Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Svarbiausia piliečiams – kritiškai mąstyti ir remti savo šalies kariuomenę (Interviu su ekspertu)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Eugenijus VOSYLIUS – atsargos pulkininkas, išėjęs į atsargą prieš ketverius metus, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas, ėjęs Sausumos pajėgų štabo Operacijų planavimo skyriaus viršininko pareigas, dirbęs NATO karinėje atstovybėje Maskvoje, gynybos atašė Varšuvoje ir kt.

Eugenijus VOSYLIUS.– Ne kartą teko girdėti samprotavimų, kad Lietuvai nereikia kariuomenės, nes ši maža, todėl nepajėgtų apsiginti nuo galingų valstybių užpuolimo?
– Ko gero, tikrai yra taip kalbančių, bet svarbu, koks procentas žmonių taip kalba ir galvoja. Daug padaryta socialinių apklausų, kurių rezultatai rodo, kad apie 70 proc. gyventojų pasitiki kariuomene. Į klausimą, ar agresijai turėtume priešintis ginklu bet kuriuo atveju, 64 procentai atsako teigiamai: jaunesni priešintųsi ginklu, o vyresni – pagelbėdami kariuomenei. Į klausimą, ar norėtų kokiu nors būdu paremti kariuomenę, prisidėti prie savo šalies gynybos, irgi teigiamai atsakančių yra nemaža dalis.
Remdamasis apklausų duomenimis galiu teigti, kad klausiančių, kam reikia kariuomenės, yra nedidelė dalis gyventojų. Tokius vadinčiau nenorinčiais domėtis, nenorinčiais žinoti. Gali būti, kad tai daugiau vyresni piliečiai, kurie prisimena senesnius laikus, tarnybą okupacinėje kariuomenėje. Spėčiau, kad tokie žmonės nesidomi, neskaito apie kariuomenę, dėl įvairių priežasčių atsiriboja nuo šiandienos realybės. Ir galvoja, kad kariuomenės dydis viską lemia: ateis priešiška didesnė kariuomenė, per valandą pereis visą šalį ir užgrobs. Tai netiesa, nes tikrai šiandien ne viską lemia pajėgų dydis. Tokie stereotipiniai teiginiai yra vykstančio hibridinio karo produktas. Kas juos kuria, nesunku suprasti, daug jų transliuojama per socialinius tinklus, kai kuriuos laikraščius, taip siunčiamos socialinės žinutės, klaidinančios nepasirengusius piliečius.
Tokie piliečiai paprastai žiūri rusiškas pokalbių laidas, rusiškus serialus, jie taip mąsto, nes nesugeba atsirinkti informacijos, nesuvokdami, kaip jiems „plaunamos smegenys“. Yra iniciatyvų apriboti rusiškų kanalų transliavimą, nes TV kanalai kontroliuojami jų valstybės.
Nesakyčiau, kad čia kaltas tik kalbos barjeras, nes daug informacijos apie kariuomenę yra pateikiama mūsų spaudoje, televizijoje. Čia gal labiau išsilavinimo, išprusimo problema arba nenoras domėtis, nenoras ieškoti tikros, patikimos informacijos. Ši grupė žmonių ir yra mūsų priešiškų jėgų informacinės atakos tikslas ir taikinys. Į tokius nesidominčius žmones ir yra nukreipta ta informacija – siekiant įteigti, kad Lietuvos kariuomenė silpna, nepajėgi pasipriešinti, kad NATO neateis į pagalbą. Kad jie galėtų sakyti, jog milijonai, skiriami kariuomenei, yra metami be reikalo…
Noriu pabrėžti, kad šiandien viskas labai greitai keičiasi, o kariuomenė – labai dinamiška organizacija. Abejoti jos pajėgumu įmanoma tik nesuvokiant, kad situacija labai pasikeitusi, ne tokia, kokia buvo prieš 10 metų, ir net kokia buvo iki 2014 metų. NATO mokosi Ukrainos pamoką. Daug kas pasikeitė pasaulyje nuo 2004 metų kovo 29 dienos, kai Lietuva įstojo į NATO. Jau beveik 15 metų esame NATO narė. Ta patirtis viską keičia.
– Kaip pasikeitė Lietuva ir jos kariuomenė?
– NATO – tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga, kurios plėtra nuo 1949 metų vyko etapais, o mes įstojome viename iš paskutinių etapų. Stojimo į šį šiaurės aljansą procesas sudėtingas, šalis turi atitikti NATO reikalavimus ir kriterijus. Ne visoms šalims tai pavyksta, štai Gruzija nori tapti, Ukraina, buvusios Jugoslavijos šalys, bet turi dar pasistengti, kad atitiktų tam tikrus kriterijus. Ką reiškia šaliai tapti nare? Lietuva, tapusi NATO nare, ne tik gavo saugumo garantijas, bet ir pati įsipareigojo prisidėti prie šio aljanso kuriamo saugumo, jo užtikrinimo. Tad dalyvavo tarptautinėse operacijose, saugumo misijose Afganistane, Irake, Malyje, antipiratinėse operacijose ir kt. – įnešė savo įnašą, todėl tikisi, kad esant reikalui, taip pat sulauks pagalbos.
