Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dideliame pasaulyje – didelės rizikos

Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.
Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunologijos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ragina visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o rudenį po atostogų grįžus į darbus keliame didžiulę grėsmę savo bei aplinkinių sveikatai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunologijos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ragina visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o rudenį po atostogų grįžus į darbus keliame didžiulę grėsmę savo bei aplinkinių sveikatai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Sutramdyta liga smogė lyg žaibas
Lietuva ir visa likusi Europa prieš 10 metų galėjo džiaugtis suvaldytomis infekcinėmis ligomis, o ypač tymais, kadangi skiepijimosi rodikliai buvo gan aukšti – siekė 95 proc. ir daugiau, o tai sudarė veiksmingą kolektyvinį imunitetą. Tačiau prasidėjus antivakcininiam judėjimui žmonės ėmė skeptiškiau reaguoti į visas ligas, tuo pat metu sureikšmindami povakcinines reakcijas ir neįvertindami skiepų reikšmės, dėl ko stipriai sumažėjo vakcinacijos apimtys.
Pavieniai tymų susirgimai visuomet buvo registruojami pagal Europos ligų prevencijos kontrolės centro reikalavimus, tačiau nuo 2010 metų Lietuvoje skaičiai pradėjo sparčiau didėti ir 2015 m. buvo užregistruota jau 50 susirgimo atvejų, 2018 m. pabaigoje vos per porą mėnesių susirgo dar 30 asmenų, o 2019 m. per pirmą pusmetį tymais sirgo beveik 800 asmenų, iš kurių 76 proc. sudarė suaugusieji ir 24 proc. – vaikai.
„Šių metų tymų protrūkis kilo dėl daug metų vis mažėjusių vaikų skiepijimo aprėpčių. Tymų virusą galima suvaldyti, kai skiepijimo aprėptys siekia 95 proc. Kasmet, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje 15–16 mėnesių vaikų paskiepijama tik iki 92 proc., o atskirose savivaldybėse paskiepytų vaikų aprėptys nesiekia net 90 proc., o 6–7 metų vaikų paskiepijama tik iki 91 proc. – tai ir leido išplisti tymų virusui“, – teigia D. Razmuvienė.

Dainininkas ragina nejuokauti su savo sveikata
Ši pavojinga virusinė infekcija neaplenkė ir žinomo grupės „Rondo“ lyderio Aleksandro Ivanausko-Faros, kuris, jo pasakojimu, nežino, kur ir kada užsikrėtė tymais, o pajutus pirmuosius simptomus, galvojo, kad peršalo. „Pakilo aukšta temperatūra, ėmė skaudėti ir džiovinti gerk­lę, dėl to burnoje jaučiau savotišką kartumą ir nesinorėjo valgyti, taip pat kankino varginantys kosulio priepuoliai, jaučiau bendrą silpnumą ir sukosi galva – visa tai atrodė kaip eiliniai gripo simptomai ir neįtariau nieko daugiau“, – pasakoja A. Ivanauskas.
Iš užsienio į Lietuvą grįžęs dainininkas iškart atsidūrė ligoninėje, kur buvo nustatytas užsikrėtimas tymais. Norėdami įsitikinti, kad nėra jokių komplikacijų, medikai periodiškai tikrino kraują bei įvairius vidinius organus: darė kardiogramą, tyrė plaučius, kepenis, inkstus ir širdį.
A. Ivanauskas pripažįsta, kad ne visuomet pavykdavo profilaktiškai lankytis pas gydytojus, tačiau šis netikėtas užsikrėtimas privertė rimtai susimąstyti apie savo sveikatą bei galimas pasekmes. „Dabar jaučiuosi gerai ir džiaugiuosi, kad gydymas praėjo gan greitai, tačiau šios ligos pasek­mės gali būti negailestingos, tad raginu visus nejuokauti ir skiepytis, nes vakcinos yra vienintelis apsisaugojimo būdas“, – teigia A. Ivanauskas.

