Jei nebūtų žmonių tarpusavio santykius reguliuojančių normų, visuomenėje neišvengiamai įsivyrautų anarchija, netvarka, chaosas. Ypač svarbų vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teisės normos. Teisiškai sureguliuoti visuomeniniai santykiai – stabilesni, o pačioje visuomenėje įsivyrauja didesnė tvarka ir drausmė. Teisės normų įgyvendinimo kontrolę vykdo valstybės aparatas per atitinkamas institucijas.
Apie tai, kokias funkcijas mūsų valstybėje atlieka prokuratūros institucija, kalbamės su Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Egle KIRPIENE.
– Kaip apibrėžtumėte, kas tai yra prokuratūra ir kokia šios institucijos paskirtis?
– Lietuvos Respublikos prokuratūra – valstybės institucija, padedanti užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.
– Kokie specialistai dirba prokuratūroje? Kas vadovauja sistemai?
– Lietuvos Respublikos prokuratūrai vadovauja Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Taip pat prokuratūroje dirba įvairių sričių specialistai, dauguma jų – turintys teisinį išsilavinimą. Be vyriausiųjų prokurorų, apylinkių ir specializuotų skyrių vyriausiųjų prokurorų, prokurorų bei prokurorų padėjėjų ir teisininkų, prokuratūroje taip pat dirba komunikacijos specialistai, vertėjai, administratoriai, dokumentų valdymo skyriaus vyriausieji specialistai, bendrųjų reikalų skyriaus, IT specialistai, buhalteriai, vairuotojai.
– Kokios prokuratūros funkcijos?
– Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą; koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas; gina viešąjį interesą; pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus; dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas; dalyvauja teisėkūros procese.
– Ar prokuratūra dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas?
– Prokuratūros tarptautinis teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose apima savitarpio pagalbą atliekant proceso veiksmus baudžiamosiose bylose. Taip pat įtariamų ar kaltinamų nusikalstamų veikų padarymu asmenų ekstradiciją ar perdavimą pagal Europos arešto orderį į Lietuvos Respubliką ar į kitas valstybes. Ir Europos turto arba įrodymų arešto akto liudijimo išdavimą ir užsienio valstybių išduoto Europos turto ar įrodymų arešto akto pripažinimą ir vykdymą, baudžiamojo persekiojimo perdavimą ir perėmimą, darbą ES teisinio bendradarbiavimo institucijoje Eurojust, koordinuojant proceso veiksmų atlikimą keliose valstybėse, veiklą tarptautinėse bendrose tyrimo grupėse konkrečiose bylose, keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais bei informacija apie galiojantį teisinį baudžiamojo proceso reguliavimą atskirose valstybėse ir kt.
Be pagrindinių tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmų, egzistuoja ir mažiau formalizuotos priemonės, siūlomos tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucijų. Vienas iš pamatinių ES tikslų teisingumo ir vidaus reikalų srityje – mažinti kliūtis bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose ir operatyviau vykdyti susižinojimą. Dėl to buvo įsteigta nemažai tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucijų ir įstaigų, skirtų palengvinti bendradarbiavimą tarp kompetentingų teisinės pagalbos srityje ES valstybių narių įstaigų atstovų.
Prokuratūra turi savo atstovą Europos teisinio bendradarbiavimo institucijoje – EUROJUST. Taip pat asmenis kontaktams baudžiamųjų bylų Europos teisminiame tinkle (ETT). Turi savo atstovus Jungtinių tyrimo grupių, Genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, Kovos su korupcija tinkluose, Turto susigrąžinimo tarnybose, Bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje.
– Kokie prokuratūros tikslai, uždaviniai?
– Prokuratūra, taikydama aukštus reikalavimus profesinės veiklos kokybei, siekia proceso veiksmingumo, formuoja žmogaus teises ir laisves užtikrinančią baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo praktiką, gina ir saugo teisinės valstybės principus, pripažindama objektyvumo, skaidrumo, bendradarbiavimo, atskaitomybės, baudžiamojo proceso ekonomiškumo vertybes.
– Kokią veiklą vykdo prokuratūra?
– Konstitucijos numatyta prokuratūros misija yra organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, ginti viešąjį interesą, užtikrinti teisėtumą ir padėti teismams vykdant teisingumą. Didžiąją dalį tyrimų organizuoja ir jiems vadovauja apylinkės prokuratūrų prokurorai, sudėtingesniems ir rezonansiniams – apygardos ir Generalinės prokuratūros.
– Kiek Marijampolės apylinkės prokuratūroje yra darbuotojų, už ką jie atsakingi, kokias funkcijas vykdo? Kada, dėl kokių klausimų gyventojai galėtų kreiptis į Marijampolės prokuratūrą, į kokios srities specialistus konkrečiai?
– Marijampolės apylinkės prokuratūra yra Kauno apygardos prokuratūros sudėtinė dalis. Šiuo metu joje dirba 40 darbuotojų. Marijampolės apylinkės prokuratūrai vadovauja vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas. Prokurorų darbo vietos yra ne tik Marijampolėje, bet ir Vilkaviškyje, Šakiuose, Jurbarke. Marijampolėje dirba 14 prokurorų, Vilkaviškyje – 4, Šakiuose – 3, Jurbarke – 3. Prokurorų darbas atskiruose padaliniuose nesiskiria, tik yra pasiskirstymas pagal specializacijas. Kaip antai: nepilnamečių justicija, nusikaltimai nuosavybei (sukčiavimo atvejai), nusikaltimai pataisos namuose, smurtiniai nusikaltimai, veikos dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Marijampolės apylinkės prokuratūroje visuose padaliniuose yra sudaryti budėjimo grafikai prokurorams. Budintis prokuroras kuruoja tos dienos įvykius, priima į jį besikreipiančius gyventojus.
Priimdami sprendimus, prokurorai yra nepriklausomi, vadovaujasi įstatymais.
– Ar dažnai gyventojai kreipiasi į Jūsų institucijos prokurorus? Dėl kokių priežasčių? Kas juos labiausiai neramina?
– Į prokuratūrą gyventojai kreipiasi pakankamai dažnai. Dažniausiai tuomet, kai nesutinka su priimtais sprendimais ikiteisminiuose tyrimuose, kai būna nepatenkinti policijos pareigūnų veiksmais, taip pat dėl neteisėtų jų veiksmų. Būna, kai kreipiasi pranešdami apie nusikaltimus, kaip, pavyzdžiui, kyšio reikalavimą, turto prievartavimą. Pavieniai atvejai, kai gyventojai kreipėsi dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privatų gyvenimą, komercinio šnipinėjimo. Dabar vyksta ir tokie dalykai.
Ragintume piliečius, jeigu jiems teisinėje srityje kyla problemų, jeigu nesulaukia reikiamos pagalbos iš policijos, nėra patenkinti, kaip ši institucija tiria nusikaltimus, drąsiai kreiptis į prokuratūrą. Gyventojus visuomet priims budintis prokuroras ir ieškos tinkamiausio sprendimo. Prokuratūra anksčiau netgi rengdavo susitikimus su visuomene, kuriuose žmonės galėdavo papasakoti apie jiems iškilusias teisines problemas, rūpesčius.
– Ačiū už pokalbį.