Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dideliame pasaulyje – didelės rizikos

Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.
Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunologijos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ragina visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o rudenį po atostogų grįžus į darbus keliame didžiulę grėsmę savo bei aplinkinių sveikatai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunologijos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ragina visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o rudenį po atostogų grįžus į darbus keliame didžiulę grėsmę savo bei aplinkinių sveikatai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Sutramdyta liga smogė lyg žaibas
Lietuva ir visa likusi Europa prieš 10 metų galėjo džiaugtis suvaldytomis infekcinėmis ligomis, o ypač tymais, kadangi skiepijimosi rodikliai buvo gan aukšti – siekė 95 proc. ir daugiau, o tai sudarė veiksmingą kolektyvinį imunitetą. Tačiau prasidėjus antivakcininiam judėjimui žmonės ėmė skeptiškiau reaguoti į visas ligas, tuo pat metu sureikšmindami povakcinines reakcijas ir neįvertindami skiepų reikšmės, dėl ko stipriai sumažėjo vakcinacijos apimtys.
Pavieniai tymų susirgimai visuomet buvo registruojami pagal Europos ligų prevencijos kontrolės centro reikalavimus, tačiau nuo 2010 metų Lietuvoje skaičiai pradėjo sparčiau didėti ir 2015 m. buvo užregistruota jau 50 susirgimo atvejų, 2018 m. pabaigoje vos per porą mėnesių susirgo dar 30 asmenų, o 2019 m. per pirmą pusmetį tymais sirgo beveik 800 asmenų, iš kurių 76 proc. sudarė suaugusieji ir 24 proc. – vaikai.
„Šių metų tymų protrūkis kilo dėl daug metų vis mažėjusių vaikų skiepijimo aprėpčių. Tymų virusą galima suvaldyti, kai skiepijimo aprėptys siekia 95 proc. Kasmet, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje 15–16 mėnesių vaikų paskiepijama tik iki 92 proc., o atskirose savivaldybėse paskiepytų vaikų aprėptys nesiekia net 90 proc., o 6–7 metų vaikų paskiepijama tik iki 91 proc. – tai ir leido išplisti tymų virusui“, – teigia D. Razmuvienė.

Dainininkas ragina nejuokauti su savo sveikata
Ši pavojinga virusinė infekcija neaplenkė ir žinomo grupės „Rondo“ lyderio Aleksandro Ivanausko-Faros, kuris, jo pasakojimu, nežino, kur ir kada užsikrėtė tymais, o pajutus pirmuosius simptomus, galvojo, kad peršalo. „Pakilo aukšta temperatūra, ėmė skaudėti ir džiovinti gerk­lę, dėl to burnoje jaučiau savotišką kartumą ir nesinorėjo valgyti, taip pat kankino varginantys kosulio priepuoliai, jaučiau bendrą silpnumą ir sukosi galva – visa tai atrodė kaip eiliniai gripo simptomai ir neįtariau nieko daugiau“, – pasakoja A. Ivanauskas.
Iš užsienio į Lietuvą grįžęs dainininkas iškart atsidūrė ligoninėje, kur buvo nustatytas užsikrėtimas tymais. Norėdami įsitikinti, kad nėra jokių komplikacijų, medikai periodiškai tikrino kraują bei įvairius vidinius organus: darė kardiogramą, tyrė plaučius, kepenis, inkstus ir širdį.
A. Ivanauskas pripažįsta, kad ne visuomet pavykdavo profilaktiškai lankytis pas gydytojus, tačiau šis netikėtas užsikrėtimas privertė rimtai susimąstyti apie savo sveikatą bei galimas pasekmes. „Dabar jaučiuosi gerai ir džiaugiuosi, kad gydymas praėjo gan greitai, tačiau šios ligos pasek­mės gali būti negailestingos, tad raginu visus nejuokauti ir skiepytis, nes vakcinos yra vienintelis apsisaugojimo būdas“, – teigia A. Ivanauskas.

