Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Darbai – spalvingi, kaip dienos (Mažas žmogus – dideli darbai)

Netoli nuo savo gimtojo Kalnynų kaimo nuvingiavo Augonitos Baliūnienės kelias. Čia pat Gudeliuose baigė mokyklą, o Kaune įgyta „mokslinio agronomo specialybė visam gyvenimui su kaimu surišo“ ir gimtinės laukų, miškų raštai, spalvos kūryboje nugulė.

Savais darbais ir Kalėdos, ir Velykos nuspalvintos
„Išbandžiau daug rankdarbių rūšių, bet kvilingo meninės galimybės mane tiesiog sužavėjo“, – sako Augonita Baliūnienė.– Tas atėjimas į meno pasaulį galbūt genų nulemtas. Mezgė močiutė ir aš užsikrėčiau. Labai pavydėdavau tiems, kurie moka kažką sukurti. Pamačius kokį naują mezginio raštą ir man reikėdavo pabandyti atkartoti ir dar savitumo pridėti“, – kalba namuose Šventragyje aplankyta A. Baliūnienė.
Ir pradėjo iš spintų traukti nertas baltas „stapkas“ – pagalvių užvalkalų intarpus ir spalvotais siūlais išsiuvinėtus užvalkaliukus. Jomis nespėjus atsigrožėti pažėrė spalvingus Kalėdų eglutės žaisliukus, velykinius margučius, traukė paveikslus, sukurtus iš popieriaus rutuliukų.
Iš parodos „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“.– Išbandžiau daug rankdarbių rūšių, bet kvilingo meninės galimybės mane tiesiog sužavėjo, – apie susikaupimo, ramybės, kruopštumo reikalaujantį pomėgį sako Augonita. Pirmiausia pabandžiau padaryti kalėdinius žaisliukus, paskui pradėjau marginti kiaušinius. Pradžioje pusės centimetro pločio juosteles karpiau žirklėmis, vyniojau pačios pasidarytu įrankiu, ant šukų dantų sukau ažūrą. Paskui įsigijau dokumentų pjaustymo mašiną, kuri visus lapus lygiomis juostelėmis susmulkina. Svarbu tik tinkamą popierių nusipirkti – kad ne tik iš abiejų pusių būtų spalvotas, bet ir sukarpius spalva matytųsi. Vėliau ir susukimui įrankį nusipirkau, kitą, dar patogesnį, toks žmogus padarė. Taip ir dariau visokių formų lapelius ir lipdžiau vieną prie kito, – pasakoja A. Baliūnienė.  Rudenį, kai obuolius nuskina ir visus kitus lauko darbus pabaigia, karvutę į tvartą parsiveda, Augonita palinksta prie rankdarbių. Įsijautusi per žiemą, ji prigamino šimtus margučių dovanoms, o šiemet prie namų augantį šeivamedį Velykoms papuošė penkiais šimtais kiaušinių – dviem eilėmis, kad būtų stipresni, nudažytų.

Mėgstamiausia paveikslų tema – medžiai
Margučiai – spalvų ir lapelių formų įvairovė.Ažūriniai eglutės žaisliukai.O užvis labiausiai Augonitai patinka kvilingu „piešti“ paveikslus. Turi jų dabar 27. Vieni – namuose, kiti, į parodą „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ sudėti, eksponuojami Gudelių bibliotekoje. Tai jau antroji A. Baliūnienės paroda, pirmoji prieš tai buvo Igliaukoje.
– Kažkaip nedrąsu buvo pirmiausia namuose savo darbus demonstruoti, bet kai žmonės negaili gražių žodžių, pagyrimų, manau, kitą parodą ir Šventragyje surengsiu, – kuklinasi moteris, nors mintys kūrybai dažniausiai būtent savame kaime gimsta. – Kad ir šitas – „Gyvenimas“, tiesiog pas karvę į ganyklą eidama pagalvojau, koks tas gyvenimas margas, kiek jame spalvų – kiekviena diena vis kitokia. Taip ir sudėliojau paveikslą – spalvingą, kaip ir dienos.
Minčių kūrybai Augonita randanti ir internete, o mėgstamiausia paveikslų tema – medžiai: žydintys, šakomis mojuojantys, mėnulį sūpuojantys ar kryžių apkabinę. Tokį paveikslą sukurti užtrunka apie savaitę. „Bet ištisai nesėdžiu – ir namų ruoša, ir išlėkti dar kur su drauge sugalvojame – tai po Lietuvą, tai į Lenkiją. Jau suplanavome kelionę į teatrą. Ką gali žinoti, ar kitąmet pajėgsiu?..“ – svarsto.
Rudens darbams ūkyje baigiantis, Augonita vėl rikiuoja kūrybines mintis. Jau išbandžiusi naujoviškus paveikslus iš nudegintų degtukų „Tikra suvalkietė, nieko neišmetu“, – sako kurdama iš jų „sendyto medžio“ namus. O Kalėdoms sako šeivamedį papuoš saldainiais… Kokiais? Tegul bus intriga…

