Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Dideliame pasaulyje – didelės rizikos

Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys.
Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunologijos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ragina visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o rudenį po atostogų grįžus į darbus keliame didžiulę grėsmę savo bei aplinkinių sveikatai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunologijos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė ragina visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas vis dar cirkuliuoja tarp mūsų, o rudenį po atostogų grįžus į darbus keliame didžiulę grėsmę savo bei aplinkinių sveikatai. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Sutramdyta liga smogė lyg žaibas
Lietuva ir visa likusi Europa prieš 10 metų galėjo džiaugtis suvaldytomis infekcinėmis ligomis, o ypač tymais, kadangi skiepijimosi rodikliai buvo gan aukšti – siekė 95 proc. ir daugiau, o tai sudarė veiksmingą kolektyvinį imunitetą. Tačiau prasidėjus antivakcininiam judėjimui žmonės ėmė skeptiškiau reaguoti į visas ligas, tuo pat metu sureikšmindami povakcinines reakcijas ir neįvertindami skiepų reikšmės, dėl ko stipriai sumažėjo vakcinacijos apimtys.
Pavieniai tymų susirgimai visuomet buvo registruojami pagal Europos ligų prevencijos kontrolės centro reikalavimus, tačiau nuo 2010 metų Lietuvoje skaičiai pradėjo sparčiau didėti ir 2015 m. buvo užregistruota jau 50 susirgimo atvejų, 2018 m. pabaigoje vos per porą mėnesių susirgo dar 30 asmenų, o 2019 m. per pirmą pusmetį tymais sirgo beveik 800 asmenų, iš kurių 76 proc. sudarė suaugusieji ir 24 proc. – vaikai.
„Šių metų tymų protrūkis kilo dėl daug metų vis mažėjusių vaikų skiepijimo aprėpčių. Tymų virusą galima suvaldyti, kai skiepijimo aprėptys siekia 95 proc. Kasmet, pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje 15–16 mėnesių vaikų paskiepijama tik iki 92 proc., o atskirose savivaldybėse paskiepytų vaikų aprėptys nesiekia net 90 proc., o 6–7 metų vaikų paskiepijama tik iki 91 proc. – tai ir leido išplisti tymų virusui“, – teigia D. Razmuvienė.

Dainininkas ragina nejuokauti su savo sveikata
Ši pavojinga virusinė infekcija neaplenkė ir žinomo grupės „Rondo“ lyderio Aleksandro Ivanausko-Faros, kuris, jo pasakojimu, nežino, kur ir kada užsikrėtė tymais, o pajutus pirmuosius simptomus, galvojo, kad peršalo. „Pakilo aukšta temperatūra, ėmė skaudėti ir džiovinti gerk­lę, dėl to burnoje jaučiau savotišką kartumą ir nesinorėjo valgyti, taip pat kankino varginantys kosulio priepuoliai, jaučiau bendrą silpnumą ir sukosi galva – visa tai atrodė kaip eiliniai gripo simptomai ir neįtariau nieko daugiau“, – pasakoja A. Ivanauskas.
Iš užsienio į Lietuvą grįžęs dainininkas iškart atsidūrė ligoninėje, kur buvo nustatytas užsikrėtimas tymais. Norėdami įsitikinti, kad nėra jokių komplikacijų, medikai periodiškai tikrino kraują bei įvairius vidinius organus: darė kardiogramą, tyrė plaučius, kepenis, inkstus ir širdį.
A. Ivanauskas pripažįsta, kad ne visuomet pavykdavo profilaktiškai lankytis pas gydytojus, tačiau šis netikėtas užsikrėtimas privertė rimtai susimąstyti apie savo sveikatą bei galimas pasekmes. „Dabar jaučiuosi gerai ir džiaugiuosi, kad gydymas praėjo gan greitai, tačiau šios ligos pasek­mės gali būti negailestingos, tad raginu visus nejuokauti ir skiepytis, nes vakcinos yra vienintelis apsisaugojimo būdas“, – teigia A. Ivanauskas.