Apgaulingi simptomai ligos pradžioje
Pasak D. Razmuvienės, tymai yra virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, o tai yra čiaudint, kosint ir turint artimą ryšį, ir ja užsikrėsti yra ypač lengva, kadangi artimas kontaktas su sergančiu žmogumi nėra būtinas – potencialiais užkrečiamaisiais tampa net tie asmenys, kurie ateina į patalpą, kurioje prieš tai buvo sergantis žmogus.
Tymų virusą žmogus platina pirmas 4 dienas iki pirmų bėrimų, dar neturėdamas jokių simptomų, vėliau – dar 4 dienas po bėrimų. Taigi, nemažą laikotarpį žmogus išskiria virusą į išorę net nežinodamas, jog jau serga užkrečiama liga, o kiekvienas sergantysis gali užkrėsti net iki 18 žmonių, kontaktavusių su juo.
„Labai svarbu yra tai, kad tymai yra itin agresyvi liga ir mes visi esame 98–99 proc. imlūs šiai infekcijai, jeigu nesame sirgę arba skiepyti, o daugelis žmonių net nesureikšmina pirmųjų simptomų, kadangi susirgimo pradžioje viskas yra panašu į paprastą peršalimą – karščiavimas, kosulys, sloga, šviesos bijojimas – visa tai negąsdina tol, kol neatsiranda bėrimai, o tuomet jau būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nes tik jie gali identifikuoti specifinį tymų bėrimą ir nustatyti ligą“, – perspėja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.

Nėra jokio specifinio gydymo būdo
Ši infekcija gali išprovokuoti labai rimtų komplikacijų – plaučių uždegimą, ausų uždegimą ar net smegenų uždegimą, o didžiausia problema yra ta, kad tam nėra jokio specifinio gydymo. Pavyzdžiui, žmogui susirgus plaučių uždegimu, kurį sukėlė tymų virusas, nėra jokio specifinio priešvirusinio gydymo, todėl palaikoma tik simptominio gydymo eiga.
Mirties atvejai nuo tymų yra registruojami visoje Europoje, o viena iš pagrindinių priežasčių – tymų sukeltas plaučių uždegimas, tad pajutus peršalimo požymius, patartina kreiptis į gydytojus ir įsitikinti, ar nesate užsikrėtęs tymais.

Nepasiskiepijus užsikrėtimas yra garantuotas
Vienintelis moksliškai įrodytas būdas, galintis veiksmingai suvaldyti tymus ir visas kitas užkrečiamas ligas, yra skiepai, kuriems pasaulis jau daugiau nei 200 metų neišrado jokios alternatyvos. Kaip bebūtų, visuomenėje neretai girdimos įvairios nespecifinės apsisaugojimo priemonės, tokios kaip maudymasis eketėje žiemą, bėgiojimas, tam tikrų maisto produktų atsisakymas ir panašiai, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad visi šie veiksmai formuoja žmogaus bendrąją imuninę sistemą, kuri labai dažnai yra maišoma su užkrečiamų ligų imunitetu, gaunamu tik pasiskiepijus.
„Kiekvienas žmogus, kuris nėra sirgęs tymais, dviem vakcinos dozėmis nepasiskiepijęs nuo tymų yra užkrečiamas 99 proc., vadinasi, susirgimo atvejis yra garantuotas, tad dabar ypač raginame visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas niekur nedingo ir vis dar cirkuliuoja tarp mūsų. Gerai, kad vasaros metu būname daugiau gryname ore, tačiau rudenį po atostogų visiems grįžus į darbus ir į ugdymo įstaigas, būnant uždarose patalpose sukuriame tinkamesnį klimatą tokioms ligoms plisti ir keliame didžiulę grėsmę sau bei savo aplinkinių sveikatai“, – perspėja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D. Razmuvienė.
Visi kompetentingi medikai pataria nelaukti dar vieno ligos išplitimo ir pasirūpinti savo sveikata iš anksto, tačiau, kaip bebūtų, didžioji dalis visuomenės sukrunta ir norą skiepytis išreiškia tik tuomet, kai pamato, kokias pasekmes liga sukėlė kitiems žmonėms.

