Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Svarbiausia piliečiams – kritiškai mąstyti ir remti savo šalies kariuomenę (Interviu su ekspertu)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Eugenijus VOSYLIUS – atsargos pulkininkas, išėjęs į atsargą prieš ketverius metus, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas, ėjęs Sausumos pajėgų štabo Operacijų planavimo skyriaus viršininko pareigas, dirbęs NATO karinėje atstovybėje Maskvoje, gynybos atašė Varšuvoje ir kt.

Eugenijus VOSYLIUS.– Ne kartą teko girdėti samprotavimų, kad Lietuvai nereikia kariuomenės, nes ši maža, todėl nepajėgtų apsiginti nuo galingų valstybių užpuolimo?
– Ko gero, tikrai yra taip kalbančių, bet svarbu, koks procentas žmonių taip kalba ir galvoja. Daug padaryta socialinių apklausų, kurių rezultatai rodo, kad apie 70 proc. gyventojų pasitiki kariuomene. Į klausimą, ar agresijai turėtume priešintis ginklu bet kuriuo atveju, 64 procentai atsako teigiamai: jaunesni priešintųsi ginklu, o vyresni – pagelbėdami kariuomenei. Į klausimą, ar norėtų kokiu nors būdu paremti kariuomenę, prisidėti prie savo šalies gynybos, irgi teigiamai atsakančių yra nemaža dalis.
Remdamasis apklausų duomenimis galiu teigti, kad klausiančių, kam reikia kariuomenės, yra nedidelė dalis gyventojų. Tokius vadinčiau nenorinčiais domėtis, nenorinčiais žinoti. Gali būti, kad tai daugiau vyresni piliečiai, kurie prisimena senesnius laikus, tarnybą okupacinėje kariuomenėje. Spėčiau, kad tokie žmonės nesidomi, neskaito apie kariuomenę, dėl įvairių priežasčių atsiriboja nuo šiandienos realybės. Ir galvoja, kad kariuomenės dydis viską lemia: ateis priešiška didesnė kariuomenė, per valandą pereis visą šalį ir užgrobs. Tai netiesa, nes tikrai šiandien ne viską lemia pajėgų dydis. Tokie stereotipiniai teiginiai yra vykstančio hibridinio karo produktas. Kas juos kuria, nesunku suprasti, daug jų transliuojama per socialinius tinklus, kai kuriuos laikraščius, taip siunčiamos socialinės žinutės, klaidinančios nepasirengusius piliečius.
Tokie piliečiai paprastai žiūri rusiškas pokalbių laidas, rusiškus serialus, jie taip mąsto, nes nesugeba atsirinkti informacijos, nesuvokdami, kaip jiems „plaunamos smegenys“. Yra iniciatyvų apriboti rusiškų kanalų transliavimą, nes TV kanalai kontroliuojami jų valstybės.
Nesakyčiau, kad čia kaltas tik kalbos barjeras, nes daug informacijos apie kariuomenę yra pateikiama mūsų spaudoje, televizijoje. Čia gal labiau išsilavinimo, išprusimo problema arba nenoras domėtis, nenoras ieškoti tikros, patikimos informacijos. Ši grupė žmonių ir yra mūsų priešiškų jėgų informacinės atakos tikslas ir taikinys. Į tokius nesidominčius žmones ir yra nukreipta ta informacija – siekiant įteigti, kad Lietuvos kariuomenė silpna, nepajėgi pasipriešinti, kad NATO neateis į pagalbą. Kad jie galėtų sakyti, jog milijonai, skiriami kariuomenei, yra metami be reikalo…
Noriu pabrėžti, kad šiandien viskas labai greitai keičiasi, o kariuomenė – labai dinamiška organizacija. Abejoti jos pajėgumu įmanoma tik nesuvokiant, kad situacija labai pasikeitusi, ne tokia, kokia buvo prieš 10 metų, ir net kokia buvo iki 2014 metų. NATO mokosi Ukrainos pamoką. Daug kas pasikeitė pasaulyje nuo 2004 metų kovo 29 dienos, kai Lietuva įstojo į NATO. Jau beveik 15 metų esame NATO narė. Ta patirtis viską keičia.
– Kaip pasikeitė Lietuva ir jos kariuomenė?
– NATO – tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga, kurios plėtra nuo 1949 metų vyko etapais, o mes įstojome viename iš paskutinių etapų. Stojimo į šį šiaurės aljansą procesas sudėtingas, šalis turi atitikti NATO reikalavimus ir kriterijus. Ne visoms šalims tai pavyksta, štai Gruzija nori tapti, Ukraina, buvusios Jugoslavijos šalys, bet turi dar pasistengti, kad atitiktų tam tikrus kriterijus. Ką reiškia šaliai tapti nare? Lietuva, tapusi NATO nare, ne tik gavo saugumo garantijas, bet ir pati įsipareigojo prisidėti prie šio aljanso kuriamo saugumo, jo užtikrinimo. Tad dalyvavo tarptautinėse operacijose, saugumo misijose Afganistane, Irake, Malyje, antipiratinėse operacijose ir kt. – įnešė savo įnašą, todėl tikisi, kad esant reikalui, taip pat sulauks pagalbos.
