Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Tyrimas: dėl ko emigruoja lietuviai?

Lietuva, kaip ir kitos Vidurio, Rytų Europos valstybės, kenčia nuo didelių emigracijos mastų. „Tačiau, nors šalies ekonominė gerovė neprilygsta ES vidurkiui ir pajamų nelygybė išlieka didelė, vien ekonominiais rodikliais migracijos paaiškinti negalima“, – tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas dr. Dainius Genys – vienas iš mokslininkų, Vyriausybės užsakymu parengusių Lietuvos migracijos priežasčių tyrimą.

Lemia ne vien ekonominiai aspektai
*„Įprastai pagrindinėmis migracijos priežastimis yra laikomi ekonominiai aspektai. Tačiau, tuo pat metu, beveik intuityviai jaučiama, kad vien jais daugelio išvykstančiųjų pasirinkimo paaiškinti neužtenka – reikia žiūrėti, kas slypi tarp eilučių“, – sako D. Genys ir primena, kad prieš kelerius metus Mičigano valstijos universitete (JAV) buvo atliktas tyrimas, kuriame Lietuva užėmė paskutinę vietą tarp 63 valstybių pagal žmonių empatijos – atjautos kitam žmogui – kiekį.
Tai, kad ekonomika nėra vienintelis faktorius, patvirtino ir Lietuvos migracijos priežasčių tyrimo rezultatai – tarp svarbiausių aspektų, kurie paskatintų emigrantus sugrįžti, yra ne tik didesni atlyginimai, bet ir didesnė pagarba žmogui.
Tyrimo metu buvo apklausta 1,5 tūkst. Lietuvos emigrantų, kurie gyvena trijuose Europos regionuose – Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Europoje.
Apklaustųjų buvo prašoma nurodyti tris svarbiausias išvykimo priežastis. Pagal populiariausius atsakymus išryškėjo trys pagrindinės emigrantų grupės: siekiantys užsidirbti (56 proc. visų apklaustųjų), norintys išbandyti save (20,7 proc.) ir bėgantys nuo lietuviško valdymo (20,3 proc.).
Šioms trims grupėms priklausiusių respondentų atsakymai ir buvo išnagrinėti tyrime. „Pirmoji grupė yra ekonominiai migrantai – kai vykstama su tikslu užsidirbti. Antroji – išvykimas dėl saviraiškos, žmonės, kuriems svarbu realizuoti save. Tuo tarpu trečioji yra protesto grupė – išvykstantys ne todėl, kad nori, o todėl, kad reikia: dėl nepasitenkinimo valdžia, santykio su darbdaviais ar valstybe, mažų atlyginimų ir pan.“, – teigia D. Genys.
Natūralu, kad šeima taip pat išlieka vienu pagrindinių emigracijos motyvų. Pas užsienyje gyvenančius giminaičius arba kartu su kitais šeimos nariais emigravo 25,9 proc. apklaustųjų, dar 13,5 proc. kaip vieną pagrindinių išvykimo priežasčių nurodė siekį padėti šeimai, gyvenančiai Lietuvoje.
„Dažniau pasitaikė, kad išvyksta vienas žmogus, dažniausiai vyras, o paskui atvažiuoja šeima. Pastebėjome, kad po emigracijos keičiasi šeiminė padėtis: jei prieš išvykstant susituokę buvo arba gyvenimo part-nerį turėjo 35,7 proc. apklaustųjų, tai po išvykimo jų dalis ūgteli iki 65,7 proc. Iškėlėme hipotezę, kad šeimas kurti skatina pagerėjusi materialinė padėtis“, – paaiškina D. Genys. Anot tyrėjų, toks šuolis liudija tam tikrą „įsišaknijimo“ procesą, kurį lydi ir integracija į svečios šalies visuomenę.

Sugrįžimą lemtų pagerėjusi gyvenimo kokybė Lietuvoje
Kadangi emigracijos priežastys įvairios, nėra ir vieno recepto, kaip šiuos žmones susigrąžinti. Tačiau, be abejo, didžiausią teigiamą pokytį suteiktų pagerėjusi gyvenimo kokybė Lietuvoje. Tik pačią gyvenimo kokybę apklaustieji apibrėžia skirtingai: vieniems tai geresnės materialinės sąlygos, kitiems – geresnė savirealizacija.
Tyrimas parodė, kad didžioji dalis emigrantų tebėra Lietuvos įtakos sferoje – skaito lietuvišką žiniasklaidą, palaiko ryšius su artimaisiais, domisi šalies aktualijomis. Nostalgiškas nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu, pozityvus dvigubos pilietybės idėjos vertinimas ir netgi dalies respondentų nusiteikimas grįžti į Lietuvą bei prisidėti prie jos gerovės kūrimo leidžia manyti, kad egzistuoja emigrantų sugrįžimo į Tėvynę tikimybė.

Didžiausi Lietuvos trūkumai – korupcija, nelygybė ir nepagarba
Siekiant suprasti, kaip šią tikimybę paversti realiais sugrįžimais, apklausos dalyvių buvo klausiama, kokius tris dalykus Lietuvoje jie laiko labiausiai taisytinais, ir, iš kitos pusės, kas jiems labiausiai patinka valstybėje, kurioje dabar gyvena. Respondentai Lietuvą labiausiai kritikavo už korupciją, ekonominę nelygybę, nepagarbą eiliniam žmogui ir biurokratiją, o savo naujuose namuose labiausiai vertino pagarbų valdžios požiūrį į žmogų, optimalų santykį tarp atlyginimo ir atsakomybės bei visuomenės darną ir geranoriškumą.
„Kas paskatintų juos sugrįžti – tai milijono vertas klausimas. Vienas aspektas, svarbus visose grupėse – tai pagarba žmogui. Trečiojoje žmonių grupėje, kuri emigravo norėdama pabėgti nuo valdžios, šis faktorius buvo svarbiausias – tai yra, jaučiama pagarba būtų tai, kas labiausiai paskatintų juos sugrįžti“, – pasakoja sociologas.
D. Genio teigimu, nors ši vadinamoji protesto grupė iš Lietuvos išvyko dėl priešiškumo valdžiai, nepasitenkinimo, tačiau būdami emigracijoje šie žmonės ne tik nepamiršta gimtinės, bet ir yra patys pilietiškiausi tarp apklaustųjų, aktyviausiai dalyvaujantys pilietinėse iniciatyvose, siejamose su Lietuva.
Remiantis apklausos rezultatais, žmonės, kurių Lietuva netenka dėl emigracijos, yra šeimyniški (net 77,6 proc. svarbi šeima), darbštūs, aktyviai ieškantys išeities, adaptyvūs (50,1 proc.), komunikabilūs (37 proc.), pasitikintys ir bendradarbiaujantys (42,3 proc.) bei orientuoti į Lietuvą, lietuvybę. Net 73 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbu emigracijoje išlaikyti lietuviškumą. 47,3 proc. ir gyvendami emigracijoje domisi Lietuvos politikos aktualijomis, mielai pasinaudotų dvigubos pilietybės statusu (77,1 proc.).
Ryškūs skirtumai atsiskleidė išnagrinėjus įvairių socialinių bei darbo sąlygų vertinimą Lietuvoje ir emigracijoje. Pagarbą darbuotojui emigracijos sąlygomis teigiamai įvertino 89,3 proc. apklaustųjų, o Lietuvoje – vos 36 proc. Streso lygį darbe emigracijoje teigiamai įvertino 69,3 proc., tuo tarpu gimtinėje – tik 25,5 proc., karjeros galimybes – atitinkamai 74,8 proc. ir 19,1 proc., nuopelnų įvertinimą – 80,6 proc. ir 38 proc.
Didžioji dauguma (67,8 proc.) apklaustųjų taip pat nurodė, jog emigracijoje pagerėjo būsto prieinamumas. Emigrantai geriau nei Lietuvoje vertino savo pasirinktoje šalyje teikiamas sąlygas sveikatos apsaugos (51,9 proc. respondentų), švietimo (67,2 proc.), teisėsaugos (65,6 proc.) ir socialinės apsaugos (87,9 proc.) srityse.

Kviečia skatinti pilietiškumą ir socialinį teisingumą
Apibendrindami tyrimo rezultatus, mokslininkai aptarė faktorius, kurie sudarytų prielaidas emigrantų sugrįžimui – tai gali būti ne tik didesnės pajamos ar mažesnė korupcija, bet ir Lietuvos, kaip šeimai palankios valstybės, pozicionavimas, geriau komunikuojami pasiekimai socialinio teisingumo srityje.
„Visos grupės išreiškė savotišką nusivylimą socialiniu teisingumu Lietuvoje. Vertėtų ne tik efektyviau kovoti su korupcija, bet ir aiškiau komunikuoti apie pasiekimus šioje srityje – tai svarbu, nes socialinio teisingumo jausmas gali mobilizuoti, sutelkti visuomenę“, – tikina D. Genys.
Migracijos priežasčių tyrimą kartu su kitais mokslininkais atlikęs sociologas reziumuoja, jog emigrantų ryšius su Tėvyne galima palaikyti ne tik per šeimą ar draugus, bet ir platesnes socialines struktūras. Skatinant pilietiškumą, ypač jaunimo gretose, galima pasitelkti valstybės vidaus politiką, įgyvendinti sprendimus, kurie leistų piliečiams aktyviau dalyvauti valstybės gyvenime.
LR Vyriausybės kanceliarijos užsakymu Lietuvos migracijos priežasčių tyrimą atliko ir ataskaitą parengė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai: dr. Dainius Genys, dr. Ilona Strumickienė ir dr. Giedrius Janauskas.
Parengta pagal Europos migracijos tinklo (EMT) informaciją
Gintaro KANDROTO iliustracija

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Dievas gyvena skalbimo mašinoje“

    2021-06-30„Dievas gyvena skalbimo mašinoje“
    Tai – iš pokalbio, kuris sklandžiai ir maloniai vyniojosi dar… vasarį. Pavadinimo žodžiai – iš pačios pašnekovės lūpų. Tegul nešokiruoja jautriųjų – nieko čia užgaulaus ar šventvagiško, kaip pamatysite. Su Luana MASIENE, kurią vieni žino kaip matematikę, kiti – kaip literatūros (ir ne tik) kūrėją, daug kas Lietuvoje – kaip „kitokio“ žurnalo „Baltas kambarys“ ir su juo susijusių vyksmų sumanytoją ir vykdytoją, bendravome po ilgo laiko… Visi buvome daugiau ar mažiau izoliuoti, „dingę“, jokių vyksmų, kur galėjai sutikti bendramintį, nevyko. Bet gyvenimas nesustojo, tad natūralu buvo paklausti: kas naujo, kas tavo gyvenime vyksta šioje keistoje kasdienybėje ir – kas naujo ...
  • Debiutas

    2021-06-30Debiutas
    Šiandien poezijos mylėtojams pristatome naują autorių – jo kūrybos iki šiol mūsų laikraštyje nebuvo. Tiesa: pavardė gal girdėta kitais menais besidomintiems, o eiles bus skaitę tik tie, kas draugauja feisbuke…Jonas Šukevičius – marijampolietis, žinomas medžio meistras, daug metų liaudies menininkų klubo „Mūza“ narys. Eilėraščius sako pradėjęs rašyti vos prieš keletą metų, platesnei auditorijai dar nėra jų pristatęs… Apie tai, kas išgyventa, patirta, kas jaudina, kas neduoda ramybės brandaus vyro širdžiai ir sielai kalba jo eilės. Paskaitykite. Kęstutis ŠUKEVIČIUS Aš be Tavęs Aš be Tavęs – kaip ežeras užakęs, Pro meldus žvelgiantis liūdnom akim, Kaip besiblaškanti šviesoj plaštakė,Sumaišius dieną su tamsia naktim.Aš be Tavęs ...
  • Kai mažai yra labai daug… (Leidiniai)

    2021-06-30Kai mažai yra labai daug... (Leidiniai)
    Trisdešimt du lapai kvadratinio formato knygelėje, ypatingas dizainas – ir, žinoma, eilėraščiai. Tiek, kiek tilpo šioje erdvėje – po vieną viename lape (ne puslapyje). Mažai? Tikrai ne. Paskaitę įsitikins, kad kūrybos gylis ir svoris priklauso tikrai ne nuo puslapių skaičiaus. Tai – apie Algimantos Pabedinskienės eilėraščių rinkinį, kurį išleido kūrybinė spaustuvė „RIDSALES“, sumaniusi visą išskirtinį leidinių ciklą. Autorę mes, marijampoliečiai, gerai pažįstame, žinome apie jos konkrečiąsias veiklas (ne vienas pamena buvus ministre, pedagoge), tačiau apie kūrybinį polėkį – gal tik vienas kitas. Ji ne tik rašo, bet ir kuria ekslibrisus, ieško kitų saviraiškos būdų ir jų randa. Gal kada nors išgirsime ...
  • Vienišo asmens išmoka: ką svarbu žinoti našlių pensijų gavėjams

    2021-06-30Vienišo asmens išmoka: ką svarbu žinoti našlių pensijų gavėjams
    Nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į „Sodrą“ dėl vienišo asmens išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerija paaiškina, kokiu atveju našlių pensijų gavėjai taip pat įgis teisę į vienišo asmens išmoką. „Dėl vienišo asmens išmokos galės kreiptis ir šalpos pensijas bei mažų pensijų priemokas gaunantys našliai, jei jie neturi teisės gauti našlių pensijos arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 euro. Tikiuosi, kad ši papildoma išmoka padės sumažinti vienišų mūsų senjorų ir neįgaliųjų skurdą ir atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.Tie neįgalieji ir senatvės pensijos amžių ...
  • Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?

    2021-06-30Kokios yra koronaviruso vakcinacijos galimybės?
    Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Noriu grįžti į darbą, į renginius, keliauti“ Karolina iš Palangos džiaugiasi, kad pavyko pakankamai nesudėtingai išgyventi didžiausių karantino sugriežtinimų laikotarpį. „Žinoma, dabar, kai situacija pasikeitusi, drįstu pasvajoti apie keliones į užsienį ir kitas pramogas“, – prisipažįsta ji. Palangiškė teigia, kad sprendimą vakcinuotis lėmė tikėjimas medicina ir mokslu, tačiau jos aplinkoje yra ir mąstančių kitaip. „Tikiu mokslu ir medicina. Kita vertus, ...
  • Lauko kavinėse jau galime kvėpuoti laisviau, tačiau kaip išvengti šalimais rūkančiųjų keliamo pavojaus?

    2021-06-30Lauko kavinėse jau galime kvėpuoti laisviau, tačiau  kaip išvengti šalimais rūkančiųjų keliamo pavojaus?
    Atlaisvėjus karantino suvaržymams ir vasarai džiuginant puikiais orais, prie lauko kavinių staliukų šiuo metu galima išvysti vis daugiau marijampoliečių. Visgi neretas jų vos prisėdęs skuba prisidegti cigaretę, kurios dūmai tikrai nedžiugina aplinkinių. Tačiau lauko kavinėse rūkantys žmonės kelia kitiems ne tik diskomfortą ar skleidžia nemalonų kvapą, bet ir grasina sveikatos problemomis. Sveikatos priežiūros ekspertai įspėja, kad pavojų sveikatai ir gyvybei gali sukelti ir pasyvus rūkymas, todėl cigarečių mėgėjai raginami pagalvoti tiek apie savo, tiek apie aplinkinių sveikatą. Tikras nuodų „kokteilis“ Jei rūkantieji, kaskart prisidegdami cigaretę, susimąstytų apie jos keliamą pavojų sveikatai, žalingo įpročio atsikratytų kur kas greičiau. Tačiau motyvacija gali tapti dviguba, ...
  • Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai

    2021-06-26Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai
    Birželio 22 dieną Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi surengė mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Renginį pavyko suorganizuoti tik iš trečio karto – dėl koronaviruso pandemijos dar pernai planuotą seminarą du kartus teko atidėti. Algis VAŠKEVIČIUS Seminaro organizatoriai įsitikinę, kad Sūduvos (Suvalkijos) istorija pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio, o tai lėmė faktas, kad 1920 m. regionas buvo padalintas tarp Lietuvos ir Lenkijos, be to, istoriniai dokumentai, pasakojantys šio regiono istoriją, yra išsisklaidę per keleto šalių, tai yra Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos archyvus. 1795 metais, kai įvyko trečiasis ...
  • Išsiilgtasis Šv. Jurgio meno sezonas – jau šį šeštadienį

    2021-06-20Išsiilgtasis  Šv. Jurgio meno sezonas –  jau šį šeštadienį
    Birželio 26-ąją Marijampolėje prasideda Šv. Jurgio meno sezonas. Jo metu vykstančius išskirtinius koncertus spėjo pamėgti ne tik marijampoliečiai, bet ir jų svečiai. Šv. Jurgio meno sezonas skaičiuoja jau septintus metus ir kasmet jo laukiama su dideliu nekantrumu. Šia proga pirmadienį buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu festivalio organizatorius ir siela, kraštietis Edmundas Seilius pristatė Šv. Jurgio meno sezoną, papasakojo apie tai, ko žiūrovai gali tikėtis šiais metais. Konferenciją vedė Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, dalyvavo ir mero pavaduotojas Artūras Visockis. Loreta TUMELIENĖ Sezonas prasidės premjera Pasak festivalio organizatoriaus Edmundo Seiliaus, šiais metais pasiruošimas festivaliui buvo išskirtinis. Dėl ...
  • Protėvių atminčiai ir dabarties darbams

    2021-06-20Protėvių atminčiai ir dabarties darbams
    Kaip jau esame rašę, visus metus vykstančio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ vienas didžiųjų vyksmų – meninė akmenų instaliacija Varnupių piliakalnio papėdėje. Ji skirta UNESCO paskelbtoms Marijos Gimbutienės 100-osioms metinėms, taip pat tai vienas pirmųjų Sūduvos metų, kuriuos minėsime 2022-aisiais, jau realizuojamų akcentų. Instaliacijos projekto autorius – Amerikoje gyvenantis menininkas ir mokslininkas Audrius Plioplys. Prieš keletą dienų piliakalnio papėdėje įvyko pirmojo akmens padėjimo apeigos – simboliška: kaip tik minint Europos archeologijos dienas (jos rengiamos birželio 18–20). Susirinko projekto sumanytojai ir vykdytojai – Marijampolės kultūros centro darbuotojai ir kolektyvai, aplinkinių kaimų bendruomenių žmonės, jau buvo padėti pirmieji akmenys. Istorija ir protėvių paliktais pėdsakais besidominti ...
  • Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai… (Naujos parodos)

    2021-06-20Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai... (Naujos parodos)
    Jau gal būtų ir keista, jei birželį, artėjant Rasoms, Marijampolės kultūros centro II aukšte neišvystume baltųjų karpinių stebuklų… Gražia tradicija tapo Vilkaviškio r. kūrybinės grupės „Sėjinis“ naujausių darbų paroda, kuri šiemet veiks iki pat rugpjūčio pabaigos. Tad užsukite – ir svečius atsiveskite, nes šį kartą ekspozicija vėl kitokia – originali ir net netikėta. Tuo kasmet vis kitaip atveriamu naujumu ir tuo, kad remiantis tradicija vis sugebama atsinaujinti, pasidžiaugė parodų organizatorė Onutė Surdokienė. Klubo vadovė Virginija Armanavičienė, priminusi, kad jau artėja dešimtmetis, kai kūrybingų moterų grupė dirba po „Sėjinio“ skėčiu (o iš tiesų ši veikla Gižuose prasidėjo bene prieš tris dešimtmečius), akcentavo, ...
  • Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje

    2021-06-20Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje
    Ir tikrai Marijampolėje – daug jūros, o ji banguoja, vilnija Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, kur nuo birželio 18-osios veikia marinisto Povilo Dirgėlos tapybos paroda, pavadinta Henriko Radausko žodžiais „Aš į meilę krentu kaip į jūrą“. Praėjusį penktadienį atidarydama parodą Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė neslėpė, kad ši paroda atsirado jos asmenine iniciatyva ir dar ne be pažinčių – pasirodo, parodos autorius yra jos bendrakursis iš Vilniaus universiteto filologijos fakulteto. Būta vilčių, kad P. Dirgėla taps rašytoju, kaip ir jo garsieji pusbroliai rašytojai Petras ir Povilas Dirgėlos, bet šis nuėjo kitu keliu. O pradėjo nuo siurrealistinių paveikslų, jūra atsirado vėliau. ...
  • COVID-19 vakcina: mitai ir faktai

    2021-06-19COVID-19 vakcina: mitai ir faktai
    Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“ Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją. „Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu ...
  • Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai…

    2021-06-16Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai...
    Marijampolės kultūros centras nuo birželio pradžios iki spalio vidurio kviečia į pirmąjį teatrų festivalį „Perženk slenkstį“. Dvylika labai skirtingų ir įvairių renginių (šeši spektakliai ir tiek pat edukacinių užsiėmimų) žadama visiems. Tiems, kam teatras įdomus kaip kultūros reiškinys, vieta, kur praturtėjama, įgyjama gyvenimo išminties ir susipažįstama su brandžiais dramaturgų kūriniais, taip pat ir tiems, kam tai tiesiog puiki proga pasijuokti ir, valandėlei kitai panirus į kitokias, nei kasdienės, emocijas, išeiti tiesiog gerai pailsėjus… Dar kitiems tai – nuolatinis noras gilintis ir pažinti šio žanro paslaptis, taip pat kūrybos procese, analizuojant ir pritaikant teorinius dalykus praktiškai, bandyti kurti patiems. Kitaip, nei ...
  • Nepralenkto kraštiečio Jurgio Dovydaičio pamokos 2021

    2021-06-16Nepralenkto kraštiečio Jurgio Dovydaičio pamokos 2021
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka šiais metais vykdo Lietuvos kultūros tarybos ir Kazlų Rūdos savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Jurgio Dovydaičio pamokos 2021“. Jurgis Dovydaitis, žinomas tautosakos rinkėjas – Kazlų Rūdos krašto žmogus, gimęs Runkių kaime Višakio Rūdos valsčiuje. Jis iš 94-erių gyvenimo metų net 75-erius skyrė tautosakos rinkimui. J. Dovydaitis priklausė Jono Basanavičiaus idėjų suformuotai kartai, kuri XX amžiaus pirmoje pusėje įkvėptai kūrė tautinės kultūros pamatus, skatino jaunimo domėjimąsi istorija, tautos praeitimi, būrė visuomenę kaupti istorijos ženklus. J. Dovydaičio fenomenas – beatodairiškas savo misijos suvokimas labai nuosekliai ir metodiškai ją vykdant. Jau įvyko pirmos edukacinės valandėlės, skirtos vaikams. Viešoji biblioteka ...
  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.