Taip sakė Marijampolės dailininkų ir dailės pedagogų klubo „Žvilgsnis“ pirmininkė, dailininkė ir pedagogė Jūratė Preikšienė. Tai – apie Marijampolės kūrėjų viešnagę Bergiš Gladbache (Vokietija) ir nuo rugsėjo pradžios čia vykstančią jų darbų parodą.
…Nors šiemet minimas susigiminiavusių miestų – Marijampolės ir Bergiš Gladbacho – draugystės ir bendradarbiavimo trisdešimtmetis, nors per tą laiką būta daugybės oficialaus (ir nelabai) keitimosi delegacijomis, vyko į Vokietiją kai kurie mūsų menų atstovai bei sulaukėme atsako iš partnerių, dailininkų susitikimas ir išsami kūrybos paroda surengta pirmą kartą. Gal to ir nebūtų įvykę (ar nusikėlę dar tolesniam laikui), jei ne aktyvioji Gizela Švarc (Gisela Schwarz), kuri, pernai ir šiemet apsilankiusi Marijampolėje kartu su kitais partnerių atstovais, pati susižavėjo mūsų dailininkų kūryba ir tiesiai šviesiai paklausė: kodėl iki šiol kolegos menininkai iš Bergiš Gladbacho nieko apie tai nežino? Beje, aktyvi ir kūrybinga moteris labai gerų įspūdžių sakė patyrusi ne tik Marijampolėje, bet ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, pati vis sugrįždama kviečia susipažinti su mūsų šalimi ir kitus…
Tiek klubo pirmininkė, tiek skulptorius Kęstutis Balčiūnas sako buvę šiek tiek nustebinti, kai užuot surengus tik marijampoliečių parodą (pradžioje buvo sutarta parodomis pasikeisti) šeimininkai pasiūlė surengti bendrą, bandant surasti skirtingų kūrėjų bendrus ar panašius kodus ir meninius vardik-lius. „Požiūris“ – taip vadinasi ši paroda, sulaukusi didelio dėmesio: vyko spaudos konferencijos, buvo nemažai publikacijų. Pavadinimas įgavo ir simbolinę prasmę. „Iš tik-rųjų ši dviguba ekspozicija buvo netikėtai įdomi, skirtingų mokyklų, skirtingų kolektyvų menininkų „pasižiūrėjimas“ vieniems į kitus buvo intriguojantis ir naudingas, – sakė Kęstutis Balčiūnas. – Paroda vyko ne tik mūsų miestų draugystės jubiliejaus proga. Bergiš Gladbache vyko miesto šventė, čia buvo daug svečių iš įvairių šalių. Labai patiko atmosfera: be jokios pompastikos, be „žvaigždžių“, koncertuojančių už tūkstančius ar milijonus, vokiečiai šventė linksmai ir jaukiai.“ Be minėtų pašnekovų, į parodos atidarymą ir šventę vyko Aušra Staugaitytė-Tekorienė, Kristina Rimienė ir Loreta Zaleckienė. Be šių autorių darbų, dar buvo eksponuojami Jolitos ir Egidijaus Bičkų, Skirmantės Makarevičienės kūriniai. Žanrai įvairūs – tapyba, skulptūra, tekstilė, fotografija, instaliacijos… Vokiečiai pateikė taip pat įvairių žanrų kūrinių.
Jūratė Preikšienė pasidžiaugė ne tik įspūdžiais (marijampoliečiai lankėsi Kelne, susipažino su itin turtingu meno muziejumi ir kitais objektais, taip pat menininkų studijose, visur jautė tikrą šilumą ir susidomėjimą), bet labiausiai tuo, kad užsimezgė tikrai geri ryšiai, laukia įdomus bendradarbiavimas. Jau svarstomi būsimi projektai, o vienas artimiausių ir konkrečiausių – paroda Marijampolėje pavasarį. Vėl planuojama, kad tai bus abiejų miestų kūrėjų darbų ekspozicija – dabar jau daugiau žinant vieniems apie kitus…
Nijolė LINIONIENĖ
Nuotraukos iš Kęstučio Balčiūno archyvo