Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Svarbiausia piliečiams – kritiškai mąstyti ir remti savo šalies kariuomenę (Interviu su ekspertu)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Eugenijus VOSYLIUS – atsargos pulkininkas, išėjęs į atsargą prieš ketverius metus, buvęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas, ėjęs Sausumos pajėgų štabo Operacijų planavimo skyriaus viršininko pareigas, dirbęs NATO karinėje atstovybėje Maskvoje, gynybos atašė Varšuvoje ir kt.

Eugenijus VOSYLIUS.– Ne kartą teko girdėti samprotavimų, kad Lietuvai nereikia kariuomenės, nes ši maža, todėl nepajėgtų apsiginti nuo galingų valstybių užpuolimo?
– Ko gero, tikrai yra taip kalbančių, bet svarbu, koks procentas žmonių taip kalba ir galvoja. Daug padaryta socialinių apklausų, kurių rezultatai rodo, kad apie 70 proc. gyventojų pasitiki kariuomene. Į klausimą, ar agresijai turėtume priešintis ginklu bet kuriuo atveju, 64 procentai atsako teigiamai: jaunesni priešintųsi ginklu, o vyresni – pagelbėdami kariuomenei. Į klausimą, ar norėtų kokiu nors būdu paremti kariuomenę, prisidėti prie savo šalies gynybos, irgi teigiamai atsakančių yra nemaža dalis.
Remdamasis apklausų duomenimis galiu teigti, kad klausiančių, kam reikia kariuomenės, yra nedidelė dalis gyventojų. Tokius vadinčiau nenorinčiais domėtis, nenorinčiais žinoti. Gali būti, kad tai daugiau vyresni piliečiai, kurie prisimena senesnius laikus, tarnybą okupacinėje kariuomenėje. Spėčiau, kad tokie žmonės nesidomi, neskaito apie kariuomenę, dėl įvairių priežasčių atsiriboja nuo šiandienos realybės. Ir galvoja, kad kariuomenės dydis viską lemia: ateis priešiška didesnė kariuomenė, per valandą pereis visą šalį ir užgrobs. Tai netiesa, nes tikrai šiandien ne viską lemia pajėgų dydis. Tokie stereotipiniai teiginiai yra vykstančio hibridinio karo produktas. Kas juos kuria, nesunku suprasti, daug jų transliuojama per socialinius tinklus, kai kuriuos laikraščius, taip siunčiamos socialinės žinutės, klaidinančios nepasirengusius piliečius.
Tokie piliečiai paprastai žiūri rusiškas pokalbių laidas, rusiškus serialus, jie taip mąsto, nes nesugeba atsirinkti informacijos, nesuvokdami, kaip jiems „plaunamos smegenys“. Yra iniciatyvų apriboti rusiškų kanalų transliavimą, nes TV kanalai kontroliuojami jų valstybės.
Nesakyčiau, kad čia kaltas tik kalbos barjeras, nes daug informacijos apie kariuomenę yra pateikiama mūsų spaudoje, televizijoje. Čia gal labiau išsilavinimo, išprusimo problema arba nenoras domėtis, nenoras ieškoti tikros, patikimos informacijos. Ši grupė žmonių ir yra mūsų priešiškų jėgų informacinės atakos tikslas ir taikinys. Į tokius nesidominčius žmones ir yra nukreipta ta informacija – siekiant įteigti, kad Lietuvos kariuomenė silpna, nepajėgi pasipriešinti, kad NATO neateis į pagalbą. Kad jie galėtų sakyti, jog milijonai, skiriami kariuomenei, yra metami be reikalo…
Noriu pabrėžti, kad šiandien viskas labai greitai keičiasi, o kariuomenė – labai dinamiška organizacija. Abejoti jos pajėgumu įmanoma tik nesuvokiant, kad situacija labai pasikeitusi, ne tokia, kokia buvo prieš 10 metų, ir net kokia buvo iki 2014 metų. NATO mokosi Ukrainos pamoką. Daug kas pasikeitė pasaulyje nuo 2004 metų kovo 29 dienos, kai Lietuva įstojo į NATO. Jau beveik 15 metų esame NATO narė. Ta patirtis viską keičia.
– Kaip pasikeitė Lietuva ir jos kariuomenė?
– NATO – tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga, kurios plėtra nuo 1949 metų vyko etapais, o mes įstojome viename iš paskutinių etapų. Stojimo į šį šiaurės aljansą procesas sudėtingas, šalis turi atitikti NATO reikalavimus ir kriterijus. Ne visoms šalims tai pavyksta, štai Gruzija nori tapti, Ukraina, buvusios Jugoslavijos šalys, bet turi dar pasistengti, kad atitiktų tam tikrus kriterijus. Ką reiškia šaliai tapti nare? Lietuva, tapusi NATO nare, ne tik gavo saugumo garantijas, bet ir pati įsipareigojo prisidėti prie šio aljanso kuriamo saugumo, jo užtikrinimo. Tad dalyvavo tarptautinėse operacijose, saugumo misijose Afganistane, Irake, Malyje, antipiratinėse operacijose ir kt. – įnešė savo įnašą, todėl tikisi, kad esant reikalui, taip pat sulauks pagalbos.
