Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tyrimas: dėl ko emigruoja lietuviai?

Lietuva, kaip ir kitos Vidurio, Rytų Europos valstybės, kenčia nuo didelių emigracijos mastų. „Tačiau, nors šalies ekonominė gerovė neprilygsta ES vidurkiui ir pajamų nelygybė išlieka didelė, vien ekonominiais rodikliais migracijos paaiškinti negalima“, – tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas dr. Dainius Genys – vienas iš mokslininkų, Vyriausybės užsakymu parengusių Lietuvos migracijos priežasčių tyrimą.

Lemia ne vien ekonominiai aspektai
*„Įprastai pagrindinėmis migracijos priežastimis yra laikomi ekonominiai aspektai. Tačiau, tuo pat metu, beveik intuityviai jaučiama, kad vien jais daugelio išvykstančiųjų pasirinkimo paaiškinti neužtenka – reikia žiūrėti, kas slypi tarp eilučių“, – sako D. Genys ir primena, kad prieš kelerius metus Mičigano valstijos universitete (JAV) buvo atliktas tyrimas, kuriame Lietuva užėmė paskutinę vietą tarp 63 valstybių pagal žmonių empatijos – atjautos kitam žmogui – kiekį.
Tai, kad ekonomika nėra vienintelis faktorius, patvirtino ir Lietuvos migracijos priežasčių tyrimo rezultatai – tarp svarbiausių aspektų, kurie paskatintų emigrantus sugrįžti, yra ne tik didesni atlyginimai, bet ir didesnė pagarba žmogui.
Tyrimo metu buvo apklausta 1,5 tūkst. Lietuvos emigrantų, kurie gyvena trijuose Europos regionuose – Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Europoje.
Apklaustųjų buvo prašoma nurodyti tris svarbiausias išvykimo priežastis. Pagal populiariausius atsakymus išryškėjo trys pagrindinės emigrantų grupės: siekiantys užsidirbti (56 proc. visų apklaustųjų), norintys išbandyti save (20,7 proc.) ir bėgantys nuo lietuviško valdymo (20,3 proc.).
Šioms trims grupėms priklausiusių respondentų atsakymai ir buvo išnagrinėti tyrime. „Pirmoji grupė yra ekonominiai migrantai – kai vykstama su tikslu užsidirbti. Antroji – išvykimas dėl saviraiškos, žmonės, kuriems svarbu realizuoti save. Tuo tarpu trečioji yra protesto grupė – išvykstantys ne todėl, kad nori, o todėl, kad reikia: dėl nepasitenkinimo valdžia, santykio su darbdaviais ar valstybe, mažų atlyginimų ir pan.“, – teigia D. Genys.
Natūralu, kad šeima taip pat išlieka vienu pagrindinių emigracijos motyvų. Pas užsienyje gyvenančius giminaičius arba kartu su kitais šeimos nariais emigravo 25,9 proc. apklaustųjų, dar 13,5 proc. kaip vieną pagrindinių išvykimo priežasčių nurodė siekį padėti šeimai, gyvenančiai Lietuvoje.
„Dažniau pasitaikė, kad išvyksta vienas žmogus, dažniausiai vyras, o paskui atvažiuoja šeima. Pastebėjome, kad po emigracijos keičiasi šeiminė padėtis: jei prieš išvykstant susituokę buvo arba gyvenimo part-nerį turėjo 35,7 proc. apklaustųjų, tai po išvykimo jų dalis ūgteli iki 65,7 proc. Iškėlėme hipotezę, kad šeimas kurti skatina pagerėjusi materialinė padėtis“, – paaiškina D. Genys. Anot tyrėjų, toks šuolis liudija tam tikrą „įsišaknijimo“ procesą, kurį lydi ir integracija į svečios šalies visuomenę.

Sugrįžimą lemtų pagerėjusi gyvenimo kokybė Lietuvoje
Kadangi emigracijos priežastys įvairios, nėra ir vieno recepto, kaip šiuos žmones susigrąžinti. Tačiau, be abejo, didžiausią teigiamą pokytį suteiktų pagerėjusi gyvenimo kokybė Lietuvoje. Tik pačią gyvenimo kokybę apklaustieji apibrėžia skirtingai: vieniems tai geresnės materialinės sąlygos, kitiems – geresnė savirealizacija.
Tyrimas parodė, kad didžioji dalis emigrantų tebėra Lietuvos įtakos sferoje – skaito lietuvišką žiniasklaidą, palaiko ryšius su artimaisiais, domisi šalies aktualijomis. Nostalgiškas nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu, pozityvus dvigubos pilietybės idėjos vertinimas ir netgi dalies respondentų nusiteikimas grįžti į Lietuvą bei prisidėti prie jos gerovės kūrimo leidžia manyti, kad egzistuoja emigrantų sugrįžimo į Tėvynę tikimybė.