Tai mums užtikrina 5 straipsnis, kuriame sakoma, kad jei vieną NATO šalį užpultų, kitos ateina į pagalbą. Tas sprendimas priimamas ne balsavimu, o konsensuso principu – visos šalys turi pasisakyti „už“.
Tapimas NATO nariu reiškia, kad Lietuvos kariuomenė turėjo persiorganizuoti pagal aljanso standartus, pritaikyti visas procedūras, logistiką, dokumentaciją, ginkluotę, standartus (susitarimus), kad galėtume sąveikauti su partneriais, kalbėtume visiems suprantama kalba: teko išmokti specialių trumpinių, kad visi suprastų, kas ką sako, nepriklausomai nuo tautybės, kalbos. Turėjome pasitempti ir pakilti iki NATO standartų, dalyvavome ir dalyvaujame daugybėje mokymų ir pratybų su kitų šalių atstovais.
Kai 2001 metais patekau į Tarptautinį Šiaurės Rytų korpuso štabą Lenkijoje, Lietuva dar nebuvo NATO narė. Ten metus man teko stažuotis. Mano skyriaus viršininkas vokietis sakė, kad privalau greitai mokytis, nes turiu kuo greičiau tapti visaverčiu komandos nariu. Taip ir Lietuva turėjo greitai prisiderinti, pritapti. Gavome daug pagalbos, priemonių, kad galėtume integruotis kuo greičiau. Buvo net įsteigtas Baltijos gynybos koledžas Tartu mieste, skirtas būtent mokyti karininkiją, tai danų ir švedų inicijuotas projektas, kuris veikia dar nuo 1999 metų.
– Kaip įstojimas į NATO paveikė Lietuvos karo akademiją?
– Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ruošia karininkus mūsų šalies kariuomenei, taigi tam tikri NATO standartai buvo privalomi ir jai. Programos turi būti orientuotos į tai, kad karininkas kuo greičiau integruotųsi į kariuomenę. Anglų kalbos kriterijus tam yra labai svarbus, ir jei kariūnas ar kariūnė neišlaiko II lygio pagal NATO susitarimą, turi būti pašalintas iš akademijos. Baigus akademiją tampama būrio, žemutinės taktinės grandinės, vadu, kur anglų kalba labai svarbi, nes vyksta daug mokymų, bendrų su NATO partneriais pratybų, susikalbėti – būtinybė.
Partneriai atvyksta pas mus stažuotis, ir mūsiškiai studentai važiuoja stažuotis pagal „Erasmus“ mainų programas pusei metų į kitų šalių karo akademijas – Sansyro (Saint Cyr) Prancūzijoje, Virdžinijos JAV, Brno Čekijoje ir kitus universitetus.
Noriu pažymėti, kad nors Karo akademija ruošia karininkus, tačiau akademinėms studijoms yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems civiliniams universitetams. Turime tris bakalauro studijų programas: tarptautinių santykių, nacionalinio saugumo ir gynybos bei gynybos technologijų vadybos. Šalia to studentas dar mokosi ir karybos dalykus. Visos programos yra akredituotos Studijų kokybės centre, turime ir tarptautinę akreditaciją.
NATO atvėrė daug galimybių ir mokslo srityje. Bendradarbiavimas plečiasi nuolat ir įvairiais lygiais.
*– Šauktiniai renkami jau ket­virtus metus. Kodėl buvo prieš tai jų atsisakyta?
– Politinį sprendimą nekviesti šauktinių 2008 m. priėmė socialdemokratų vyriausybė. Tuo laiku Europa jautėsi saugesnė, Rusija lyg ir virto kita šalimi, ėmė demokratėti. Bet 2008 m. rugpjūtį ji pradėjo karą Gruzijoje… Taigi jau reikėjo Europai atsibusti po 2007 metų Miuncheno saugumo konferencijos, kur Putinas pasakė, kad Rusija vykdys nepriklausomą politiką. Jo retorika pakito. O 2014 m. prasidėjo karas su Ukraina, kuris tęsiasi iki šiol. Beje, tuo metu ir daugiau šalių atsisakė šauktinių – Lenkija, Vokietija, Švedija. Mes, deja, irgi pasekėme jais.
Sugriauti yra lengva, ypač kariuomenę, bet reikia galvoti, kokioje strateginėje aplinkoje gyvename. Estai, suomiai neatsisakė šauktinių. Jie supranta, kad kariuomenė negali egzistuoti be rezervo, kaip žmogus negali dirbti nuolat nemiegodamas, nepailsėdamas. Ir karius turi kažkas pakeisti. Tai daro rezervistai. O kaip juos paruošti neturint šauktinių kariuomenės?
