Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Svarbiausia piliečiams – kritiškai mąstyti ir remti savo šalies kariuomenę (Interviu su ekspertu)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Eugenijus VOSYLIUS – atsargos pulkininkas, išėjęs į atsargą prieš ketverius metus, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas, ėjęs Sausumos pajėgų štabo Operacijų planavimo skyriaus viršininko pareigas, dirbęs NATO karinėje atstovybėje Maskvoje, gynybos atašė Varšuvoje ir kt.

Eugenijus VOSYLIUS.– Ne kartą teko girdėti samprotavimų, kad Lietuvai nereikia kariuomenės, nes ši maža, todėl nepajėgtų apsiginti nuo galingų valstybių užpuolimo?
– Ko gero, tikrai yra taip kalbančių, bet svarbu, koks procentas žmonių taip kalba ir galvoja. Daug padaryta socialinių apklausų, kurių rezultatai rodo, kad apie 70 proc. gyventojų pasitiki kariuomene. Į klausimą, ar agresijai turėtume priešintis ginklu bet kuriuo atveju, 64 procentai atsako teigiamai: jaunesni priešintųsi ginklu, o vyresni – pagelbėdami kariuomenei. Į klausimą, ar norėtų kokiu nors būdu paremti kariuomenę, prisidėti prie savo šalies gynybos, irgi teigiamai atsakančių yra nemaža dalis.
Remdamasis apklausų duomenimis galiu teigti, kad klausiančių, kam reikia kariuomenės, yra nedidelė dalis gyventojų. Tokius vadinčiau nenorinčiais domėtis, nenorinčiais žinoti. Gali būti, kad tai daugiau vyresni piliečiai, kurie prisimena senesnius laikus, tarnybą okupacinėje kariuomenėje. Spėčiau, kad tokie žmonės nesidomi, neskaito apie kariuomenę, dėl įvairių priežasčių atsiriboja nuo šiandienos realybės. Ir galvoja, kad kariuomenės dydis viską lemia: ateis priešiška didesnė kariuomenė, per valandą pereis visą šalį ir užgrobs. Tai netiesa, nes tikrai šiandien ne viską lemia pajėgų dydis. Tokie stereotipiniai teiginiai yra vykstančio hibridinio karo produktas. Kas juos kuria, nesunku suprasti, daug jų transliuojama per socialinius tinklus, kai kuriuos laikraščius, taip siunčiamos socialinės žinutės, klaidinančios nepasirengusius piliečius.
Tokie piliečiai paprastai žiūri rusiškas pokalbių laidas, rusiškus serialus, jie taip mąsto, nes nesugeba atsirinkti informacijos, nesuvokdami, kaip jiems „plaunamos smegenys“. Yra iniciatyvų apriboti rusiškų kanalų transliavimą, nes TV kanalai kontroliuojami jų valstybės.
Nesakyčiau, kad čia kaltas tik kalbos barjeras, nes daug informacijos apie kariuomenę yra pateikiama mūsų spaudoje, televizijoje. Čia gal labiau išsilavinimo, išprusimo problema arba nenoras domėtis, nenoras ieškoti tikros, patikimos informacijos. Ši grupė žmonių ir yra mūsų priešiškų jėgų informacinės atakos tikslas ir taikinys. Į tokius nesidominčius žmones ir yra nukreipta ta informacija – siekiant įteigti, kad Lietuvos kariuomenė silpna, nepajėgi pasipriešinti, kad NATO neateis į pagalbą. Kad jie galėtų sakyti, jog milijonai, skiriami kariuomenei, yra metami be reikalo…
Noriu pabrėžti, kad šiandien viskas labai greitai keičiasi, o kariuomenė – labai dinamiška organizacija. Abejoti jos pajėgumu įmanoma tik nesuvokiant, kad situacija labai pasikeitusi, ne tokia, kokia buvo prieš 10 metų, ir net kokia buvo iki 2014 metų. NATO mokosi Ukrainos pamoką. Daug kas pasikeitė pasaulyje nuo 2004 metų kovo 29 dienos, kai Lietuva įstojo į NATO. Jau beveik 15 metų esame NATO narė. Ta patirtis viską keičia.
– Kaip pasikeitė Lietuva ir jos kariuomenė?
– NATO – tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga, kurios plėtra nuo 1949 metų vyko etapais, o mes įstojome viename iš paskutinių etapų. Stojimo į šį šiaurės aljansą procesas sudėtingas, šalis turi atitikti NATO reikalavimus ir kriterijus. Ne visoms šalims tai pavyksta, štai Gruzija nori tapti, Ukraina, buvusios Jugoslavijos šalys, bet turi dar pasistengti, kad atitiktų tam tikrus kriterijus. Ką reiškia šaliai tapti nare? Lietuva, tapusi NATO nare, ne tik gavo saugumo garantijas, bet ir pati įsipareigojo prisidėti prie šio aljanso kuriamo saugumo, jo užtikrinimo. Tad dalyvavo tarptautinėse operacijose, saugumo misijose Afganistane, Irake, Malyje, antipiratinėse operacijose ir kt. – įnešė savo įnašą, todėl tikisi, kad esant reikalui, taip pat sulauks pagalbos.
