Šešupė – nuotraukose ir pasakojimuose (Vietovardžių metai)

Marijampolės kraštotyros muziejaus „Saulėračio“ galerijoje atidaryta fotografijų paroda „Šešupe iki Nemuno“ – vienas „Lietuvos muziejų kelias“ renginių. Šių metų tema „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“, kaip sakė viešnia iš Vilkaviškio Elena Rupeikienė, muziejininkus paskatino plačiau pasidairyti po apylinkes, o pasidairius paaiškėjo, kad dar daug ko įdomaus ir svarbaus nematyta, neužfiksuota, kitiems neparodyta…
Parodoje, žinoma, yra nuotraukų – ne tik Romo Linionio, kaip buvo skelbiama programoje, bet ir Antano Gudelevičiaus bei Valentino Juraičio. Jose – ne tik Šešupė, bet ir į ją įtekantys upeliai, o taip pat prisimintas ir paminėtas prieš 30 metų nuo pat Lenkijos pasienio vykęs kelių dienų ekologinis žygis – pirmasis toks Lietuvoje… Daugybė pavadinimų, vardų mirguliuoja – kai kurie įprasti, kiti mažai girdėti, o kiek dar vandenvardžių bei vietovardžių išnyko? Kokia jų kilmė, kodėl jie kito, ką jie mums liudija (ar slepia)? Apie tai pakalbėti laivo (taip, buvo tikras laivas, plaukiantis mėlyna upės vaga su brastomis ir vingiais) kapitonas R. Linionis kvietė daugiau apie tai žinančius.
Kraštotyrininką, knygą apie vandenvardžius išleidusį Kęstutį Subačių – apie pačias ištakas, Kalvarijos kultūros centro etnokultūros specialistę Rasą Januškienę – apie upę ir jos intakus šios savivaldybės teritorijoje. Daug žmonių Rasa pakalbino, nemažai sužinojo ir gražia šnekta visiems papasakojo. Šelmenta ir Graužė, Vyžupys (su „y“ galūnėje) ir Menkupis, Sūduonia ir Kirsna – apie kiekvieną yra vis kita istorija, o tai dar tikrai ne viskas, tad Rasa sakė tęsianti savo tyrinėjimus.
Marijampolės kultūros centro Šunskų skyriaus renginių organizatorė, etnologijos magistrė Eglė Alenskaitė šmaikščiai pasakojo apie vietovardžių šalia Šešupės kilmę. O Vilkaviškio rajono Sūduvos (Suvalkijos) kultūros centro-muziejaus atstovė E. Rupeikienė skaičiavo šio rajono upes ir ežerus bei tyrinėjo jų vardus – ir, sakė, nelengva buvo, nes ir skaičiai, ir vardai įvairiuose šaltiniuose bei realybėje skiriasi – taigi muziejininkams vėl intriga. Vilkaviškio rajone teka 67 didesnės ir mažos upės, yra 20 ežerų, bet dėl pastarųjų skaičiaus daug painiavos. Įdomu, kad nuo pat 1422 metų, daug kam keičiantis, Širvinta eina siena su Rusija… Pasigilinus išryškėjo ir vardų kaita – kitaip vadinosi ir Vištyčio, ir Paežerių ežerai, o iš kur toks upelio vardas – Zanyla?
Kelionę jau Šakių rajone apibend­rino ir užbaigė Kęstutis Subačius. Muziejaus direktorius Antanas Pileckas dėkojo svečiams už informatyvią ir nenuobodžią kelionę Šešupe, kurią lydėjo Jadvygos Radzevičienės atliekama muzika.
Lina VOLUNGYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos