Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Asmens duomenys – saugotina vertybė (Interviu su eksperte)

Į klausimus apie asmens duomenų tvarkymą atsako Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja ryšiams su visuomene.

– Daug kam atrodo, kad asmens duomenis tapo reikalinga saugoti tik įsigaliojus BDAR. Ko gero, yra daugiau aspektų, kodėl reikalinga saugoti asmens duomenis. Galbūt galėtumėte įvardinti keletą priežasčių, kodėl reikalinga ir verta saugoti asmens duomenis?
– Viena vertus, kiekvienas iš mūsų turime saugoti viską, kas susiję su mūsų asmens duomenimis, mūsų artimųjų duomenimis, kita vertus, mūsų duomenis tvarkančias įmones ir įstaigas teisės aktai įpareigoja saugoti jų tvarkomus asmens duomenis. Be jokios abejonės, teisės aktai neatsirado šiaip sau, toks sureguliavimas nėra savitikslis. Tai, kad asmens duomenys XXI a. tapo vertybe, jie neretai pavadinama naująja valiuta, nulėmė technologijų skverbimasis į visas gyvenimo sritis, į kiekvieno iš mūsų kasdienybę. Tam, kad skaitmeninėje erdvėje būtume atpažinti, naudojamės savo duomenimis, be to, jungdamiesi prie e. paslaugos, pirkdami e. parduotuvėje, naudodamiesi el. paštu ar gyvendami socialiniame tinkle visur paliekame pėdsakus. Taigi, kad mes išliktume, kad nebūtų pasisavinta mūsų tapatybė, kad piktavaliai neištuštintų mūsų sąskaitų – dėl šių ir daugybės kitų priežasčių asmens duomenys turi būti saugomi. Vienos iš priežasčių, susijusios su pačiu žmogumi, kai, pavyzdžiui, netinkamas elgesys su asmens duomenimis gali sukelti tik nedidelius nepatogumus ar neigiamus jausmus, tokius kaip sugaištas laikas, susierzinimas, nepasitenkinimas, tačiau gali kilti ir daug reikšmingesnių pasekmių – turto nuostoliai, darbo vietos praradimas, teisminiai procesai ar fiziniai negalavimai. Pačios įmonės dėl netinkamai saugomų asmens duomenų gali prarasti gerą vardą, jų klientai gali imti nepasitikėti, tad kartu galimas ir klientų praradimas, neigiamos finansinės pasekmės ar net veiklos sustabdymas. Ir pačiame Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įvardytos priežastys, kodėl toks teisės aktas reikalingas ir kaip jis gali pasitarnauti visuomenei.
– Kokie asmeniniai duomenys yra jautriausi? Kuriuos atskleidžiant ir kuriuos saugant reiktų būti ypač atidiems?
– Pirma kilusi mintis – su mumis susiję finansiniai duomenys, nes įvykus tam tikram neigiamam incidentui pajustume labai realias pasekmes – prarasti pinigus, patekti į juoduosius sąrašus. Tačiau geriau pagalvojus – viskas priklauso nuo įvairiausių aplinkybių. Kitą kartą net ir šmaikšti nuotrauka socialiniame tinkle, galbūt kitų žmonių nuotrauka, į kurią patekote eidamas pro šalį, gali sujaukti gyvenimą. Nekalbant apie tai, kad būsimas darbdavys, kviesdamas jus pokalbio, greičiausiai pasidomės Jūsų susikurta tapatybe socialiniuose tinkluose. O jei netyčia eidamas pro šalį patekote į kieno nors kito socialiniame tinkle pasidalytą kad-rą, jūs šmėžuojate tos fotografijos fone su kažkuo susikibęs rankomis Klaipėdoje, o žadėjote važiuoti tik iki Kauno ir vienas…
Kaip toliau vystysis siužetas ir kokių gali kilti pasekmių – pratęskite jūs.
Pats Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ypatingesnį statusą ir iš visos asmens duomenų aibės išskiria vadinamuosius specialių kategorijų asmens duomenis, t. y.: rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai ar filosofiniai įsitikinimai, narystė profesinėse sąjungose, genetiniai duomenys, biometriniai duomenys, sveikatos duomenys, duomenys apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Juos leidžiama tvarkyti tam tikrais išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kad asmuo galėtų įvykdyti tam tikras prievoles ir naudotis specialiomis teisėmis darbo ir socialinės apsaugos teisės srityje ar kai asmuo duoda sutikimą tokius duomenis tvarkyti, ar kad būtų apsaugoti asmens interesai, kai jis pats negali duoti sutikimo.
– Ar galima pasakyti, kad vieniems subjektams asmens duomenis atskleisti yra saugiau nei kitiems? Kokių sričių organizacijos, įmonės yra patikimesnės, o kurios mažiau patikimos? Kaip tai suprasti, atskirti?
– Pirmiausia, pagarba žmogaus teisėms į asmens duomenų ir privatumo apsaugą turėtų būti bendros organizacijos kultūros dalis. Be kita ko, ir naujasis teisinis asmens duomenų apsaugos reguliavimas įmones ir įstaigas įpareigoja komunikuoti su žmogumi, imtis įvairių priemonių, kad tinkamai informuotų apie jo asmens duomenų tvarkymą ir pan. Tačiau ir patys žmonės kartais neturėtų perlenkti lazdos, kaip vienoje humoro laidoje, kur personažas atėjęs į batų parduotuvę išsigando ir tapo įtarus, kodėl jo klausia batų dydžio. Žinoma, tai surežisuota scena, tačiau neabejotinai, tokių kuriozų gali nutikti ir kasdieniame gyvenime. Be jokios abejonės, mes esame savo duomenų šeimininkai, tačiau ne visais atvejais galime nuspręsti duoti ar neduoti sutikimą tvarkyti savo asmens duomenis. Pavyzdžiui, labai dažnu atveju valstybines institucijas ir įstaigas tvarkyti tam tikrus mūsų asmens duomenis įpareigoja įstatymai. Todėl tie duomenys bus tvarkomi sutinkame mes ar nesutinkame, pavyzdžiui, „Sodroje“, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, policijoje.
– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį asmens duomenis atskleidžiančiam asmeniui? Kuo turi pasižymėti tinkamas asmens duomenų surinkimas ir kuomet reikėtų suklusti, ar informacija renkama tvarkingai ir atsakingai?
– Svarbu išlikti budriems ir domėtis, ypač elektroninėje erdvėje, kad nepatektumėte į sukčių rankas. Paieškokite informacijos, pasidomėkite įmone, su kuria planuojate turėti reikalų. Be to, svarbu žinoti nors minimalius saugumo reikalavimus jungiantis prie skaitmeninės erdvės. Pavyzdžiui, belaidžiai tinklai Wi-Fi. Saugumo specialistai pataria nesinaudoti viešais tinklais, neapsaugotais slaptažodžiais. Jeigu nusprendėte pasinaudoti Wi-Fi tinklu, pavyzdžiui, viešbutyje, tai svarbu įsitikinti, kad belaidžio tinklo pavadinimas nesidubliuoja su kitais ir atitinka tą, kurį nurodė viešbutyje. Patariama naudojantis viešos prieigos Wi-Fi neįvedinėti asmens duomenų, nesijungti prie banko ar elektroninės prekybos paskyrų.
Viešoje vietoje atsargiai reikėtų elgtis ir su mobiliųjų įrenginių „bluetooth“ funkcija, bent jau būtinai išjungti tuomet, kai ja nesinaudojate. Visas šis elementarus saugumas reikalingas tam, kad jūsų duomenų neperimtų piktavaliai. Taip pat nesaugu naršyti, vesti duomenis interneto svetainėse, kurios nenaudoja duomenų šifravimo ir neturi adreso pradžioje „https“.
– Kokios institucijos be Jūsų VDAI, gali padėti rasti reikiamus atsakymus į rūpimus klausimus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, naudojimu ir pan? Kur galima kreiptis pastebėjus pažeidimus?
– Lietuvoje asmens duomenų apsaugos priežiūros veiklą vykdo dvi institucijos. Viena iš jų Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri prižiūri, kaip asmens duomenis tvarko įmonės, įstaigos ar asmenys su profesija susijusiais tikslais. Kita priežiūros institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Mūsų funkcijos nedubliuojamos ir kiekviena sprendžiame atvejus pagal savo kompetenciją. Taigi jei asmens duomenys tvarkymo visuomenės informavimo priemonėse atvejis yra susijęs su asmens duomenų skelbimu žiniasklaidoje, viešai internete ar kitomis visuomenės informavimo priemonėmis, asmuo, norėdamas apginti savo teises į asmens duomenų ir privatumo apsaugą, turi kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą, tačiau turi teisę prižiūrėti, kad teismų raštinės tinkamai tvarkytų asmens duomenis.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija taip pat nekontroliuoja mirusiųjų asmens duomenų tvarkymo.
Tuos atvejus, kai pasinaudojant asmens duomenimis daroma nusikalstama veika, pavyzdžiui, įvykdoma asmens tapatybės vagystė, neteisėtai prisijungiama prie el. banko paskyros ir pavagiami pinigai, perkamos ir parduodamos duomenų bazės su asmens duomenimis, tiria teisėsaugos institucijos, pavyzdžiui, policija.
Žmonės ir patys tvarko asmens duomenis asmeniniais poreikiais, pavyzdžiui, nufilmuoja kitą asmenį vaizdo registratoriumi, telefonu. Šiuo atveju asmuo, nukentėjęs dėl asmeniniais poreikiais tvarkomų asmens duomenų, savo teises į asmens duomenų apsaugą ir privatumą turi galimybę apginti kreipdamasis į teismą.
– Dėkoju už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Karantinas įkvėpė gerinti savijautą