Tai mums užtikrina 5 straipsnis, kuriame sakoma, kad jei vieną NATO šalį užpultų, kitos ateina į pagalbą. Tas sprendimas priimamas ne balsavimu, o konsensuso principu – visos šalys turi pasisakyti „už“.
Tapimas NATO nariu reiškia, kad Lietuvos kariuomenė turėjo persiorganizuoti pagal aljanso standartus, pritaikyti visas procedūras, logistiką, dokumentaciją, ginkluotę, standartus (susitarimus), kad galėtume sąveikauti su partneriais, kalbėtume visiems suprantama kalba: teko išmokti specialių trumpinių, kad visi suprastų, kas ką sako, nepriklausomai nuo tautybės, kalbos. Turėjome pasitempti ir pakilti iki NATO standartų, dalyvavome ir dalyvaujame daugybėje mokymų ir pratybų su kitų šalių atstovais.
Kai 2001 metais patekau į Tarptautinį Šiaurės Rytų korpuso štabą Lenkijoje, Lietuva dar nebuvo NATO narė. Ten metus man teko stažuotis. Mano skyriaus viršininkas vokietis sakė, kad privalau greitai mokytis, nes turiu kuo greičiau tapti visaverčiu komandos nariu. Taip ir Lietuva turėjo greitai prisiderinti, pritapti. Gavome daug pagalbos, priemonių, kad galėtume integruotis kuo greičiau. Buvo net įsteigtas Baltijos gynybos koledžas Tartu mieste, skirtas būtent mokyti karininkiją, tai danų ir švedų inicijuotas projektas, kuris veikia dar nuo 1999 metų.
– Kaip įstojimas į NATO paveikė Lietuvos karo akademiją?
– Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ruošia karininkus mūsų šalies kariuomenei, taigi tam tikri NATO standartai buvo privalomi ir jai. Programos turi būti orientuotos į tai, kad karininkas kuo greičiau integruotųsi į kariuomenę. Anglų kalbos kriterijus tam yra labai svarbus, ir jei kariūnas ar kariūnė neišlaiko II lygio pagal NATO susitarimą, turi būti pašalintas iš akademijos. Baigus akademiją tampama būrio, žemutinės taktinės grandinės, vadu, kur anglų kalba labai svarbi, nes vyksta daug mokymų, bendrų su NATO partneriais pratybų, susikalbėti – būtinybė.
Partneriai atvyksta pas mus stažuotis, ir mūsiškiai studentai važiuoja stažuotis pagal „Erasmus“ mainų programas pusei metų į kitų šalių karo akademijas – Sansyro (Saint Cyr) Prancūzijoje, Virdžinijos JAV, Brno Čekijoje ir kitus universitetus.
Noriu pažymėti, kad nors Karo akademija ruošia karininkus, tačiau akademinėms studijoms yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems civiliniams universitetams. Turime tris bakalauro studijų programas: tarptautinių santykių, nacionalinio saugumo ir gynybos bei gynybos technologijų vadybos. Šalia to studentas dar mokosi ir karybos dalykus. Visos programos yra akredituotos Studijų kokybės centre, turime ir tarptautinę akreditaciją.
NATO atvėrė daug galimybių ir mokslo srityje. Bendradarbiavimas plečiasi nuolat ir įvairiais lygiais.
*– Šauktiniai renkami jau ket­virtus metus. Kodėl buvo prieš tai jų atsisakyta?
– Politinį sprendimą nekviesti šauktinių 2008 m. priėmė socialdemokratų vyriausybė. Tuo laiku Europa jautėsi saugesnė, Rusija lyg ir virto kita šalimi, ėmė demokratėti. Bet 2008 m. rugpjūtį ji pradėjo karą Gruzijoje… Taigi jau reikėjo Europai atsibusti po 2007 metų Miuncheno saugumo konferencijos, kur Putinas pasakė, kad Rusija vykdys nepriklausomą politiką. Jo retorika pakito. O 2014 m. prasidėjo karas su Ukraina, kuris tęsiasi iki šiol. Beje, tuo metu ir daugiau šalių atsisakė šauktinių – Lenkija, Vokietija, Švedija. Mes, deja, irgi pasekėme jais.
Sugriauti yra lengva, ypač kariuomenę, bet reikia galvoti, kokioje strateginėje aplinkoje gyvename. Estai, suomiai neatsisakė šauktinių. Jie supranta, kad kariuomenė negali egzistuoti be rezervo, kaip žmogus negali dirbti nuolat nemiegodamas, nepailsėdamas. Ir karius turi kažkas pakeisti. Tai daro rezervistai. O kaip juos paruošti neturint šauktinių kariuomenės?
