Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kontrabanda ir iš jos uždirbami pinigai šildo tik kontrabandininkus

Lietuvos politikai ir ekonomistai, remdamiesi įvairiais rodikliais ir duomenimis, jau ne pirmi metai skelbia, kad mūsų šalyje pragyvenimo lygis kasmet vis gerėja. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, 2004 metais, kai įstojome į Europos Sąjungą (ES), mūsų šalyje pragyvenimo lygio vidurkis tesudarė 48 proc. ES pragyvenimo lygio vidurkio. Šiais metais, anot ministro, jis siekia jau 78 proc.
Kad pragyvenimo lygis Lietuvoje iš tiesų auga, pripažįsta ir nemažai šalies gyventojų, dar prisimenančių sunkius pirmuosius Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos gyvavimo metus ir realiai vertinančių dabartines savo galimybes. Deja, jau keleri metai Lietuvoje stebima ir kitokia, nerimą kelianti tendencija – vis didėjanti socialinė atskirtis. Tuo pat metu, remiantis tam tikrais skaičiavimais, Lietuvos biudžetas kasmet dėl kontrabandos vien iš akcizų per metus praranda nuo 50 iki 70 mln. Eur. Tai didžiuliai pinigai, kurie galėtų būti panaudojami visų šalies gyventojų gyvenimui pagerinti – medicinos, švietimo reikalams ir, žinoma, socialiniai atskirčiai mažinti. Todėl kontrabanda ir neteisėtas prekių gabenimas per sieną ar šalies teritorija ne be reikalo laikomi aktualiomis problemomis, kurios turi neigiamos įtakos šalies ir visuomenės saugumui.

„Šmugelnikų“ buvo ir anoje Lietuvoje
VSAT pareigūnams dažniausiai įkliūva aplenkti muitinės postus bandantys kontrabandininkai.Neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per valstybės sieną, kitaip tariant, kontrabanda, pasaulyje klesti jau daug metų. Kontrabandininkų tikslas – išvengti draudžiamų prekių kontrolės, nemokėti muitų, akcizų ir kitų mokesčių ir į tam tikrą šalį įvežti, o paskui parduoti kitose šalyse kur kas pigiau įsigytų prekių. Ir Lietuvoje kontrabanda atsirado tikrai ne prieš 29 metus, atkūrus Nepriklausomybę. Kontrabandininkai darbavosi dar XIX a. Pasakojama, kad Vakarų Lietuvos valstiečiai, naktį išgirdę šūvius, tarpusavy kalbėdavo, kad „šmugelnikai ėjo“ (schmuggel vokiečių kalba reiškia kontrabanda). Žmonėms tai būdavo tarsi pranešimas, kad kitądien jie tik­riausiai galės pigiau įsigyti kontrabandinio prūsiško spirito, sacharino arbatai pasaldinti ar audinių.
Šiais metais 100 metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos muitinės muziejaus darbuotojai yra surinkę įdomios informacijos ir apie kontrabandą tarpukario Lietuvoje. Muziejininkas Mindaugas Semėnas yra pasakojęs, kad tarpukariu per sieną gyventojai nešdavosi tai, kas jiems buvo reikalinga buityje, bet Lietuvoje kainavo brangiau. Už įsinešamas ar įsivežamas prekes reikėjo susimokėti muitą, o žmonės mokėti nenorėdavo ir tas prekes nešdavo įvairiose slėptuvėse. Iš Vokietijos kontrabanda keliaudavo „oranžai“ (apelsinai), vynuogės, bananai, iš Lenkijos – šilkiniai ir medvilniniai audiniai, sagos, ypač – perlamutrinės. O štai iš Latvijos, anot muziejininko, nemokėdami muito mūsų tautiečiai stengdavosi įsivežti vinių, skardos gaminių, megztinių ir audinių. Be to, lietuviai nelegaliai užsidirbti stengdavosi ir patys gabendami prekes į Vokietiją, Lenkiją ir Latviją. Į Vokietiją plūsdavo sviestas, mėsos gaminiai, naminiai gyvuliai. Pavyzdžiui, už Lietuvoje už 600 Lt nupirktą arklį kontrabandininkas Vokietijoje gaudavo iki 2000 markių. Sviestas į Vokietiją, anot muziejininko, buvo gabenamas net dviračio padangose, o arkliai žiemą užšalus Nemunui į Vokietiją buvo tempiami ledu specialiai pagamintuose neštuvuose. Remiantis 1930 m. statistika, teigiama, kad įvertinus tuomečiais pinigais, Lietuvos valstybei kontrabandininkai padarydavo apie 2,5 mln. litų nuostolio.