Apgaulingi simptomai ligos pradžioje
Pasak D. Razmuvienės, tymai yra virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, o tai yra čiaudint, kosint ir turint artimą ryšį, ir ja užsikrėsti yra ypač lengva, kadangi artimas kontaktas su sergančiu žmogumi nėra būtinas – potencialiais užkrečiamaisiais tampa net tie asmenys, kurie ateina į patalpą, kurioje prieš tai buvo sergantis žmogus.
Tymų virusą žmogus platina pirmas 4 dienas iki pirmų bėrimų, dar neturėdamas jokių simptomų, vėliau – dar 4 dienas po bėrimų. Taigi, nemažą laikotarpį žmogus išskiria virusą į išorę net nežinodamas, jog jau serga užkrečiama liga, o kiekvienas sergantysis gali užkrėsti net iki 18 žmonių, kontaktavusių su juo.
„Labai svarbu yra tai, kad tymai yra itin agresyvi liga ir mes visi esame 98–99 proc. imlūs šiai infekcijai, jeigu nesame sirgę arba skiepyti, o daugelis žmonių net nesureikšmina pirmųjų simptomų, kadangi susirgimo pradžioje viskas yra panašu į paprastą peršalimą – karščiavimas, kosulys, sloga, šviesos bijojimas – visa tai negąsdina tol, kol neatsiranda bėrimai, o tuomet jau būtina nedelsiant kreiptis į medikus, nes tik jie gali identifikuoti specifinį tymų bėrimą ir nustatyti ligą“, – perspėja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.

Nėra jokio specifinio gydymo būdo
Ši infekcija gali išprovokuoti labai rimtų komplikacijų – plaučių uždegimą, ausų uždegimą ar net smegenų uždegimą, o didžiausia problema yra ta, kad tam nėra jokio specifinio gydymo. Pavyzdžiui, žmogui susirgus plaučių uždegimu, kurį sukėlė tymų virusas, nėra jokio specifinio priešvirusinio gydymo, todėl palaikoma tik simptominio gydymo eiga.
Mirties atvejai nuo tymų yra registruojami visoje Europoje, o viena iš pagrindinių priežasčių – tymų sukeltas plaučių uždegimas, tad pajutus peršalimo požymius, patartina kreiptis į gydytojus ir įsitikinti, ar nesate užsikrėtęs tymais.

Nepasiskiepijus užsikrėtimas yra garantuotas
Vienintelis moksliškai įrodytas būdas, galintis veiksmingai suvaldyti tymus ir visas kitas užkrečiamas ligas, yra skiepai, kuriems pasaulis jau daugiau nei 200 metų neišrado jokios alternatyvos. Kaip bebūtų, visuomenėje neretai girdimos įvairios nespecifinės apsisaugojimo priemonės, tokios kaip maudymasis eketėje žiemą, bėgiojimas, tam tikrų maisto produktų atsisakymas ir panašiai, tačiau medikai atkreipia dėmesį, kad visi šie veiksmai formuoja žmogaus bendrąją imuninę sistemą, kuri labai dažnai yra maišoma su užkrečiamų ligų imunitetu, gaunamu tik pasiskiepijus.
„Kiekvienas žmogus, kuris nėra sirgęs tymais, dviem vakcinos dozėmis nepasiskiepijęs nuo tymų yra užkrečiamas 99 proc., vadinasi, susirgimo atvejis yra garantuotas, tad dabar ypač raginame visus nesiskiepijusius suaugusiuosius bei vaikus paskubėti, nes tymų virusas niekur nedingo ir vis dar cirkuliuoja tarp mūsų. Gerai, kad vasaros metu būname daugiau gryname ore, tačiau rudenį po atostogų visiems grįžus į darbus ir į ugdymo įstaigas, būnant uždarose patalpose sukuriame tinkamesnį klimatą tokioms ligoms plisti ir keliame didžiulę grėsmę sau bei savo aplinkinių sveikatai“, – perspėja Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D. Razmuvienė.
Visi kompetentingi medikai pataria nelaukti dar vieno ligos išplitimo ir pasirūpinti savo sveikata iš anksto, tačiau, kaip bebūtų, didžioji dalis visuomenės sukrunta ir norą skiepytis išreiškia tik tuomet, kai pamato, kokias pasekmes liga sukėlė kitiems žmonėms.

 

 

 

 

 

 

Užs. 991.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.