Labai gerai, kad buvo susiprasta, jog reikia turėti didesnį rezervą, ir šauktiniai vėl imti rinkti. Baigę tarnybą šauktiniai tampa aktyviuoju rezervu, vėliau būna šaukiami į reguliarius mokymus, atnaujinamos jų žinios ir įgūdžiai. Turint mažą kariuomenę, reikia turėti didelį rezervą. Didelis rezervas ne tik įgalins kariuomenę ilgiau išsilaikyti, bet tai yra ir labai aiškus atgrasantis signalas priešui.
Tarnyba kariuomenėje jaunam žmogui suteikia žinių, ugdo pilietiškumą, po tarnybos jaunuoliai kitaip ima suprasti savo pilietinę pareigą. Kariuomenėje atsiranda bendrumo jausmas, kitokios patirtys, kurių civiliniame gyvenime negausi, o sunkumai užgrūdina.
– Kokia mūsų regiono padėtis, kuo jis ypatingas?
– Esame šalia Suvalkų koridoriaus, teritorijoje tarp Rusijos Kaliningrado ir Baltarusijos. Šis koridorius jungia Lietuvą ir Lenkiją – dvi NATO šalis. Žiūrint iš karinio taško, jeigu būtų karinis konfliktas, Rusijos užduotis būtų uždaryti, atkirsti tą koridorių, kad nebūtų įmanomas karių judėjimas, siunčiami logistiniai kroviniai, kad negalėtų ateiti pagalba.
Marijampolės regiono specifika ta, kad ji yra prie to koridoriaus. Jeigu, neduok Dieve, kiltų karinis konfliktas, Marijampolės regiono gyventojai tai tikrai pajustų.
Taip pat Marijampolėje yra dislokuotas Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Jis skirtas aprūpinti kariuomenę, turi įvairios specialios įrangos. Pavyzdžiui, gali išgryninti vandenį, kariai yra vykę į misiją šalyje po žemės drebėjimo pagelbėti vietiniams gyventojams su vandens tiekimu. Gali pervežti didelio gabarito krovinius. Tai profesionalai, mokantys dirbti su brangia įranga. Logistikos batalionas, ar, tarkime, inžinerinis batalionas, skirtas tiltų statybai ir pan., yra būtini kariuomenės aprūpinimui ir labai svarbūs. Kaip ledkalnio apačia, ant kurios visa laikosi.
– Ką turėtų daryti eilinis pilietis savo valstybės saugumui didinti?
– Pirmiausia – kritiškai mąstyti, kritiškai vertinti, ką skaito, kokią informaciją priima. Pamąstyti, kam tai naudinga, kas tai rašo, ar nėra kažkieno interesų. Feisbuke šiandien labai daug įvairios informacijos, įvairiuose tinklaraščiuose, ir ją būtina vertinti kritiškai, nepasikliauti aklai.
Dar siūlau paskaityti Krašto apsaugos ministerijos tinklapį, ten yra informacijos, kaip atpažinti melagingas žinutes, ką daryti piliečiui, norinčiam prisidėti prie šalies gynybos, kaip elgtis, jei kiltų karinis konfliktas, kur gauti vandens, kur slėptis ir pan. Piliečiai turi domėtis, o ne sėdėti tamsoje, nežinioje ir dar visiems kalbėti, kad niekas mūsų neapgins…
Raginčiau jaunimą stoti į šaulių organizaciją, į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
Kritinį mąstymą pradėti ugdyti reikėtų nuo darželio, nuo šeimos. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 2018 metais išleido monografiją „Kas eitų ginti Lietuvos?“. Dalyvavau šiame projekte. Aš važinėjau po kitas šalis ir domėjausi jų praktika. Švedai kaip vieną iš visuomenės sąmoningumo kriterijų pažymi kritinį mąstymą, net tokios pamokos vedamos, mokoma ir socialinių tinklų raštingumo. Kai kas kelia klausimą, ar reikia karinio mokymo Lietuvoje. Stebėdamas kitų šalių patirtį galiu užtikrintai teigti, kad tai tikrai būtina. Pilietinio, karinio pasirengimo reikia kiekvienoje mokykloje. Kažkas pasakė, kad taip militarizuosime visuomenę. O ką tai reiškia? Kai mokome atpažinti priešiškas jėgas, apsiginti, bet nesistengiame užkariauti kitų šalių, tai nėra militarizavimas. Filosofas A. Maceina rašė, kad jaunas žmogus turi būti išmokytas ginti savo šalį nuo agresorių. Lietuva nėra agresorė. Jaunimas turi suprasti, kad taika nėra duotybė, ją reikia mokėti apginti ir mokėti atpažinti blogus ketinimus. Išlaikyti budrumą būtina.
Taigi būtinas optimizmas ir aktyvumas – piliečiai turi būti proaktyvūs, bet ne reaktyvūs. Reakcija būna tada, kai kažkas kitas atliko veiksmą. Kai esi proaktyvus, tu diktuoji sąlygas, nelauki priešiško veiksmo, o turi pats analizuoti, prognozuoti, numatyti veiksmus.
– Dėkoju už įdomų pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...
  • Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?