    2021-03-03Karantinas įkvėpė gerinti savijautą
    Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė. – Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos ...
  • Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis

    2021-03-03Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis
    Marijampolietis Adomas Bieliauskas parašė knygą „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“. Jis yra psichiatrijos rezidentas, specializuojasi psichiatrijoje, o kartu mokosi ir praktikuoja psichoterapiją (tiksliau – kognityvinę ir elgesio terapiją). Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, po to – medicinos studijas Vilniaus universitete. Jaunajam medikui uždavėme kelis klausimus. Loreta AKELIENĖ – Kodėl pasirinkai tapti gydytoju? – Gana ilgai sąmoningai nesuvokiau savo pasirinkimo – tarsi savaime mokykloje labiau mėgau gamtos mokslus, tarsi netyčia nemėgau matematikos, tarsi logiškiausias sprendimas sėkmingai išlaikius egzaminus buvo stoti į mediciną. Visgi iš tikrųjų tam didžiausią įtaką darė tai, jog mano tėvai yra gydytojai ir man parodė puikų pavyzdį. Na, o ...
  • Graži draugija susirinktų…

    2021-03-03Graži draugija susirinktų...
    …o gal balandį ir bus taip, kaip turėtų: susirinks į Marijampolės kultūros centrą nemažas būrys vyresnių ir jaunų kūrėjų iš įvairių Lietuvos vietų, paaiškės, kad ne vienas ar du iš jų – pažįstami jau ne vieneri metai, tik čia susitinka pirmą kartą. Nes kiekvienas, nepriklausomai nuo nieko, susiintrigavo marijampoliečių idėja, kvietimu ją realizuoti – ir pamatys, kaip jo darbai atrodo bendrame kontekste ir kaip tą pačią užduotį iškopdavo kolegos… Nijolė LINIONIENĖ Dar praėjusių metų viduryje Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų organizacijoms bei savivaldybių kultūros skyriams ir kultūros centrams buvo išplatinta informacija apie respublikinio liaudies grafikos ir piešinių konkurso Romano Krasninkevičiaus premijai laimėti organizavimą ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...
  • Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai

    2021-02-27Daugiabučių renovacija galės pasinaudoti ir nepasiturintys gyventojai
    Gyventojai, nutarę renovuoti seną daugiabutį, gali gauti valstybės finansinę paramą energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms bei pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja ir valstybės paramą gauna tik daugiabučiai namai, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupo ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos. Visi daugiabučiai namai turi būti pastatyti iki 1993 m. Platus priemonių pasirinkimas Pateikus paraišką galima gauti dalinį valstybės finansavimą (30 proc.) kompensuoti daugiabučio energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą, ...
  • Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda išsilaisvinti iš stereotipų“

    2021-02-26Dailininkė A. Petrašiūnaitė: „Menas padeda  išsilaisvinti iš stereotipų“
    Iš Kazlų Rūdos kilusi dailininkė Audronė Petrašiūnaitė tikina, kad vaikystėje ji ne tik nebuvo skatinama, bet net ir nemokėjo piešti. Šia veikla rimčiau domėtis pradėjo tik mokykloje, jau paauglystės metais. „Viena draugė stojo į tuometinį Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, ji man parodė, ką nešėsi į stojamuosius egzaminus, ir aš nusprendžiau ten stoti. Nuvykau visai nesiruošusi ir, laimei, įstojau“, – pradeda pokalbį menininkė. Džiaugiasi profesijos pasirinkimu Šiuo metu dailininkės darbai eksponuojami Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, įvairiuose meno fonduose, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose. Nors, kaip pati sako, niekad nebuvo skatinama eiti menininkės keliu – ji ...
  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, nes ūkininkai pirmieji pajaučia klimato pokyčių ar biologinės įvairovės nykimo poveikį. Galime apgailestauti, kad šis perėjimas vyksta dabar, mūsų gyvenimą stipriai sutrikdžius pandemijai. Nepaisant to, ...
  • Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)

    2021-02-24Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos (Interviu su ekspertu)
    Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ. – Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras? – Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje. – Kaip ...
  • Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai

    2021-02-24Alkoholio vartojimas – skaudi šeimų bėda, dėl kurios kenčia ir vaikai
    Vaiko teisių gynėjai dažnai susiduria su atvejais, kai girtaujantys tėvai negalvoja apie savo vaikus, fiziškai ir emociškai smurtauja prieš juos, vaikai gyvena skurde, apleisti. Šiandien tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažniausia vaiko teisių pažeidimų ir laikinosios globos nustatymų priežastis mūsų šalyje. Ydingas tėvų gyvenimo būdas vaikams kenkia ne tik čia ir dabar, bet neigiamai paveikia ir jų ateitį. „Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Vaizdžiai tariant – pakerpami skrydžiui reikalingi sparnai. Labai kviečiu visus – pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus – nebūti abejingus ...
  • Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo

    2021-02-24Apsinuodijimų per abu karantinus sumažėjo
    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas ČIUŽAS pateikė informacijos apie tai, kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones visoje šalyje ir Marijampolės apskrityje. Apsinuodijimai narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu Bendras apsinuodijimų skaičius įvairiomis medžiagomis COVID-19 laikotarpiu, pirmo karantino metu, vertinant duomenis nuo kovo 16 d. iki balandžio 30 d., buvo perpus mažesnis, lyginant su 2019 metų atitinkamu laikotarpiu, tačiau apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) skaičius stipriai nesiskyrė. 2019 m. kovą ir balandį apsinuodijimų narkotikais ir psichodisleptikais buvo 58, o 2020 m. – 41 atvejis. Vertinant apsinuodijimus pagal atskiras medžiagas, apsinuodijimų skaičius opioidais COVID-19 laikotarpiu išaugo beveik trečdaliu (2020 m. ...
  • Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės

    2021-02-20Dvaro languose – meilės Lietuvai gėlės
    Ne kartą ar du turėjome progos gėrėtis kūrybinės grupės „Sėjinis“ (jos šaknys – Gižuose), vadovaujamos Virginijos Armanavičienės, parodomis Marijampolės kultūros centre ir kitose ekspozicijų erdvėse. Kiekvieną kartą stebina ir meistrystė, ir moterų gebėjimas vis naujai išgvildenti, pateikti pasirinktą temą, atskleisti jos gilumas ir trapiais popieriaus karpiniais su didele jėga prabilti apie tai, kas (iš tiesų turėtų būti) mums visiems svarbiausia. Naujausia ekspozicija – Paežerių dvare, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje. Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai vasario 12-ąją čia buvo pristatyta Vilkaviškio rajono kūrybinės grupės „Sėjinis“ popieriaus karpinių paroda „Lietuvai“. Kaip sako kūrybinės grupės vadovė V. Armanavičienė, „Sėjinio“ parodų istorijoje unikalu tai, kad Suvalkijos (Sūduvos) ...
  • Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)

    2021-02-20Tėviškės takais (Vakaro skaitiniai)
    Miglotą sausio dieną pasiėmusi lauknešėlį išsiruošiau į savo gimtinę. Dar gruodžio pradžioje buvusi kaimynė skambino ir, pasakodama naujienas, kvietė apsilankyti.…Einu rusvais ir gelsvais atspalviais pasidabinusiais papieviais. Seniau žiemomis čia storai priversdavo sniego. Pakeliu galvą ir matau, kaip ąžuolų viršūnėmis vėjo genami sklando du krankliai. Ramiai sklando ore: tai krenta žemyn, tai vėl aukštyn pakyla. Dviese skrisdami lyg viens kitą gaudo, lyg susikimba „rankom“ ir vėl krenta. Nejaugi kranklių tuoktuvės? Pro blankią miglą švysteli gelsvas saulės skritulys. Lazdyno žirginėliai žalsvėja, o kabantys lašai blizga blyškios saulės spinduliuose. Oras primena vasarį.Jau matosi kaimynės namelis, apsuptas apyniais apsirengusių vyšnaičių. Vinguriuoja iš kamino dūmelis ...
  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...