Didžiausi Lietuvos trūkumai – korupcija, nelygybė ir nepagarba
Siekiant suprasti, kaip šią tikimybę paversti realiais sugrįžimais, apklausos dalyvių buvo klausiama, kokius tris dalykus Lietuvoje jie laiko labiausiai taisytinais, ir, iš kitos pusės, kas jiems labiausiai patinka valstybėje, kurioje dabar gyvena. Respondentai Lietuvą labiausiai kritikavo už korupciją, ekonominę nelygybę, nepagarbą eiliniam žmogui ir biurokratiją, o savo naujuose namuose labiausiai vertino pagarbų valdžios požiūrį į žmogų, optimalų santykį tarp atlyginimo ir atsakomybės bei visuomenės darną ir geranoriškumą.
„Kas paskatintų juos sugrįžti – tai milijono vertas klausimas. Vienas aspektas, svarbus visose grupėse – tai pagarba žmogui. Trečiojoje žmonių grupėje, kuri emigravo norėdama pabėgti nuo valdžios, šis faktorius buvo svarbiausias – tai yra, jaučiama pagarba būtų tai, kas labiausiai paskatintų juos sugrįžti“, – pasakoja sociologas.
D. Genio teigimu, nors ši vadinamoji protesto grupė iš Lietuvos išvyko dėl priešiškumo valdžiai, nepasitenkinimo, tačiau būdami emigracijoje šie žmonės ne tik nepamiršta gimtinės, bet ir yra patys pilietiškiausi tarp apklaustųjų, aktyviausiai dalyvaujantys pilietinėse iniciatyvose, siejamose su Lietuva.
Remiantis apklausos rezultatais, žmonės, kurių Lietuva netenka dėl emigracijos, yra šeimyniški (net 77,6 proc. svarbi šeima), darbštūs, aktyviai ieškantys išeities, adaptyvūs (50,1 proc.), komunikabilūs (37 proc.), pasitikintys ir bendradarbiaujantys (42,3 proc.) bei orientuoti į Lietuvą, lietuvybę. Net 73 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbu emigracijoje išlaikyti lietuviškumą. 47,3 proc. ir gyvendami emigracijoje domisi Lietuvos politikos aktualijomis, mielai pasinaudotų dvigubos pilietybės statusu (77,1 proc.).
Ryškūs skirtumai atsiskleidė išnagrinėjus įvairių socialinių bei darbo sąlygų vertinimą Lietuvoje ir emigracijoje. Pagarbą darbuotojui emigracijos sąlygomis teigiamai įvertino 89,3 proc. apklaustųjų, o Lietuvoje – vos 36 proc. Streso lygį darbe emigracijoje teigiamai įvertino 69,3 proc., tuo tarpu gimtinėje – tik 25,5 proc., karjeros galimybes – atitinkamai 74,8 proc. ir 19,1 proc., nuopelnų įvertinimą – 80,6 proc. ir 38 proc.
Didžioji dauguma (67,8 proc.) apklaustųjų taip pat nurodė, jog emigracijoje pagerėjo būsto prieinamumas. Emigrantai geriau nei Lietuvoje vertino savo pasirinktoje šalyje teikiamas sąlygas sveikatos apsaugos (51,9 proc. respondentų), švietimo (67,2 proc.), teisėsaugos (65,6 proc.) ir socialinės apsaugos (87,9 proc.) srityse.