Labai gerai, kad buvo susiprasta, jog reikia turėti didesnį rezervą, ir šauktiniai vėl imti rinkti. Baigę tarnybą šauktiniai tampa aktyviuoju rezervu, vėliau būna šaukiami į reguliarius mokymus, atnaujinamos jų žinios ir įgūdžiai. Turint mažą kariuomenę, reikia turėti didelį rezervą. Didelis rezervas ne tik įgalins kariuomenę ilgiau išsilaikyti, bet tai yra ir labai aiškus atgrasantis signalas priešui.
Tarnyba kariuomenėje jaunam žmogui suteikia žinių, ugdo pilietiškumą, po tarnybos jaunuoliai kitaip ima suprasti savo pilietinę pareigą. Kariuomenėje atsiranda bendrumo jausmas, kitokios patirtys, kurių civiliniame gyvenime negausi, o sunkumai užgrūdina.
– Kokia mūsų regiono padėtis, kuo jis ypatingas?
– Esame šalia Suvalkų koridoriaus, teritorijoje tarp Rusijos Kaliningrado ir Baltarusijos. Šis koridorius jungia Lietuvą ir Lenkiją – dvi NATO šalis. Žiūrint iš karinio taško, jeigu būtų karinis konfliktas, Rusijos užduotis būtų uždaryti, atkirsti tą koridorių, kad nebūtų įmanomas karių judėjimas, siunčiami logistiniai kroviniai, kad negalėtų ateiti pagalba.
Marijampolės regiono specifika ta, kad ji yra prie to koridoriaus. Jeigu, neduok Dieve, kiltų karinis konfliktas, Marijampolės regiono gyventojai tai tikrai pajustų.
Taip pat Marijampolėje yra dislokuotas Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Jis skirtas aprūpinti kariuomenę, turi įvairios specialios įrangos. Pavyzdžiui, gali išgryninti vandenį, kariai yra vykę į misiją šalyje po žemės drebėjimo pagelbėti vietiniams gyventojams su vandens tiekimu. Gali pervežti didelio gabarito krovinius. Tai profesionalai, mokantys dirbti su brangia įranga. Logistikos batalionas, ar, tarkime, inžinerinis batalionas, skirtas tiltų statybai ir pan., yra būtini kariuomenės aprūpinimui ir labai svarbūs. Kaip ledkalnio apačia, ant kurios visa laikosi.
– Ką turėtų daryti eilinis pilietis savo valstybės saugumui didinti?
– Pirmiausia – kritiškai mąstyti, kritiškai vertinti, ką skaito, kokią informaciją priima. Pamąstyti, kam tai naudinga, kas tai rašo, ar nėra kažkieno interesų. Feisbuke šiandien labai daug įvairios informacijos, įvairiuose tinklaraščiuose, ir ją būtina vertinti kritiškai, nepasikliauti aklai.
Dar siūlau paskaityti Krašto apsaugos ministerijos tinklapį, ten yra informacijos, kaip atpažinti melagingas žinutes, ką daryti piliečiui, norinčiam prisidėti prie šalies gynybos, kaip elgtis, jei kiltų karinis konfliktas, kur gauti vandens, kur slėptis ir pan. Piliečiai turi domėtis, o ne sėdėti tamsoje, nežinioje ir dar visiems kalbėti, kad niekas mūsų neapgins…
Raginčiau jaunimą stoti į šaulių organizaciją, į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
Kritinį mąstymą pradėti ugdyti reikėtų nuo darželio, nuo šeimos. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 2018 metais išleido monografiją „Kas eitų ginti Lietuvos?“. Dalyvavau šiame projekte. Aš važinėjau po kitas šalis ir domėjausi jų praktika. Švedai kaip vieną iš visuomenės sąmoningumo kriterijų pažymi kritinį mąstymą, net tokios pamokos vedamos, mokoma ir socialinių tinklų raštingumo. Kai kas kelia klausimą, ar reikia karinio mokymo Lietuvoje. Stebėdamas kitų šalių patirtį galiu užtikrintai teigti, kad tai tikrai būtina. Pilietinio, karinio pasirengimo reikia kiekvienoje mokykloje. Kažkas pasakė, kad taip militarizuosime visuomenę. O ką tai reiškia? Kai mokome atpažinti priešiškas jėgas, apsiginti, bet nesistengiame užkariauti kitų šalių, tai nėra militarizavimas. Filosofas A. Maceina rašė, kad jaunas žmogus turi būti išmokytas ginti savo šalį nuo agresorių. Lietuva nėra agresorė. Jaunimas turi suprasti, kad taika nėra duotybė, ją reikia mokėti apginti ir mokėti atpažinti blogus ketinimus. Išlaikyti budrumą būtina.
Taigi būtinas optimizmas ir aktyvumas – piliečiai turi būti proaktyvūs, bet ne reaktyvūs. Reakcija būna tada, kai kažkas kitas atliko veiksmą. Kai esi proaktyvus, tu diktuoji sąlygas, nelauki priešiško veiksmo, o turi pats analizuoti, prognozuoti, numatyti veiksmus.
– Dėkoju už įdomų pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...