Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Vasarą palydėjo klasika ir džiazas... (Profesionali muzika tapo poreikiu)

Pašaliečiai vis dar stebisi: šitiek muzikinių renginių Marijampolėje nuo pavasario iki pat rudens – ir įvairiausiam skoniui: „Šv. Jurgio meno sezonas“, pradedantis vasarą, „Skamba Sūduvos vargonai“, solidžiais garsių atlikėjų koncertais sukviečiantis į Šv. Mykolo arkangelo baziliką, o rugpjūčiui baigiantis – klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampole Music Park“. Šiemet – jau šeštasis. Kitiems stebintis ir kartais pavydint mums atrodo, kad kitaip jau nė negali būti…

Latvijos saksofonininkų kvartetas „Atomos“ pristatė programą „Dž. Rosinis šoka rumbą“.Eglė Kasteckaitė sakė Marijampolėje besijaučianti tarsi namie – jau tiek metų bendrauja su geranoriškais žmonėmis. Keletą koncertų iš septynių vasaros pabaigos festivalyje jau paminėjome – patingėję ar negalėję atvykti tegali gailėtis (gal ne viskas visiems vienodai patinka, kai kuriuos žanrus dažnas mūsų jaukinamės pamažu, pradžioje klausydami ir stebėdami įtariai ar net skeptiškai), nes ne tik kita vasara, bet ir jos muzikinės fiestos dar toli…
Vienas smagiųjų dalykų tas, kad koncertai ir kiti renginiai kartu su festivaliais „išėjo“ iš salių. Tiesa, ypatingą, skolintą brangų fortepijoną, kuriuo skambino Lukas Geniušas, lauke statyti gal būtų buvusi nuodėmė (vien tik dėl oro), tačiau šiam koncertui kitokios erdvės nė nereikėjo. Ir į Kultūros centrą visi norėjusieji pakliūti sutilpo. Nereikėjo jos ir subtiliam poezijos, muzikos ir judesio vyksmui pagal Nijolės Miliauskaitės eiles (specialus festivalio užsakymas). Tačiau džiazas Vytauto ar Poezijos parke, Artūro Noviko vadovaujamas ansamblis „Jazz Island“, sulaukęs ovacijų Liudvinavo parke, tarp keturių bet kurios salės sienų tikrai nebūtų taip plačiai ir spalvingai skambėjęs. Ką jau kalbėti apie anšlaginį baigiamąjį Lino Adomaičio ir grupės koncertą, nardinusį į „Muzikos vandenynus“ – regis, norinčių pasilikti sausumoje nė nebeliko. „Smagu buvo žiūrėti, kai renkasi tiek žmonių – miestas toks gyvas, įvairus“, – tai tik viena dalyvės mintis, bet labai svarbi. Nėra Marijampolė tokia tuščia ar apmirusi ir nuobodi, kaip kartais pareiškia koks nors užsukęs ir keletui minučių stabtelėjęs (dažnai – jaunas ir tik sostinę matęs) tinklaraštininkas. Kai susidomime, kai kyla intriga, pasirodo, kad miestas sujuda ne tik per sporto rungtynes – nors jos irgi gerai.
Festivalio sumanytoja ir meno vadovė Eglė Kasteckaitė po koncertų dėkojo ne tik atlikėjams, bet ir marijampoliečiams – kultūros darbuotojams, techniniam personalui, kurie padėjo spręsti daugybę organizacinių dalykų. Padėkų ir gerų linkėjimų netrūko ir festivalio uždarymo koncerto pabaigoje. Dėkota ne tik šio koncerto atlikėjams, bet ir organizatoriams, rėmėjams bei išreikšta viltis, kad susitiksime kitais metais.
Lino Adomaičio „Muzikos vandenynai“ sukvietė į Poezijos parką neregėtai daug publikos.Ar tikrai? Festivalio organizatoriai – VšĮ „Sol artis“ ir Marijampolės savivaldybė (ji ir pagrindinis rėmėjas kartu su Kultūros taryba). Rėmėjų – bent keliolika, o festivalio draugų bei partnerių – dar daugiau. Taigi nuo visų, pirmiausia nuo didžiųjų, geros valios ir norų priklauso, ar kitais metais vasara Marijampolėje bus taip pat ar dar įvairiau skambanti…
…Festivaliui pasibaigus Eglę Kasteckaitę paklausiau apie jos pačios nuotaikas ir pastebėjimus, jau keletą metų betarpiškai bendraujant su marijampoliečiais, stebint klausytojus. (Beje, ji neišvyko į šiltus kraštus atsipalaiduoti po įtemptos veiklos: mokslo metai prasidėjo „Liepaičių“ ir Balio Dvariono muzikos mokyklose, kur ji dirba pedagoginį darbą, o kur dar festivalio ataskaitos ir panašūs dalykai?)
„Po festivalio, tokio sunkaus laiko, turėjau „grįžti“ į save, kol kas dar vis „tebegrįžtu“… Apie pastebėjimus… Festivalio programa, manau, šiais metais įspūdingesnė jau vien dėl to, kad Lukas Geniušas grojo. Tai buvo stebuklas. Tai buvo aukščiausio meistriškumo koncertas, tuo didžiuojuosi ir nepaprastai džiaugiuosi. Gal galėčiau pasakyti, kad publika tapo reiklesnė, bet ji tokia pat nuoširdi, net nežinau ar ji keitėsi per tuos metus, galbūt… taip, kaip ir aš pati. Labai tikiu, kad mano muzikinis skonis marijampoliečiams patinka: klasika – tikra, intelektuali, profesionali, pasaulyje pripažinta, džiazas – virtuoziškas, dalyvaujant pasauliniams atlikėjams, teatras, šokis – irgi su pripažintais Lietuvos menininkais. Nauja, šiuolaikinė elektroninė muzika – kad būtų patraukli, koks nors supergeras kolektyvas, itin profesionaliai atliekantis įvairiausią muziką ir intelektualus – tik intelektualus – popsas. Štai toks platus mano muzikinis skonis. Nepatyriau jokių sunkumų, o jei ir buvo kokių nors smulkmenų, jos nevertos aptarimo.
Tikrai džiaugiuosi šiuo festivaliu ir kol kas nežinau, kas bus toliau…“
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių

    2020-10-07Marijampolei laikas savo atstovu Seime turėti profesorių
    Kas esu? Esu – Algis Krupavičius. Mokslininkas, politologas, profesorius. Iki šios dienos nueitas ilgas kelias. Kai vieną ar kitą kelią pasirenkame, juo reikia eiti sąžiningai, teisingai, nuosekliai, turėdami idėjų ir idėjų kuriomis galima dalintis. Šiandien savo kelią suku nauja kryptimi- politikos kryptimi. Toks pasirinkimas yra dėl to, kad į Lietuvos politiką reikia sugrąžinti padorumą, sąžiningumą, teisingumą ir kompetenciją. Stovėjimo ant galvos ir ėjimo atbulomis, o ne į priekį yra per daug Lietuvos politikoje. Mano gyvenimo moto ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų ...
  • Parama žemės ūkio produktams perdirbti sulaukė ir kooperatyvų dėmesio

    2020-10-07Parama žemės ūkio produktams perdirbti  sulaukė ir kooperatyvų dėmesio
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Pagal ją pareiškėjams, kurie yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, buvo skiriama 10 atrankos balų. Paraišką paramai gauti pagal šią veiklos sritį pateikė ir žemės ūkio kooperatyvas „Žemaitijos aruodai“, kurio direktorius Vygandas Kumpys sakė, kad kooperatyvas parama naudojosi ne kartą, o šįkart už gautas lėšas ...
  • Augalininkystė – podukros vietoje

    2020-10-07Augalininkystė – podukros vietoje
    Lietuvos žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu bus skirta 4,1 milijardo Eur tiesioginių išmokų. Kaip jos bus skirstomos, numatoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, su kuriuo susipažino ir socialiniai partneriai. Skaičiuojama, kad dabar vidutiniškai už hektarą (ha) ūkininkai gauna po 177 Eur, o 2022 m. išmokos padidėtų iki 200 Eur, 2027 m. – iki 215 Eur už ha. Bet tai nereiškia, kad kiekvienam ūkininkaujančiam tiek ir teks. Lietuvoje dar nėra apsispręsta dėl galimų išmokų lubų ...
  • Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.