 

 

 

 

 

 

Užs. 991.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ auginamas jaunimas

    2018-04-10Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ auginamas jaunimas
    Kovo 24-ąją, šeštadienį, kai taip gražiai švietė saulutė, ne vienas jau dairėsi į savo daržus ir sodelius, galvodami, kokio čia darbelio imtis. O nemaža grupė žmonių Tautkaičiuose susirinko paskirti laiką teatrui. Tautkaičių bendruomenės centro patalpose susirinko klojimo teatro „Gegnė“ artistai su ilgamete vadove Onute Miliauskiene – paminėti Teatro dieną ir surengti pirmą naujo vaidinimo repeticiją.   Jaunimas čia išgirstamas Tautkaičių klojimo teatras „Geg-nė“ labai gerai žinomas mūsų skaitytojams. Ką čia daugiau bepridursi… Šį kartą norisi atkreipti dėmesį, kad kolektyve yra daug vietinio jaunimo. Tądien susipažinome su Gab-riele Stankevičiūte, Rugile ir Dovile Smalenskaitėmis, Akvile Petruškevičiūte, Arnu Mikelioniu, Vincentu Skirka, Jonu Gucaičiu ir Martynu Broku. Pasikikendami, vienas ...
  • Kultūros sostinė: svarbiausi balandžio renginiai

    2018-03-30
    Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 20 d. vyks tradicinis, jau 19-asis, tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim… Aleliuja“. Jo atidarymo ir ne vieno renginio vieta – Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, tačiau šv. Mišios, giedant įvairiems chorams, bei koncertai vyks ne tik bažnyčiose, bet ir kultūros įstaigų salėse, globos namuose ir kitur. Atidžiai sekite šio festivalio programą. Balandžio 7 d. 15.30 val. Marijampolės meno mokykloje vyks Šimtmečio dainų šventės dainų dienos „Vienybė težydi“ chorų apžiūra. Balandžio mėnesį Rygiškių Jono gimnazijoje numatytas susitikimas su prof. Liudu Mažyliu (data bus tikslinama). Kultūros centras pakvies į pučiamųjų orkestrų fiestą. 27–28 dienomis čia vyks šiuolaikinio šokio festivalis „Vizijos“. 28 d. ...
  • Išnykus šiapus atsirasti anapus…

    2018-03-30Išnykus šiapus atsirasti anapus...
    …ir kad tai įvyktų, trūksta labai nedaug – tik vėjo dvelksmo… Tai kiek perfrazuota mintis: ja baigiasi pirmoji knygos dalis. Ar tai reiškia, kad bus ir antroji? „Bus“, – teigia neseniai pasirodžiusio romano „Mirties bėgliai“ autorė Ana Lu (marijampolietė Luana Masienė), ją pristačiusi Vilniaus knygų mugėje (išleido „Naujosios Romuvos“ fondas). Nedidelio formato nė šimto puslapių neturinčią knygą filosofas Gintautas Mažeikis pristato mįslingu pamąstymu apie tai, ką atrado tekstuose. Daug: atrodo, kad filosofui juos perskaičius nebuvo lengva trumpai apibrėžti visa, kas prasideda čia ir nuveda skaitytoją drauge su pasakotoja iki begalybės. „Praėjo devyni mėnesiai po mamos mirties. Jaučiuosi taip, tarsi būčiau antrą kartą ...
  • (Ne) šventinės mintys