Marija BURBIENĖ
Redos BRAZYTĖS nuotraukos

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ką liudija senos fotografijos? (Fotomįslė)

    2018-05-22Ką liudija senos fotografijos? (Fotomįslė)
    Savo skaitytojų vėl klausiame: koks įvykis (renginys) užfiksuotas šioje fotografijoje (ji iš vienos šeimos albumo)? Kas, kur, kada vyko? Užfiksuoti įvykiai gali būti iš viso regiono. Atsakymų lauksime savaitę el. paštu kultura@suvalkietis.lt.
  • Pasipuodeliavimas su Nomeda: svarbu nepamiršti šypsenos

    2018-05-22Pasipuodeliavimas su Nomeda: svarbu nepamiršti šypsenos
    Gegužės 26-ąją Marijampolės „Miesto dienų“ šventėje lankysis Lietuvoje garsi ir mylima keramikė Nomeda Marčėnaitė. Sveikatos ir harmonijos oazėje, kuri bus įsikūrusi Poezijos parke, Nomeda surengs marijampolietėms šiltą ir jaukią indų dekoravimo pamokėlę. Ir ne tik tai. Kūrybos valandėlė su pačia nuoširdžiausia moterimi šalyje – savotiškas terapijos seansas, harmonijos, savęs paieškos, smagūs pašnekesiai. Užsiėmimai nemokami. Tai Marijampolės savivaldybės administracijos dovana moterims. Skaitytojams pateikiame trumpą pokalbį su Nomeda apie tai, ko moterys gali tikėtis iš pasimatymo su ja. – Nomeda, kas Jus sieja su Marijampole, kad taip entuziastingai sutikote atvykti į mūsų miesto šventę ir marijampolietėms dovanoti puodeliavimo pamokėles? – Mėgstu jūsų tarmę, ji ...
  • Muziejų naktį atgyja praeities vaizdai…

    2018-05-22Muziejų naktį atgyja praeities vaizdai...
    Jau keletą metų niekas ir Marijampolėje nenustemba pakviečiamas muziejus aplankyti… naktį (ar vakare). Prie kitų Europos šalių 2005 metais prisijungusi Lietuva Tarptautinę muziejų dieną – gegužės 18-ąją – kasmet kviečia į nemokamus renginius. Didieji muziejai vilioja ne tik vertybėmis, kurios tuomet ypatingai pateikiamos, atveriami fondai, bet ir galimybe sutaupyti nemažą sumelę už bilietus… Mažesnieji stengiasi nustebinti ar pradžiuginti naujais darbais, netikėtomis akcijomis. Šiemet gegužės 19-ąją naktinėti marijampoliečius kvietė Kraštotyros ir Tauro apygardos partizanų ir tremties, memorialinis Prezidento Kazio Griniaus, Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejai ir Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas (pernai pirmą kartą prisijungęs prie akcijos ir sulaukęs daug dėmesio). Žadėta ...
  • Pasodinti medį mieste – atsakinga užduotis (Eksperto komentaras)

    2018-05-22Pasodinti medį mieste – atsakinga užduotis (Eksperto komentaras)
    Apie tinkamiausius ir atspariausius miestams medžius pasakoja Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas, biologas dendrologas, želdynų ekspertas Arvydas RUTKAUSKAS. Medžiai pasirenkami pagal galimų neigiamų kriterijų kompleksą Miestuose tinkamų sodinti medžių yra nemažai rūšių. Pasirenkant medžių rūšį reikia žinoti, kokios kenksmingos augimo sąlygos bus labiausiai juntamos, pvz., kokio intensyvumo planuojama oro ir dirvos tarša dulkėmis, išmetamosiomis automobilių dujomis, druska ar kitais pramonės teršalais. Gal bus suslėgtas dirvožemis, šaknų augimo apribojimai. Koks dirvožemio rūgštingumas, ar jis bus sausas, nederlingas, ar kaip tik – per drėgnas ir sunkus? Ar naujiems medžiams netrukdys kitų medžių, ypač vyresnių, brandžių, šaknynas, lajos užtamsinimas? Ar vieta, kurioje sodinsime, nebus labai vėjuota, ...
  • Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime

    2018-05-22Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime
    Miestų gyvenimas neįsivaizduojamas be žalumos – gėlynų, parkų, kurie jį ne tik puošia. Augmenija, kaip ir visa, kas gyva, didelę įtaką daro ir čia gyvenantiems žmonėms. Miestiečiai vis daugiau laisvalaikio praleidžia gamtoje, ypač pavasarį, kai medžiai pabunda, jų energija ypač sustiprėja. Ir natūraliosios medicinos žinovai, ir tradicinės šalininkai, ir bioterapeutai tikina, kad aplink medį susidaręs energinis laukas turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, todėl kiekvienam rekomenduoja turėti savo medį, kuris skleistų gerą energiją, teiktų jėgų. Apie Marijampolės žaliuosius plotus, tvarkomų erdvių estetinį vaizdą ir jų išsaugojimą ateities kartoms papasakojo savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius. Chaotiško sodinimo klaidos nekartojamos – Esame ...
  • Pirmą kartą Marijampolėje – mozaikų miniatiūros

    2018-05-15Pirmą kartą Marijampolėje – mozaikų miniatiūros
    Marijampolės kultūros centre šiuo metu veikia mūsų kraštietės, dabar gyvenančios Vilniuje, baigusios studijas Vilniaus dailės akademijoje, Aistės Kanapickaitės mozaikos miniatiūrų paroda. Šio žanro Marijampolės parodose, ko gero, dar nematėme. Mažo formato mozaikos darbuose – daugiausia žmonių veidai. Mozaika Lietuvoje – gal ir retokas žanras, tačiau pasaulyje turi senas, gilias tradicijas. Šį žanrą pamėgusi menininkė jo mokytis bei tobulintis ne kartą vyko į Italiją ir Vokietiją. Jai pasisekė patekti į geriausias mozaikos meno dirbtuves Europoje. Lietuvoje dar ne itin išpopuliarėjusi mozaika minėtose šalyse tiesiog klesti. Aistei šis menas patinka, nes jungia klasiką ir moderniąją išraišką. Ilgas techninis procesas suteikia galimybę giliau išjausti, pamąstyti. ...
  • Dovanų Kultūros sostinei daugėja…

    2018-05-15Dovanų Kultūros sostinei daugėja...
    Šį kartą – Beatričės Kleizaitės-Vasaris dovana: 417-asis eksponatas jos vardu pavadintai galerijai. Tai iš Marijampolės kilusio garsaus skulptoriaus Vytauto Kašubos „Rūpintojėlis“, jo žmonos Aleksandros padovanotas ir mecenatės rūpesčiu išlietas iš bronzos (buvo sukurtas iš gipso). „Negali tokiais ypatingais metais nedovanoti, – sakė ponia Beatričė, atvykusi į skulptūros pristatymą marijampoliečiams. – Balandis – Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, mėnuo, tegul dabar ją saugo ir šis „Rūpintojėlis“. Jis ilgai keliavo, kol atsidūrė čia: pats Kašuba darbų nepardavinėjo, tik dovanodavo“. Lietuvoje yra apie 300 šio autoriaus kūrinių, visi jie padovanoti. Tai buvo įdomi ir labai turininga popietė. Kaip sakė renginio kuratorė prof. dr. Rasa Žukienė, ...
  • Smetoninė Lietuva Juliaus Miežlaiškio fotografijose

    2018-05-15Smetoninė Lietuva Juliaus Miežlaiškio fotografijose
    Kultūros centro pirmajame aukšte veikia šiandien primiršto mūsų kraštiečio (gimė 1908 m. Marijampolės apskrities Netičkampio kaime vidutinio ūkininko šeimoje), tarpukario fotografo Juliaus Miežlaiškio paroda „Vyčiai“. Projekto sumanytojas ir įgyvendintojas – fotografas, žurnalistas ir leidėjas Valentinas Juraitis. Kaip jis sakė atidarant parodą, tai – kolektyvinis darbas: turimais archyvais bei originalais pasidalijo Juliaus Miežlaiškio sūnus Zenonas, Antanas Martinionis, buvo daugiau padėjusių žmonių bei parėmusių organizacijų, finansavo Lietuvos kultūros taryba. V. Juraitis seniai domisi kraštiečio asmenybe ir darbais. „Julius Miežlaiškis – vienas produktyviausių ir kūrybingiausių tarpukario metraštininkų, fotožurnalistų. Fotografu tapo tarnaudamas nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, buvo aviacijos puskarininkis, pilotas, radiotechnikas, aktyvus „Kario“ žurnalo bendradarbis. Deja, ...
  • Atsakingas požiūris į gamtą būtinas ne tik Žemės dieną

