Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Darbai – spalvingi, kaip dienos (Mažas žmogus – dideli darbai)

Netoli nuo savo gimtojo Kalnynų kaimo nuvingiavo Augonitos Baliūnienės kelias. Čia pat Gudeliuose baigė mokyklą, o Kaune įgyta „mokslinio agronomo specialybė visam gyvenimui su kaimu surišo“ ir gimtinės laukų, miškų raštai, spalvos kūryboje nugulė.

Savais darbais ir Kalėdos, ir Velykos nuspalvintos
„Išbandžiau daug rankdarbių rūšių, bet kvilingo meninės galimybės mane tiesiog sužavėjo“, – sako Augonita Baliūnienė.– Tas atėjimas į meno pasaulį galbūt genų nulemtas. Mezgė močiutė ir aš užsikrėčiau. Labai pavydėdavau tiems, kurie moka kažką sukurti. Pamačius kokį naują mezginio raštą ir man reikėdavo pabandyti atkartoti ir dar savitumo pridėti“, – kalba namuose Šventragyje aplankyta A. Baliūnienė.
Ir pradėjo iš spintų traukti nertas baltas „stapkas“ – pagalvių užvalkalų intarpus ir spalvotais siūlais išsiuvinėtus užvalkaliukus. Jomis nespėjus atsigrožėti pažėrė spalvingus Kalėdų eglutės žaisliukus, velykinius margučius, traukė paveikslus, sukurtus iš popieriaus rutuliukų.
Iš parodos „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“.– Išbandžiau daug rankdarbių rūšių, bet kvilingo meninės galimybės mane tiesiog sužavėjo, – apie susikaupimo, ramybės, kruopštumo reikalaujantį pomėgį sako Augonita. Pirmiausia pabandžiau padaryti kalėdinius žaisliukus, paskui pradėjau marginti kiaušinius. Pradžioje pusės centimetro pločio juosteles karpiau žirklėmis, vyniojau pačios pasidarytu įrankiu, ant šukų dantų sukau ažūrą. Paskui įsigijau dokumentų pjaustymo mašiną, kuri visus lapus lygiomis juostelėmis susmulkina. Svarbu tik tinkamą popierių nusipirkti – kad ne tik iš abiejų pusių būtų spalvotas, bet ir sukarpius spalva matytųsi. Vėliau ir susukimui įrankį nusipirkau, kitą, dar patogesnį, toks žmogus padarė. Taip ir dariau visokių formų lapelius ir lipdžiau vieną prie kito, – pasakoja A. Baliūnienė.  Rudenį, kai obuolius nuskina ir visus kitus lauko darbus pabaigia, karvutę į tvartą parsiveda, Augonita palinksta prie rankdarbių. Įsijautusi per žiemą, ji prigamino šimtus margučių dovanoms, o šiemet prie namų augantį šeivamedį Velykoms papuošė penkiais šimtais kiaušinių – dviem eilėmis, kad būtų stipresni, nudažytų.

Mėgstamiausia paveikslų tema – medžiai
Margučiai – spalvų ir lapelių formų įvairovė.Ažūriniai eglutės žaisliukai.O užvis labiausiai Augonitai patinka kvilingu „piešti“ paveikslus. Turi jų dabar 27. Vieni – namuose, kiti, į parodą „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ sudėti, eksponuojami Gudelių bibliotekoje. Tai jau antroji A. Baliūnienės paroda, pirmoji prieš tai buvo Igliaukoje.
– Kažkaip nedrąsu buvo pirmiausia namuose savo darbus demonstruoti, bet kai žmonės negaili gražių žodžių, pagyrimų, manau, kitą parodą ir Šventragyje surengsiu, – kuklinasi moteris, nors mintys kūrybai dažniausiai būtent savame kaime gimsta. – Kad ir šitas – „Gyvenimas“, tiesiog pas karvę į ganyklą eidama pagalvojau, koks tas gyvenimas margas, kiek jame spalvų – kiekviena diena vis kitokia. Taip ir sudėliojau paveikslą – spalvingą, kaip ir dienos.
Minčių kūrybai Augonita randanti ir internete, o mėgstamiausia paveikslų tema – medžiai: žydintys, šakomis mojuojantys, mėnulį sūpuojantys ar kryžių apkabinę. Tokį paveikslą sukurti užtrunka apie savaitę. „Bet ištisai nesėdžiu – ir namų ruoša, ir išlėkti dar kur su drauge sugalvojame – tai po Lietuvą, tai į Lenkiją. Jau suplanavome kelionę į teatrą. Ką gali žinoti, ar kitąmet pajėgsiu?..“ – svarsto.
Rudens darbams ūkyje baigiantis, Augonita vėl rikiuoja kūrybines mintis. Jau išbandžiusi naujoviškus paveikslus iš nudegintų degtukų „Tikra suvalkietė, nieko neišmetu“, – sako kurdama iš jų „sendyto medžio“ namus. O Kalėdoms sako šeivamedį papuoš saldainiais… Kokiais? Tegul bus intriga…

Marija BURBIENĖ
Redos BRAZYTĖS nuotraukos

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Unikalaus performanso metu apdovanotas Rėjus (Ray) Bartkus

    2018-07-05Unikalaus performanso metu apdovanotas Rėjus (Ray) Bartkus
    Penktą kartą Marijampolėje vyksta išskirtinis meno renginys – simpoziumas „Malonny: Marijampolė – Londonas – Niujorkas“. Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo šimtmetį ir minint simpoziumo penkmetį, Marijampolėje vyko ambicingas renginys – įspūdingas performansas „PENKI“. Jį organizavo ARVI ir Rėjus Bartkus su komanda. Renginys vyko istorinėse pirmojo Lietuvoje cukraus fabriko gamybinėse patalpose. Jų apšvietimu rūpinosi pasaulyje gerai žinomas šviesos dizaineris Kasperas Dolatovskis (Kacper Dolatowski). Performanso programą kūrė avangardinės muzikos kompozitorius Fastas Foardas (Fast Forward). Jis surengė tarpdisciplininio kūrinio pasaulinę premjerą, kurioje simboliškai vyravo penki skoniai: saldus, kartus, rūgštus, sūrus ir umami. Muzikinę performanso dalį realizavo taip pat penki skirtingi atlikėjai: Mantvydas Leonas Pranulis, Jurga Šeduikytė, ...
  • Marijampolės socialinės pagalbos centre pagerbti budintys ir socialiniai globėjai

    2018-07-05
    Praėjusių metų spalio mėnesį duris atvėrė naujas Marijampolės socialinės pagalbos centro padalinys Globos centras, kurio misija – suteikti be tėvų globos likusiems vaikams šeimą. Globos centre dirbantys darbuotojai yra pasiruošę Marijampolės savivaldybėje gyvenantiems globėjams ir jų prižiūrimiems bei globojamiems vaikams suteikti visas reikalingas paslaugas, organizuoti mokymus pagal Globėjų ir įtėvių mokymų ir konsultavimo programas, savitarpio pagalbos grupes, teikti teisinę, psichologinę ir kitą pagalbą. Šiandien Globos centras bendradarbiauja su 4 globėjais (3 budinčiais globotojais ir 1 socialine globėja), kurie savo šeimose rūpinasi labiausiai pažeidžiamais vaikais ir, atverdami savo namų duris, dalijasi su jais namų šiluma, meile, rūpesčiu ir dėmesiu. Nuo šių metų pirmasis ...
  • Regionai meta iššūkį sostinei