Kontrabanda = neteisėtas cigarečių gabenimas?
Vis dar pasitaiko atvejų, kai kontrabandinės cigaretės gabenamos taip – jų net neslepiant.Šiuo metu, anot su kontrabanda kovojančių institucijų darbuotojų teigimu, į mūsų šalį kontrabanda dažniausiai įvežami tabako gaminiai, nedenatūruotas etilo alkoholis ir kiti alkoholiniai gėrimai, narkotikai, pinigai. Rengiant šią publikaciją „Suvalkiečio“ kalbintų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (apskr. VPK), Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Lietuvos muitinės departamento atstovų, taip pat ir Marijampolės apskr. VPK viršininko pavaduotojo, šiuo metu laikinai vykdančio viršininko pareigas, Harimanto Poškevičiaus teigimu, liūto dalį sudaro cigarečių kontrabanda.
VSAT Prevencijos skyriaus vyr. specialisto Roko Pukinsko pateiktais duomenimis, tarp VSAT pareigūnų sulaikomos kontrabandos cigarečių kontrabanda sudaro net 95 proc. „Ne be reikalo vos prakalbus apie kontrabandą daugelis žmonių pirmiausia ir pagalvoja apie neteisėtai į šalį įvežtas cigaretes“, – komentuodamas tą skaičių teigė R. Pukinskas. O Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Indrė Ramanavičienė, tarsi papildydama pasieniečių pateiktą informaciją, nurodė, kad pastaraisiais metais netgi daugiau nei penkis kartus išaugo muitinės pareigūnų sulaikytos į mūsų šalį kontrabanda įvežtos tabako žaliavos kiekiai. 2018 m. muitinės pareigūnų sulaikyta cigarečių ir tabako kontrabanda apskritai sudarė 92 proc. visų sulaikytų prekių vertės.

Kas penktas cigarečių pakelis – kontrabandinis
Indrės Ramanavičienės teigimu, muitinės pareigūnai kovodami su kontrabanda šiuo metu itin daug dėmesio skiria iš Rusijos Federacijos įvežamiems kroviniams tikrinti.Lietuvoje atliktų įvairių tyrimų duomenimis, per metus šalyje nuperkama apie 30 mln. pakelių nelegalių cigarečių. Vienais duomenimis, šalies rūkoriai kasmet nelegalioje rinkoje įsigyja kone penktadalį visų šalyje surūkytų tabako gaminių. Nacionalinė tabako gamintojų asociacija pabrėžia, kad rūkančiųjų žmonių Lietuvoje po truputį mažėja, tačiau šešėlinė tabako gaminių rinka vėl ėmė augti maždaug po 1,5 proc. per metus. Tyrimų duomenimis, šiuo metu nelegalios cigaretės sudaro apie 19,3 proc. visos cigarečių rinkos. Tai atskleidė praėjusių metų rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvos miestų, tarp jų ir pasienio, gatvėse ir viešuosiuose konteineriuose surinkus tuščius cigarečių pakelius atliktas nelegalių cigarečių vartojimo masto tyrimas. Jo išvadose, be to, konstatuota, kad nelegalių cigarečių pardavimo šalyje vidurkis daugiausia viršijamas Marijampolėje (31,3 proc.). Po mūsų miesto rikiuojasi Alytus (28,3 proc.), Radviliškis (28,4 proc.) ir Kaunas (25,3 proc). Skelbiama, kad mažiausiai nelegalių cigarečių rasta Mažeikiuose, Klaipėdoje, Plungėje ir, nors ir keista, Tauragėje.
Dar vienas įdomus faktas – Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per 2018 m. šalyje pajamos už cigarečių pardavimus legalioje prekyboje padidėjo 2,28 proc., bet cigarečių pardavimai, palyginti su 2017 metais, sumažėjo 3,76 proc.