Tai mums užtikrina 5 straipsnis, kuriame sakoma, kad jei vieną NATO šalį užpultų, kitos ateina į pagalbą. Tas sprendimas priimamas ne balsavimu, o konsensuso principu – visos šalys turi pasisakyti „už“.
Tapimas NATO nariu reiškia, kad Lietuvos kariuomenė turėjo persiorganizuoti pagal aljanso standartus, pritaikyti visas procedūras, logistiką, dokumentaciją, ginkluotę, standartus (susitarimus), kad galėtume sąveikauti su partneriais, kalbėtume visiems suprantama kalba: teko išmokti specialių trumpinių, kad visi suprastų, kas ką sako, nepriklausomai nuo tautybės, kalbos. Turėjome pasitempti ir pakilti iki NATO standartų, dalyvavome ir dalyvaujame daugybėje mokymų ir pratybų su kitų šalių atstovais.
Kai 2001 metais patekau į Tarptautinį Šiaurės Rytų korpuso štabą Lenkijoje, Lietuva dar nebuvo NATO narė. Ten metus man teko stažuotis. Mano skyriaus viršininkas vokietis sakė, kad privalau greitai mokytis, nes turiu kuo greičiau tapti visaverčiu komandos nariu. Taip ir Lietuva turėjo greitai prisiderinti, pritapti. Gavome daug pagalbos, priemonių, kad galėtume integruotis kuo greičiau. Buvo net įsteigtas Baltijos gynybos koledžas Tartu mieste, skirtas būtent mokyti karininkiją, tai danų ir švedų inicijuotas projektas, kuris veikia dar nuo 1999 metų.
– Kaip įstojimas į NATO paveikė Lietuvos karo akademiją?
– Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ruošia karininkus mūsų šalies kariuomenei, taigi tam tikri NATO standartai buvo privalomi ir jai. Programos turi būti orientuotos į tai, kad karininkas kuo greičiau integruotųsi į kariuomenę. Anglų kalbos kriterijus tam yra labai svarbus, ir jei kariūnas ar kariūnė neišlaiko II lygio pagal NATO susitarimą, turi būti pašalintas iš akademijos. Baigus akademiją tampama būrio, žemutinės taktinės grandinės, vadu, kur anglų kalba labai svarbi, nes vyksta daug mokymų, bendrų su NATO partneriais pratybų, susikalbėti – būtinybė.
Partneriai atvyksta pas mus stažuotis, ir mūsiškiai studentai važiuoja stažuotis pagal „Erasmus“ mainų programas pusei metų į kitų šalių karo akademijas – Sansyro (Saint Cyr) Prancūzijoje, Virdžinijos JAV, Brno Čekijoje ir kitus universitetus.
Noriu pažymėti, kad nors Karo akademija ruošia karininkus, tačiau akademinėms studijoms yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir kitiems civiliniams universitetams. Turime tris bakalauro studijų programas: tarptautinių santykių, nacionalinio saugumo ir gynybos bei gynybos technologijų vadybos. Šalia to studentas dar mokosi ir karybos dalykus. Visos programos yra akredituotos Studijų kokybės centre, turime ir tarptautinę akreditaciją.
NATO atvėrė daug galimybių ir mokslo srityje. Bendradarbiavimas plečiasi nuolat ir įvairiais lygiais.
*– Šauktiniai renkami jau ket­virtus metus. Kodėl buvo prieš tai jų atsisakyta?
– Politinį sprendimą nekviesti šauktinių 2008 m. priėmė socialdemokratų vyriausybė. Tuo laiku Europa jautėsi saugesnė, Rusija lyg ir virto kita šalimi, ėmė demokratėti. Bet 2008 m. rugpjūtį ji pradėjo karą Gruzijoje… Taigi jau reikėjo Europai atsibusti po 2007 metų Miuncheno saugumo konferencijos, kur Putinas pasakė, kad Rusija vykdys nepriklausomą politiką. Jo retorika pakito. O 2014 m. prasidėjo karas su Ukraina, kuris tęsiasi iki šiol. Beje, tuo metu ir daugiau šalių atsisakė šauktinių – Lenkija, Vokietija, Švedija. Mes, deja, irgi pasekėme jais.
Sugriauti yra lengva, ypač kariuomenę, bet reikia galvoti, kokioje strateginėje aplinkoje gyvename. Estai, suomiai neatsisakė šauktinių. Jie supranta, kad kariuomenė negali egzistuoti be rezervo, kaip žmogus negali dirbti nuolat nemiegodamas, nepailsėdamas. Ir karius turi kažkas pakeisti. Tai daro rezervistai. O kaip juos paruošti neturint šauktinių kariuomenės?
Labai gerai, kad buvo susiprasta, jog reikia turėti didesnį rezervą, ir šauktiniai vėl imti rinkti. Baigę tarnybą šauktiniai tampa aktyviuoju rezervu, vėliau būna šaukiami į reguliarius mokymus, atnaujinamos jų žinios ir įgūdžiai. Turint mažą kariuomenę, reikia turėti didelį rezervą. Didelis rezervas ne tik įgalins kariuomenę ilgiau išsilaikyti, bet tai yra ir labai aiškus atgrasantis signalas priešui.
Tarnyba kariuomenėje jaunam žmogui suteikia žinių, ugdo pilietiškumą, po tarnybos jaunuoliai kitaip ima suprasti savo pilietinę pareigą. Kariuomenėje atsiranda bendrumo jausmas, kitokios patirtys, kurių civiliniame gyvenime negausi, o sunkumai užgrūdina.
– Kokia mūsų regiono padėtis, kuo jis ypatingas?
– Esame šalia Suvalkų koridoriaus, teritorijoje tarp Rusijos Kaliningrado ir Baltarusijos. Šis koridorius jungia Lietuvą ir Lenkiją – dvi NATO šalis. Žiūrint iš karinio taško, jeigu būtų karinis konfliktas, Rusijos užduotis būtų uždaryti, atkirsti tą koridorių, kad nebūtų įmanomas karių judėjimas, siunčiami logistiniai kroviniai, kad negalėtų ateiti pagalba.
Marijampolės regiono specifika ta, kad ji yra prie to koridoriaus. Jeigu, neduok Dieve, kiltų karinis konfliktas, Marijampolės regiono gyventojai tai tikrai pajustų.
Taip pat Marijampolėje yra dislokuotas Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas. Jis skirtas aprūpinti kariuomenę, turi įvairios specialios įrangos. Pavyzdžiui, gali išgryninti vandenį, kariai yra vykę į misiją šalyje po žemės drebėjimo pagelbėti vietiniams gyventojams su vandens tiekimu. Gali pervežti didelio gabarito krovinius. Tai profesionalai, mokantys dirbti su brangia įranga. Logistikos batalionas, ar, tarkime, inžinerinis batalionas, skirtas tiltų statybai ir pan., yra būtini kariuomenės aprūpinimui ir labai svarbūs. Kaip ledkalnio apačia, ant kurios visa laikosi.
– Ką turėtų daryti eilinis pilietis savo valstybės saugumui didinti?
– Pirmiausia – kritiškai mąstyti, kritiškai vertinti, ką skaito, kokią informaciją priima. Pamąstyti, kam tai naudinga, kas tai rašo, ar nėra kažkieno interesų. Feisbuke šiandien labai daug įvairios informacijos, įvairiuose tinklaraščiuose, ir ją būtina vertinti kritiškai, nepasikliauti aklai.
Dar siūlau paskaityti Krašto apsaugos ministerijos tinklapį, ten yra informacijos, kaip atpažinti melagingas žinutes, ką daryti piliečiui, norinčiam prisidėti prie šalies gynybos, kaip elgtis, jei kiltų karinis konfliktas, kur gauti vandens, kur slėptis ir pan. Piliečiai turi domėtis, o ne sėdėti tamsoje, nežinioje ir dar visiems kalbėti, kad niekas mūsų neapgins…
Raginčiau jaunimą stoti į šaulių organizaciją, į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
Kritinį mąstymą pradėti ugdyti reikėtų nuo darželio, nuo šeimos. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 2018 metais išleido monografiją „Kas eitų ginti Lietuvos?“. Dalyvavau šiame projekte. Aš važinėjau po kitas šalis ir domėjausi jų praktika. Švedai kaip vieną iš visuomenės sąmoningumo kriterijų pažymi kritinį mąstymą, net tokios pamokos vedamos, mokoma ir socialinių tinklų raštingumo. Kai kas kelia klausimą, ar reikia karinio mokymo Lietuvoje. Stebėdamas kitų šalių patirtį galiu užtikrintai teigti, kad tai tikrai būtina. Pilietinio, karinio pasirengimo reikia kiekvienoje mokykloje. Kažkas pasakė, kad taip militarizuosime visuomenę. O ką tai reiškia? Kai mokome atpažinti priešiškas jėgas, apsiginti, bet nesistengiame užkariauti kitų šalių, tai nėra militarizavimas. Filosofas A. Maceina rašė, kad jaunas žmogus turi būti išmokytas ginti savo šalį nuo agresorių. Lietuva nėra agresorė. Jaunimas turi suprasti, kad taika nėra duotybė, ją reikia mokėti apginti ir mokėti atpažinti blogus ketinimus. Išlaikyti budrumą būtina.
Taigi būtinas optimizmas ir aktyvumas – piliečiai turi būti proaktyvūs, bet ne reaktyvūs. Reakcija būna tada, kai kažkas kitas atliko veiksmą. Kai esi proaktyvus, tu diktuoji sąlygas, nelauki priešiško veiksmo, o turi pats analizuoti, prognozuoti, numatyti veiksmus.
– Dėkoju už įdomų pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.