Apgaulingi simptomai ligos pradžioje
Pasak D. Razmuvienės, tymai yra virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, o tai yra čiaudint, kosint ir turint artimą ryšį, ir ja užsikrėsti yra ypač lengva, kadangi artimas kontaktas su sergančiu žmogumi nėra būtinas – potencialiais užkrečiamaisiais tampa net tie asmenys, kurie ateina į patalpą, kurioje prieš tai buvo sergantis žmogus.
Tymų virusą žmogus platina pirmas 4 dienas iki pirmų bėrimų, dar neturėdamas jokių simptomų, vėliau – dar 4 dienas po bėrimų. Taigi, nemažą laikotarpį žmogus išskiria virusą į išorę net nežinodamas, jog jau serga užkrečiama liga, o kiekvienas sergantysis gali užkrėsti net iki 18 žmonių, kontaktavusių su juo.
„Labai svarbu yra tai, kad tymai yra itin agresyvi liga ir mes visi esame 98–99 proc. imlūs šiai infekcijai, jeigu nesame sirgę arba skiepyti, o daugelis žmonių net nesureikšmina pirmųjų simptomų, kadangi susirgimo pradžioje viskas yra panašu į paprastą peršalimą – karščiavimas, kosulys, sloga, šviesos bijojimas – visa tai negąsdina tol, kol neatsiranda bėrimai, o tuomet jau būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nes tik jie gali identifikuoti specifinį tymų bėrimą ir nustatyti ligą“, – perspėja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.

Nėra jokio specifinio gydymo būdo
Ši infekcija gali išprovokuoti labai rimtų komplikacijų – plaučių uždegimą, ausų uždegimą ar net smegenų uždegimą, o didžiausia problema yra ta, kad tam nėra jokio specifinio gydymo. Pavyzdžiui, žmogui susirgus plaučių uždegimu, kurį sukėlė tymų virusas, nėra jokio specifinio priešvirusinio gydymo, todėl palaikoma tik simptominio gydymo eiga.
Mirties atvejai nuo tymų yra registruojami visoje Europoje, o viena iš pagrindinių priežasčių – tymų sukeltas plaučių uždegimas, tad pajutus peršalimo požymius, patartina kreiptis į gydytojus ir įsitikinti, ar nesate užsikrėtęs tymais.

Nepasiskiepijus užsikrėtimas yra garantuotas
Vienintelis moksliškai įrodytas būdas, galintis veiksmingai suvaldyti tymus ir visas kitas užkrečiamas ligas, yra skiepai, kuriems pasaulis jau daugiau nei 200 metų neišrado jokios alternatyvos. Kaip bebūtų, visuomenėje neretai girdimos įvairios nespecifinės apsisaugojimo priemonės, tokios kaip maudymasis eketėje žiemą, bėgiojimas, tam tikrų maisto produktų atsisakymas ir panašiai, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad visi šie veiksmai formuoja žmogaus bendrąją imuninę sistemą, kuri labai dažnai yra maišoma su užkrečiamų ligų imunitetu, gaunamu tik pasiskiepijus.
„Kiekvienas žmogus, kuris nėra sirgęs tymais, dviem vakcinos dozėmis nepasiskiepijęs nuo tymų yra užkrečiamas 99 proc., vadinasi, susirgimo atvejis yra garantuotas, tad dabar ypač raginame visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas niekur nedingo ir vis dar cirkuliuoja tarp mūsų. Gerai, kad vasaros metu būname daugiau gryname ore, tačiau rudenį po atostogų visiems grįžus į darbus ir į ugdymo įstaigas, būnant uždarose patalpose sukuriame tinkamesnį klimatą tokioms ligoms plisti ir keliame didžiulę grėsmę sau bei savo aplinkinių sveikatai“, – perspėja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D. Razmuvienė.
Visi kompetentingi medikai pataria nelaukti dar vieno ligos išplitimo ir pasirūpinti savo sveikata iš anksto, tačiau, kaip bebūtų, didžioji dalis visuomenės sukrunta ir norą skiepytis išreiškia tik tuomet, kai pamato, kokias pasekmes liga sukėlė kitiems žmonėms.

 

 

 

 

 

 

Užs. 991.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kokią žiniasklaidą skaitome, kuo pasitikime?

