Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dideliame pasaulyje – didelės rizikos

Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.
Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunologijos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ragina visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o rudenį po atostogų grįžus į darbus keliame didžiulę grėsmę savo bei aplinkinių sveikatai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunologijos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ragina visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o rudenį po atostogų grįžus į darbus keliame didžiulę grėsmę savo bei aplinkinių sveikatai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Sutramdyta liga smogė lyg žaibas
Lietuva ir visa likusi Europa prieš 10 metų galėjo džiaugtis suvaldytomis infekcinėmis ligomis, o ypač tymais, kadangi skiepijimosi rodikliai buvo gan aukšti – siekė 95 proc. ir daugiau, o tai sudarė veiksmingą kolektyvinį imunitetą. Tačiau prasidėjus antivakcininiam judėjimui žmonės ėmė skeptiškiau reaguoti į visas ligas, tuo pat metu sureikšmindami povakcinines reakcijas ir neįvertindami skiepų reikšmės, dėl ko stipriai sumažėjo vakcinacijos apimtys.
Pavieniai tymų susirgimai visuomet buvo registruojami pagal Europos ligų prevencijos kontrolės centro reikalavimus, tačiau nuo 2010 metų Lietuvoje skaičiai pradėjo sparčiau didėti ir 2015 m. buvo užregistruota jau 50 susirgimo atvejų, 2018 m. pabaigoje vos per porą mėnesių susirgo dar 30 asmenų, o 2019 m. per pirmą pusmetį tymais sirgo beveik 800 asmenų, iš kurių 76 proc. sudarė suaugusieji ir 24 proc. – vaikai.
„Šių metų tymų protrūkis kilo dėl daug metų vis mažėjusių vaikų skiepijimo aprėpčių. Tymų virusą galima suvaldyti, kai skiepijimo aprėptys siekia 95 proc. Kasmet, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje 15–16 mėnesių vaikų paskiepijama tik iki 92 proc., o atskirose savivaldybėse paskiepytų vaikų aprėptys nesiekia net 90 proc., o 6–7 metų vaikų paskiepijama tik iki 91 proc. – tai ir leido išplisti tymų virusui“, – teigia D. Razmuvienė.

Dainininkas ragina nejuokauti su savo sveikata
Ši pavojinga virusinė infekcija neaplenkė ir žinomo grupės „Rondo“ lyderio Aleksandro Ivanausko-Faros, kuris, jo pasakojimu, nežino, kur ir kada užsikrėtė tymais, o pajutus pirmuosius simptomus, galvojo, kad peršalo. „Pakilo aukšta temperatūra, ėmė skaudėti ir džiovinti gerk­lę, dėl to burnoje jaučiau savotišką kartumą ir nesinorėjo valgyti, taip pat kankino varginantys kosulio priepuoliai, jaučiau bendrą silpnumą ir sukosi galva – visa tai atrodė kaip eiliniai gripo simptomai ir neįtariau nieko daugiau“, – pasakoja A. Ivanauskas.
Iš užsienio į Lietuvą grįžęs dainininkas iškart atsidūrė ligoninėje, kur buvo nustatytas užsikrėtimas tymais. Norėdami įsitikinti, kad nėra jokių komplikacijų, medikai periodiškai tikrino kraują bei įvairius vidinius organus: darė kardiogramą, tyrė plaučius, kepenis, inkstus ir širdį.
A. Ivanauskas pripažįsta, kad ne visuomet pavykdavo profilaktiškai lankytis pas gydytojus, tačiau šis netikėtas užsikrėtimas privertė rimtai susimąstyti apie savo sveikatą bei galimas pasekmes. „Dabar jaučiuosi gerai ir džiaugiuosi, kad gydymas praėjo gan greitai, tačiau šios ligos pasek­mės gali būti negailestingos, tad raginu visus nejuokauti ir skiepytis, nes vakcinos yra vienintelis apsisaugojimo būdas“, – teigia A. Ivanauskas.

Apgaulingi simptomai ligos pradžioje
Pasak D. Razmuvienės, tymai yra virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, o tai yra čiaudint, kosint ir turint artimą ryšį, ir ja užsikrėsti yra ypač lengva, kadangi artimas kontaktas su sergančiu žmogumi nėra būtinas – potencialiais užkrečiamaisiais tampa net tie asmenys, kurie ateina į patalpą, kurioje prieš tai buvo sergantis žmogus.
Tymų virusą žmogus platina pirmas 4 dienas iki pirmų bėrimų, dar neturėdamas jokių simptomų, vėliau – dar 4 dienas po bėrimų. Taigi, nemažą laikotarpį žmogus išskiria virusą į išorę net nežinodamas, jog jau serga užkrečiama liga, o kiekvienas sergantysis gali užkrėsti net iki 18 žmonių, kontaktavusių su juo.
„Labai svarbu yra tai, kad tymai yra itin agresyvi liga ir mes visi esame 98–99 proc. imlūs šiai infekcijai, jeigu nesame sirgę arba skiepyti, o daugelis žmonių net nesureikšmina pirmųjų simptomų, kadangi susirgimo pradžioje viskas yra panašu į paprastą peršalimą – karščiavimas, kosulys, sloga, šviesos bijojimas – visa tai negąsdina tol, kol neatsiranda bėrimai, o tuomet jau būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nes tik jie gali identifikuoti specifinį tymų bėrimą ir nustatyti ligą“, – perspėja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.

Nėra jokio specifinio gydymo būdo
Ši infekcija gali išprovokuoti labai rimtų komplikacijų – plaučių uždegimą, ausų uždegimą ar net smegenų uždegimą, o didžiausia problema yra ta, kad tam nėra jokio specifinio gydymo. Pavyzdžiui, žmogui susirgus plaučių uždegimu, kurį sukėlė tymų virusas, nėra jokio specifinio priešvirusinio gydymo, todėl palaikoma tik simptominio gydymo eiga.
Mirties atvejai nuo tymų yra registruojami visoje Europoje, o viena iš pagrindinių priežasčių – tymų sukeltas plaučių uždegimas, tad pajutus peršalimo požymius, patartina kreiptis į gydytojus ir įsitikinti, ar nesate užsikrėtęs tymais.

Nepasiskiepijus užsikrėtimas yra garantuotas
Vienintelis moksliškai įrodytas būdas, galintis veiksmingai suvaldyti tymus ir visas kitas užkrečiamas ligas, yra skiepai, kuriems pasaulis jau daugiau nei 200 metų neišrado jokios alternatyvos. Kaip bebūtų, visuomenėje neretai girdimos įvairios nespecifinės apsisaugojimo priemonės, tokios kaip maudymasis eketėje žiemą, bėgiojimas, tam tikrų maisto produktų atsisakymas ir panašiai, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad visi šie veiksmai formuoja žmogaus bendrąją imuninę sistemą, kuri labai dažnai yra maišoma su užkrečiamų ligų imunitetu, gaunamu tik pasiskiepijus.
„Kiekvienas žmogus, kuris nėra sirgęs tymais, dviem vakcinos dozėmis nepasiskiepijęs nuo tymų yra užkrečiamas 99 proc., vadinasi, susirgimo atvejis yra garantuotas, tad dabar ypač raginame visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas niekur nedingo ir vis dar cirkuliuoja tarp mūsų. Gerai, kad vasaros metu būname daugiau gryname ore, tačiau rudenį po atostogų visiems grįžus į darbus ir į ugdymo įstaigas, būnant uždarose patalpose sukuriame tinkamesnį klimatą tokioms ligoms plisti ir keliame didžiulę grėsmę sau bei savo aplinkinių sveikatai“, – perspėja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D. Razmuvienė.
Visi kompetentingi medikai pataria nelaukti dar vieno ligos išplitimo ir pasirūpinti savo sveikata iš anksto, tačiau, kaip bebūtų, didžioji dalis visuomenės sukrunta ir norą skiepytis išreiškia tik tuomet, kai pamato, kokias pasekmes liga sukėlė kitiems žmonėms.

 

 

 

 

 

 

Užs. 991.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Muziejus šviečia, paminklas priešais – aptriušęs

    2017-08-01Muziejus  šviečia, paminklas priešais – aptriušęs
    1934 metais miestas, kurio pavadinimas kelis kartus kito, pavadintas Kudirkos Naumiesčiu, jo skvere atidengtas Vinco Grybo sukurtas paminklas. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad autorius ketinęs sukurti skulptūrinę grupę: šalia centrinės V. Kudirkos skulptūros turėjusios būti dar dvi, simbolizuojančios knygnešius bei lietuviško žodžio kelią į žmones… Tačiau didžiojo varpininko skulptūra taip ir liko viena. Išstovėjo per karą, atlaikė tautinei savimonei nepalankius laikus. Bet laiko tėkmė ardo ne tik mūsų atmintį – paminklus taip pat. Problemos neaplenkė ir Kudirkos Naumiestyje esančio: teko restauruoti (paskutinį kartą 2008 metais), kažkada švietęs baltumu pastaruoju metu atrodo varganai… Priešais aikštę stovintis ir naujumu spindintis (tik šių metų vasarį ...
  • Paliko kaip testamentą…

    2017-08-01Paliko kaip testamentą...
    Taip „Tautišką giesmę“ įvardijo Stasys Ankevičius – mokytojas, V. Kudirkos (ir viso šio krašto kultūros palikimo) saugotojas ir puoselėtojas, įkūręs ir bene keturis dešimt-mečius varpininko gimtuosiuose Paežeriuose prižiūrėjęs muziejėlį su brangiomis relikvijomis. Čia įkurtas visuomeninis dr. Vinco Kudirkos muziejus 1965 metais buvo oficialiai atidarytas ir tapo žinomas visoje Lietuvoje. S. Ankevičiaus ir bendraminčių, bendražygių (tarp jų – ir tuometis Paežerių mokyklos, vėliau – Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius) dėka čia buvo sukaupta vertingų ir unikalių eksponatų, vienas tokių – V. Kudirkos smuikas. Juo tautos himno autorius vingiavo melodiją savo žodžiams – tai vargu ar kas girdėjo: nebent ...
  • Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa

    2017-08-01Vis minime Vincą Kudirką, skamba himnas, o paminklas Kudirkos Naumiestyje vis labiau šempa
    …Ant šimto ar daugiau piliakalnių, didžiųjų miestų aikštėse ir prie kuklių paminklų ar kryžių miesteliuose ir kaimuose, taip pat ir tolimose šalyse – ten, kur istorijos sūkurių nublokšti ar savo noru išvykę gyvena lietuviai – liepos 6-ąją vėl skambėjo „Tautiška giesmė“. Lietuvos himnas. Gimęs beveik prieš 120 metų, kvietęs ir raginęs lietuvius pasijusti… lietuviais. Tai, kas oficialu – tarsi savaime suprantama, dažnas net ir iš širdies traukdamas „Tautišką giesmę“ ir žinodamas, kas jos autorius, nelabai ką daugiau ir tepasakytų. O juk Vinco Kudirkos kelias iki jos, kaip ir paties kūrinio likimas, atspindi sudėtingiausią istorijos tarpsnį. Nes tai buvo metas, kai ...
  • „Sūduvos sakalai“ – už miesto ir šalies garbę