    2018-03-30(Ne) šventinės mintys
    Nepriklausomybės akto sig­nataro Petro Klimo giminaitis, Vasario 16-osios klubo, vienijančio signatarų artimuosius, pirmininkas, profesorius Remigijus GULBINAS šiais, ypatingais Lietuvai metais, daug kur kviečiamas, su daug kuo susitinka, mato ir džiugiąją šimtmečio renginių pusę, gražius darbus, bet yra ir daug dalykų, keliančių neramias mintis. Tad ir paprašėme jomis pasidalinti su mūsų skaitytojais. – Jau keletą metų gyvename laukimo nuotaikomis: kaip švęsime Nepriklausomos Lietuvos šimtmetį, ką naujo pastatysime, surengsime, kokių svečių prikviesime. Vyriausybės, šita ir buvusioji, buvo rimtų dalykų prigalvojusios: Tautos namus Vilniuje pastatyti, Lukiškių aikštę rekonstruoti taip, kad visi aiktelėtų, o paminklų pristatyti galybę – signatarams, Lietuvos savanoriams, partizanams ir kitiems mūsų ...
  • Kovas: iš praeities – stiprybė, dabartyje – viltys (renginių apžvalga)

    2018-03-30Kovas: iš praeities – stiprybė, dabartyje – viltys (renginių apžvalga)
    Po didžiųjų visuotinų iškilmių ir euforijos minint Vasario 16-ąją, šiemet – išskirtinę, jubiliejinę, kita reikšminga šventė – Kovo 11-oji, pripažįsta daugelis, tarsi mažumą lieka pirmosios šešėlyje… Vis dėlto – svarstydami bei sverdami tai, kas Lietuvoje įvyko per šimtmetį tarp dviejų vasarių ir beveik per tris dešimtmečius tarp dviejų kovo mėnesių, istorikai ir visi, neabejingi Lietuvos likimui, sutaria: jei ne ryžtingi veiksmai, pasibaigę svarbiųjų dokumentų priėmimu, viskas būtų kitaip. Abiem atvejais pasauliui buvo garsiai pareikšta: mes esame. Laisvi. Už tų veiksmų buvo konkretūs žmonės, vieni labiau, kiti gal mažiau buvę matomi, tačiau visi verti pagarbos ir atminimo. Prisimename juos šventės dieną, ...
  • Antanas Guoga. Lietuva 2118: žmonės, kokybė ir po šešis vaikus kiekvienoje šeimoje

    2018-03-30Antanas Guoga. Lietuva 2118: žmonės, kokybė  ir po šešis vaikus kiekvienoje šeimoje
    Šimtmetį atšventėm puikiai. Tikrai! Labai nuoširdžiai taip manau. Tiek vienybės ir pasididžiavimo savo valstybe šioje šalyje jau seniai nesu matęs. Ir nors labiau pritariu minčiai, kad Lietuva ne šimtais, o tūkstančiais metų savo amžių skaičiuoja, šiuolaikinio valstybingumo šimtmetis mums yra tikrai svarbus. Praėjęs amžius – kaip tvirtas pamatas tam Lietuvos projektui, kurį sukursime ateityje. Nuo mūsų priklauso, kokia bus ateities Lietuva. Kiekvieną dieną kiekvienas galėtume savęs paklausti, ką padarėme, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi. Jeigu visi klausime savęs ir paruošime atsakymus, tada ateis pokyčiai, pamatysite. Ir žinote, ką? Būtent tie pokyčiai galėtų tapti didžiausiu praėjusio šimtmečio ir jo herojų įprasminimu.   Ateities Lietuva. ...
  • Kaip atpažinti propagandą?

    2018-03-28
    Marijampoliečių, sutiktų gatvėje, klausėme, kas yra propaganda. Ar tenka su ja susidurti kasdieniame gyvenime?   Gintaras Matusevičius, uždarosios akcinės bendrovės „Jotva“ vadybininkas – Propaganda – visuomenės grupės ar vieno asmens pažiūrų primetimas, siekiant formuoti norimą nuomonę, įtikinti savąja tiesa. Propaganda gali būti teigiama, ir neigiama. Sakykime, rinkimai, kai renkamas asmuo bando įtikinti balsuoti už jį – taip pat yra propaganda, tik ji nepriešiška. Su neigiama propaganda aš susiduriu iš Rusijos pusės, kai spaudoje, per televiziją įtikinėjama, kad ši šalis teisingai elgiasi aneksuodama Ukrainą. Taip pat propaganda jaučiama iš Šiaurės Korėjos, kai pranešamos naujienos leidžia susidaryti nuomonę, patikėti, kad šios šalies lyderis ir politika ...
  • Propagandos tikslai ir su ja susijusios grėsmės