    2018-05-15
    Augant vartojimui, o prie to daug prisideda reklama, buitinių atliekų kiekiai didėja kasmet labai sparčiai. Įvairūs šaltiniai nurodo skirtingai, bet vidutiniškai Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų. Vienas šalies gyventojas kasdien vidutiniškai išmeta po 1 kg atliekų. Bet kuri žmogaus veikla yra susijusi su atliekų susidarymu. Šiukšlės kraunamos sąvartynuose. Netvarkingas sąvartynas skleidžia dulkes, smarvę, jame veisiasi pavojingų ligų platintojai – žiurkės, pelės, musės. Skaidantis organinėms atliekoms, susidaro puvimo dujos. Jos gali užsidegti ir netgi sukelti sprogimus. Degančios šiukšlės teršia orą, kelia gaisrų pavojų. Lietus išplauna iš sąvartynų kenksmingas medžiagas, kurios sunkiasi į dirvožemį ir požeminius vandenis. ...
  • Mokymasis turėtų būti dialogiškas ir tyrinėjantis (Eksperto komentaras)

    2018-05-15Mokymasis turėtų būti dialogiškas ir tyrinėjantis (Eksperto komentaras)
    Mintimis dalijasi Lietuvos edukologijos universiteto Edukacinių tyrimų instituto direktorė, Ugdymo pagrindų katedros profesorė dr. Daiva JAKAVONYTĖ-STAŠKUVIENĖ. Darnaus vystymosi, kuriame vienu iš komponentų yra aplinkosauginis ugdymas, kontekstą nusako Geros mokyklos koncepcija (2015). Šiame dokumente teigiama, jog šiuolaikiniame pasaulyje žmogus atlieka daug vaidmenų, kurie dažnais atvejais yra netgi prieštaringi. Pabrėžiamos asmens savybės, tokios kaip atvirumas, komunikabilumas, lankstumas, adaptyvumas, tačiau ne mažiau svarbus tapatybės, vertybinio stuburo ir asmeninės gyvenimo prasmės susikūrimas. Tad ypač aktualus tampa asmenybės vertybinės orientacijos ugdymas – socialinis, pilietinis, dorinis asmens brandinimas. Visa tai turi įtakos numatant tinkamą šiems laikams ugdymo viziją. Asmenybės vertybinis ugdymo pagrindas yra esminis, mano nuomone, net ...
  • Mokyti saugoti gamtą nuo mažens

    2018-05-15Mokyti saugoti gamtą nuo mažens
    Kad žmogaus veikla daro įtaką aplinkos pokyčiams, o tai veikia gyvąją gamtą ir žmonių sveikatą, turbūt nereikia daug aiškinti, daugelis tai žino ir suvokia. Kitas klausimas, ar elgiasi taip, kad tas neigiamas poveikis aplinkai būtų mažinamas, ar žino, kokiais būdais ir priemonėmis tai daryti? Teisingus vartojimo įpročius geriausia diegti jauname amžiuje, dar mokykloje. Aplinkosaugos temos yra ir ugdymo programose, ir neformalioje veikloje. Aplinkosauginį ugdymą mokyklose vykdo ir pradinių klasių mokytojos, ir klasių auklėtojos, ir kiti pedagogai. Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje su vyresnių klasių mokiniais gamtosaugines temas nagrinėja chemijos ir biologijos mokytoja Laima Žakienė, taip pat biologijos ir technologijų mokytoja Rita ...
  • „Stebuklų yra ir visada bus“