    2021-01-13Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?
    Gyvename XXI amžiuje, kur kiekviena diena yra tarsi nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli. Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų. Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti dienos režimą ir kontroliuoti technologijų naudojimosi laiką, pasakoja vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė. Režimas reikalingas ne tik suaugusiesiems Dienotvarkė ir jos laikymasis sustato žmogaus gyvenimą į savotišką rutiną, dėl to galima sulaukti didžių rezultatų – atsiranda stabilumas, tikslumas, padidėja pozityvumas, koncentracija ir valia. Neretai galvojama, kad režimas, apsaugantis nuo pasyvaus laiko leidimo, reikalingas tik suaugusiesiems, tačiau tai taip pat reikalinga ir vaikams. Pradėti pažindinti vaikus su disciplina ir dienos režimu reikėtų dar tuomet, kai jų gyvenimo įpročiai nėra susiformavę. Vaikai turėtų aiškiai suvokti mokyklos ir popamokinės ...
  • „Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką

    2021-01-13„Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką
    Tęsdamas gražią tradiciją prieš Kalėdas Marijampolės savivaldybės Komunikacijos skyrius pakvietė prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir dalyvauti gražiausių kalėdinių papuošimų konkurse „Kalėdų virusas Marijampolėje“. Jo tikslas – pakviesti ir paskatinti gyventojus, bendruomenes, įstaigas ir įmones puošti sodybas, pastatus, viešąsias erdves, daryti gražius darbus, patiems kurti kalėdinę nuotaiką bei dovanoti didžiųjų švenčių laukimo džiaugsmą. Trečius metus organizuojamo konkurso dalyviai nestokojo gerų sumanymų, paskleidė tikrą šventinės puošybos „virusą“, o originalių puošmenų nuotraukomis, spinduliuojančiomis Kalėdų nuotaiką, savivaldybės „Facebook“ paskyroje dalinosi 37 dalyviai. Kalėdinės puošybos „virusas“ taip įsisiautėjo, kad ir palaikančiųjų skaičiumi konkurso dalyviai mėgino pranokti vienas kitą. Nuotraukas peržiūrėjo beveik 400000 „Facebook“ vartotojų, konkurso dalyvių nuotraukos surinko daugiau kaip 20000 „patinka“ paspaudimų. Tai rekordiškai daug – pamačiusių, balsavusių, pasidalinusių ir pasidžiaugusių. Kalėdinių puošmenų nuotraukos buvo vertinamos ne tik pagal balsavusiųjų rezultatus, jas peržiūrėjo bei savo favoritus išrinko ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuriai vadovavo mero patarėja Agnė Pavelčikienė. „Džiugu, kad kalėdinių papuošimų konkursas kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. O šventinė puošyba skleidžia šviesią ir džiugią ...
  • Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?