    2018-07-05Regionai meta iššūkį sostinei
    Dar šių metų pradžioje Lietuvos statistikos departamentas skelbė, kad praėjusiais metais šalies ūkio augimas pralenkė net ir pačias optimistiškiausias prognozes. Pasibaigus pirmam šių metų ketvirčiui Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidė, kad dar šiais metais kas antroje šalies įmonėje numatoma didinti darbuotojų atlyginimus. Prie šalies ekonomikos augimo vis daugiau prisideda ir regionai. Čia besiformuojantys nauji centrai tampa vis patrauklesni užsienio investuotojams. Bendrasis šalies vidaus produktas (BVP) 2017 metais didėjo 3,9 proc. Spartų jo augimą lėmė paslaugų, pramonės ir statybų sektoriuose sukuriamos pridėtinės vertės augimas. Sparti plėtra fiksuojama ir investicijose į verslą. Tiesa, šios investicijos vis dažniau pasiekia šalies regionus. Tai rodo, kad ...
  • Šimtmečio dainų šventėje – ir Suvalkijos spalvos

    2018-07-05Šimtmečio dainų šventėje – ir Suvalkijos spalvos
    Šimtmečio dainų šventė „Vardan tos…“ jau prasidėjo ir truks visą savaitę. Nors tradicinė (rengiamos nuo 1924 metų) šiųmetė šventė išskirtinė pirmiausia tuo, kad skirta ypatingam jubiliejui: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Skelbiama, kad bus atlikta per tūkstantį kūrinių. Ilgametė patirtis rodo, kad kiekvieną kartą šventėse šalia tradicinių renginių ir vyksmų ieškoma ir naujovių, kurios būtų prasmingos ir patrauklios dalyviams bei žiūrovams. Netrūks jų ir šį kartą. Pirmas renginys – Dainų diena Kauno Dainų slėnyje vyko birželio paskutinę dieną. Liepos 1 dieną – oficialus iškilmingas atidarymas S. Daukanto aikštėje, Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių mažumų bendrijų renginys, tą patį vakarą šventė suskambo naujomis gaidomis: ...
  • Akyliems skaitytojams – galimybė laimėti

    2018-06-29
    Pastaruosius tris mėnesius „Pažinimo laboratorijos“ puslapiuose, kuriuos remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, rašėme apie žmones ir gamtinę aplinką, jų tarpusavio santykius, tinkamą ir netinkamą žmonių elgesį su gamta, gyvūnija, augmenija, aplinkosaugos problemas. Tekstuose pateikėme nemažai mokslinės informacijos, pagal kurią sudarėme trumpą kryžiažodį. Tie, kas atidžiai skaitė „Pažinimo laboratorijos“ puslapius, atsakymus į klausimus surasti turėtų nesunkiai, o trims teisingai atsakiusiems kryžiažodyje užkoduotą žodį padovanosime firminius „Pažinimo laboratorijos“ puodelius. Kryžiažodžio atsakymą iki penktadienio 9 val. siųsti el. paštu: rita@suvalkietis.lt arba Ūkininkų g. 6, Marijampolė. 1. Koks yra didžiausias Lietuvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis? 2. Aukštos kvalifikacijos medžių priežiūros specialistas. 3. Kokios atsinaujinančios ...
  • Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)

    2018-06-26Ką mena senos nuotraukos? (Fotomįslė)
      Koks įvykis ir kur užfiksuotas šioje senoje nuotraukoje? Atsakymų lauksime iki liepos 6 dienos adresu kultura@suvalkietis.lt.     Gaila, kad į gegužės mėnesio fotomįslę atsakymo nesulaukėme. Ten buvo užfiksuotas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas Marijampolėje, ūkininkų suvažiavime 1928 m. gegužės 28 dieną (I. Fridbergo nuotrauka).
  • Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono

    2018-06-26Klasikinės muzikos tradicijos Suvalkijos sostinėje: nuo S. Sondeckio iki V. Urmanos ir Šv. Jurgio sezono
    Kai per radiją nuskambėjo pamąstymai apie tai, jog Vilniuje galbūt pernelyg susitelkę įvairūs festivaliai ir kiti kultūros renginiai, kad, tarkime, Marijampolė, iš kurios kilusi Violeta Urmana, galbūt galėtų vasarą tapti „operos miestu“, o Šiauliai, kur yra Fotografijos muziejus, „gal drįstų organizuoti tarptautinę parodą“, tapo graudu. Ir aišku, kad save žinovais laikantys žmonės net nepasidomi, kas vyksta kitur. Šiauliečiai gali griūti iš juoko, nes jau tiek kartų yra „drįsę“ surengti visokiausių fotografijos (ir ne tik) parodų ir kitų įdomių renginių, kad ir skaičių gali pamesti… O mes, nors nesame „operos sostinė“, bet ne pirmi metai galime vadintis muzikos sostine – šioje ...
  • Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)

    2018-06-26Prasidėjo nauji energetikos laikai (Eksperto komentaras)
    Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius: – Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio energetikoje įvyko milžiniški pokyčiai. Kažkada brangiu žaislu laikoma atsinaujinanti energetika tapo dominuojančia. Tiesa, kol kas dar ne pagal gaminamos energijos kiekius, bet pagal naujai įrengiamus pajėgumus ir pagal pritraukiamas į šią sritį investicijas. Apie du trečdalius energijos gamybos pajėgumų, įrengtų pasaulyje per 2017 metus, buvo naujos vėjo ir saulės elektrinės. Likęs trečdalis – tai gamtinių dujų, anglies, branduolinės elektrinės kartu sudėjus. Iš kur tokie pokyčiai? Ar investuotojus skatina investuoti rūpestis dėl klimato kaitos? Iš dalies taip. Energiją gaminant iš atsinaujinančių išteklių, į aplinką neišmetami teršalai. Tačiau pirminė priežastis yra ...
  • „Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)

    2018-06-26„Ateitis priklauso iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektros energijai“ (Eksperto komentaras)
    Lietuvos energetikos instituto mokslininkas ir Atsinaujinančių išteklių ir efektyvios energetikos laboratorijos vadovas Mantas Marčiukaitis: – Kalbant apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, reikia pasakyti, kad politikų valia lig šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama vėjo ir saulės energetikai. Joms numatytos didžiausios galios kvotos, kaip ir ką tik patvirtintoje naujoje Lietuvos energetikos strategijoje, svarstomos paramos schemos. Dar neseniai Lietuva didelį plėtros bumą išgyveno spręsdama biomasės, biokuro panaudojimo klausimus. Daug katilinių, kurios naudojo iškastinį kurą, buvo pritaikytos kūrenti biokuru, buvo pastatyta naujų biokuro katilinių ir kogeneracinių elektrinių. Šiuo metu tas bumas šiek tiek slopsta, nes sumažėjo ir paklausa, be to, pasiektas atitinkamas procentas šilumos gamybos ...
  • Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

    2018-06-26Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje
    Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį. Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį ...
  • Eksperto komentaras

    2018-06-19Eksperto komentaras
    Apie tai, kaip Lietuva aplinkosaugos problemų sprendimo klausimu atrodo kitų ES šalių kontekste, kokių priemonių imasi kovodama su klimato kaita, kalbamės su Seimo nariu, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku, žemės ūkio mokslų daktaru Kęstučiu MAŽEIKA. – Neigiami žmogaus veiklos sąlygoti klimato ir aplinkos pokyčiai – kieno atsakomybė juos valdyti? Ar juos apskritai reikia valdyti, žaboti? Kokios pozicijos laikosi Aplinkos ministerija? Kokias aplinkosaugos iniciatyvas skatina? – Aplinkos ministerija, kaip koordinuojanti institucija, atsakinga už klimato kaitos politikos formavimą ir įgyvendinimą, skatina šakines ministerijas, savivaldos institucijas, mokslo įstaigas, ūkio subjektus, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir visą visuomenę prisidėti prie 2012 m. Seimo patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo ...
  • Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką

    2018-06-19Gyvenimo prasmę surado tausodama aplinką
    Nors statistika rodo, kad žmonės gyvena ir elgiasi taip, kad jų poreikiams patenkinti greit nepakaks vienos Žemės planetos, yra ir tokių, kurių neigiamiems statistiniams vienetams priskirti negalima. Viena jų – vilnietė Inga Montvilaitė. Mergina atsakingai rūšiuoja atliekas, parduotuvėje apsipirkinėja nenaudodama plastikinių maišelių, yra atsisakiusi vienkartinių indų, vengia plastikinių pakuočių, o daiktus perka tik tada, kai jų tikrai reikia. Savo gyvenimo būdo filosofiją ji vadina minimalizmu. Nors taip gyventi pradėjo vedina gyvenimo prasmės paieškų, šiandien ji be galo džiaugiasi, kad savo elgesiu prisideda ir prie Žemės tausojimo. Negana to, atsakingiau elgtis savo pavyzdžiu ji ragina ir kitus, patirtimi dalydamasi savo internetiniame ...
  • Žemės likimas – planetos piliečių rankose

    2018-06-19Žemės likimas – planetos piliečių rankose
    Prieš porą savaičių „Suvalkietyje“ aiškinomės, kas lemia klimato kaitos ir aplinkos pokyčius, kokį poveikį jie daro gamtai ir mūsų sveikatai. Buvo prieita išvados, kad labiausiai visus aplinkos ir klimato kaitą skatinančius procesus lemia didėjantis žmonių skaičius ir jų vykdoma veikla. Vadinasi, visų aplinkos ir klimato kaitą skatinančių problemų būtų galima išvengti sumažinus žmonių skaičių Žemėje ir pakeitus jų elgesį. Žmonių skaičiaus, žinoma, niekas nemažins, tačiau jų elgesį keisti galima. Deja, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo. Kai kuris mūsų elgesys yra nulemtas socialinių nuostatų, įpročių, kuriuos pakeisti, deja, nėra lengva.    Žmogaus poveikio Žemei matas – ekologinis pėdsakas Pastebimai greitai aplinka ir klimatas ...
  • Kviečia parodos

    2018-06-12Kviečia parodos
    Tradiciškai „Miesto dienų“ renginius pradėjo parodos: kultūros centre lankytojų laukia net keturios. Dailės galerijoje vėl – „Sugrįžtantys paukščiai“, t. y., šiais metais jubiliejų pažyminčių kraštiečių darbų ekspozicija. Jau ne vienerius metus prisimenami ir mus palikę, ir tebedžiuginantys savo buvimu bei darbais klasikai, nepamirštami ir jaunesni kraštiečiai. Kamerinio ansamblio „Cantare“ (vadovė Svetlana Maurutienė) muzika sutikti jubiliatai: Justinas Prakapas (90 metų), Kęstutis Balčiūnas (60 metų), Alius Berdenkovas ir Deimantas Populaigis (abiem po 50). Taip pat eksponuojami Aušros Teresės Tuminaitės-Kučinskienės, mininčios 75-metį, Broniaus Leonavičiaus (85 metai) ir Juozo Olinardo Penčylos (sukaktų 110 metų) kūriniai. Jubiliatai iškilmingai vainikuoti, linkėta kūrybinės sėkmės ir sveikatos. …Varpo dūžiai pakvietė ...
  • Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“

    2018-06-12Marijampolės meno mokykla pastatė L. Vilkončiaus miuziklą „Paukštė“
    Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad tai bendras projektas – Marijampolės meno mokyklos, Dramos teatro ir „Šv. Jurgio meno sezono“. Bet vis dėlto Meno mokykla, reikia pripažinti, daugiausia prisidėjo, kad gegužės 27-ąją įvyktų ši išskirtinė premjera, o kartu tai yra ir antras „Šv. Jurgio meno sezono“ programos koncertas. Dar kartą „Paukštė“ parodyta ir gegužės 29 dieną. Premjera pavyko Vaidino: Saulė Andriuškaitė, Rugilė Milkaitytė, Tadas Sakalauskas ir Rapolas Matulevičius (Vaikai), Ugnė Stankūnaitė (Šviesa), Paulina Statkevičiūtė (Naktis), Dominykas Butkus, Rokas Liaukus (Laikas), Lukrecija Kalinauskaitė (Malonumai), Saulė Dobrovolskė (Ligos). Muzikantai – Povilas Stonkus ir Kasparas Šerpytis. Šokėjų grupę sudarė Meno mokyklos Choreografijos skyriaus 7 klasės ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.