    2018-03-28Propagandos tikslai ir su ja susijusios grėsmės
    Saugumas informacinėje erdvėje, informacinis karas Lietuvoje. Priešiškų informacinių operacijų taikiniai ir tikslai mūsų šalyje. Kaip atpažinti propagandą, kaip nepasiduoti jos įtakai? Tai – šiandien itin aktualios temos. Apie jas kalbamės su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitike, vyriausiąja specialiste Aukse ŪSIENE. – Kaip propaganda skverbiasi į mūsų kasdienį gyvenimą? – Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį vasario mėnesį mes išgyvenome ypatingą tautinį pakilimą. Dar niekad prie namų neplevėsavo tiek daug trispalvių. Minios žmonių veržėsi žiūrėti profesoriaus Liudo Mažylio atrasto Nepriklausomybės akto. TV ekranuose ir renginiuose dominavo šventinė nuotaika. Taip šventę matė didžioji dauguma mūsų šalies piliečių. Kiek kitaip savo šalies gyventojams apie mūsų šventę ...
  • Tai, kas skirta tik draugams, neturėtų patekti į spaudos puslapius

    2018-03-28Tai, kas skirta tik draugams, neturėtų patekti į spaudos puslapius
    Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai nuo 2015 m. birželio vidurio vadovaujanti Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė yra valstybės pareigūnė, į kurią suinteresuoti asmenys gali kreiptis dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Inspektorė nagrinėja skundus (pareiškimus) dėl šalies gyventojų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse ir dėl asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Be to, ji pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų principų, taip pat Seimui ir kitoms valstybės institucijoms teikia siūlymus dėl šio ir kitų ...
  • Žurnalistų „prievaizdas“ – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

    2018-03-28
    Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybė mūsų šalyje buvo įsteigta 1996 metais priėmus Visuomenės informavimo įstatymą. Žurnalistų etikos inspektorius yra nepriklausomas valstybės pareigūnas, negalintis dalyvauti politinėje veikloje. Jis prižiūri, kaip informuojant visuomenę laikomasi visuomenės informavimo principų ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimų, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimų visuomenės informavimo priemonėse. Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas įgyvendinti padeda ir veiklą užtikrina 2006 metais įkurta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Ji stebi ir analizuoja viešąją informaciją, išskyrus radijo ir televizijos programose. Tarnyba taip pat tiria ir vertina, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija neskatina nesantaikos dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, ...
  • Socialiniai tinklai – ir informacijos šaltinis, ir galingas ginklas

    2018-03-28Socialiniai tinklai – ir informacijos šaltinis, ir galingas ginklas
    Socialiniai tinklai yra priskiriami naujųjų, šiuolaikinių medijų rūšims. Kaip jau rašėme, socialiniai tinklai laikomi vienu iš svarbių ir aktualių šaltinių, iš kurių informacijos semiasi senosios visuomenės informavimo priemonės.   Socialiniuose tinkluose – nusikaltimų liudijimai ir tyrimai Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentas, daktaras Andrius Gudauskas „Suvalkiečiui“ yra sakęs, kad „socialiniai tinklai, elektroninė erdvė ir visos tos naujovės žurnalistams yra didelė pagalba ir labai gerai, kad visa tai yra prieinama ir įtraukia vis daugiau žmonių“. Anot docento, pasitelkti tai, kas visuomenei jau yra įprasta ir tapo naująja tradicija, yra labai šiuolaikiška ir aktualu. Juolab kad žinoma nemažai atvejų, kai pasitelkę ...
  • Netikros naujienos iš pusiausvyros veda ir eilinius piliečius, ir politikus, ir žiniasklaidą