    2018-03-20
    Medija itin veikia visuomenę, kurioje ji vaidina didžiulę rolę ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo pačios turimos charakteristikos. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo, daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija. Savo pašnekovų klausėme, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis jie dažniausiai naudojasi? Kas lemia jų pasirinkimą? Ar jie susidūrė su faktais, kai ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai?Jų nuomone, kokiu tikslu tai daroma?     Akvelina Paškauskienė, pedagogė – Dažniausiai informaciją skaitau internete, „delfi“, „15min“. „lryto“ portaluose. Taip pat seku naujienas televizijoje, spaudoje, radijuje. Mano pasirinkimą lemia operatyvumas, pateikimo būdas. Tikrai pasitaiko, kad ta ...
  • Eksperto komentaras

    2018-03-20Eksperto komentaras
    Kokį poveikį gali turėti, skirtingą nuomonę formuoti ta pati skirtingais būdais skirtingose visuomenės informacijos priemonėse pateikta informacija, paprašėme pakomentuoti VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytoją, internetinio tinklalapio kaipsuprastimedijas.lt bendraautorę profesorę dr. Audronę NUGARAITĘ. Kiekviena mūsų diena pripildyta daugybe realios kasdienybės įvykių, apie kuriuos praneša žiniasklaidos priemonės. Informacijos plėtra sunkiai įsivaizduojamais skaičiais vyksta virtualioje erdvėje. Internete per vieną minutę išsiunčiama, sukuriama ir patalpinama milijonai pranešimų, vaizdo įrašų, nuotraukų. Tokioje žinių gausybėje svarbu gauti tikslią ir teisingą informaciją. Ypač dabar, kai informacinę erdvę užplūdo melagingos (fake) naujienos ir skubėdami ne visada randame laiko jų patikrinti. Vertinant informaciją reikšmingi yra keli aspektai – žiniasklaidos priemonės, žurnalisto ...
  • Nuomonę galima formuoti skirtingais būdais

    2018-03-20Nuomonę galima formuoti skirtingais būdais
    Gyvename laikotarpiu, kai informacija yra labai galinga jėga. Spartus informacinių technologijų vystymasis ne tik išplėtė viešosios erdvės ribas ir sukūrė naujas erdves, bet ir sudarė galimybes daryti dar didesnę teigiamą ar neigiamą įtaką žmonėms. Džimis Morisenas (Jim Morrison) yra pasakęs, kad tie, kurie kontroliuoja žiniasklaidą, kontroliuoja ir žmonių mintis.   Žurnalistais galime būti visi Šiandien informaciją skleisti yra galybė būdų. Nebūtina pirkti reklamą spaudiniuose, per radiją ir televiziją, nebūtina laukti, kol mus pakalbins kokio nors portalo ar laikraščio žurnalistas. Savo mintis, žinias, pamąstymus socialiniuose tinkluose gali skelbti visi: ir profesorius, ir namų šeimininkė, ir moksleivis. Ir visi gali, jeigu tik atranda būdą, turėti ...
  • Žiniasklaidos turinio vartojimo algoritmai – įvairiai, kritiškai, saikingai

    2018-03-13Žiniasklaidos turinio vartojimo algoritmai –  įvairiai, kritiškai, saikingai
    Kartais tenka išgirsti įvairių pasisakymų apie gerą ir blogą žiniasklaidą. Neva vieni žiniasklaidos kanalai yra geresni ir vienus reikėtų vartoti dažniau, nei kitus. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja geros ir blogos žiniasklaidos formos ir kuriomis turime labiau pasitikėti arba nepasitikėti? Kaip reikėtų vartoti žiniasklaidos turinį, kad gautumėme kokybišką ir patikimą informaciją? Apie tai kalbamės su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi RADZEVIČIUMI. – Ar galima teigti, kad egzistuoja blogi ir geri žiniasklaidos kanalai? Jei taip, tai kokios informavimo priemonės yra kokybiškesnės ir patikimesnės už kitas? – Manau, kad skirstyti žiniasklaidą į blogą ir gerą yra klaidinga. Galbūt tiksliau būtų sakyti ne gera ir ...
  • Lietuviškas socialinis tinklas kviečia paatvirauti restoranuose