    2021-01-13Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?
    Išplitus pandemijai, visuomenę kamuoja vis daugiau klausimų. Vienas iš jų – ar COVID-19 liga persirgęs asmuo negali užkrėsti sveikųjų? Kada žmogus laikomas sveiku, nepavojingu visuomenei? Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi taisykles, kada asmuo laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Taisyklės sudarytos remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir kitų šalių praktika, pagal tai nustatytas ir saviizoliacijos laikas. Mat pakartotinis testas asmeniui, kuriam buvo nustatytas COVID-19, jau nėra atliekamas. Pacientams, sergantiems lengva koronaviruso forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas. Jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms. Sergant sunkia koronaviruso forma izoliacija gali būti nutraukta po 20 dienų, jei išnyko ligai būdingi simptomai ir per 24 val. nepasireiškė karščiavimas nevartojant vaistų. Pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų po ligos nustatymo PGR metodu – kai pirmą kartą nosiaryklės mėginyje buvo aptiktas virusas. Praėjus ...
  • Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje

    2021-01-09Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
    Sausio 14 dieną 14 val. galėsite stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus rotušės: archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. Praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvos Respub­likoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Nuo 1921-ųjų spalio 19-osios, kai tuometis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą, iki šių dienų valstybės archyvai patyrė nemažai pertvarkų, reorganizacijų, buvo priskiriami tai vienai, tai kitai valstybės valdymo sričiai, tačiau esminė jų funkcija ir pagrindinė paskirtis per šimtą metų nepasikeitė – jie buvo ir tebėra valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai. Archyvų metų atidarymo renginio vedėjai Giedrius Masalskis ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė atvers vertingiausio šalies dokumentinio paveldo parodą „Archyvai – praeitis ateičiai“. Pirmoje parodos dalyje išvysime menininkų sukurtą šviesos instaliaciją, kurioje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus, archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ...
  • Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)

    2021-01-09Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)
    Pernai, nepaisant du kartus buvusio karantino, išradingiausiai ir aktyviai dirbantys per keletą mėnesių surado būdų, kaip atsigriebti už prarastą laiką, ir spėjo daug nuveikti. Ypač daug kultūrinio, bendruomeninio vyksmo buvo Šunskuose, kur ne tik vietinius traukė ir tradiciniai, ir dar nebuvę renginiai. Vienas iš tokių – skulptorių pleneras (dalyvavo Raimundas Blažaitis, Juozas Videika, Artūras Zienka, Antanas Lastauskas ir Rimantas Lekeckas), jo rezultatais galime pasigėrėti stabtelėję miestelyje. Bet, pasirodo, plenero pabaiga anaiptol nereiškė, kad vyksmo čia nebebus. Baigiantis 2020-iesiems buvo padėtas dar vienas, iš karto gal ir nepastebimas „potėpis“ šioje erdvėje. Skulptūra „Mokslo šviesos simbolis – pelėda“ yra ypatinga. Marijampolės kultūros centro Šunskų skyriaus kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė sako: „Pelėda nutūpė lauko bibliotekėlės viršūnėje. Ji atspindi Šunskų krašto mokslo šviesuolius – mokytojų Tėvą Tomą Ferdinandą Žilinską, rašytoją Vincą Pietarį, žurnalistą Kazį Bridžių, knygnešį, „Sietyno“ draugijos įkūrėją, kraštotyrininką Vincą Šlekį ir kitus iš seniūnijos ir parapijos teritorijos kilusius šviesuolius. Nors Šunskuose mokykla neveikia nuo 2018 metų rugsėjo, mokslo šviesai čia sklisti ir sukurta ...
  • Vainikas Tautodailės metams

