Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Darbai – spalvingi, kaip dienos (Mažas žmogus – dideli darbai)

Netoli nuo savo gimtojo Kalnynų kaimo nuvingiavo Augonitos Baliūnienės kelias. Čia pat Gudeliuose baigė mokyklą, o Kaune įgyta „mokslinio agronomo specialybė visam gyvenimui su kaimu surišo“ ir gimtinės laukų, miškų raštai, spalvos kūryboje nugulė.

Savais darbais ir Kalėdos, ir Velykos nuspalvintos
„Išbandžiau daug rankdarbių rūšių, bet kvilingo meninės galimybės mane tiesiog sužavėjo“, – sako Augonita Baliūnienė.– Tas atėjimas į meno pasaulį galbūt genų nulemtas. Mezgė močiutė ir aš užsikrėčiau. Labai pavydėdavau tiems, kurie moka kažką sukurti. Pamačius kokį naują mezginio raštą ir man reikėdavo pabandyti atkartoti ir dar savitumo pridėti“, – kalba namuose Šventragyje aplankyta A. Baliūnienė.
Ir pradėjo iš spintų traukti nertas baltas „stapkas“ – pagalvių užvalkalų intarpus ir spalvotais siūlais išsiuvinėtus užvalkaliukus. Jomis nespėjus atsigrožėti pažėrė spalvingus Kalėdų eglutės žaisliukus, velykinius margučius, traukė paveikslus, sukurtus iš popieriaus rutuliukų.
Iš parodos „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“.– Išbandžiau daug rankdarbių rūšių, bet kvilingo meninės galimybės mane tiesiog sužavėjo, – apie susikaupimo, ramybės, kruopštumo reikalaujantį pomėgį sako Augonita. Pirmiausia pabandžiau padaryti kalėdinius žaisliukus, paskui pradėjau marginti kiaušinius. Pradžioje pusės centimetro pločio juosteles karpiau žirklėmis, vyniojau pačios pasidarytu įrankiu, ant šukų dantų sukau ažūrą. Paskui įsigijau dokumentų pjaustymo mašiną, kuri visus lapus lygiomis juostelėmis susmulkina. Svarbu tik tinkamą popierių nusipirkti – kad ne tik iš abiejų pusių būtų spalvotas, bet ir sukarpius spalva matytųsi. Vėliau ir susukimui įrankį nusipirkau, kitą, dar patogesnį, toks žmogus padarė. Taip ir dariau visokių formų lapelius ir lipdžiau vieną prie kito, – pasakoja A. Baliūnienė.  Rudenį, kai obuolius nuskina ir visus kitus lauko darbus pabaigia, karvutę į tvartą parsiveda, Augonita palinksta prie rankdarbių. Įsijautusi per žiemą, ji prigamino šimtus margučių dovanoms, o šiemet prie namų augantį šeivamedį Velykoms papuošė penkiais šimtais kiaušinių – dviem eilėmis, kad būtų stipresni, nudažytų.

Mėgstamiausia paveikslų tema – medžiai
Margučiai – spalvų ir lapelių formų įvairovė.Ažūriniai eglutės žaisliukai.O užvis labiausiai Augonitai patinka kvilingu „piešti“ paveikslus. Turi jų dabar 27. Vieni – namuose, kiti, į parodą „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ sudėti, eksponuojami Gudelių bibliotekoje. Tai jau antroji A. Baliūnienės paroda, pirmoji prieš tai buvo Igliaukoje.
– Kažkaip nedrąsu buvo pirmiausia namuose savo darbus demonstruoti, bet kai žmonės negaili gražių žodžių, pagyrimų, manau, kitą parodą ir Šventragyje surengsiu, – kuklinasi moteris, nors mintys kūrybai dažniausiai būtent savame kaime gimsta. – Kad ir šitas – „Gyvenimas“, tiesiog pas karvę į ganyklą eidama pagalvojau, koks tas gyvenimas margas, kiek jame spalvų – kiekviena diena vis kitokia. Taip ir sudėliojau paveikslą – spalvingą, kaip ir dienos.
Minčių kūrybai Augonita randanti ir internete, o mėgstamiausia paveikslų tema – medžiai: žydintys, šakomis mojuojantys, mėnulį sūpuojantys ar kryžių apkabinę. Tokį paveikslą sukurti užtrunka apie savaitę. „Bet ištisai nesėdžiu – ir namų ruoša, ir išlėkti dar kur su drauge sugalvojame – tai po Lietuvą, tai į Lenkiją. Jau suplanavome kelionę į teatrą. Ką gali žinoti, ar kitąmet pajėgsiu?..“ – svarsto.
Rudens darbams ūkyje baigiantis, Augonita vėl rikiuoja kūrybines mintis. Jau išbandžiusi naujoviškus paveikslus iš nudegintų degtukų „Tikra suvalkietė, nieko neišmetu“, – sako kurdama iš jų „sendyto medžio“ namus. O Kalėdoms sako šeivamedį papuoš saldainiais… Kokiais? Tegul bus intriga…

Marija BURBIENĖ
Redos BRAZYTĖS nuotraukos

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai

    2018-02-27
    Kviečiame lankytis, dalyvauti Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai Kovo 1 d. – grafiko Broniaus Leonavičiaus jubiliejinė kūrybos paroda (M. B. Stankūnienės menų galerija). Kovo 3 d. – koncertas, skirtas Tarptautinei moters dienai „Himnas moteriai“ (kultūros centras). Kovo 9 d. – respublikinis moksleivių dailės, istorijos, lietuvių kalbos ir muzikos projektas „Rankšluosty įausiu Lietuvą tėvynę…“ („Šaltinio“ pagrindinė mokykla). Kovą-balandį veiks Čikagos lietuvių Albino Enskaus, Algimanto Kezio, Vaclovo Gutausko fotografijų paroda (Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija). Kovą-balandį vyks projektas „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ (ant savivaldybės piliakalnių). Kovą-birželį vyks lėlių teatro „Trivainėlis“ keliaujantis edukacinis spektaklis „Knygos pasakoja 100-mečio istoriją“ (švietimo, kultūros įstaigos, Vytauto parkas, P. Kriaučiūno viešoji biblioteka). Kovo 11 d. – ...
  • Eksperto komentaras

    2018-02-27Eksperto komentaras
    Istorikas Jonas GUSTAITIS, ne viename renginyje vasarį buvęs kaip dalyvis, o kituose pats kalbėjęs apie Lietuvą, Vasario 16-ąją ir apie tai, kaip šiandien vertiname turimą laisvę ir savo valstybę, teigia, kad turime žvelgti plačiau. Akcentuojamas šimtmetis, tačiau ar pagalvojame, koks šimtmetis? Ir ar ne per intensyviai ir garsiai skanduojame, kad mylime Lietuvą? O kaip su darbais? Taigi – istoriko mintys. – Pastaruoju metu atrodo, kad minėdami neeilinę Vasario 16-ąją ne tik labai garsiai apie tai kalbame, bet ir labai skubame viską daryti, kuo greičiau užbaigti… O ar susimąstėme, kokį šimtmetį minime? Šimtą metų nuo tos dienos, kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. ...
  • Vasaris: mėnesio renginių apžvalga

    2018-02-27Vasaris: mėnesio renginių apžvalga
    Kadangi sausis buvo tarsi įžanga į 2018-ųjų Kultūros sostinės programą (vartai į ją atverti sausio 20 dieną), tai ir pagrindinė veikla, renginiai – ruošimasis ne tik šiam įvykiui, bet ir tolesniam visų metų vyksmui. Beje, būtent sausiui baigiantis Kraštotyros muziejuje įvykęs solidus ir informatyvus renginys, skirtas Nepriklausomybės kūrėjams broliams Vailokaičiams, buvo tarsi įžanga į vasarį, nes aprėpta gana plati istorinė panorama, leidusi geriau suprasti, kaip atsirado galimybė žengti svarbiausius Lietuvos valstybės atkūrimo žingsnius. Jau vasariui baigiantis kita paroda (Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje „Didžiojo tikslo link: lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“) ir papildė, ir dar labiau išryškino tai, kas ...
  • Medijų turinio analizės būdai ir taikymo aplinkybės

    2018-02-27Medijų turinio analizės būdai ir taikymo aplinkybės
    Praėjusio šeštadienio (vasario 17 d.) „Suvalkiečio“ numeryje rašėme apie medijų ir informacinio raštingumo sampratą. Išsiaiškinome, kad informacija, kuri mus pasiekia, neturėtume besąlygiškai pasitikėti. Viską, ką perskaitėme, išgirdome, pamatėme, turime vertinti kritiškai, tikrinti, analizuoti, apie tai diskutuoti, keistis nuomonėmis, įžvalgomis su draugais ir kaimynais. Šį kartą aiškinsimės, kokius veiksmus reikia atlikti norint analizuoti arba dekonstruoti žiniasklaidos turinį.   Suprasti visumą  ir atskirus elementus Visos žiniasklaidos rūšys remiasi ženklų, prasmių užkodavimu ir dekodavimu (iškodavimu). Turinio autorių užduotis yra užkoduoti prasmes, turinio vartotojų, skaitytojų – jas dekoduoti. Kitaip tariant, skaitytojui tenka užduotis iššifruoti medijose naudojamus ženklus, nag-rinėti jų elementus, kad suprastų, kaip, kodėl ir kokiu tikslu ...
  • Medijų ir informacinis raštingumas – kas tai yra ir kodėl mums tai turi rūpėti?