    2020-10-05Gerbti, girdėti ir ginti. Kiekvieną.
    Esu Tadas Prajara. Jaunas, energingas politikas, kandidatas į LR Seimą. Man 34 metai, gimiau ir užaugau mažame, bet ypatingame miestelyje Igliaukoje, Marijampolės rajone. Jau dvylika metų dirbu žemės ūkio srities įmonėse. Šalia savo profesijos niekada nepamiršau visuomeninės veiklos. Buvau išrinktas Marijampolės sav. nevyriausybinių organizacijų tarybos nariu, Vietos veiklos grupės valdybos nariu, paskui tapau Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ pirmininku, o nuo 2019 m. esu išrinktas Igliaukos seniūnijos seniūnaičio pareigoms. Taigi, visą gyvenimą buvau arti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, mačiau ...
  • Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius

    2020-10-03Žemės ūkio paskolų garantijų fondo priemonės švelnina karantino padarinius
    COVID-19 ir griežtas karantinas smarkiai paveikė verslą. Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) siūlo ne vieną priemonę, kuri padės bent kiek sumažinti finansinius sunkumus – ne tik dėl karantino, bet ir dėl šalnų ir kitų nepalankių klimato reiškinių. Planuojantys pasinaudoti viena iš pristatomų priemonių turėtų prisiminti, kad pasinaudoti jomis galima iki metų pabaigos. Lengvatinėms paskoloms – 40 mln. eurų Nacionalinė plėtros įstaiga UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kviečia kreiptis dėl lengvatinių paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę ...
  • Investicijos miškui veisti

    2020-10-03Investicijos miškui veisti
    Vilkaviškio rajono savivaldybės Ramoniškių kaime ūkininkaujanti Valuckų šeima ne tik augina bulves, bet ir aktyviai veisia mišką. Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ programa pasinaudojo net keli Valuckų šeimos atstovai. 2018 metais dalį žemių jaunais medžiais apsodino ir Alvytė Valuckienė. Praplėtė mišką A. Valuckienė pasakoja: dalį savo žemės ji nutarė apsodinti mišku, o parama tam buvo didelė paspirtis. – Ne visa ...
  • Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa

    2020-10-03Negalime nematyti problemos, kol tai nevirto katastrofa
    Pavasarį Lietuvą užklupus koronaviruso protrūkiui, visi buvo sukrėsti. Situacija buvo nauja, neeilinė ir niekas nežinojo, kaip teisingai elgtis, koks yra šio viruso elgesys, sudėtis, plitimo kelias, užkrečiamumas, imlumas ir kitos savybės. Dėl žinių stokos visuomenėje prasidėjo įvairiausios spekuliacijos, kurios iki šiol klaidina žmones. Apie tai, kodėl negalime pasitikėti nepagrįstomis teorijomis apie koronavirusą, kokią pagrindinę informaciją jau žinome ir ko galėtume pasimokyti iš kitų šalių pavyzdžių, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2020-10-01Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo ...
  • A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!“

    2020-10-01A. Bondarevo komentaras: „Kavos mada? Aš pats sau mada, sakykit!"
    Jūs mėgstate švelnaus skonio kavą, vidutinio skrudinimo. Nenorite rūgščios, karčios kavos – tokios, kurioje jaučiasi konkreti ryški skonio nata. Jums svarbiausia, kad kava būtų subalansuota, subtili. Ar atspėjau? Per 15 metų, kai stebiu lietuvių kavos skonius, pamačiau, kad mums artima italų kavos paruošimo tradicija, bet kavos dermę itin vertiname kaip skandinavai. Kavai jau negailime kelių eurų kavos namuose arba patys ją ruošiame „kaip kavinėje“. Visgi yra tam tikrų kavos gėrimo madų, kurių nereikėtų vaikytis. Geriau ...
  • Mokyti(s) su parama lengviau

    2020-09-30Mokyti(s) su parama lengviau
    Informacinės visuomenės ir technologijų amžiuje žinių bei įgūdžių, įgytų mokykloje ar universitete, visam gyvenimui nepakanka. Norint prisitaikyti, išlikti konkurencingam besikeičiančiame pasaulyje, reikia nuolat tobulėti. Svarbu kompleksinės žinios – ne tik teorija, bet ir praktika. Semti žinias ir gerinti įgūdžius būtina visiems. Ūkininkams, miškininkams bei regionų gyventojams taip pat, nes žemės ūkio sektoriuje technologijos vystosi taip pat greitai kaip ir visuose kituose. Gera žinia ta, kad žemdirbiams skirtų parodomųjų bandymų rengimo (įrengimo ir vykdymo), seminarų, lauko ...
  • Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų

    2020-09-30Ambicingas Lietuvos Žemės ūkio tarybos siūlymas šalies ekonomikai gaivinti – išmaniosios žemės ūkio technologijos už 121 milijoną eurų
    Vyriausybės birželį patvirtintas vadinamasis „Ateities ekonomikos DNR“ planas numato iki kitų metų pabaigos skaitmeninei ekonomikai, verslui, inovacijoms, kovai su klimato kaita ir kitoms priemonėms skirti 6,3 mlrd. Eur, tačiau žemdirbių organizacijų teigimu, šiame plane priemonių žemės ūkiui pereiti į aukštesnį lygį beveik nebuvo numatyta. Lietuvos žemės ūkio taryba pateikė Žemės ūkio ministerijai projektą, kaip pasiekti proveržį, diegiant išmaniąsias technologijas žemės ūkyje arba, kitaip tariant, tiksliąją žemdirbystę. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo priemones taiko ...
  • Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą

    2020-09-30Nusikaltėliai internete taikosi ir į žmones, ir į verslą
    Internetas kiekvienam žmogui atveria įvairių galimybių: nuo vaizdo skambučio iš Lietuvos į Angliją iki naujų patiekalų receptų. Apstu galimybių ir įmonėms – tiek naujų darbuotojų ar partnerių paieškoms, tiek klientų rato plėtrai. Vis dėlto verta įsidėmėti: kur galimybės, ten ir grėsmės.   Būna gėda prisipažinti, kad apgavo Vienas iš leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas. Ką turėtų žinoti kiekvienas įmonės vadovas“ autorių Justas Kidykas atkreipia dėmesį, kad būtent dėl netyčinės žmogaus klaidos ar sistemų pažeidimų įvyksta beveik kas ...
  • Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)

    2020-09-26Prisiminsime Romaną Krasninkevičių (Tautodailės metai)
    2020-uosius paskelbus Tautodailės metais, besidomintys ir besirūpinantys šia liaudies meno sritimi tikėjosi didesnio dėmesio ir paramos planuojamiems darbams. Vienas didžiųjų tikslų – priminti primirštus autorius, pakelti iš saugyklų ar privačių kolekcijų jų darbus, ne tik juos eksponuoti, bet ir įamžinti leidiniuose (bent jau kataloguose). Tačiau nors viešai pripažįstama, kad dėmesio tautodailei – o ypač leidiniams, regionų projektams – stokojama, situacija nesikeičia. Marijampoliečiai jau keletą metų bandė gauti paramą didesniam ar mažesniam leidiniui, skirtam pačiam ryškiausiam ...
  • Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)

    2020-09-26Nuostabus Juliaus Vaicekausko pasaulis (Parodos)
    Taip jau sutapo, kad naujasis parodų Marijampolės kultūros centre sezonas prasidėjo itin solidžiomis visoje Lietuvoje (ir ne tik) žymių autorių darbų ekspozicijomis. M. B. Stankūnienės menų galerijoje iki spalio pradžios veikia Jono Daniliausko tapybos paroda, antrojo aukšto fojė – regio-ninė konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ ekspozicija, o tradicinėje fotoparodų erdvėje, pirmojo aukšto fojė, atidaryta vieno ryškiausių Lietuvos fotomenininkų Juliaus Vaicekausko darbų paroda. Jubiliejinė, nors aštuoniasdešimtmetį jis paminėjo 2019 metų vasarį. Tačiau, kaip sakė daug ...