    2018-03-28Netikros naujienos iš pusiausvyros veda ir eilinius piliečius, ir politikus, ir žiniasklaidą
    – Netikros naujienos – kas tai yra ir ko jomis siekiama, koks jų tikslas? – Netikromis naujienomis paprastai vadinami ryšio su realybe neturintys (arba mažai jo turintys) pranešimai (daugiausia – internetinėje erdvėje), sukonstruoti ir pateikiami taip, kad būtų kuo panašesni į tikrus informacinius pranešimus. Dažnai tai skandalingos ar provokuojančios istorijos (ypač – apie įžymybes ar politikus), kadangi tokiu būdu galima pritraukti daugiausia dėmesio. Jų tikslai gali būti įvairūs: lankytojų pritraukimas ir pasipelnymas iš reklamos, politinės manipuliacijos ar tiesiog noras papokštauti. – Kur netikros naujienos yra paplitusios? Ar tai tik socialiniuose tinkluose plintantis virusas, ar jos būdingos ir, pavyzdžiui, internetiniams naujienų tinklalapiams ar ...
  • Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)

    2018-03-20Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)
    Kviečiame „Suvalkiečio“ skaitytojus paspėlioti, kokia šventė užfiksuota šioje Romo Linionio fotografijoje: žmonių gausa, pirmame plane – į viršų mėtomas dirigentas ar kolektyvo vadovas… Gal esate patys ten buvę, o gal jus pačius taip pagerbė? Kur tai vyko, kada – bent apytikriai. Atsakymų lauksime savaitę (iki kito ketvirtadienio) adresu kultura@suvalkietis.lt. Primename, kad fotomįslių kadrai – iš viso regiono.
  • Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien…

    2018-03-20Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien...
    Miesto sodas, Vytauto Didžiojo sodas, Vytauto parkas… Kaip bepavadintum, vyresniems marijampoliečiams, iš šio miesto kilusiems ar iš svetur atvykusiems ir čia jaunystėje mokslus ėjusiems, dirbusiems, šios vietos įvardijimas pažeria pluoštą prisiminimų bei kelia nostalgiją. Nes ši vieta, ar tai būtų klestėjimo metas, ar atvirkščiai, mieste ilgai buvo vienintelė tokia: seniausias ir vienintelis parkas. Dabar, kai parkų Marijampolėje priskaičiuojama ne du ar trys, Vytauto parkas tebelieka išskirtinis ir dėl savo istorijos, ir dėl… naujumo. Marijampolės kraštotyros muziejaus muziejininkai, o konkrečiai – Jurgita Jasevičienė ir Rasa Gražytė-Bernotienė Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais nutarė atgaivinti atmintį ir pakviesti miestelėnus prisiminti ir galbūt sužinoti daugiau, ...
  • Medijos: kaip jas suprasti? Žiniasklaida ir jos pateikiama informacija – galinga jėga

    2018-03-20Medijos: kaip jas suprasti? Žiniasklaida ir jos pateikiama informacija – galinga jėga
    Kiekviena mūsų diena pilna įvykių. Informacija apie juos sklinda didžiuliu tempu ir kiekiais televizijoje, radijuje, laikraščiuose, internete. Vos spėjame sekti nuolat besikeičiančius įvykius, naujienas. Žiniasklaida – tarsi langas, leidžiantis mums pamatyti už jo vykstančius įvykius. Kaip nepasiklysti informacijos galybėje, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti, kaip nepakliūti į manipuliatorių pinkles, kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektoriumi Kęstučiu Petrauskiu.   – Ar dažnai tenka susidurti su situacija, kai ta pati informacija skirtingose informacijos priemonėse pateikiama skirtingai? Kokios priežastys šio reiškinio? Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių? Kaip skaitytojui nepaklysti, kaip atsirinkti, kur tiesa, kaip „skaityti“ tokią informaciją? – Reiškinys, kai žmonės skirtingai vertina tą ...