    2018-05-08„Stebuklų yra ir visada bus“
    Taip savo naujos knygos „Fėjų muzika“ pabaigoje su skaitytojais atsisveikina jos autorė Edita Lei, kurios ankstesnes knygas apie stebuklingas (bet ir visai žmogiškas) istorijas, vykstančias Fėjų slėnyje pamėgo ne tik vaikai. Tačiau jei čia nebūtų ypatingų iliustracijų, šios istorijos prarastų dalį žavesio. Mat herojus kuria ir juos knygų puslapiuose „apgyvendina“ pati Edita, pirmiausia pagarsėjusi kaip talentinga lėlių meistrė… Naujoji knyga – apie muziką, bet ne tik. „Vienas iš stebuklų mūsų kasdienybėje man yra žmonės, jų galimybės, talentai ir net požiūris. Ne visi gali būti dailininkai, poetai, muzikantai, kompozitoriai, matematikai, sportininkai ar šokėjai… Pabandyti, kuo norėtų būti gali kiekvienas, bet tik vienetai ...
  • Tarpukario istorijos tarpsnis ir asmenybės nepraranda aktualumo

    2018-05-08Tarpukario istorijos tarpsnis ir asmenybės nepraranda aktualumo
    Marijampolės Draugystės bibliotekoje praėjusią savaitę įvyko daug žmonių pritraukusi diskusija „Lietuvos šimtmečio asmenybės: Antanas Smetona“, skirta Lietuvos šimtmečiui. Diskusijos iniciatoriai bei lektoriai – Seimo narys, teisininkas dr. Stasys Šedbaras ir Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune darbuotoja, istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė. Renginį moderavo rašytoja Loreta Jastramskienė. A. Smetonos asmenybė iki šių dienų nepraranda istorikų bei plačiosios visuomenės susidomėjimo. Istorikė I. Jakubavičienė pastebėjo, kad vien kalbant apie Smetoną galima daug pasakyti apie visą tarpukario Lietuvos istorijos tarpsnį. Be to, tai buvo vienas pirmųjų prezidentų visoje Europoje, nes iki tol valstybių aukščiausiosios galvos buvo arba karaliai, arba ministrai pirmininkai. S. Šedbaras atkreipė dėmesį į Smetonos asmenybės ...
  • Praturtėjo fotografijos istorija (ekspozicijoje – seniausi Kultūros sostinės vaizdai)

    2018-05-08Praturtėjo fotografijos istorija (ekspozicijoje – seniausi Kultūros sostinės vaizdai)
    Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Naujai surastos senosios Marijampolės fotografijos ir kitos XIX a. fotografijos įdomybės“ reikšminga ne eksponatų kiekiu, o jų unikalumu: pirmą kartą Lietuvoje rodomos keturios seniausios mūsų miesto fotografijos, taip pat – Suvalkų gubernijos žmonių nuotraukos. Fotografijos istorikas Dainius Junevičius (jo ir marijampoliečio istoriko Benjamino Mašalaičio bendradarbiavimo dėka ir atsirado ši ekspozicija) pateikė daug įdomios medžiagos apie senąją Lietuvos, Užnemunės bei Marijampolės fotografiją. Prisiminkime: jos gimimo metais laikomi 1839-ieji, kai Prancūzijoje Lui Dageras išrado (sukūrė), kaip stabiliai užfiksuoti vaizdą sidabro plokštelėje. Tai buvo naujos eros pradžia, dagerotipija sparčiai plito, tais pačiais metais pasiekė Lietuvą, po ...
  • Marijampolė – šokantis miestas

    2018-05-08Marijampolė – šokantis miestas
    Marijampolėje balandžio paskutinį savaitgalį vykęs šokių festivalis „Vizija“ suteikė miestelėnams galimybę pamatyti Džastino Byberio (Justin Bieber) ir Dženifer Lopes (Jennifer Lopez) šokėją, mėgautis profesionaliais spektakliais, seminarais ir tris dienas trukusiais šokiais.   Programa – tris dienas Balandžio 27–29 dienomis šių metų Lietuvos kultūros sostinė Marijampolė sulaukė geriausių Lietuvos šokėjų ir pasaulinio garso svečių iš užsienio. Juos sukvietė aštuntą kartą vykusio didžiausio Lietuvoje šokių festivalio „Vizijos“ organizatorės Daina Misiukevičienė ir Eglė Misiukevičiūtė. ,,Šiais metais festivalis truko ne vieną dieną, kaip buvo įprasta, bet tris. Džiaugiamės, kad visi svečiai galėjo stebėti spektaklius ir šokėjų pasirodymus nemokamai“, – sakė „Vizijos“ organizatorės. Visas tris dienas Marijampolės kultūros centre ...