Tai mums užtikrina 5 straipsnis, kuriame sakoma, kad jei vieną NATO šalį užpultų, kitos ateina į pagalbą. Tas sprendimas priimamas ne balsavimu, o konsensuso principu – visos šalys turi pasisakyti „už“.
Tapimas NATO nariu reiškia, kad Lietuvos kariuomenė turėjo persiorganizuoti pagal aljanso standartus, pritaikyti visas procedūras, logistiką, dokumentaciją, ginkluotę, standartus (susitarimus), kad galėtume sąveikauti su partneriais, kalbėtume visiems suprantama kalba: teko išmokti specialių trumpinių, kad visi suprastų, kas ką sako, nepriklausomai nuo tautybės, kalbos. Turėjome pasitempti ir pakilti iki NATO standartų, dalyvavome ir dalyvaujame daugybėje mokymų ir pratybų su kitų šalių atstovais.
Kai 2001 metais patekau į Tarptautinį Šiaurės Rytų korpuso štabą Lenkijoje, Lietuva dar nebuvo NATO narė. Ten metus man teko stažuotis. Mano skyriaus viršininkas vokietis sakė, kad privalau greitai mokytis, nes turiu kuo greičiau tapti visaverčiu komandos nariu. Taip ir Lietuva turėjo greitai prisiderinti, pritapti. Gavome daug pagalbos, priemonių, kad galėtume integruotis kuo greičiau. Buvo net įsteigtas Baltijos gynybos koledžas Tartu mieste, skirtas būtent mokyti karininkiją, tai danų ir švedų inicijuotas projektas, kuris veikia dar nuo 1999 metų.
– Kaip įstojimas į NATO paveikė Lietuvos karo akademiją?
– Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ruošia karininkus mūsų šalies kariuomenei, taigi tam tikri NATO standartai buvo privalomi ir jai. Programos turi būti orientuotos į tai, kad karininkas kuo greičiau integruotųsi į kariuomenę. Anglų kalbos kriterijus tam yra labai svarbus, ir jei kariūnas ar kariūnė neišlaiko II lygio pagal NATO susitarimą, turi būti pašalintas iš akademijos. Baigus akademiją tampama būrio, žemutinės taktinės grandinės, vadu, kur anglų kalba labai svarbi, nes vyksta daug mokymų, bendrų su NATO partneriais pratybų, susikalbėti – būtinybė.
Partneriai atvyksta pas mus stažuotis, ir mūsiškiai studentai važiuoja stažuotis pagal „Erasmus“ mainų programas pusei metų į kitų šalių karo akademijas – Sansyro (Saint Cyr) Prancūzijoje, Virdžinijos JAV, Brno Čekijoje ir kitus universitetus.
Noriu pažymėti, kad nors Karo akademija ruošia karininkus, tačiau akademinėms studijoms yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems civiliniams universitetams. Turime tris bakalauro studijų programas: tarptautinių santykių, nacionalinio saugumo ir gynybos bei gynybos technologijų vadybos. Šalia to studentas dar mokosi ir karybos dalykus. Visos programos yra akredituotos Studijų kokybės centre, turime ir tarptautinę akreditaciją.
NATO atvėrė daug galimybių ir mokslo srityje. Bendradarbiavimas plečiasi nuolat ir įvairiais lygiais.
*– Šauktiniai renkami jau ket­virtus metus. Kodėl buvo prieš tai jų atsisakyta?
– Politinį sprendimą nekviesti šauktinių 2008 m. priėmė socialdemokratų vyriausybė. Tuo laiku Europa jautėsi saugesnė, Rusija lyg ir virto kita šalimi, ėmė demokratėti. Bet 2008 m. rugpjūtį ji pradėjo karą Gruzijoje… Taigi jau reikėjo Europai atsibusti po 2007 metų Miuncheno saugumo konferencijos, kur Putinas pasakė, kad Rusija vykdys nepriklausomą politiką. Jo retorika pakito. O 2014 m. prasidėjo karas su Ukraina, kuris tęsiasi iki šiol. Beje, tuo metu ir daugiau šalių atsisakė šauktinių – Lenkija, Vokietija, Švedija. Mes, deja, irgi pasekėme jais.
Sugriauti yra lengva, ypač kariuomenę, bet reikia galvoti, kokioje strateginėje aplinkoje gyvename. Estai, suomiai neatsisakė šauktinių. Jie supranta, kad kariuomenė negali egzistuoti be rezervo, kaip žmogus negali dirbti nuolat nemiegodamas, nepailsėdamas. Ir karius turi kažkas pakeisti. Tai daro rezervistai. O kaip juos paruošti neturint šauktinių kariuomenės?