Pelningo neteisėto verslo mastai nemažėja
Domėdamasis apie kontrabandos ir neteisėto prekių gabenimo per sieną, taip pat neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo šalies viduje tendencijomis, „Suvalkietis“ Marijampolės apskr. VPK, taip pat VSAT ir Muitinės departamento paprašė pateikti duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, sulaikytus kontrabandos kiekius.
Šį cigarečių krovinį muitinės pareigūnai aptiko, kai nutarė patik­rinti, ar tikrai karste gabenamas mirusio žmogaus kūnas.Marijampolės apskr. VPK pateikti duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus liudija, kad po 2014–2015 metų piko pastaraisiais metais situacija stabilizavosi. Tačiau šiemet tokių tyrimų vėl bus daugiau, nes vien per pirmąjį pusmetį komisariato pareigūnai pradėjo aštuonis ikiteisminius tyrimus: du dėl narkotikų, vieną – dėl cigarečių kontrabandos ir penkis – dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. 2018-aisiais aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl tokių nusikaltimų buvo pradėti per visus metus. Tačiau būtent pernai Marijampolės apskr. VPK pareigūnai aptarnaujamoje teritorijoje sulaikė įspūdingą kiekį kontrabandinių cigarečių – daugiau nei 1,07 mln. pakelių, kurių vertė yra daugiau nei 3,4 mln. eurų.
VSAT duomenimis, šios tarnybos pareigūnų įvairiose šalies vietose – pasienio keliuose, miškuose ir netgi miestuose – sulaikytos cigarečių kontrabandos kiekiai nuo 2008 metų iki 2018 m. šiek tiek svyruoja. Po 2004–2005 metų piko, kai pasieniečiai Lietuvos teritorijoje sulaikydavo po daugiau nei 3 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių, 2008 metais tas skaičius nukrito iki 2,3 mln., o pernai buvo 1,67 mln. Tačiau Muitinės departamento pateikti duomenys liudija, kad į Lietuvą įvežamos cigarečių ir tabako kontrabandos mastai, deja, nemažėja. 2008-aisiais muitininkai sulaikė 3,2 mln. pakelių cigarečių, o pernai, galima sakyti, netgi daugiau nei dvigubai – 6,6 mln. Tiesa, per 10 metų dvigubai išaugusios sulaikytos cigarečių kontrabandos kiekį galima aiškinti dar ir tuo, kad per tą laiką Lietuvos muitinė įsigijo gerokai modernesnės įrangos, leidžiančios aptikti įvairiose slėptuvėse gabenamas prekes. Tačiau apie tikrai nemažėjančius kontrabandos srautus liudija ir kiti duomenys. Šiais metais palyginti su 2018 m. pirmuoju metų pusmečiu Lietuvos muitinėse būta net 51 proc. daugiau akcizinių prekių sulaikymo atvejų. Šiemet sausio–birželio mėnesiais muitinės pareigūnų sulaikytų akcizinių prekių vertė siekia 12,5 mln. Eur, o pernai per tą patį laikotarpį ši suma buvo 8,6 mln. Eur.
Su kontrabanda kovojančių institucijų atstovų teigimu, didesnė dalis mūsų šalyje sulaikomų, įtariamų kontrabanda ar neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis asmenų yra Lietuvos piliečiai, tačiau pasitaiko ir kaimyninių šalių atstovų iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos.

Keičiami tik maršrutai
Kybartų kelio poste dirbantys muitinės pareigūnai, esant reikalui, kontrabandiniams kroviniams aptikti naudoja modernią įrangą.Kontrabandinės prekės (cigaretės, alkoholiniai gėrimai, naftos produktai) į mūsų šalį dažniausiai įvežamos iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir Latvijos, o narkotikai dažniausiai gabenami iš Ispanijos, Portugalijos ir Olandijos.
VSAT atstovo R. Pukinsko teigimu, pasieniečių duomenys liudija, kad prieš 14–15 metų cigarečių kontrabandą dažniausiai iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į mūsų šalį gabendavę kontrabandininkai pastaraisiais metais persimetė prie Baltarusijos–Lietuvos sienos, be to, dažniau naudotis ėmė vidine ES Lietuvos siena su Latvija. Anot R. Pukinsko, 2018 m. tarp pasieniečių sulaikytos kontrabandos iš Rusijos Federacijos įvežtos prekės sudarė vos 2 proc. visos sulaikytos kontrabandos. Tačiau būtent pernai kur kas daugiau tokių atvejų pasitaikė Lietuvos–Latvijos pasienyje. 2017 m. tame krašte VSAT pareigūnai sulaikydavo 4,4 proc. visos kontrabandos, o pernai šis skaičius išaugo iki 24 proc. Pagrindiniai pasieniečių pernai sulaikytos kontrabandos srautai į mūsų šalį pateko iš Baltarusijos.
„Lietuvos pasienis su Rusijos Federacija yra labai gerai saugomas ir stebimas, ir kontrabandininkai, be abejo, tai žino, – sakė R. Pukinskas. – Jie jums galėtų tiksliai pasakyti, kur ir kiek kamerų yra sumontuota. O štai valstybės sienos su Baltarusija stebėjimo modernizavimas tik įpusėtas. Todėl kontrabandininkai tikisi, kad čia jiems mažiau rizikos būti sulaikytiems.“
* Didesnį kontrabandinių cigarečių iš Baltarusijos srautą, R. Pukinsko teigimu, be to, galima paaiškinti dar ir tuo, kad Baltarusijoje populiariausios cigaretės kainuoja pigiau, nei Rusijos Federacijoje. Rusijoje pakelis populiariausių cigarečių dabar kainuoja vieną eurą, o Baltarusijoje – tik 74 centus. Manoma, kad būtent dėl to dabar kontrabandininkai dažniau renkasi maršrutą Baltarusija–Latvija–Lietuva. Sėkmės atveju, kontrabandininkų laukia kone 400 proc. pelnas, nes populiariausios cigaretės Lietuvoje dabar kainuoja 3,18 Eur. Muitinės departamento atstovė I. Ramanavičienė taip pat teigė, kad po to, kai cigaretės Rusijos Federacijoje pabrango, kurį laiką pasienyje su šia valstybe muitinės pareigūnai tabako kontrabandos, galima sakyti, galėjo nė neieškoti. Tačiau pernai cigarečių kontrabanda vėl pradėjo važiuoti per pasienyje su Rusija esančius muitinės postus. Juose pareigūnai sulaikė jau 11 proc. visos cigarečių kontrabandos. Šiemet per pusę metų statistika dar

labiau pasikeitė. Per pirmąjį šių metų pusmetį net 38 proc. visos Lietuvoje sulaikytos kontrabandos muitininkai aptiko ir sulaikė pasienyje su Rusija. Muitinės pareigūnai pastebėjo, kad kontrabandininkai, ieškodami naujų kelių gauti iš nelegalaus verslo kuo didesnį pelną, pradėjo Baltarusijoje gamintas cigaretes į mūsų šalį vežti per valstybės sieną su Kaliningrado sritimi. Be to, pastebėta, kad kontrabandos kroviniuose iš Kaliningrado taip pat gabenamos cigaretės be jokių banderolių.
Marijampolės apskr. VPK duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus.Dar viena nauja tendencija – prieš kelerius metus įprastai po 100–200 dėžių rūkalų į mūsų šalį įvežti bandydavę kontrabandininkai pastaraisiais metais vienu vilkiku jau bando įvežti kur kas didesnius cigarečių kiekius. Muitinės postuose jau sulaikoma siuntų, kuriose aptinkama ir 1000 dėžių cigarečių.
Šiais metais didžiausias nelegalių rūkalų kiekis irgi buvo sulaikytas pasienyje su Kaliningrado sritimi. Vasarį Kybartų kelio poste muitinės pareigūnai sulaikė pakavimo plėvelės krovinį gabenusį vilkiką. Juo buvo gabenama ir daugiau kaip 2 mln. Eur vertės kontrabandinių cigarečių – 675 tūkst. pakeliai „Fest“ ir „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis.
* * *
„Suvalkiečio“ kalbinti pašnekovai neslėpė manantys, kad vien tik policijos pareigūnai, pasieniečiai ir muitininkai „karo“ su kontrabandininkais nelaimės. Juolab jei dėl prekių kainų skirtumo nusikalstamam pasauliui užsiimti kontrabanda bus pelninga. Kitas dalykas – visuomenės nuomonė ir požiūris į tokią veiklą. Šalyje pastebimos tendencijos liudija, kad nemažai anksčiau kontrabandininkų veiklą toleravusių ir jų paslaugomis besinaudojusių asmenų tapo pilietiškesni. Teisėsaugos institucijos pastaraisiais metais sulaukia jau kur kas daugiau, nei anksčiau pranešimų apie kontrabandinių prekių „taškus“, sandėlius ir neteisėta veikla užsiimančius asmenis. Lietuvos žmonės pradėjo suvokti, kad šiame nusikalstamame versle uždirbamais milijonais naudojasi tik saujelė kontrabandos organizatorių ir jų pagalbininkų. Šie pinigai, patekę į šalies biudžetą, galėtų būti panaudoti visų šalies gyventojų pragyvenimo lygiui kelti ir aptarnavimui biudžetinėse įstaigose gerinti.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.