Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Asmens duomenys – saugotina vertybė (Interviu su eksperte)

Į klausimus apie asmens duomenų tvarkymą atsako Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja ryšiams su visuomene.

– Daug kam atrodo, kad asmens duomenis tapo reikalinga saugoti tik įsigaliojus BDAR. Ko gero, yra daugiau aspektų, kodėl reikalinga saugoti asmens duomenis. Galbūt galėtumėte įvardinti keletą priežasčių, kodėl reikalinga ir verta saugoti asmens duomenis?
– Viena vertus, kiekvienas iš mūsų turime saugoti viską, kas susiję su mūsų asmens duomenimis, mūsų artimųjų duomenimis, kita vertus, mūsų duomenis tvarkančias įmones ir įstaigas teisės aktai įpareigoja saugoti jų tvarkomus asmens duomenis. Be jokios abejonės, teisės aktai neatsirado šiaip sau, toks sureguliavimas nėra savitikslis. Tai, kad asmens duomenys XXI a. tapo vertybe, jie neretai pavadinama naująja valiuta, nulėmė technologijų skverbimasis į visas gyvenimo sritis, į kiekvieno iš mūsų kasdienybę. Tam, kad skaitmeninėje erdvėje būtume atpažinti, naudojamės savo duomenimis, be to, jungdamiesi prie e. paslaugos, pirkdami e. parduotuvėje, naudodamiesi el. paštu ar gyvendami socialiniame tinkle visur paliekame pėdsakus. Taigi, kad mes išliktume, kad nebūtų pasisavinta mūsų tapatybė, kad piktavaliai neištuštintų mūsų sąskaitų – dėl šių ir daugybės kitų priežasčių asmens duomenys turi būti saugomi. Vienos iš priežasčių, susijusios su pačiu žmogumi, kai, pavyzdžiui, netinkamas elgesys su asmens duomenimis gali sukelti tik nedidelius nepatogumus ar neigiamus jausmus, tokius kaip sugaištas laikas, susierzinimas, nepasitenkinimas, tačiau gali kilti ir daug reikšmingesnių pasekmių – turto nuostoliai, darbo vietos praradimas, teisminiai procesai ar fiziniai negalavimai. Pačios įmonės dėl netinkamai saugomų asmens duomenų gali prarasti gerą vardą, jų klientai gali imti nepasitikėti, tad kartu galimas ir klientų praradimas, neigiamos finansinės pasekmės ar net veiklos sustabdymas. Ir pačiame Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įvardytos priežastys, kodėl toks teisės aktas reikalingas ir kaip jis gali pasitarnauti visuomenei.
– Kokie asmeniniai duomenys yra jautriausi? Kuriuos atskleidžiant ir kuriuos saugant reiktų būti ypač atidiems?
– Pirma kilusi mintis – su mumis susiję finansiniai duomenys, nes įvykus tam tikram neigiamam incidentui pajustume labai realias pasekmes – prarasti pinigus, patekti į juoduosius sąrašus. Tačiau geriau pagalvojus – viskas priklauso nuo įvairiausių aplinkybių. Kitą kartą net ir šmaikšti nuotrauka socialiniame tinkle, galbūt kitų žmonių nuotrauka, į kurią patekote eidamas pro šalį, gali sujaukti gyvenimą. Nekalbant apie tai, kad būsimas darbdavys, kviesdamas jus pokalbio, greičiausiai pasidomės Jūsų susikurta tapatybe socialiniuose tinkluose. O jei netyčia eidamas pro šalį patekote į kieno nors kito socialiniame tinkle pasidalytą kad-rą, jūs šmėžuojate tos fotografijos fone su kažkuo susikibęs rankomis Klaipėdoje, o žadėjote važiuoti tik iki Kauno ir vienas…
Kaip toliau vystysis siužetas ir kokių gali kilti pasekmių – pratęskite jūs.
Pats Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ypatingesnį statusą ir iš visos asmens duomenų aibės išskiria vadinamuosius specialių kategorijų asmens duomenis, t. y.: rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai ar filosofiniai įsitikinimai, narystė profesinėse sąjungose, genetiniai duomenys, biometriniai duomenys, sveikatos duomenys, duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Juos leidžiama tvarkyti tam tikrais išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kad asmuo galėtų įvykdyti tam tikras prievoles ir naudotis specialiomis teisėmis darbo ir socialinės apsaugos teisės srityje ar kai asmuo duoda sutikimą tokius duomenis tvarkyti, ar kad būtų apsaugoti asmens interesai, kai jis pats negali duoti sutikimo.
– Ar galima pasakyti, kad vieniems subjektams asmens duomenis atskleisti yra saugiau nei kitiems? Kokių sričių organizacijos, įmonės yra patikimesnės, o kurios mažiau patikimos? Kaip tai suprasti, atskirti?
– Pirmiausia, pagarba žmogaus teisėms į asmens duomenų ir privatumo apsaugą turėtų būti bendros organizacijos kultūros dalis. Be kita ko, ir naujasis teisinis asmens duomenų apsaugos reguliavimas įmones ir įstaigas įpareigoja komunikuoti su žmogumi, imtis įvairių priemonių, kad tinkamai informuotų apie jo asmens duomenų tvarkymą ir pan. Tačiau ir patys žmonės kartais neturėtų perlenkti lazdos, kaip vienoje humoro laidoje, kur personažas atėjęs į batų parduotuvę išsigando ir tapo įtarus, kodėl jo klausia batų dydžio. Žinoma, tai surežisuota scena, tačiau neabejotinai, tokių kuriozų gali nutikti ir kasdieniame gyvenime. Be jokios abejonės, mes esame savo duomenų šeimininkai, tačiau ne visais atvejais galime nuspręsti duoti ar neduoti sutikimą tvarkyti savo asmens duomenis. Pavyzdžiui, labai dažnu atveju valstybines institucijas ir įstaigas tvarkyti tam tikrus mūsų asmens duomenis įpareigoja įstatymai. Todėl tie duomenys bus tvarkomi sutinkame mes ar nesutinkame, pavyzdžiui, „Sodroje“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, policijoje.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį asmens duomenis atskleidžiančiam asmeniui? Kuo turi pasižymėti tinkamas asmens duomenų surinkimas ir kuomet reikėtų suklusti, ar informacija renkama tvarkingai ir atsakingai?
– Svarbu išlikti budriems ir domėtis, ypač elektroninėje erdvėje, kad nepatektumėte į sukčių rankas. Paieškokite informacijos, pasidomėkite įmone, su kuria planuojate turėti reikalų. Be to, svarbu žinoti nors minimalius saugumo reikalavimus jungiantis prie skaitmeninės erdvės. Pavyzdžiui, belaidžiai tinklai Wi-Fi. Saugumo specialistai pataria nesinaudoti viešais tinklais, neapsaugotais slaptažodžiais. Jeigu nusprendėte pasinaudoti Wi-Fi tinklu, pavyzdžiui, viešbutyje, tai svarbu įsitikinti, kad belaidžio tinklo pavadinimas nesidubliuoja su kitais ir atitinka tą, kurį nurodė viešbutyje. Patariama naudojantis viešos prieigos Wi-Fi neįvedinėti asmens duomenų, nesijungti prie banko ar elektroninės prekybos paskyrų.
Viešoje vietoje atsargiai reikėtų elgtis ir su mobiliųjų įrenginių „bluetooth“ funkcija, bent jau būtinai išjungti tuomet, kai ja nesinaudojate. Visas šis elementarus saugumas reikalingas tam, kad jūsų duomenų neperimtų piktavaliai. Taip pat nesaugu naršyti, vesti duomenis interneto svetainėse, kurios nenaudoja duomenų šifravimo ir neturi adreso pradžioje „https“.
– Kokios institucijos be Jūsų VDAI, gali padėti rasti reikiamus atsakymus į rūpimus klausimus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, naudojimu ir pan? Kur galima kreiptis pastebėjus pažeidimus?
– Lietuvoje asmens duomenų apsaugos priežiūros veiklą vykdo dvi institucijos. Viena iš jų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri prižiūri, kaip asmens duomenis tvarko įmonės, įstaigos ar asmenys su profesija susijusiais tikslais. Kita priežiūros institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Mūsų funkcijos nedubliuojamos ir kiekviena sprendžiame atvejus pagal savo kompetenciją. Taigi jei asmens duomenys tvarkymo visuomenės informavimo priemonėse atvejis yra susijęs su asmens duomenų skelbimu žiniasklaidoje, viešai internete ar kitomis visuomenės informavimo priemonėmis, asmuo, norėdamas apginti savo teises į asmens duomenų ir privatumo apsaugą, turi kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą, tačiau turi teisę prižiūrėti, kad teismų raštinės tinkamai tvarkytų asmens duomenis.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat nekontroliuoja mirusiųjų asmens duomenų tvarkymo.
Tuos atvejus, kai pasinaudojant asmens duomenimis daroma nusikalstama veika, pavyzdžiui, įvykdoma asmens tapatybės vagystė, neteisėtai prisijungiama prie el. banko paskyros ir pavagiami pinigai, perkamos ir parduodamos duomenų bazės su asmens duomenimis, tiria teisėsaugos institucijos, pavyzdžiui, policija.
Žmonės ir patys tvarko asmens duomenis asmeniniais poreikiais, pavyzdžiui, nufilmuoja kitą asmenį vaizdo registratoriumi, telefonu. Šiuo atveju asmuo, nukentėjęs dėl asmeniniais poreikiais tvarkomų asmens duomenų, savo teises į asmens duomenų apsaugą ir privatumą turi galimybę apginti kreipdamasis į teismą.
– Dėkoju už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...