Labai gerai, kad buvo susiprasta, jog reikia turėti didesnį rezervą, ir šauktiniai vėl imti rinkti. Baigę tarnybą šauktiniai tampa aktyviuoju rezervu, vėliau būna šaukiami į reguliarius mokymus, atnaujinamos jų žinios ir įgūdžiai. Turint mažą kariuomenę, reikia turėti didelį rezervą. Didelis rezervas ne tik įgalins kariuomenę ilgiau išsilaikyti, bet tai yra ir labai aiškus atgrasantis signalas priešui.
Tarnyba kariuomenėje jaunam žmogui suteikia žinių, ugdo pilietiškumą, po tarnybos jaunuoliai kitaip ima suprasti savo pilietinę pareigą. Kariuomenėje atsiranda bendrumo jausmas, kitokios patirtys, kurių civiliniame gyvenime negausi, o sunkumai užgrūdina.
– Kokia mūsų regiono padėtis, kuo jis ypatingas?
– Esame šalia Suvalkų koridoriaus, teritorijoje tarp Rusijos Kaliningrado ir Baltarusijos. Šis koridorius jungia Lietuvą ir Lenkiją – dvi NATO šalis. Žiūrint iš karinio taško, jeigu būtų karinis konfliktas, Rusijos užduotis būtų uždaryti, atkirsti tą koridorių, kad nebūtų įmanomas karių judėjimas, siunčiami logistiniai kroviniai, kad negalėtų ateiti pagalba.
Marijampolės regiono specifika ta, kad ji yra prie to koridoriaus. Jeigu, neduok Dieve, kiltų karinis konfliktas, Marijampolės regiono gyventojai tai tikrai pajustų.
Taip pat Marijampolėje yra dislokuotas Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Jis skirtas aprūpinti kariuomenę, turi įvairios specialios įrangos. Pavyzdžiui, gali išgryninti vandenį, kariai yra vykę į misiją šalyje po žemės drebėjimo pagelbėti vietiniams gyventojams su vandens tiekimu. Gali pervežti didelio gabarito krovinius. Tai profesionalai, mokantys dirbti su brangia įranga. Logistikos batalionas, ar, tarkime, inžinerinis batalionas, skirtas tiltų statybai ir pan., yra būtini kariuomenės aprūpinimui ir labai svarbūs. Kaip ledkalnio apačia, ant kurios visa laikosi.
– Ką turėtų daryti eilinis pilietis savo valstybės saugumui didinti?
– Pirmiausia – kritiškai mąstyti, kritiškai vertinti, ką skaito, kokią informaciją priima. Pamąstyti, kam tai naudinga, kas tai rašo, ar nėra kažkieno interesų. Feisbuke šiandien labai daug įvairios informacijos, įvairiuose tinklaraščiuose, ir ją būtina vertinti kritiškai, nepasikliauti aklai.
Dar siūlau paskaityti Krašto apsaugos ministerijos tinklapį, ten yra informacijos, kaip atpažinti melagingas žinutes, ką daryti piliečiui, norinčiam prisidėti prie šalies gynybos, kaip elgtis, jei kiltų karinis konfliktas, kur gauti vandens, kur slėptis ir pan. Piliečiai turi domėtis, o ne sėdėti tamsoje, nežinioje ir dar visiems kalbėti, kad niekas mūsų neapgins…
Raginčiau jaunimą stoti į šaulių organizaciją, į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
Kritinį mąstymą pradėti ugdyti reikėtų nuo darželio, nuo šeimos. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 2018 metais išleido monografiją „Kas eitų ginti Lietuvos?“. Dalyvavau šiame projekte. Aš važinėjau po kitas šalis ir domėjausi jų praktika. Švedai kaip vieną iš visuomenės sąmoningumo kriterijų pažymi kritinį mąstymą, net tokios pamokos vedamos, mokoma ir socialinių tinklų raštingumo. Kai kas kelia klausimą, ar reikia karinio mokymo Lietuvoje. Stebėdamas kitų šalių patirtį galiu užtikrintai teigti, kad tai tikrai būtina. Pilietinio, karinio pasirengimo reikia kiekvienoje mokykloje. Kažkas pasakė, kad taip militarizuosime visuomenę. O ką tai reiškia? Kai mokome atpažinti priešiškas jėgas, apsiginti, bet nesistengiame užkariauti kitų šalių, tai nėra militarizavimas. Filosofas A. Maceina rašė, kad jaunas žmogus turi būti išmokytas ginti savo šalį nuo agresorių. Lietuva nėra agresorė. Jaunimas turi suprasti, kad taika nėra duotybė, ją reikia mokėti apginti ir mokėti atpažinti blogus ketinimus. Išlaikyti budrumą būtina.
Taigi būtinas optimizmas ir aktyvumas – piliečiai turi būti proaktyvūs, bet ne reaktyvūs. Reakcija būna tada, kai kažkas kitas atliko veiksmą. Kai esi proaktyvus, tu diktuoji sąlygas, nelauki priešiško veiksmo, o turi pats analizuoti, prognozuoti, numatyti veiksmus.
– Dėkoju už įdomų pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti

    2022-12-03Ekoschemos, skirtos ekologiniam ūkininkavimui skatinti
    Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyta iki tol nebuvusi galimybė pajamoms padidinti – savanoriškas dalyvavimas klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Ankstesniuose straipsniuose pristatėme kompleksinę ekoschemą, skirtą veikloms ariamojoje žemėje, dabar aptarsime, kokiomis ekoschemomis bus skatinamas ekologinis ūkininkavimas. Pagal vieną iš veiklų ūkininkai įsipareigos auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (ar) daržoves. „Santarvės“ archyvo nuotrauka Prioritetas ekologiniam ūkininkavimui „Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ...
  • Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)

    2022-12-02Kiek kainuoja tobula šokėjo laikysena? (kineziterapija šokio profesionalams)
    MOTUS VITA klinikos kineziterapeutė Laura Žilinskienė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo. Pripažinkime – šokėjai daugumai asocijuojasi su švente, estetika, elegancija ir tobula laikysena. Realybė yra skaudesnė – profesionalūs šokėjai dažnai kenčia skausmus, šypsenos ant parketo slepia ne tik sunkų treniruočių darbą, bet ir patirtų traumų pasekmes, alinančių treniruočių pažeistus sąnarius, susiformavusius ydingus judesių kompensacinius mechanizmus, baimes dėl naujų traumų. Kodėl šokėjams skauda? Šokant daug apkrovų tenka apatinei kūno daliai: pasitaiko skausmų pado, čiurnos, kelio, kirkšnies srityse. Dėl intensyvių ir didelės amplitudės sukimo ir tiesimo judesių juntamas kaklo ir juosmens srities nuovargis bei skausmas. Nervų sistema ir kūnas, reaguodamas į lėtinį skausmą, keičia judesio ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-30Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Siekiant paskatinti šalies ūkininkus aktyviau prisidėti prie aplinkosaugos, tausesnio išteklių naudojimo, už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Ankstesniame straipsnyje aptarėme Kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas, šiame pristatome Kompleksinės ekoschemos Veiklos ariamoje žemėje negamybines veiklas. Negamybinės veiklos: kraštovaizdžio elementai, augalų juostos Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus ...
  • Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