Kviečia skatinti pilietiškumą ir socialinį teisingumą
Apibendrindami tyrimo rezultatus, mokslininkai aptarė faktorius, kurie sudarytų prielaidas emigrantų sugrįžimui – tai gali būti ne tik didesnės pajamos ar mažesnė korupcija, bet ir Lietuvos, kaip šeimai palankios valstybės, pozicionavimas, geriau komunikuojami pasiekimai socialinio teisingumo srityje.
„Visos grupės išreiškė savotišką nusivylimą socialiniu teisingumu Lietuvoje. Vertėtų ne tik efektyviau kovoti su korupcija, bet ir aiškiau komunikuoti apie pasiekimus šioje srityje – tai svarbu, nes socialinio teisingumo jausmas gali mobilizuoti, sutelkti visuomenę“, – tikina D. Genys.
Migracijos priežasčių tyrimą kartu su kitais mokslininkais atlikęs sociologas reziumuoja, jog emigrantų ryšius su Tėvyne galima palaikyti ne tik per šeimą ar draugus, bet ir platesnes socialines struktūras. Skatinant pilietiškumą, ypač jaunimo gretose, galima pasitelkti valstybės vidaus politiką, įgyvendinti sprendimus, kurie leistų piliečiams aktyviau dalyvauti valstybės gyvenime.
LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu Lietuvos migracijos priežasčių tyrimą atliko ir ataskaitą parengė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai: dr. Dainius Genys, dr. Ilona Strumickienė ir dr. Giedrius Janauskas.
Parengta pagal Europos migracijos tinklo (EMT) informaciją
Gintaro KANDROTO iliustracija

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Petras Klimas iš Kalvarijos krašto

    2017-04-18Petras Klimas iš Kalvarijos krašto
    „Jeigu žmogus nežinotų savo ar savo visuomenės praeities, jis būtų kaip kūdikis. (…)  Visuomenės darbuotojas, pažinęs savo visuomenės praeitį, tarytum praregi dabarčiai ir ateičiai… Jis darosi sąmoningas ir tvirtas savo tautos ar valstybės narys – kūrėjas“. Taip Petras Klimas – jauniausias iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų (ir vienas iš šešių, kilusių iš šio krašto) – rašė 1921 m. pradedamo leisti istorijos žurnalo vedamajame.   Tik datos ir faktai, daug pasakantys Petras Klimas gimė 1891 m. vasario 23 d. Kušliškių kaime, Kalvarijos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Mokėsi Liudvinavo pradinėje mokykloje, po to Kalvarijoje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje. 1908 m. su kitais pradėjo leisti slaptą ...
  • Sujungti fiziką ir muziką

    2017-04-11Sujungti fiziką ir muziką
    Tai pavyko Žygimantui Vosyliui, buvusiam Sūduvos gimnazijos moksleiviui, dabar bebaigiančiam fizikos magistrines studijas Vilniaus universitete. Vaikinas sako, kad pasirinkti tarp fizikos ir muzikos nebuvo lengva. Šią dilemą išsprendė pasirinkęs praktiškesnį dalyką – fiziką. Su fizika Lietuvoje jam pasirodė būsią daugiau perspektyvų. Su fizika jį supažindino tetos vyras. Pas Vilniuje gyvenančius giminaičius Žygimantas nuo mažens per atostogas dažnai leisdavo laiką. Su tetos vyru ir savo pusbroliu buvo gilinamasi į fizikos dėsnius, meistraujami įvairiausi mechanizmai, stebimas jų veikimas. Su technikos mokslo pasauliu vaikinas sako susipažinęs net gal anksčiau nei su muzikos, nors jo tėtis buvo muzikantas, tad muzikuojama namuose buvo nuolat. „Mano tėvas buvo ...
  • Kaip mergaitės tampa vienuolėmis

    2017-04-11Kaip mergaitės tampa vienuolėmis
    (Sesers Juozapos istorija) Spėju, kad vienuolė sesuo Juozapa Živilė Mieliauskaitė pataikė į dešimtuką, nes neseniai davė amžinuosius įžadus. Tai reiškia, kad apsisprendė. Banalus klausimas, ar nesunku buvo atsisakyti visko, tiesiog vėlėsi ant liežuvio. „Daug sunkiau būti ydų liūne“, – toks buvo jos atsakymas. Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vienuolė Živilė augo nereligingoje šeimoje. Sunki paauglystė, nesaugumo jausmas stūmė į gyvenimo klystkelius. Atsivertė būdama 19 metų. „Tada sutikau Jėzų. Nėra taip, kad viskas pasikeičia tą akimirką, bet vis tiek tai pakeičia tavo buvimą, jei tu Jį renkiesi. Pasikeičia tavo gyvenimas – negali gyventi kaip anksčiau“, – prisimena ji. Labai daug kas įsivaizduoja, kad turi būti apreiškimas ir ...
  • Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje

    2017-04-11Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje
    Marijampolietis 25 metų Dominykas Vakrinas jau turi savo studiją ir kuria juvelyrikos dirbinius. Nesiblaško nei keisdamas darbus, nei klajodamas po pasaulį savęs paieškose. Gal tai laimė ar sėkmė, kad jam jau viskas aišku, yra numatyti ateities tikslai, kurių atkakliai siekia.   „Pasisekė“ – netinkamas žodis O tie tikslai – tai įsigyti daugiau įrankių, kad galėtų kuo daugiau pats padaryti, nereikėtų nuomotis ar prašyti kitų meistrų atlikti tam tikrus darbus, taip pat patogiau įsirengti studiją. Dominykas Marijampolėje įsikūręs pas žinomą juvelyrą Kęstutį Balčiūną. Pas šį meistrą atliko praktiką po III kurso. Pasakojo jam savo lūkesčius, kad tauposi įrankiams, stalą užsisakęs, šis ir pakvietė įsikurti ...
  • Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską

    2017-04-04Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską
    Suvalkija, kaip ir visa Lietuva, mena kunigą disidentą Alfonsą Svarinską, kuris už religinę ir tautinę veiklą sovietinės valdžios buvo net tris kartus nuteistas kalėti lageriuose. O Lietuvoje tikinčiųjų minios rinkdavosi paklausyti jo pamokslų, dalyvauti jo aukojamose mišiose. Penkerius metus (1971–1976 m.) A. Svarinskas buvo Igliaukos Švento Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją.    Už pogrindinę, antisovietinę veiklą – dešimtmečiai kalėjimo ir tremčių Ukmergės r. 1925 m. gimęs A. Svarinskas, dar besimokydamas gimnazijoje, o vėliau ir studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje (1942–1946 m.), įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1946 m. pavasarį jis išėjo pas partizanus, o gruodį buvo areštuotas. Po trijų mėnesių tardymo ...
  • Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai

    2017-04-04Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai
    Sovietų valdymo laikotarpiu užsimezgusi draugystė su kunigais ir vienuolėmis Mokolų kaime gyvenančius Adelę ir Juozą Ardzijauskus lydi visą gyvenimą. Gūdžiu sovietmečiu, kai kiek­vienas žodis apie laisvę ir nepriklausomybę buvo sekamas, jų namuose vykdavo pogrindiniai susitikimai. Gerbiami dvasininkai į jų namus atėjo tarsi savaime – pasitikėdami paprastais kaimo žmonėmis, bet karštai tikinčiais katalikais. Ardzijauskų namuose jie bendravo su jaunimu, aukojo mišias ir susirinkusiems tikintiesiems sakė pamokslus, kurių negalėjo sakyti bažnyčiose. Užsukdavo ir šiaip, tiesiog pabūti patikimų žmonių apsuptyje. O būsimasis Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, susidraugavęs su Ardzijauskų Robertu, šio namuose jausdavosi kaip savuose. – Pas mus būdavo susirenka 30–40 vaikų, – sako ...
  • Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia…“

    2017-04-04Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia...“
    „Mano svajonė visada buvo mokytis. Tapti kunigu – visai ne mano mintis, ji atėjo iš žmonių, ir tai priimu kaip Dievo dovaną“, – pasakodamas apie savo kelią į kunigystę sako Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, moralės teologijos mokslų daktaras Petras Algirdas Kanapka.   Jautėsi ne savo vietoje P. Kanapkos kelias į kunigystę buvo sudėtingas savęs ir pašaukimo ieškojimas. Baigęs tuometį Klaipėdos politechnikumą raudonu diplomu, jaunuolis buvo pašauktas į kariuomenę – pusę metų tarnavo Latvijoje, pusantrų – Mongolijoje. Tarnybai einant į pabaigą, mirė mama, tad reikėjo grįžti į Klaipėdą ir padėti jaunesniems broliams. Įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių Klaipėdoje, ...
  • „Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“

    2017-03-28„Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“
    Jaunuoliai ir merginos, kuriems rūpi Tėvynė, kurie turi ryžto ją ginti ir nori to išmokti, gali pasirinkti tarnybą savanoriškose pajėgose. Į „Suvalkiečio“ klausimus apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas atsakė karys savanoris Raimondas KRAPAVIČIUS.   – Iš kur esate kilęs, kur mokėtės? – Gimiau 1992 metais Marijampolėje. Augau ir mokiausi šiame mieste, baigiau Sūduvos gimnaziją. Iškart po mokyklos baigimo įsiliejau į savanorių gretas. – Kodėl pasirinkote savanorišką tarnybą, kas paskatino? – Tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) pasirinkau paskatintas savo tėvų, draugų, kurie tuo metu jau tarnavo KASP. Nuo pat mokyklos laikų domėjausi karyba, krašto istorija. Būtent mūsų Tėvynės istorija ir tapo lemtingu faktoriumi, nulėmusiu tai, ...
  • Kazlų Rūdos šauliukai

    2017-03-28Kazlų Rūdos šauliukai
    Šauliukais jaunuosius šaulius vadina Kazlų Rūdos 7-osios kuopos šaulys, vado pavaduotojas, dirbantis su jais, Saulius Martinkus. Kai lankėmės šauliukų susirinkime kovo 9-ąją, jie ruošėsi tradiciniam bėgimui Kovo 11-osios paminėjimo proga. Šį bėgimą jau daugiau kaip 10 metų organizuoja Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija. Šauliai įsimintinai paminėjo ir Vasario 16-ąją. Tądien Kazlų Rūdoje ant bibliotekos sienos (šiame pastate kažkada buvo kino teatras ir Šaulių namai) buvo atidengta atminimo lenta žuvusiems savanoriams ir iškilmingai pasižadėjimus davė jaunieji šauliai. Ši atminimo lenta pagaminta pagal originalų pavyzdį. Senoji aplaužyta lenta buvo rasta vienos Kazlų Rūdos gyventojos darže. Originali atminimo lenta saugoma Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje ...
  • Liubavo jaunieji šauliai

    2017-03-28Liubavo jaunieji šauliai
    Kalvarijos 1-ąją šaulių kuopą vasario pradžioje papildė 25 jaunieji šauliai iš Liubavo Juozo Montvilos pagrindinės mokyklos jaunųjų šaulių būrelio, vadovaujamo socialinės pedagogės Renatos Bubinienės. Įvairaus amžiaus moksleiviai, nuo 11 iki 16 metų, davė pasižadėjimus ir tapo jaunaisiais šauliais. Būrelis įkurtas tik prieš mėnesį, jam vadovaujanti R. Bubinienė sakė, kad siūlymo steigti būrelį sulaukė iš Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado pavaduotojo, laikinai einančio vado funkcijas, Skirmanto Andriušio. Moksleiviams padarė įspūdį uniformuoti šauliai, atvykę į mokyklą ir papasakoję apie galimybes, kurios laukia prisijungus prie šaulių organizacijos. Dabar jaunieji šauliai mokosi sąjungos istorijos, 10 šaulių įsakymų (šauliai priėmę 10 įsakymų: gink Lietuvos nepriklausomybę ir ...
  • Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę

    2017-03-28Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę
    Patriotinis ugdymas svarbus kiekvienai valstybei. Piliečiai, kurie nėra sąmoningi ir pasirengę ginti savo valstybę, gali greitai ją prarasti. Istorijos pavyzdžiai rodo, kad kartais ir didelės šalys su didelėmis kariuomenėmis nesugebėdavo užimti mažesnių, kurių žmonės parodydavo itin didelį ryžtą ir užsispyrimą apginti savo tėvų žemę. Patriotinis ugdymas, pilietiškumo suvokimas pradedamas diegti dar vaikystėje. Šiam tikslui pasitarnauja jaunųjų šaulių būreliai mokyklose ir Šaulių sąjunga. Brandesniame amžiuje jaunimas renkasi ir karių savanorių tarnybą. Šios abi organizacijos atlieka tą pilietiškumo ugdymo darbą, kuris taip būtinas kiekvienai valstybei.   Šaulių sąjungai – jau tuoj 100 metų Vasario 16-ąją mūsų šalyje prisiekė 93, pasižadėjo 205 šauliai. Priesaiką duoda 18 metų turintys ...
  • Pašaukimas – dirbti virtuvėje