    2018-03-13
    Praėjusiais metais, baigiantis vasarai, Lietuvoje startavo neįprastas socialinis tinklas. Prie šio tinklo prisijungę vartotojai gali stebėti Vilniaus kavinėse vykstančius lankytojų pokalbius, stebėti, ką jie ten išdarinėja ir pokalbių dalyviams netgi pateikti savo klausimus. Tai – „Livedinner.tv“. Skelbiama, kad šio unikalaus, 2017 m. rugpjūčio 23-ąją startavusio socialinio tinklo idėja yra tokia – žmonės ateina į tinklo partnerių restoranus, sėdasi prie specialiai tam skirtų staliukų, kur vykdomos tiesioginės transliacijos, o į čia vykstančius pokalbius gali virtualiai įsitraukti ir kiti socialinio tinklo vartotojai. Žodžiu, „Livedinner.tv“ yra interneto svetainė, į kurią tiesiogiai transliuojamas videoturinys. Svetainės lankytojai videoįrašus gali komentuoti, „mėgti“ vartotojus, restoranus ar pokalbių temas, ...
  • „Facebook`as“ – ne namų svetainė, juolab ne miegamasis (Eksperto komentaras)

    2018-03-13„Facebook`as“ – ne namų svetainė, juolab ne miegamasis  (Eksperto komentaras)
    Apie socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją, jos panaudojimo galimybes masinės informacijos priemonėse kalbamės su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentu, daktaru Andriumi Gudausku. – Gerbiamas Andriau, stebint spaudos leidinių puslapius, taip pat televizijos, ypač komercinių kanalų reportažus, galima daryti išvadą, kad daugelis žurnalistų savo darbo dieną pradeda socialiniuose tinkluose ieškodami idėjų televizijos siužetams ir straipsniams. Kaip Jūs tai vertinate? – Tai yra tiesa. Dabartiniai žurnalistai iš tiesų kaip vieną iš galimų informacijos šaltinių jau pasitelkia ir socialinius tinklus, o tai vertinti galima dvejopai. Iš vienos pusės, tai yra natūralu, šiuolaikiška ir labai aktualu – pasitelkti tai, kas visuomenei jau ...
  • Socialiniai tinklai – vienas iš informacijos šaltinių senosioms medijoms

    2018-03-13Socialiniai tinklai – vienas iš informacijos šaltinių senosioms medijoms
    Socialiniai tinklai yra priskiriami naujųjų, šiuolaikinių medijų rūšims. Tačiau milijardai socialinių tinklų vartotojų už jų atsiradimą vis dėlto turėtų būti dėkingi JAV karo pramonei. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentas, daktaras Andrius Gudauskas publikacijoje „Naujųjų medijų vartotojas – kūrėjas ir kinematografinis mąstymas“ rašo, kad „kompiuteriai į vieną vidinį tinklą pirmą kartą buvo sujungti 1960 m. JAV Gynybos departamento iniciatyva. Toks paskirų ir erdvės požiūriu pasklidusių kompiuterių sujungimas į vieną sistemą ir buvo pavadintas vidiniu (lot. inter) tinklu (angl. net) – internetu.“ Kitas didelis ir svarbus žingsnis į priekį buvo žengtas praėjusio amžiaus pabaigoje, kai devintajame dešimtmetyje buvo ...
  • Iš savanorio pasakojimų

    2018-03-13
    1919 metų pradžioje Marijampolėje pradėtas formuoti 1-asis pėstininkų pulkas. Į jį atvyko patriotiškai nusiteikę jaunuoliai, tarp jų ir Išlandžių kaimo (prie Šeštokų) ūkininko sūnus, dar nė aštuoniolikos neturintis Jonas Pečiulis. Jo, mano tėvo, pasakojimai apie kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės mano atmintyje išliko visam gyvenimui. Nors jis mūšiuose su bolševikais buvo sunkiai sužeistas, neteko vienos rankos dviejų pirštų, bet tuos laikus prisiminė kaip prasmingiausią savo gyvenimo laikotarpį. Domėjausi, iš kur kaimų vyrai sužinojo, kas šalyje vyksta, kad skelbiama Lietuvos nepriklausomybė, kviečiami savanoriai dėl jos kovoti, ją ginti. Juk nei radijo, nei telefonų kaimuose nebuvo. Spauda taip pat mažai ką pasiekdavo, jei šiokia tokia ...
  • Prisiminti – ir ieškoti toliau…