    2022-11-26Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos
    Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (toliau – ekoschemos) bus atlyginta papildomai. Naujuoju paramos laikotarpiu ypatingas dėmesys skiriamas gamtai tausoti. Vienos iš priemonių tam – ekoschemos.Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, ...
  • Ambasadorius Arnoldas Pranckevičius: „Parama Ukrainai nemažės“

    2022-11-24Ambasadorius  Arnoldas Pranckevičius:  „Parama Ukrainai nemažės“
    Ambasadorius A. Pranckevičius teigia, kad Ukraina ir toliau gaus visą reikiamą paramą. Europos Komisijos nuotrauka Apie tai, kokia svarbi dabar yra parama Ukrainai, Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje būstinėje papasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. Jis savo kalboje nemažą dėmesį skyrė ir finansinės, ir karinės pagalbos kovojančiai Ukrainai apžvalgai. Ambasadorius minėjo, kad įvairių darbinių posėdžių metu derėtasi ir dėl Europos Sąjungos 2023 metų biudžeto, taip pat kalbėta apie politinę paramą dėl tolesnių sankcijų Rusijos, Baltarusijos ir Irano režimams. Po to, kai ukrainiečiai pasiekė svarbių laimėjimų Chersono srityje, buvo daug dėmesio skiriama pagalbos Ukrainai žiemą klausimams. – Rusijos brutalių atakų metu buvo sunaikinta ...
  • Atsakomybės už agresiją klausimas – itin svarbus

    2022-11-24Atsakomybės už agresiją  klausimas – itin svarbus
    Buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą. Autoriaus nuotrauka Europos Parlamento (EP) narys, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius neabejoja, kad karą Ukraina laimės, ir pabrėžia, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje labai pakeitė ir suvienijo pačią Europos Sąjungą, kuri po agresijos pradžios vasario 24-ąją labai greitai ėmėsi atsakomųjų veiksmų. A. Kubilius, kuris yra EP Užsienio reikalų bei Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetų narys bei Europos Sąjungos ir Ukrainos parlamentinio asociacijos komiteto narys, nuolat dalyvauja įvairiose diskusijose apie padėtį Ukrainoje, keletą kartų lankėsi toje šalyje po Rusijos invazijos pradžios. Prasidėjus karui Ukrainoje EP buvo įkurta „United for Ukraine“ („Susivieniję dėl Ukrainos“) ...
  • Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?