    2017-03-28Pašaukimas – dirbti virtuvėje
    Dar būdama paauglė Rūta Augustinavičiūtė suprato, kad jos aistra yra maistas ir jo gamyba. Deja, baigtos maitinimo verslo organizavimo studijos ir darbas restorane merginos į virtuvę nenuvedė. Tik per laimingą atsitiktinumą ir dėl savo užsispyrimo ji pasiekė tai, apie ką visuomet svajojo – tapo virtuvės šefe.   Virtuvė traukė nuo mažens Iš Marijampolės kilusiai Rūtai klausimo, ką ji norėtų veikti gyvenime, nekilo. Mergina nuo mažens žinojo, kad savo profesinę veiklą ji norėtų sieti su maistu. Įstojusi į Vilniaus kolegiją ir pasirinkusi maitinimo verslo organizavimo studijas mergina pradėjo ir dirbti. Dirbdama padavėja vis dirsčiodavo į virtuvę su viltimi baigusi studijas ir pati ten patekti. Situacija ...
  • Pomėgis tapo keliu į sėkmę

    2017-03-28Pomėgis tapo keliu į sėkmę
    Marijampolietis Edvinas Ruseckas, ieškodamas savęs profesinėje srityje, blaškėsi gana ilgai. Ketino tapti kultūros darbuotoju, išbandė save aptarnavimo srityje, taip pat fotografavo. Ir tik po ilgų ieškojimų vaikinas suprato, kad reklama, darbas su vaizdu ir grafika yra ta sritis, kurioje dirbdamas gali neskaičiuoti nei laiko, nei pastangų.   Įkvėpė Andrius Baigęs mokyklą Edvinas pasirinko kultūrinės veiklos vadybos studijas Marijampolės kolegijoje. Anot vaikino, pats gerai nežinojo, ką tiksliai norėtų mokytis, tačiau draugų ir artimųjų patartas nusprendė, kad šios studijos – būtent jam. Deja, didelio džiaugsmo paskaitos Edvinui neteikė, todėl vaikinas ieškojo veiklų, teikiančių didesnį pasitenkinimą. Taip jo gyvenime atsirado fotografija. – Puikiai pažinojau marijampolietį fotografą Andriu ...
  • Andrius Burba: „Save atradau fotografijoje. Dabar tobulėsiu“

    2017-03-28Andrius Burba: „Save atradau fotografijoje. Dabar tobulėsiu“
    Apie iš Marijampolės kilusį fotografą Andrių Burbą kalba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių žiniasklaida. Tarptautinio dėmesio vaikinas sulaukė neįprastu rakursu įamžinęs kates, šunis, triušius, net ir arklius. Tačiau tai – tik pradžia. Vaikinas svajoja savo fotografijose įamžinti kuo daugiau skirtingų gyvūnų, tarp kurių ir plėšrieji tigrai.   Svajojo apie reklamos fotografiją Su fotografija ir fotoaparatu Andrius susipažino būdamas 14 metų. Pirmiausiai pro devinto aukšto langą fotografavo gimtosios Marijampolės peizažus, vėliau ėmė fiksuoti atskirus gamtos elementus, miesto gatves, žmones, taip pat ir gyvūnus. Pamažu tobulėjant technikai, fotografavimo įgūdžiams Andrius sukaupė nemenką fotografijų archyvą. Norėdamas pasidalinti nuotraukose užfiksuotomis akimirkomis, emocijomis ir įspūdžiais Andrius, ...
  • Ąžuolynas – kaip tautos simbolis…

    2017-03-14Ąžuolynas – kaip tautos simbolis...
    …kaip jos didybės ir vienybės metafora. Taip įvardijama Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno idėja (sklandžiusi tarp inteligentijos, kultūros žmonių dar gerokai iki Atgimimo) ir jos virtimas realybe. Konkrečiai Ąžuolyno idėją 1988 m. iškėlė inžinierius Vitalius Stepulis su bendraminčiais: tai buvo parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, žemės ūkio specialistas Vladas Markauskas, geografas Rimantas Krupickas, žemėtvarkininkas Romualdas Survila ir kiti. Ąžuolynas J. Basanavičiaus tėviškėje pradėtas sodinti 1989 metais balandžio 1 dieną. Dalyvavusieji akcijoje mena, kad dangus su žeme maišėsi, tačiau iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės buvo nusiteikę pakiliai. Dabar užsodinta 40 ha – 13 giraičių (Signatarų, Knygnešių, Vasario 16-osios, Sausio 13-osios aukoms, nemažai vardinių ar ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.