    2017-08-01„Sūduvos sakalai“ –  už miesto ir šalies garbę
    Klubo, miesto ir tautine atributika „apsiginklavę“ Marijampolės futbolo komandos „Sūduva“ fanai, susibūrę į klubą „Sūduvos sakalai“, lydi futbolininkus į visas rungtynes išvykose, visada būna ir „Arvi“ futbolo arenoje vykstančiose varžybose. Į ovacijomis, skanduotėmis savo komandą palaikantį spalvingą sirgalių būrį atkreipiamas dėmesį, o atslūgus aistroms klausinėjama apie miestą ir šalį, iš kurios atvažiavę. Liepos 6-ąją, po pergalingai pasibaigusių „Sūduvos“ varžybų su svečių iš Baltarusijos komanda „Šachtior“, klubo fanai susirinko į J. Basanavičiaus aikštę, kad su lietuviais visame pasaulyje sugiedotų Lietuvos himną. – Mes gerbiame savo šalį, saugome jos vertybes. Visada, kur bevažiuotume ar su „Sūduvos“ komanda, ar su Lietuvos rinktine, vežamės Trispalvę, Marijampolės ...
  • Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos

    2017-08-01Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos
    Pirmoji pažintis su Lietuvos istorija Kalvarijos gimnazijos dešimtokei Aivarai Šitkauskaitei prasidėjo vaikystėje, beklausant prosenelės pasakojimų, o dalyvauti konkursuose „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ paskatino brolis ir nuo penktos klasės istorijos ją mokantis mokytojas Algimantas Babeckas, todėl, pasak Aivaros, jos pasiekimai – abiejų su mokytoju darbas. Tokie mokiniai – laimė „Ugdyti pagarbą savo Tėvynei, jos praeičiai, tautinėms tradicijoms, skatinti jaunosios kartos patriotiškumą, puoselėti tautinius jausmus, domėtis savo valstybės ir Lietuvos kariuomenės istorija, dabartine veikla ir aktualijomis, formuoti pilietinę mokinių savimonę – tai pagrindiniai mokytojų uždaviniai, ruošiant mokinius ne tik konkursams, bet ir gyvenimui“, – sako Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas. Jo organizuojama regioninė ...
  • Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis

    2017-08-01Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis
    Jauno žmogaus pasaulėžiūros kūrimas prasideda nuo pagarbos šeimai ir savo valstybei. Ir klysta tie, kurie mano, kad meilė Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas – tik gražūs žodžiai švenčių metu iš tribūnų. Patriotinius jausmus puoselėjantis jaunimas buriasi į klubus, vienija bendraminčius, rašo projektus ir ne garsiais lozungais apie patriotizmą ir pilietiškumą, o aktyvia veikla formuoja jaunų žmonių pagarbą valstybei. Tokią veiklą jau antras dešimtmetis vykdo ir Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“. „Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – akcentuoja jo nariai.   Jaunimą vienijo didžiulis entuziazmas Klubo susikūrimo pradžia – 2003 metai. Idėja suburti jaunus žmones kilo dviem entuziastingoms studentėms Evelinai Didvalienei ir ...
  • Svajonių darbas – dantų techniko

    2017-08-01Svajonių darbas – dantų techniko
    22 metų marijampolietis Linas Rubinas – laimingas žmogus, nes turi mėgstamą darbą, kurį dirba su dideliu užsidegimu. Tokią laimę patiria tikrai ne kiekvienas, daugeliui pasirinkimas ir apsisprendimas, kuo būti, būna itin sunkus ir neretai nesėkmingas. Linas yra tikras praktikas, įgijęs dantų techniko profesiją, kurią pasirinko sąmoningai, jai rimtai ruošėsi ir iki šiol nenusivylė.   Visada buvo „krapštukas“ Bandydamas prisiminti, kas pakreipė jo kelią link odontologijos, Linas sako, jog visada mėgo knebinėti, ardyti, taisyti, nuo mažens buvo „krapštukas“. „Sėdėdavau garaže, kažką ardydavau, man tai buvo įdomu. Pradžioje viską laužydavau norėdamas pažiūrėti, kaip pagaminta, kas yra viduje“. Tarp Lino giminaičių buvo odontologų, ko gero, galimybė matyti jų ...
  • „Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