    2022-11-23Kas kiek laiko būtina valyti namų kilimus?
    Kilimus žmonės naudojo nuo neatmenamų laikų, jie suteikia šilumos, komforto, malonių lytėjimo pojūčių, o šiuolaikiniame interjere jie taip pat yra svarbi dizaino detalė. Atrodytų, tik privalumai. Tačiau netinkamai prižiūrint ar nesirūpinant pūkuotomis grindimis „draugas” gali tapti priešu. Kaip dažnai reikia valyti ir plauti kilimus namuose? Kodėl jums reikia kilimų valymo Poreikis valyti ir plauti kilimą pirmiausia kyla dėl to, kad jame kaupiasi dulkės, purvas, žmonių ir gyvūnų plaukai. Visa tai galiausiai prasiskverbia giliau į kilimo pagrindą ir tampa puikia terpe veistis dulkių erkutėms ir mikrobams. Mikroorganizmų atliekos pakyla į orą ir patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Dėl to dažnai išsivysto alergija ir ...
  • „Ieškau dar nepapasakotų istorijų“

    2022-11-23„Ieškau dar nepapasakotų istorijų“
    „Lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena – yra tiek pat svarbi kiek Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Liepos 6-oji. Didžiuojuosi Lietuvos kariuomene, man garbė dėvėti jos uniformą ir Trispalvę ant dešinio peties“, – sako Lietuvos kariuomenės vyresnioji seržantė specialistė Ieva Budzeikaitė, fotografijomis „rašanti“ Lietuvos kariuomenės metraštį. Ieva šiemet apdovanota konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ Kolegų prizu. 32-iejų fotografė, jei nebūtų tokia kukli, galėtų pasigirti daugybe nominacijų ir laimėjimų, taip pat dalyvavimu parodose. Ieva Budzeikaitė – Lietuvos kariuomenės metraštininkė. Nuotraukos iš asmeninio Ievos Budzeikaitės archyvo Pradėdama pokalbį su Ieva, paklausiau, kuri nominacija jai yra svarbiausia? – Visos nominacijos ir laimėjimai yra svarbūs. Kaip bebūtų ...
  • Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu

    2022-11-23Kvietiškio dvaro magazinas bus paverstas turizmo traukos objektu
    Marijampolės istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino Kvietiškio dvaras, kuriame gyveno miesto įkūrėja laikoma grafienė Pranciška Butlerienė su šeima. Dvaro statybos metais laikomi 1717-ieji, vėliau dvaras nuolat plėtėsi. Šiuo metu istorinę, architektūrinę ir kultūrinę reikšmę turi išlikę mediniai dvaro rūmai, kur įrengti butai, pieninė, sandėlis su rūsiu, kluonas, prižiūrėtojo ir kumečių gyvenamieji namai. Magazinas neblogai išsilaikė iki mūsų dienų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Magazinas neblogai išsilaikęs Vienas iš vertingiausių išlikusių pastatų – buvęs grūdų sandėlis su rūsiu, vadinamas magazinu. Iš arabų kalbos kilęs žodis „magazinas“ reiškia sandėlį, istorinį statinį, kuriame buvo įrengtas atsarginis javų sandėlis su kaupiamomis sunkmečiui – bado ir nederliaus atveju – grūdų ...
  • Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“

    2022-11-23Buvusi krašto apsaugos ministrė  Rasa Juknevičienė: „Dėl Suvalkų koridoriaus nerimo dabar mažiau“
    Apie Suvalkų koridorių ir su juo susijusias aktualijas Europos Parlamente kalbėjomės su buvusia krašto apsaugos ministre (2008–2012), europarlamentare, saugumo ir gynybos pakomitečio pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigia, kad dabar dėl mūsų regiono saugumo ji jaučiasi gerokai ramesnė, nei tuomet, kai ėjo ministrės pareigas. Autoriaus nuotrauka – Jums turbūt teko girdėti, kad prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje buvo atkreiptas dėmesys į Suvalkų koridorių kaip galimai pažeidžiamą vietą, ji net buvo žiniasklaidoje pavadinta pavojingiausia vieta žemėje. Kokia jūsų nuomonė apie tai? – Man ši tema žinoma jau labai seniai ir pakankamai gerai. Pamenu, kaip ruošiantis mums stoti į NATO jau ...
  • Įdomiausias – istorinis paveldas

