miesto kvartalai (Archyvų metai)
    Prieš du šimtmečius Marijampolėje pagrindinė valiuta – lenkų auksinas. Orientacinės kainos: arklys 1821 m. kainavo 108 auksinus, darbinis jautis – 100, karvė – 72, telyčia – 35, kiaulė – 12. Avis visai įperkama – tik 8 auksinai, bičių kelmas – 10 auksinų. Degtinę pardavinėdavo gorčiais, pusgorčiais, kvortomis, kvaterkomis, puskvaterkiais. Gorčių, žinia, sudaro apie 3 litrai skysčio. Sakytiniai šaltiniai nurodo, kad gorčius geros, grynos ruginukės (ją kaip sykis varė vienuolyno bravoras) kainavo 2 auksinus (arba 30 kapeikų) – šią žinią dar dera patikrinti. 1821 metais kunigaikščiai Sapiegos pardavinėjo porą savo namų Marijampolėje – už vieną prašė 6000, už kitą su sodu ...
  • Kvietimas į pavasarį

    2021-03-13Kvietimas į pavasarį
    Po žiemos negandų tikriausiai daugelis pasiilgome šilumos, saulės, pavasario ir spalvų? Visa tai – besiskleidžiančius žiedus, švelnią medžių ir pievų žalumą, saulutėje besikaitinantį katiną, Šv. Velykas pranašaujančius paukščius ir daug širdies šilumos į savo darbelių iš vilnos parodą „Kviečiu į pavasarį šiltą“ sudėjo patašinietė Birutė Siginevičiūtė. Mergina dėl negalios mokėsi namuose, o kurti įvairius rankdarbius ją, nuo vaikystės menišką darbštuolę, paskatino mokytoja Jūratė Kazlauskienė. Birutė taip pat labai dėkinga Patašinės universaliojo daugiafunkcio centro pedagogei Rimai Jeskevičienei, kiek vėliau pamokiusiai vėlimo technikos. Vis dėlto labiausiai savo kūrybiškumą lavino pati, ieškodama idėjų knygose, internete. Nors Birutė domisi įvairiais rankdarbiais, puikiai piešia, bet šiuo metu ...
  • Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“

    2021-03-13Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“
    „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjome, yra mūsų. Vadiname jį Lietuva ir norime, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašome ir tariame jį kartu su kitais ne mažiau vertais, garbingais tautų ir valstybių vardais, norime, kad su pagarba mus ištartų“, – rašė Justinas Marcinkevičius. Kovo 11-oji – įsimintina diena, atvertusi naują mūsų tautos puslapį į Laisvę ir Nepriklausomybę. Kovo 11-oji – laisvės skrydžio ir nepriklausomos ateities mūsų vaikams, mums visiems diena.Šiai prasmingai datai paminėti Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rasa“ suorganizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų fotografijų virtualią parodą „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“, kurios tikslas, ugdant ...
  • Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli

    2021-03-13Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli
    Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių traumų – pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais, sužalojimais.Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis ir prevenciją pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems. Dažniausios vaikų traumos Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos ...
  • Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą

    2021-03-11Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą
    …Rinkimų apylinkėms užsidarius ir po kelių valandų ėmus į viešumą plaukti preliminariems balsavimo rezultatams, dar rinkimų kampanijos pradžioje Seimo nario kostiumą mintyse prisimatavęs Matas į partijos rinkimų štabą susirinkusiems bičiuliams savo nerimo stengėsi nerodyti. „Viskas bus gerai, pamatysit, – nežinia ką ramindamas – akių nuo kompiuterio neatitraukiantį štabo vadovą, ant pastarojo peties tiesiog užgulusią sekretorę ar save – pareiškė naujasis šio partijos skyriaus vedlys į Seimą. – Už mane balsuos visas miestas, galite būti ramūs, pamatysit. Jūs gi mane žinote – jeigu bent kiek būčiau abejojęs pergale, tikrai tokiam iššūkiui nebūčiau pasirašęs. Daug dėl to dirbau ir su kuo mieste ...
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

    2021-03-11Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Kovo 11-oji mums yra svarbus atskaitos taškas. Tai – ne tik pavasario diena. Tai – diena, simbolizuojanti tautos, visuomenės ir valstybės atgimimą. Ji kaip mūsų šaknys, į kurias pirmą kartą atsirėmę, pradėjome stiebtis aukštyn ir kurti kitokį – laisvą – gyvenimą. Šiandien matuodami bendromis jėgomis nueitą kelią, galime geriau įvertinti, kur esame ir kas mūsų laukia. Anksčiau svajojome grįžti į Vakarus – šiandien esame klestinčių, demokratinių Vakarų dalis. Anksčiau ieškojome sąjungininkų ir saugumo garantų – šiandien patys kuriame NATO sėkmę. Anksčiau jautėmės įkalinti – šiandien patys sprendžiame savo likimą. Prieš 31 metus girdėjome kitus sakant, ...