    2021-01-09Vainikas Tautodailės metams
    Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, jau penkiolika metų vis kitame mieste ar miestelyje susirinkdavo visos šalies geriausi tautodailininkai, kad iš gražaus būrio būtų išrinkti vertieji „Aukso vainiko“ – didžiausio įvertinimo šioje srityje. (Nors kas iš tiesų gali pasverti tokius dalykus kaip meniškumas, meistrystė, įtaiga, pamatuoti, kiek širdies įdėta…). Kaip bebūtų – tai visada šventė jau vien todėl, kad galima susitikti su bendraminčiais, įvertinti vieniems kitų darbus. Tad pernai 15-osios parodos, skirtos Tautodailės metų pradžiai, iškilmėse tradiciškai buvo atsisveikinta „iki kitų metų Trijų Karalių…“ Visi žinome, kokie buvo praėję metai, daugelio planuotų dalykų teko atsisakyti, bet Lietuvos nacionalinio kultūros centro sumanyta ir organizuojama respublikinė konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ vis dėlto nebuvo atšaukta – per kelių mėnesių tarpsnį tarp dviejų karantinų regionuose vyko parodos (Marijampolėje irgi jau tradiciškai buvo susirinkę visos apskrities kūrėjai), kai kur tik atrinkta po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą. Pandemijai padiktavus naujas taisykles, kompetentinga komisija juos rinko ir virtualioje erdvėje. „Baigiamojoje konkursinėje „Aukso vainiko“ parodoje, skirtoje ...
  • Muziejus kviečia į virtualius turus

    2021-01-09Muziejus kviečia į virtualius turus
    Kaip jau esame informavę, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus parengė virtualų turą, skirtą garsiam mūsų krašto tautodailininkui, grafikui Romanui Krasninkevičiui. Užsukę į muziejaus interneto svetainę galėsite susipažinti su jo kūryba, svarbiais biografijos momentais, jo paties mintimis apie kūrybą ir gyvenimą, kuris buvo tikrai išskirtinis. Oficialus pristatymas bus surengtas ir R. Krasninkevičiaus darbų paroda pakvies tada, kai jau galėsime rinktis į renginius… Beje, muziejaus svetainėje galite rasti ir daugiau įdomių dalykų – pasidomėkite. „Suvalkiečio“ informacija Nuorodos R. Krasninkevičiaus turas https://turas.marijampolesmuziejus.lt Muziejaus turas: lietuvių kalba https://turai.limis.lt/marijampole-lt anglų kalba http://turai.limis.lt/marijampole-en
  • „Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

    2021-01-07„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius
    Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius. Loreta TUMELIENĖ – 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą? – Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe. Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį darbą visus šiuos metus, kai reikėjo žūtbūt užtikrinti paslaugų teikimą marijampoliečiams, kitų savivaldybių gyventojams, nors patys gydymo įstaigų darbuotojai neišvengė susirgimų. Dalis darbuotojų privalėjo izoliuotis, buvo didžiulis iššūkis ieškant, kuo juos pakeisti. Esame dėkingi, kad mūsų įstaigos sėkmingai bendradarbiavo, kad medicinos darbuotojai buvo pirmose eilėse ir savo darbe, ir mobiliajame punkte, ir Karščiavimo klinikoje, ir vykdami į iškvietimus. Noriu labai padėkoti ir ...
  • Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

    2020-12-29Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? – Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo įstaigose, labai nukentėjo visas ugdymo procesas, stipriai apribota kultūra ir kūrėjai, itin sudėtingas tapo socialinių paslaugų teikimas, su daugybe sunkumų susidūrė verslas. Tad man, kaip Savivaldybės vadovui, buvo sunkūs metai. Be jokio atokvėpio, neteko šiemet nė vienos dienos atostogauti. Nuolat reikėjo įveikti daug nestandartinių ir sudėtingų situacijų, tartis ir posėdžiauti su specialistais, komunikuoti su visuomene ir žiniasklaida, ieškoti ir spręsti, kur ...
  • Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu

    2020-12-25Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu
    Kalėdos šiemet… susitraukė! Mažesnis šventinis stalas, virtualūs pokalbiai su šeima ir atidėtos kelionės po mylimą šalį. Vis dėlto, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais pasirūpino, kad atradimo džiaugsmas neaplenktų nė vienų namų ir siūlo šūsnį idėjų, ką nuveikti po šventinės vakarienės. „Tikra tiesa, kad Kalėdos šiemet mums visiems bus kuklios. Bet kuklios šventės tikrai neturi būti ir nuobodžios. Šiandien turime kaip niekada daug galimybių pažinti Lietuvą, planuoti keliones, plėsti žinojimą apie meną, istoriją, paveldą virtualiu būdu, tad labai kviečiu pasidaryti šventę sau ir artimiesiems – pasidovanokite ekskursiją po muziejų, kuriame niekad nebuvote, įsigykite meno kūrinį, kurį anksčiau matėte tik galerijos lange arba su mažaisiais pasinerkite į edukacinius žaidimus, apie kurios tiesiog nebuvote girdėję. Pamatysite, kelionės pačios ateis į jūsų namus“, – šypsosi „Keliauk Lietuvoje“ turinio projektų vadovė Snieguolė Valiaugaitė. Projektų vadovė priduria, kad virtualios kelionės ne tik yra puikus užsiėmimas karantino metu, bet ir pagalbinė priemonė planuojant keliones ateičiai. Kelios idėjos tam: 1. Leiskitės į ...
  • Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų

    2020-12-23Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų
    Pasaulį alinanti koronaviruso pandemija, sunkumai, su kuriais susiduria sergantieji ir juos gydantieji, mirtys, baimė susirgti, pasikeitęs gyvenimas, apribotos galimybės, vienišumas. Taip gyvename šiandien. Vis dėlto visos nelaimės turi ir šviesią pusę. Per jas atsiskleidžia iki tol nepažinti dalykai: žmonių gerumas, galimybės įveikti net ir sunkiausią situaciją, išeiti į šviesą. Mūsų kalbinti pašnekovai neslėpė, kad COVID-19 liga ne tik daug iš jų atėmė, bet ir davė. Loreta TUMELIENĖ Susirgo beveik visi darbuotojai ir globotiniai Spalį koronavirusas pradėjo siaubti Marijampolės globos įstaigas. Pirmieji krito Specialieji socialinės globos namai Bažnyčios gatvėje. Po mėnesio grėsmingasis COVID-19 įsisuko į Švč. Marijos globos namus. Susirgo darbuotojai ir globotiniai. Viešojoje erdvėje pasirodė seserų Janinos ir Viktorijos prašymas padėti slaugyti ligonius, nes beveik neliko nesergančių darbuotojų. Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos, kuri rūpinasi globos namais, sesės Janinos, globos namuose tuo metu buvo 36 globotiniai. Didžioji dalis – sunkūs, nevaikštantys ligoniai. Juos reikia ir valgydinti, ir prausti, ir vartyti. Globos namų gyventojus prižiūri ne ką mažesnis būrys darbuotojų. Jų ...
  • „Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų

    2020-12-22„Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų
    Daugiau informacijos: https://www.spinduliokinas.lt/slaptasis-agentas-2 Kino teatrams sustabdžius veiklą, „Nepatogus kinas“ kviečia padėti jiems, kai tik tai bus įmanoma, vėl atverti duris. Įsigijus bilietą į virtualų filmo „Slaptasis agentas“ seansą, papildomą eurą galima skirti pamėgtai kino rodymo vietai palaikyti. „Kasmet su šeima per šventes susitinkame kino salėje, tad akcijos idėja ir kilo su noru, kad tradicija tęstųsi. Šiuo metu kino teatrai išgyvena itin sudėtingą metą, tad tikimės ir kiti festivaliai ar filmų platintojai paseks mūsų pavyzdžiu, kad pavasarį ir vėl galėtume susitikti prie didžiųjų ekranų“ – apie akciją pasakojo „Nepatogaus kino“ koordinatorė Judita Ragauskaitė. Prie akcijos prisijungė bene visi Lietuvos kino teatrai: „Romuva“, „Garsas“, „Minija“, „Dainava“, „Spindulys“, „Multikino“, „Kino deli“, „Skalvija“, „Arlekinas“, „Cinamonas“, „Skalvija“, „Kino Deli“, „Arlekinas KUFA“. Filmą bus galimybė išvysti „Nepatogaus kino“ virtualioje kino salėje ir namų kino platformose „Cgates“, „Žmonės Cinema“ bei „Kino fondas“. Šviesus “šnipų” filmas „Slaptąjį agentą“ žiūrovai vadina mieliausiu festivalio filmu. Aštuoniasdešimtmetį perkopęs Serdžio tampa šnipu, turinčiu išsiaiškinti, ar senelių namuose darbuotojai neišnaudoja gyventojų. Tačiau 83-jų pradėjus slaptojo agento karjerą yra ...
  • Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

    2020-12-16Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto
    Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus. Loreta TUMELIENĖ Asfaltas degalinės savininkui? Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų. Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip ...