renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kad gražiai kvietė, tai ir privažiavo... (Sūduvos krašto etnokultūros akcentai )

Onutei Miliauskienei ne kartą dėkota už ilgus metus puoselėjamą tradiciją. Ir kaip čia nevažiuosi, neišsiruoši, jei žadama visokių smagių dalykų ir gražaus pabuvimo. O ko gi reikia tokią dieną, kai vasara, kaip teigia išmanantys, su rudeniu susitinka. Dažnai toji diena būna graži, dar vasariška – tokia buvo ir šiemet, nors žadėta ir visai kitaip. Tad ir rinkosi į atlaidus – jau ne arkliais važiuoti, bet šiuolaikiškai, o paskui stengėsi dar namo neskubėti, nes nuo seno buvo priimta, kad šią dieną bendraujama, aptariami nudirbti darbai ir derlius, namų ir kaimynų reikalai…
Regis, taip ir buvo tą dieną Tautkaičiuose gėlių ir skulptūrų pilname „Gegnės“ klojimo teatro kieme: po šv. Mišių Sasnavos bažnyčioje ar kitur žmonės rinkosi į Mėgėjų teatrų festivalį. Prisirinko pilnas kiemas, o ir klojime vargiai sutilpo. Nes ir daugeliui svečių teatras per Žolinę Tautkaičiuose – jau ilgametė tradicija, o aplinkiniams (ne tik vyresniesiems) be šios šventės, kaip ir be Sekminių, neįsivaizduojama vasara… Nes čia tokia vieta: šių apylinkių žmonės vaidinti norėjo, regis, visada. Kai „Užgiedojo gaideliai“ prieš septynetą dešimtmečių, taip ir tebeaidi iki šiol (o iš tiesų tai viskas prasidėjo dar anksčiau, tik ne viskas užrašyta, užfiksuota). Ir kas ką besakytų, o žmogaus noras save išreikšti ne tik kasdienos darbais niekur nedingo. Su viena sąlyga: tas noras turi būti skatinamas, puoselėjamas, bet pirmiausia – įžiūrimas, atrandamas. Jei ne pirmieji režisieriai, kitų žanrų kolektyvų vadovai, o pastaruosius dešimtmečius – Onutė Miliauskienė, vargu ar čia vaidintojų būtų ne tik šeimos, bet ir kartos. Pastaruoju metu daug kas neatsistebi, kad „Geg­nėje“ tiek daug jaunimo. Džiugino jis ir šį kartą, bet apie tai vėliau.
…Pastaruoju metu pastebimas mėgėjų teatrų atgimimas Suvalkijoje – neretai iniciatyvos atgaivinti ar išbandyti šį žanrą kartu su kultūros žmonėmis imasi aktyvesnės kaimų bendruomenės. Dar visai neseniai pasklido gandas, kad teatro virusas pasiekė Puskelnius, kurie netoli Tautkaičių. Dabar šis bendruomenės teatras, pasivadinęs gražiu „Kuparo“ vardu, atidarė šių metų festivalį. Kaip sakė prieš spektaklį režisierė ir dailininkė Birutė Labutytė, jiems tai didelė garbė. O kuparas pilnas paslapčių: čia ir senolių išmintis, ir mūsų pasakos, ir visokiausi nutikimai iš tikro gyvenimo… Yra čia ir senų laikraščių, vieną tokių, pažymėtą konkrečia 1939 metų data, šio jauno kolektyvo (beje, moteriško) personažai ir pabandė skaityti. Kazio Binkio pjesė „Kai atsarga daro gėdą“, kiek adaptuota, atskleidžia tas mūsų savybes, kurių bevelytume viešai neeksponuoti, bet… Godumas, noras pasipelnyti net ir gresiančio karo akivaizdoje – tai sarkastiškai pateikia autorius, o šaržuodamos savo veikėjas ne vien juoktis, bet ir pamąstyti kviečia artistės. Ir dar šiame spektaklyje ypatinga estetika: ne vieną kartą scenografiją kūrusi Birutė Labutytė vėl parodė daug išmonės.
Festivalio atidarymas vyko kieme, spektakliai – klojime. Pirmose eilėse – garbūs svečiai ir dalyviai.Ir panašaus, ir kitokio stiliaus spektaklį atvežė svečiai iš Lekėčių. Režisierė Vaida Brazaitienė sukūrė pjesę „Kaip tu man, taip aš tau“ pagal humoristo Jurgio Gimberio tekstus. Jie specifiniai, tad gausiam aktorių kolektyvui teko padirbėti stengiantis perduoti šio autoriaus subtilų humorą, kuris ne visada linksmas… Lekėčiai – irgi teatrą mėgstančių žmonių kraštas, nes jau 20 metų kolektyvas žiūrovus kviečia į vis naujus spektaklius.
Kaip minėta, Tautkaičių „Geg­nė“ – gal net Lietuvoje seniausias klojimo teatras, tačiau juoko ašaras spaudžiančiame spektaklyje (Vitos Vorienės komedija „Cirkas be pinigų“) tarp veteranų ryškiai sužiba jaunieji. Neįmantrus siužetas su nuspėjama pabaiga žaižaruoja sodriais vaidmenimis, gerai parinktomis detalėmis (režisierė Onutė Miliauskienė). Žiūrovai šeimininkams negailėjo plojimų dėkodami ir už spektaklį, ir už šventę.
Kalvarijos „Titnagas“, vadovaujamas Kęstučio Krasnicko, užbaigė šią šventę A. Činariovo komedija „Brangusai pabučiavimas“ (neseniai šį spektaklį rodė Punske, klojimo teatrų šventėje, o premjera buvo Teatro dienos proga). Kalvarijiečių spektakliai visada pilni humoro, o apie vaidybą nėra nė ko kalbėti: 33 metus gyvuojantis ir kasmet bent po vieną premjerą žiūrovams pateikiantis teatras yra pelnęs daugybę prizų. Bet didžiausias – žiūrovų aplodismentai. Netrūko jų ir šį kartą.
Buvo daug gražių momentų: susitikimų, padėkų ir apdovanojimų, gražiai valdė visą vyksmą svečias iš Dzūkijos – Vincukas iš Rubonių kaimo, šmaikščiu žodžiu versdamas ašaroti iš juoko…
…Galime pasidžiaugti, kad ne dešimtis ir ne šimtas, o daug daugiau žmonių atitrūko nuo kasdienybės ir tikrai šventiškai praleido šią dieną, prisilietę prie to, kuo džiaugėsi, iš ko mokėsi mūsų seneliai ar tėvai – prie klojimo, mėgėjų (kažkada dar vadinto ir liaudies) teatro tradicijų. Džiugu, kad gražius sumanymus remia Lietuvos kultūros taryba, Marijampolės savivaldybės administracija, Sasnavos seniūnija… Visiems garsiai dėkota, darniai paplota.
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“

    2016-09-26„Mano Lietuva manyje prabudo ir pradėjo kurtis šioje mokykloje“
    Savo prisiminimais apie mokslo metus Marijampolės pedagoginėje mokykloje sutiko pasidalinti Saulius Andriuška, Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius: „Prisiminus Marijampolės aukštesniąją pedagogikos mokyklą (dabar kolegija), kur mokiausi 1990–1995 m., pirmiausia pagalvoju apie žmones, kurie ten dirbo: R. Klasavičienę, O. Sakalauskienę, A. Uzėlą, I. Šalčiūnienę, A. ir L. Šepkus, O. Dumčiuvienę, L. Leonavičienę ir daug kitų. Pamiršau kai kurias jų perteiktas akademines žinias, kitą informaciją, datas, bet dėstytojų parodyta bendravimo kultūra su studentais, gebėjimas išklausyti ir padėti rasti ...
  • Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos

    2016-09-26Pedagogai A. ir L. Šepkai – lituanistų šeima iš buvusios pedagoginės mokyklos
    Aleksandra ir Lionginas Šepkai – du lituanistai, kurie pusę amžiaus dirbo pedagoginėje mokykloje – pradžioje Kapsuko, paskui Marijampolės. Aleksandra dėstė lietuvių kalbos dalykus (dirbo iki 1994 m., 50 metų stažas), o Lionginas (dirbo iki 1996 m., 52 m. stažas) dėstė literatūrą, vaikų literatūrą, pedagoginę praktiką ir kt.   „Normalioje laisvoje valstybėje, kuriai niekas negrasina, nereikia įrodinėti savo tautinių ir valstybingumo teisių, todėl patriotizmo (išorinio, matomo) nedaug. Tie patriotiniai šūkiai suskamba, kai atsiranda priešų“, – tai L. Šepkaus ...
  • Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams

    2016-09-16Išdalinti apdovanojimai konkurso „Vasara su fotoaparatu“ nugalėtojams
    Iš viso šiemet jau tradiciniu tapusiame konkurse sulaukėme 450 nuotraukų. Pirmą kartą jas visas publikavome laikraščio feisbuko paskyroje. Taigi ir nugalėtojai buvo išrinkti du – vieną rinko visi feisbuko lankytojai, kitą – mūsų redakcijos sudaryta komisija.   Antradienį buvo paskelbti nugalėtojai ir įteikti redakcijos įsteigti prizai. Plačiosios visuomenės favorite, feisbuke surinkusi 1665 balsus, tapo Audronės Mikulionienės nuotrauka – paežerės peizažas. Mūsų komisija nugalėtoja išrinko Karolinos Giraitytės nuotrauką, kurioje užfiksuota varliuko ir vaikinuko draugystė. Redakcijos komisijos dar išrinkti ...
  • Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

    2016-09-15Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis
    Prasidėjus naujiems mokslo metams tėvams pravartu pagalvoti, kuo jų atžala užsiims po pamokų – lankys šokio užsiėmimus, patriotinio ugdymo būrelį, o gal lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius. Šiemet, kaip ir pernai, būreliams skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, o pasirinkimas – dar gausesnis. Tik norintiems pasinaudoti krepšeliu reikėtų suskubti – pasirašyti sutartis su finansuojamų būrelių organizatoriais reikia iki savivaldybės nustatytos datos.     Išaugo pasirinkimas  Neformaliojo vaikų švietimo veikloms nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamas tikslinis valstybės finansavimas bus tęsiamas ...
  • Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai…

    2016-08-29Sasnavos aerodrome – lakūnai, skraidyklininkai, parašiutininkai, aviamodeliuotojai...
    Kasmet prieš Vėlines simbolinį generolo A. Gustaičio kapą senosiose Marijampolės kapinėse aplanko Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų atstovai, padeda gėlių, uždega žvakę, nes tikrojo generolo kapo neturima.   Artėjant aviacijos šimtmečiui Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių vyr. specialistas Gintautas Deksnys ruošiasi išleisti knygą apie aviacijos istoriją „Praeities laiškai“. Joje bus laiškas ir generolui Antanui Gustaičiui. „Marijampolė turėtų dar daugiau dėmesio skirti aviacijai, nes šis kraštas padovanojo daugiausia lakūnų. Tai didelis indėlis besivystančiai aviacijai“, – sakė ...
  • Atgaivino tėviškę

    2016-08-29Atgaivino tėviškę
    Maisto pramonės automatų gamykloje „Fasa“ susikūrusios iniciatyvinės grupės, kuri rūpinosi Antano Gustaičio tėviškės sutvarkymu ir atstatymu, entuziastas Vidmantas Kačergis ir šiandien prisimena, kaip prasidėjo jo pažintis su Antano Gustaičio gyvenimo istorija. „1980 metais Obelinėje dalino sklypus kolektyviniams sodams. Gavo sklypą ir mūsų šeima. Apie tai, kad netoliese yra Antano Gustaičio tėviškė, apie jį patį, nieko nežinojome. Tik to sklypo niekam neskyrė. Buvo likę medžiai ir sodas“, – pasakojo Marijampolėje gyvenantis Vidmantas Kačergis. Tuo metu jis dirbo maisto ...
  • Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas

    2016-08-29Antanas Gustaitis – pirmojo lietuviško lėktuvo ANBO kūrėjas
    Marijampolės regiono gyventojai pagrįstai didžiuojasi iš jos apylinkių kilusiais ne tik meno, kultūros veikėjais, kalbininkais, bet ir aviatoriais. Sasnavos seniūnijoje gimęs ypatingų gabumų ir reto konstruktoriaus talento žmogus, palikęs gilius savo darbo pėdsakus prieškario Lietuvos karo aviacijoje – lėktuvų ANBO konstruktorius Antanas Gustaitis. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius, aukštojo aviacijos mokslo Lietuvoje iniciatorius. Karo aviacijos mokyklos, Vytauto Didžiojo universiteto aviacijos katedros dėstytojas. Tai tik keletas eilučių iš Antano ...
  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne ...