renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Motinos pienas – ne dovana, o būtinybė

Šiuolaikiniame pasaulyje įvairūs pasiekimai leidžia atrasti alternatyvų kone bet kam, tačiau mokslininkai vienu klausimu sutaria vieningai – net ir pačiu sveikiausiu bei geriausiu laikomas kūdikio dirbtinis mišinėlis niekuomet neprilygs natūraliam motinos pienui.
Kodėl šis unikalus maistas yra būtinas kūdikiui, kokia yra žindymo nauda pačiai mamai ir kada palankiausias metas pradėti mokytis šios technikos, pasakoja „Vilniaus gimdymo namų“ akušerė, Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultacijos asociacijos narė bei laktacijos konsultantė Ieva Girdvainienė.

Vertingesnio maisto kūdikiui nėra ir niekuomet nebus
I. Girdvainienė primena, kad nėra nieko sveikesnio ir veiksmingesnio kūdikio organizmui už natūralų motinos pieną.Nesuskaičiuojamas kiekis medicinos tyrimų įvairiose pasaulio šalyse įrodė, kad žindymas – vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nuo kurio priklauso normalus jų augimas bei vystymasis.
Motinos pienas ne tik patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius pusę metų, bet ir skatina fizinį augimą bei protinę brandą, aprūpina organizmą imuninėmis medžiagomis, mažina staigios mirties riziką, ypač aktualią pirmaisiais naujagimio mėnesiais.
Taip pat žindymas reguliuoja kūdikio virškinimo trakto bei žarnyno veiklą, daro didelę įtaką taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi, kūno masės indeksui. Įrodyta, kad vyresniame amžiuje dažniau nutukę būna tie vaikai, kurie anksčiau buvo maitinami mišinėliais, o ne žindomi. Taip pat pastariesiems dažniau nustatomos alergijos ar tokios lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar kraujotakos sistemos sutrikimai.
Žindymas yra itin reikšmingas sukuriant glaudesnius mamos ir kūdikio tarpusavio ryšius, jie greičiau ir sąmoningiau supranta vienas kitą.

Žindymas ypač svarbus ir pačiai mamai
Tiesa, tiek fiziologinę, tiek psichologinę naudą gauna ne tik žindomas kūdikis, bet ir mama.
Šis natūralus maitinimo būdas skatina geresnį ir greitesnį mamos pogimdyvinio periodo atsistatymą: greičiau susitraukia gimda ir yra mažesnė kraujavimo rizika, reguliuoja kūno masę, mažina tikimybę susirgti krūtų, kiaušidžių, gimdos ir skydliaukės vėžiu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, geležies stokos anemija ir kitomis ligomis.
Atsiradus naujai gyvybei moteris patiria savotišką šoką ir emocijų nestabilumą, o žindymo metu išsiskiriantys hormonai išlaiko kūno bei dvasios balansą, tvirtesnį mamos ryšį su kūdikiu. Mokslininkai įrodė, kad žindyvės jaučia didesnį pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi, o tai padeda lengviau bei greičiau susidoroti su pogimdyvine dep­resija.

Įvaldžius techniką jokių problemų nelieka
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų neturi galimybės žindyti dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, bet pasaulio praktika rodo, kad vis daugiau moterų kažkodėl atsisako žindymo ir natūralų pieną pakeičia dirbtiniais mišinukais.
Kaip bebūtų, akušerė bei laktacijos konsultantė I. Girdvainienė apie situaciją Lietuvoje pasakoja kiek kitaip. Ji džiaugiasi, kad mūsų šalyje labai daugėja moterų, kurios yra sąmoningai pasiruošusios ir nusiteikusios žindymui ir puikiai supranta motinos pieno svarbą, tačiau kita, nors ir mažesnė, bet labai svarbi dalis, į konsultacijas ar mokymus ateina kupinos neigiamų draugių patirčių arba prisiskaičiusios įvairiausių pasakojimų internete, visiškai neatitinkančių realybės.
„Moteris daugiausia kamuoja įvairios emocinės dvejonės, susijusios su žindymu, tačiau vertėtų nepamiršti, kad tai ne tik natūralus procesas, bet ir nenutraukiamas ir nuolat besikeičiantis moters darbas, kuriame svarbiausia yra technika, todėl visas įgytas žinias reikia sukoncentruoti į ją“, – pasakoja ilgametę konsultacijos patirtį turinti I. Girdvainienė.
Jeigu mama yra pasiruošusi ir naudoja teisingą žindymo techniką, moka prižiūrėti krūtų spenelius, geba žindyti skirtingomis padėtimis ir užtikrinti gerą pridėjimą bei apžiojimą – tai negali kelti jokio skausmo. Žinoma, pirmosiomis žindymo dienomis gali jaustis nedidelis diskomfortas, bet konsultantė pabrėžia, kad viskam reikia patirties, o moters organizmui – laiko adaptacijai.

Rekomenduojama pradėti mokytis trečiame trimestre
Neretai konsultuojant moteris yra sutinkamos ir jų močiutės, kurios pabrėžia, kad jų laikais dėl informacijos stokos žindymas nebuvo toks malonus procesas. Netvarkingos taisyklės ir rekomendacijos nebuvo pagrįstos prigimtiniais dalykais ir nuo pat pirmų akimirkų buvo mokomasi ne taip.
Kaip bebūtų keista, šiais laikais iškyla priešinga problema – dėl didelio informacijos srauto moterys sutrinka, per anksti pradeda lankyti mokymus ir galų gale nebeatsimena to, ką juose girdėjo ir išmoko.
„Visoms moterims rekomenduoju į žindymo kursus eiti tik nuo trečio trimestro – tuomet, kai jos jau išeina į dekretines atostogas ir turi daugiau laisvo laiko pasiruošimui. Labai svarbu tinkamai susidėlioti pirmąjį žindymo laikotarpį, nes metams to padaryti tiesiog neįmanoma – žindymas nuolat keičiasi, naujagimis tampa kūdikiu, atsiranda primaitinimo problema ir vis naujų iššūkių. Labai svarbu šalia turėti žindymo konsultantą ar kitą profesionalą ir, aišku, vaikelio gydytoją, nes jie teisingai sudėlios moterų žinomą informaciją ir tikslingai patars iškilus problemai“, – teigia I. Girdvainienė.

Svarbiausia pasirinkti kvalifikuotą pagalbą
Kai visko reikia čia ir dabar, galima lengvai pasitikėti nekvalifikuota pagalba, o patarėjai žindymo klausimu dažniausiai būna visi: mamos, močiutės, draugės ir kolegės. Itin svarbu pasitikėti tik IBCLC tarptautinio žindymo konsultanto statusą įgijusiais asmenimis arba kitais medikais – konsultuoti teisę turi akušeris-ginekologas, akušerė ir šeimos ar vaikų gydytojas. Be to, yra stacionarų, teikiančių nemokamas žindymo konsultacijas žindyvėms iki 3-jų mėn., o Vilniaus gimdymo namai – viena iš tokių vietų.
Nepaisant to, ne visada moterims reikia konsultanto gydytojo, kartais užtenka tik pokalbio ir psichologinio palaikymo. Lietuvoje tokią pagalbą siūlo „Pradžių pradžia“ ar La Leche lyga – tai savanorių mamų, išlaikiusių atitinkamus kursus, savitarpio pagalbos grupė, suteikianti informaciją, įvairiapusę pagalbą ir paramą žindymo bei motinystės klausimais.
„Pasirinkus kompetentingų specialistų pagalbą, moteris teisingai susidėlios pagrindinius taškus ir jokios žindymo baimės neliks. Svarbiausia atminti, kad tai yra pati natūraliausia, sveikiausia ir geriausia dovana, kurią moteris gali pasiūlyti savo kūdikiui, o jos įvairiapusė nauda yra begalo svarbi bei reikšminga ir pačiai mamai“, – primena I. Girdvainienė.

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

 

 

 

 

 

Užs. 1098.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp ...
  • Buvo ryškus…

    2016-09-26
    Vytautas VILIŪNAS, ilgametis Marijampolės kolegijos darbuotojas: Pedagogas, kūrėjas, vokalo meistras – K. Knoro asmenybė buvo daugialypė. Gana reiklus ir griežtas pedagogas, tačiau tuometinių pedagoginės mokyklos dėstytojų ir auklėtinių kontekste – išskirtinė asmenybė. Buvo darbštus, reiklus, šiek tiek žemaitiškai užsispyręs. Moksleiviai jo griežtumo gal kiek ir prisibijojo, tačiau jis pats buvo labai ryškus visuomenėje, gabumų nestokojantis žmogus – tai, be abejo, imponavo studentams ir tarsi kompensavo pedagogo griežtumą. Įsimintinas vokalistas, atlikdavęs ir boso, ir baritono partijas (kaip ...
  • Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta

    2016-09-26Kompozitorius Kazimieras Knoras, arba Kas dainoj nesudėta
    Talentingas kūrėjas, charizmatiška asmenybė Šiuos puslapius skiriame Kazimiero Knoro (1921–2004) atminimui. Tai – Marijampolės pedagogas ir kompozitorius, solistas, chorvedys ir vargonininkas. Įsimintina, charizmatiška asmenybė, palikusi nemenką kūrybinį kraitį. Senosios kartos inteligentas. Tokios asmenybės nenueina užmarštin netgi iškeliavusios anapus… Kazimieras Knoras gimė Žemaitijoje, Telšių rajone, mokėsi tenykštėje gimnazijoje, o vėliau specialiuosius muzikos mokslus tęsė Klaipėdoje. Vos pradėjęs dirbti pasižymėjo kaip puikus pedagogas ir organizatorius. Į tuometinį Kapsuką atvyko 1955-aisiais, dirbo pedagoginėje mokykloje (dabartinė kolegija), vadovavo chorams, šioje srityje ...
  • Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje

    2016-09-26Lietuviškumo ugdymas per meno saviveiklą Marijampolės kolegijoje
    Vos atėjusi 1989 metais dirbti į pedagoginę mokyklą Vida Mickuvienė ėmė organizuoti renginius, juos vesti, pamažu į šią veiklą vis labiau įtraukė studentus. Perėmė skaitovų ruošimą, kuris iki šiol vyksta jos vadovaujamoje dabar jau Marijampolės kolegijos raiškiojo žodžio studijoje. 2001 metais V. Mickuvienei buvo pavesta vadovauti vienai grandžiai seniausio pedagoginės mokyklos dainų ir šokių liaudies ansamblio (veikia nuo 1964 m.). Dabar tai – tautinio meno ansamblis „Sūduonėlė“, kuriam ir vardą pati sugalvojo: nuo upeliuko, iš ...