    2018-03-13Prisiminti – ir ieškoti toliau...
    Šventinis vasaris Marijampolėje baigėsi solidžiu Nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo akcentu. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filiale atidaryta paroda „Marijampolės miestas 1918–1940 metais: burmistrai, taryba, jų darbai“. Tai – šio filialo vadovo istoriko Rimvydo Urbonavičiaus iniciatyvos ir jo didelio darbo rezultatas. Kaip atidarydamas parodą pats sakė, „Marijampolė šiemet – Kultūros sostinė, 2018 metai – istoriniai, todėl norėjosi parodyti kažką išskirtinio, susijusio ir su miestu (sulaukiame svečių, norisi parodyti ką nors reikšmingo), ir su valstybe. Kalbėdami apie valstybę pirmiausia minime Nepriklausomybės akto signatarus, prezidentus, ministrus, studijuojame jų veiklą, domimės gyvenimu… O vietose nemažesnis vaidmuo teko tuomečiams vadovams. Rengiant parodą orientavausi į burmistrus, nes ...
  • ,,Lietuviški obuoliukai“ – Bartaškevičių trejetukui

    2018-03-13,,Lietuviški obuoliukai“ – Bartaškevičių trejetukui
    Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį kūrybingi žmonės ėmėsi originalių iniciatyvų, skirtų paminėti savo šalies jubiliejų. Marijampolietė Ilona Abramavičienė šiai sukakčiai įprasminti nutapė paveikslą, kuriuo nutarė pradžiuginti kitus. Marijampoliečiams labiau žinoma, kaip rūbų dizainerė Ilona Abramavičienė tapyti pradėjo augindama dukrą, kaimynės menininkės paskatinta. – Tai buvo tarsi relaksacija. Pirmas paveikslas buvo Gedimino pilis. Ypač įsijaučiau į medžius – jų formos, šviesų ir spalvų žaismas mane tiesiog įtraukė. Jūra, gėlės, vaisiai… Piešdavau dalimis, atskirus fragmentus, prie drobės užsisėdėdavau iki trijų nakties. Vėliau pamėgau juodą foną ir gėles – nutapiau visą ciklą paveikslų, nors kiekvieną dieną nupiešdavau tik po gėlę. Sunkiausia būdavo jas sujungti, kad ...
  • „Ačiū žmonėms, besidomintiems istorija“

    2018-03-13„Ačiū žmonėms, besidomintiems istorija“
     Kalvarijos viešojoje bibliotekoje surengtas solidus ir šilumą visiems dalyvavusiems padovanojęs renginys, kuriame dar kartą prisimintas ir pagerbtas Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas. Kušliškių kaime gimęs ūkininkų sūnus tapo vienu ryškiausių valstybės kūrėjų, proto galias ir energiją, visą gyvenimą pašventęs Lietuvai. Dėl jos gyvenęs, dirbęs, kentėjęs… Retai kur rasi tiek sukauptos medžiagos apie P. Klimą, kaip Kalvarijos bibliotekoje. Čia ne pirmą kartą vyksta ir renginiai, kiekvieną kartą vis kitokie. Nes, kaip buvo pasakyta ir šį kartą, besigilinant į Lietuvos istoriją vis atrandama naujų faktų bei dokumentų – ir apie visą valstybę, ir apie atskirus žmones. Ne pirmą kartą į Kalvariją atvyko ...
  • Radijo laidoje aptartas žurnalas „Baltas kambarys“

    2018-03-06Radijo laidoje aptartas žurnalas „Baltas kambarys“
    Vasario 27 dienos LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ buvo pristatinėjamas kultūros žurnalas „Baltas kambarys“, kurį leidžia jo sumanytoja marijampolietė rašytoja, filosofė, matematikė Luana Masienė. Šis žurnalas, kuris kaip deklaruoja leidėja, yra skirtas kūrybinei klasei, pradėtas leisti 2016 m. vasarą. Jau išėjo trys jo numeriai. Laidoje kalbėjęs literatūrologas, humanitarinių mokslų dr. Ramūnas Čičelis sakė, kad toks žurnalas labai reikalingas, nes kuria tam tikrą nišą. Pasak R. Čičelio, žurnalas aiškiai pristatomas politiškai – tai kairiųjų pažiūrų žmonių leidinys, nors neskirtas politinėms manifestacijoms. Pasak jo, tą akcentuoja žodis „klasė“, asocijuojamas su tam tikru visuomenės sluoksniu. Literatūrologas teigė, kad tai savotiškas tarpukario tradicijos tęsinys, kai ...
  • Marijampolėje nacionalinis diktantas – su ilgiausiu linkėjimu miestui!

    2018-03-06Marijampolėje nacionalinis diktantas – su ilgiausiu linkėjimu miestui!
    Keli šimtai marijampoliečių gimtosios kalbos entuziastų kovo 2 d. kartu su viso pasaulio lietuviais rašė nacionalinį diktantą. Šioje kalbos šventėje panoro dalyvauti per tris šimtus Marijampolės savivaldybės mokyklų ir gimnazijų mokinių, 67 entuziastai rašyti diktantą rinkosi Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos filialus, o devyniolika marijampoliečių atvyko į Savivaldybės tarybos salę. Kiek marijampoliečių lietuvių kalbos žinias tikrinosi įmonėse, organizacijose ar namuose, nežinoma. Įveikę nacionaliniam diktantui parinkto vienuolio Juliaus Sasnausko teksto „Vienkartinumas“ vingrybes marijampoliečiai čia pat išradingumu, kūrybiškumu ir išmintimi varžėsi kitoje rungtyje – konkurse „Rašau Marijampolei“. Suvalkijos sostinėje ne vieną žinomą lituanistą išugdęs pedagogas Jonas Kvederaitis buvo sudaręs ilgiausią lietuvišką žodį (šiuo metu ilgiausias lietuviškas žodis ...
  • Vietoj tradicinio knygos pristatymo – koncertas miesto žmonėms

    2018-03-06Vietoj tradicinio knygos pristatymo – koncertas miesto žmonėms
    Išleidusi naujausią savo eilėraščių knygą „Troškimų spindesy“ marijampolietė poetė Biruta Pėveraitytė-Giraitienė ir šiais metais nutarė laikytis savo tradicijos – vietoje įprasto knygos pristatymo padovanoti miesto žmonėms koncertą, kur skambėtų jos tekstais sukurtos dainos. Užmojo, kaip ir ankstesniais kartais, būta nemenko – literatė pakvietė žinomus šalies atlikėjus, kompozitorius, sukūrusius muziką jos eilėms, o miesto žmones – į nemokamą koncertą „Himnas moteriai“ Marijampolės kultūros centre. Koncerto, įvykusio praėjusį šeštadienį ir skirto Tarptautinei moters dienai, pavadinimas iš tiesų atspindi ir jo nuotaiką, ir Birutos kuriamų tekstų esmę. Jos eilės, skaitantieji tai žino, iš tiesų tarsi himnas pasaulio ir Tėvynės grožiui, meilei ir moteriai, nes ...
  • Eksperto komentaras

    2018-03-06Eksperto komentaras
    Į klausimus apie žiniasklaidos laisvę ir nepriklausomybę atsako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis. – Lietuvoje pastebimas didelis žiniasklaidos rinkos koncentravimas. Kokių privalumų ir kokių trūkumų galima įžvelgti tokioje situacijoje? – Rinkos, nesvarbu kokioje verslo srityje, koncentravimas vienos ar kelių bendrovių rankose neigiamai atsiliepia vartotojams. Monopolininkas visada pasinaudoja proga padidinti savo paslaugų ar prekių kainas, daro spaudimą mažesniems konkurentams. Žiniasklaidos atveju, pirma neigiama koncentracijos pusė yra ta, kad didelė bendrovė, turinti labai daug skaitytojų arba klausytojų, žiūrovų, gali daryti didžiulę įtaką auditorijos nuomonei. Taigi, kuo didesnė žiniasklaidos priemonė, kuo ji turi didesnę auditoriją, tuo ji gali paveikti didesnės dalies visuomenės nuomonę (pvz.: ...