    2017-08-01„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“
    Apie „moksliuko“ kelią kalbamės su buvusiu marijampoliečiu Roku Valančiumi, kuris šiandien yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektorius, mokslų daktaras. – Kas paskatino rinktis mokslininko kelią? – Apie mokslininko ir dėstytojo kelią tikrai negalvojau nei vaikystėje, nei pradėjęs studijas universitete. Pirmieji paskatinimai stoti į doktorantūros studijas buvo iš tuomečio baigiamojo magistro darbo vadovo prof. A. Jurelionio. Vėliau, kai jau turėjau oficialų kvietimą studijuoti doktorantūroje, labai skatino artimieji. Jeigu atvirai, ilgai pats dvejojau, ar verta eiti šiuo keliu, nes žinojau, kad jis nebus lengvas ir pareikalaus daug laiko ir kantrybės. Studijuojant doktorantūroje buvo tikrai nelengvų periodų, kai strigo ...
  • Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

    2017-08-01Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą
    Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.   Pradėjo vėliau nei kiti Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko ...
  • Su spauda – beveik 50 metų

    2017-06-27Su spauda – beveik 50 metų
    UAB „TeleSAT pressa“ spaustuvės direktoriumi dirba Juozas Bilinskas, turintis beveik 50 metų darbo patirtį. Anot paties direktoriaus, su spauda jis draugauja nuo 1970-ųjų. Darbo pradžia buvo Baltarusijoje, Minske, kur mokėsi poligrafijos. Teko dirbti prie leidinių spausdinimo, laužymo, rinkimo linotipu. Šakių rajone gimęs ir užaugęs J. Bilinskas negali pasakyti, kas jį paskatino rinktis tuo metu mažai kam žinomą specialybę. „Tiesiog man patiko šis darbas“, – sako spaustuvės direktorius, nuo 1973 metų pradėjęs dirbti Šakių spaustuvės vedėju. Pasak J. Bilinsko, Šakių spaustuvėje tuo metu buvo spausdinamas rajono laikraštis „Draugas“, tebeeinantis iki šių dienų, ir visa blankinė produkcija. Buvo vienas linotipas (teksto eilučių rinkimo ...
  • Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai

    2017-06-27Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai
    Marijampolės spaustuvėje ilgiausiai dirbanti Laima Kunigonienė pirmuosius žingsnius laikraščių leidyboje pradėjo 1977 metais. Tuomet Marijampolės spaustuvė priklausė Alytaus spaustuvei. Patalpos buvo įsikūrusios P. Butlerienės gatvėje, kur dabar archyvas, joje dirbdavo apie 12–13 žmonių. Laima linotipininkė, jai tekdavo rinkti „Naujojo kelio“ tekstus. Darbas buvo rankinis, raidės liejamos metalinėmis eilutėmis, jas surinkus daromas maketas. Krūvis didžiulis, reikėdavo labai sekti, kad nepadarytum klaidų, nors jos būdavo neišvengiamos. Laima prisimena, kaip kartą atvirkščiai įdėtoje nuotraukoje antys išėjo žemyn galvomis. Dirbama buvo su kenksmingomis medžiagomis švinu, stibiu, alavu. Nuo garuojančio švino spaustuvėje tvyrodavo specifinis kvapas. Didelis krūvis tekdavo ir akimis, visą laiką reikėdavo akylai žiūrėti, kad ...
  • Leidybos istorija Marijampolėje

    2017-06-27
    Vikipedijos enciklopedijoje apie spaustuves Marijampolėje pateikiami tokie duomenys. Pirmąją spaustuvę įkūrė E. Novojevska 1882 metais. Prie jos buvo knygynas. Spaustuvė spausdino kvietimus, sveikinimus, vizitines korteles, veikė apie metus. 1884–1987 m. Marijampolėje dirbo K. Majevskos spaustuvė. 1884 m. spaustuvę įkūrė Z. Rozenfeldas. Jis turėjo knygyną, prekiavo rusiškais vadovėliais. Ši spaustuvė veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. 1899–1940 m. dirbo Abramo Aguševičiaus, Raseinių spaustuvininko, spaustuvė. Po tėvo mirties spaustuvę paveldėjo sūnus Aronas Aguševičius. 1941 metais ji nacionalizuota. 1909–1914 m. veikė A. Stoklickio spaustuvė, perkelta iš Kalvarijos. Žinoma ne tik Marijampolėje, bet visoje Lietuvoje, „Dirvos“ bendrovės spaustuvė veikė 1919–1941 metais. Jos įkūrėjai Adomas Dundzila ir Bronius ...
  • Spausdinto žodžio keliais

    2017-06-27Spausdinto žodžio keliais
    Marijampolėje, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, vyr. fondų saugotoju dirbantis Tomas Kukauskas sako, kad nuo mažens jį domino istorija. Muziejininkui, gimusiam ir užaugusiam Marijampolėje, ypač įdomi gimtojo miesto istorija.   Marijampolė garsi spaustuvėmis Anot Tomo, įdomiausias laikotarpis XIX–XX amžius, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai tiek visko vyko, tiek kūrėsi. Apie tai muziejininkas veda ir ekskursijas. „Besidomėdamas, kas šiuo laikotarpiu vyko Marijampolėje, atradau ir marijonų spaustuvę“, – sako Tomas. Pasak jo, sudėtinga vienareikšmiškai įvardinti Marijonų spaustuvės veiklos pradžią. Įdomu tai, kad 1938 metų surašymo duomenimis, Marijampolėje buvo apie 15 tūkstančių gyventojų, o mieste veikė keturios ar net penkios spaustuvės. Mūsų mieste buvo įsikūrusi ...
  • Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas

    2017-06-27Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas
    1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vasario 16-osios Aktą pasirašė dvidešimt Nepriklausomybės Akto signatarų. Tarp jų ir iš Šakių rajono kilęs Saliamonas Banaitis, kurio parašas antras, po daktaro Jono Basanavičiaus. Signataro veikla daugiausia buvo siejama su jo įkurta lietuviška spaustuve Kaune, įsteigta pirmąja lietuviška gimnazija Kaune, lietuvybės puoselėjimu, knygnešio dalia. Šio žmogaus, paskyrusio savo gyvenimą modernios ir kultūringos Lietuvos kūrimui, vardas ilgus dešimtmečius buvo pamirštas. Gyva lietuviška dvasia Daug medžiagos apie šį signatarą galima rasti dr. Viliaus Užtupo išleistose knygose „Saliamono Banaičio spaustuvė“, „Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“, taip pat Povilo Baršio ...
  • Ilgai blaškęsi galiausiai apsistojo gimtajame mieste

    2017-06-27Ilgai blaškęsi galiausiai apsistojo gimtajame mieste
    Agnė Zienienė gimtąją Marijampolę į Airijos sostinę Dubliną buvo išmainiusi net porą kartų. Emigravusi ir sugrįžusi, tačiau čia taip ir neradusi, ko tikėjusis, į svetimą šalį laimės ieškoti vyko iš naujo. Ir nors ten susikūrė patogias gyvenimo sąlygas, žinojo, kad vieną dieną į Lietuvą vis tiek sugrįš. Išvyko neradę darbo Pirmą kartą į Airiją Agnė išvyko 2008 metais. Tuomet dar su vaikinu Almantu, kuris dabar yra jos vyras, emigruoti nusprendė Lietuvoje taip ir nesuradę tinkamai apmokamo ir mėgiamo darbo. Nuvykusi į Dubliną pora apsistojo pas jau ten gyvenančius vyro artimuosius. Nors kalbos gerai nemokėjo, darbą Agnė susirado greitai. Vienoje iš Dublino degalinių ...