    2022-11-23Įdomiausias – istorinis paveldas
    Pastate išlikę nemažai autentiškų detalių. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šį istorinį pastatą tyrinėjo, jį aprašė ir savo vertinimus pateikė architektė Dalia Laurinaitienė. Pasak jos, tikėtina, kad Butleriai Kvietiškio dvare gyvendavo tik vasarą, o kitu metų laiku palikdavo rezidenciją, nes šis dvaras buvo įsteigtas tik ūkiniais ir verslo tikslais. Tai liudija ir faktas, kad dvaro rūmai, palyginti su ūkiniais dvaro pastatais, atrodo gana kukliai. Dvaro įkūrėjas Morkus Antanas Butleris buvo novatoriškas šeimininkas, modernizavęs žemės ūkio ir iškirsto miško gabenimo verslą – turėjo 9 būdas (taip buvo vadinamos medžių kirtimo ir apdirbimo dirbtuvės). 1738 m. dvaro inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kokių kultūrų buvo sėjama ...
  • Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas

    2022-11-23Organizacijai „Blue/Yellow“ – Europos piliečio apdovanojimas
    Už paramą Ukrainai EP viceprezidentė D. Charanzova (viduryje) apdovanojimą įteikė J. Omanui ir Ž. Bliumenzonaitei. Autoriaus nuotraukos Briuselyje lapkričio 8 dieną buvo surengta iškilminga Europos piliečio apdovanojimo ceremonija, kurios metu šis garbingas apdovanojimas įteiktas ir Ukrainos pasipriešinimą prieš Rusijos invaziją remiančiai Lietuvos organizacijai „Blue/Yellow“. Apdovanojimą atsiėmė šios organizacijos įkūrėjas Jonas Omanas (Jonas Ohman) ir jos koordinatorė Žemyna Bliumenzonaitė. – Jonas ir jo suburta komanda padarė milžinišką darbą pastaruosius aštuonerius metus tiekdama visokeriopą paramą ukrainiečių savanoriams, kovojantiems prieš rusų ir kolaborantų agresiją. Jono Omano iniciatyvos vertos didžiausios mūsų pagarbos ir dėkingumo, o „Blue/Yellow“ veikla yra bene ryškiausias europietiško solidarumo kovoje už laisvę ...
  • Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai

    2022-11-22Geresni nagų klijų rezultatai – 3 patarimai
    Tvarkingas manikiūras yra tai kas puošia rankas. Šiai dienai, dauguma manikiūrų galima atlikti ir namuose, tačiau norint, kad rezultatas laikytųsi kuo ilgesnį laiką, prieš atliekant bet kokią nagų procedūrą, svarbu pasirūpinti kokybiškomis priemonėmis bei žinoti keletą subtilybių, kurios užtikrins ilgaamžiškumą. Patarimas #1: Dirbtinio nago dydis Net ir kokybiškiausi nagų klijai nesilaikys tada, jeigu pasirinksite netinkamą dirbtinio nago dydį. Visų pirma, ruošiantis įsigyti dirbtinius nagus, išsirinkite sau labiausiai patinkančios spalvos (jeigu dirbtiniai nagai bus bespalviai, tuomet pasirinkite ir nagų laką su kuriuo galėsite padailinti naujus savo nagučius) bei formos. Jeigu nežinote savo tikslaus natūralių nagų dydžio, nesijaudinkite, dirbtinių nagų dėžutėje dažniausiai būna apie ...
  • „Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“

    2022-11-19„Beprotiška įtampa ir didžiulis malonumas“
    Baigiamajame „Medynių“ koncerte pasirodžiusi grupė iš Portugalijos klausytojams sukėlė tikrą euforiją… Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Visą mėnesį kvietė medinių pučiamųjų instrumentų festivalis „Medynės“. Tarptautinis. Aštuntasis. Marijampolėje. Mums koncertuose viskas buvo miela ir sklandu. O iš tikrųjų? Apie tai (ir ne tik) kalbėjome su festivalio organizatoriumi (ir dalyviu) Dariumi KLIŠIU. – Iš šalies žvelgiant atrodė, kad viskas buvo sklandu ir paprasta… – Kai 2015 metais pradėjome organizuoti „Medynes“, po kiek­vieno festivalio sakydavau, kad „tai – lyg amžinai mirštantis, bet labai mylimas vaikas“. Paaiškinsiu: kaip organizatorius niekada nežinau, ar viskas pavyks, nepaisant to, kad kiekviena akimirka apgalvota ir konkrečiai suplanuota. Visada veikia atsitiktinumo faktorius. Sakykime: kažkas, ...
  • Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą

    2022-11-19Plutiškes papuošė skulptūra, įprasminanti miestelio įkūrimo legendą
    Naujoji skulptūra įamžino gyvenvietės įkūrimo legendą. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Šių metų pavasarį Savivaldybės administracija pakvietė visų seniūnijų gyventojus aktyviai dalyvauti teikiant idėjas infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Projektų idėjų atrankos ir finansavimo tikslas – skatinti gyventojų iniciatyvą, įsitraukimą į gyvenamosios aplinkos kūrimą ir pagyvinimą, skatinti diskusijas gyvenamosios aplinkos gerinimo tema. Reikalavimus atitikusius projektus Savivaldybė finansavo ir įgyvendino. Vienos idėjos projekto kaštai, finansuojami Savivaldybės, galėjo siekti iki 5 tūkstančių eurų. Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai gana aktyviai dalyvavo kvietime siūlyti savo idėjas. Iš viso įgyvendinimui buvo atrinkti penki projektai: Kazlų Rūdos seniūnijoje įgyvendinami du, o Plutiškių, Jankų ir Antanavo seniūnijose – po vieną projektą. ...
  • Kodėl mano automobilis ūžia?

    2022-11-18Kodėl mano automobilis ūžia?
    Galbūt visai neseniai jūsų automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, o gal tiesiog persėdę iš kito, tvarkingo automobilio supratote, kad jūsų automobilis neįprastai ūžia? Automobiliuose yra daug besisukančių, slankiojančių ir kitokius pasikartojančius judesius atliekančių detalių. Net ir nepriekaištingai prižiūrimuose automobiliuose visos detalės, anksčiau ar vėliau, susidėvi, todėl labai svarbu atpažinti automobilio siunčiamus signalus ir tinkamai į juos reaguoti. Ūžimas gali įspėti apie keletą gedimų, kartais labai brangių. Kviečiame sužinoti ir atsiminti šias dažniausiai pasitaikančias priežastis, dėl ko jūsų automobilis gali ūžti. Nusidėvėjęs rato guolis Šalia kiekvieno automobilio rato yra guolis, kuris ir leidžia ratams suktis dideliu greičiu. Įprastai guolio viduje, apsupti specialaus tepalo, ...
  • Kasmet daugėja CD sergančių vaikų

    2022-11-16Kasmet daugėja CD sergančių vaikų
    Lietuvoje kasmet I tipo cukriniu diabetu (CD) suserga apie 100 vaikų – nuo kūdikių iki 18-mečių. Liga prasideda labai greitai ir jos neatpažinti neįmanoma. Padidėja troškulys, padažnėja šlapinimasis, apetitas padidėja, bet svoris krenta, atsiranda ypatingas silpnumas, nuovargis, neįprastas dirglumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, odos niežėjimas. Pajutus tai tuoj pat reikia kreiptis į medikus. Išgirsta CD diagnozė šokiruoja vaikus, didžiulė atsakomybė užgula ir jų tėvus, kurie turi išmokti su šia liga susigyventi patys ir paruošti gyvenimui savo vaiką. Diagnozė buvo netikėta Kiekvienas jutiklis yra su automatiniu aplikatoriumi. Su CD diagnoze sūnui Tomui Blažiulionių šeima susidūrė prieš 6-erius metus. – Tai buvo netikėta, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.