    2018-02-20Medijų ir informacinis raštingumas –  kas tai yra ir kodėl mums tai turi rūpėti?
    Šiandien gyvename įvairių informacijos srautų apsupty. Rytą pradedame klausydami radijo, netrukus į rankas imame laikraštį, telefoną, kurio pagalba naršome socialiniuose tinkluose, vėliau sėdamės prie kompiuterio, skaitome internetinius naujienų tinklalapius, o dieną užbaigiame žiūrėdami televizorių. Žinios, informacija, įvairūs duomenys šiandien yra lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui. Tai suteikia mums galimybę dalyvauti visuomenės valdyme, politiniame šalies gyvenime. Visgi viešojoje erdvėje informacija ne visada būna pateikta išsamiai, etiškai ir teisingai, todėl ne visada galime susidaryti teisingą nuomonę apie mums norimus papasakoti dalykus ir procesus. To išvengti padeda medijų ir informacinis raštingumas (MIR). Šiuose puslapiuose bandysime išsiaiškinti kas tai yra, kodėl tai svarbu ir ...
  • Vasario 16-ajai ruošėmės jau nuo rudens…

    2018-02-20
    Mums pasisekė, kad turėjome galimybę švęsti 100-ąjį Nepriklausomos Lietuvos gimtadienį. Šiam įvykiui Antanavo kultūros klubas „Dvarkiemis“ atsakingai ruošėsi jau nuo rudens. Gavę projekto „Lietuvos Šimtmetį pasitinkant“ finansavimą, Antanavo parke pastatėme skulptūrą pirmiesiems žuvusiems Nepriklausomos Lietuvos savanoriams (1918–1923), pagal tuometį regioninį skirstymą kilusiems iš Antanavo apylinkių. Paminklo viziją padėjo įgyvendinti medžio drožėjas Renatas Gružinskas. Vasario 16-ąją mišias už savanorius aukojo ir paminklą pašventino Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios vicedekanas kunigas Gediminas Bulevičius. Ceremonijai iškilmingumo suteikė KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 202 kuopos savanorių padovanotos 3 salvės: „Už Lietuvą“, „Už savanorius“, „Už Antanavo žmones“. Klubo moterys nupynė gimtadieniui trispalves apyrankes, kuriomis pasipuošėme pačios ...
  • Šventė Tautkaičiuose

    2018-02-20Šventė Tautkaičiuose
    Išskirtinei dienai – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui – bendrai ruošėsi Marijampolės kultūros centro Tautkaičių skyrius, kaimo bendruomenė ir biblioteka. Atsakingai ir išradingai šventei ruošėsi jaunimas, ieškodamas ypatingų akcentų, išskiriančių šią šventę iš kitų. Sveikindama su švente Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė linkėjo antrą valstybės šimtmetį pradėti siekiant užsibrėžtų tikslų ir neužmirštant praeities pamokų, žmonių, kūrusių ir išsaugojusių Lietuvą. Bendra dovana iš seniūnės rankų – Lietuvos vėliava, o Elenai Čėsnienei, Klemensui Kvainauskui ir Onai Miliauskienei buvo įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariams, kultūros darbuotojams, saviveiklininkams gražių darbų ateityje palinkėjo ir Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius, atvykęs kaip kapelos „Rudnia“ dalyvis. Ingos Kidolienės vadovaujamas kolektyvas ...
  • Nuščiuvusioje salėje – „Kraujas ir pelenai“

    2018-02-20Nuščiuvusioje salėje – „Kraujas ir pelenai“
    Marijampolės priemiestyje esančio Baraginės kaimo gyventojus paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio į kultūros namus sukvietė simbolinio tautą budinančio varpo skambėjimas. Minėjimą pradėjusi kultūros renginių organizatorė, Baraginės kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Maziliauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvai ypatinga šventė pasiekė daugelio kaimo gyventojų namus. Mat itin daug žmonių prisijungė prie bendruomenės inicijuotos akcijos ir iš kaime dalintų valstybės vėliavos spalvų lapų išsikirpo ir savo namų langus papuošė geltonais, žaliais ir raudonais ąžuolo lapais. Be to, I. Maziliauskienė pažymėjo, kad šių metų Vasario 16-ąją kaip niekad daug trispalvių suplazdėjo ir prie šio kaimo gyventojų namų. Minėjimo dalyviams sugiedojus „Tautišką giesmę“, Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Ona ...
  • Valstybė prasideda nuo žmogaus

    2018-02-20Valstybė prasideda nuo žmogaus
    Liudvinavo miestelyje iškilmingas valstybės šimtmečio minėjimas prasidėjo šventomis Mišiomis parapijos bažnyčioje. Vidudienį į bendrą varpų gaudesį, švenčiant jubiliejinį valstybės gimtadienį, įsiliejo ir Liudvinavo šv. Liudviko bažnyčios varpas. Ant savanorių kapų senosiose miestelio kapinėse sužibo žvakės. Gyventojai rinkosi į Liudvinavo kultūros centre vykusį šventinį koncertą „Čia mano tėvynė – brangi Lietuva“. Visi atvykusieji gavo po trispalvę vėliavėlę. Šventės režisierė ir vedančioji Vita Gvazdaitienė sveikino bendruomenę, susirinkusią į ypatingą minėjimą, ir kvietė kaip vieninga šeima pasidžiaugti Tėvynės gimtadieniu. Liudvinavo seniūnijos seniūnė Jolanta Maceikienė akcentavo, kad valstybė prasideda nuo žmogaus, nuo jo šeimos, namų, gimtojo miestelio. „Esame ypatingo istorinio įvykio liudininkai, tad išsaugokime prisiminimus ...
  • Šunskuose plazdėjo įspūdingo dydžio Trispalvė

    2018-02-20Šunskuose plazdėjo įspūdingo dydžio Trispalvė
    Vasario 16-ąją Šunskų miestelyje vykęs valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas minėjimas „Brangiausios spalvos trys“ prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Marijos Magdalietės bažnyčioje. Mišias aukojo net keturi kunigai: parapijos klebonas kanauninkas Deimantas Brogys, iš Šunskų kilęs kanauninkas, profesorius, teologijos mokslų daktaras Kęstutis Žemaitis, taip pat Keturvalakių (Vilkaviškio r. sav.) Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas Arvydas Jakušovas ir Bartninkų (Vilkaviškio r. sav.) parapijos klebonas Alvydas Dvareckas. Mišiose giedojo Virginijos Junevičienės vadovaujamas „Suvalkijos“ choras ir solistai. Po Mišių susirinkusieji drauge su gitarą į rankas paėmusiu Šunskų seniūnijos seniūnu Rimantu Lekecku bažnyčioje atliko Lietuvai skirtą dainą, o paskui nešini dovanų gautomis mažomis trispalvėmis sugužėjo į šventorių. ...
  • Pagarba didžiavyriams, varpų dūžiai, šviesos bokštai…

    2018-02-20Pagarba didžiavyriams, varpų dūžiai, šviesos bokštai...
    Per Lietuvą nubangavo Valstybės nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniai renginiai. Visi 2018-ieji – neeiliniai, švenčių ir akcijų, gražių darbų bus iki pat jų pabaigos, o Vasario 16-oji – tarsi margaspalvis fejerverkas, žymintis antro mūsų valstybės šimtmečio pradžią… Dar praėjusiais metais prasidėję įvairiausi renginiai po Naujųjų vis labiau įsibėgėjo: jau būta ir parodų, knygų pristatymų, konferencijų, gražių akcijų kultūros, ugdymo įstaigose. Marijampoliečiams vienas svarbiųjų akcentų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymas sausio mėnesį. Vasario 16-oji ir Marijampolėje bei savivaldybėje, ir Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybių centruose, ir kaimuose bei miesteliuose minėta keletą dienų. Vienas ryškiausių renginių vasario 15 dieną vyko Rygiškių Jono gimnazijoje, iš kurios, kaip ...
  • Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)

    2018-02-20Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)
    Nuo šiol Lietuvos šimtmečiui ir Marijampolei – Lietuvos kultūros sostinei – skirtuose puslapiuose spausdinsime įvairias fotografijas, primenančias senus (ir nelabai) laikus: pastatus, užfiksuotus įvykius, žmonių nuotraukas. Tai vienaip ar kitaip bus susiję su viso mūsų regiono kultūra pačia plačiausia prasme. Skaitytojus, žinančius ar atspėjusius, kas pavaizduota nuotraukoje, prašome per savaitę parašyti adresu kultura@suvalkietis.lt. Tai tegul būna žinių patikrinimas – prizų nebus, bet gerai atsakiusiųjų pavardes paskelbsime. Koks pastatas šioje Ričardo PASILIAUSKO nuotraukoje? Kada fotografuota?  
  • Šimtmečio padėka

    2018-02-20
    Į Marijampolę iš Kybartų vykome su viltimi ir kilniu tikslu: paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir iškilių Lietuvos asmenybių brolių Vailokaičių – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataro Jono ir kunigo Juozo – prisiminimų popietėje „Kad praeitis užmarštin neišeitų“. Gavus Kultūros skyriaus pritarimą ir vietą renginiui Kraštotyros muziejuje liko tinkamai pasiruošti žygiui Vailokaičių keliais, kad šių didžiavyrių vardus prisimintų šio krašto vyresni žmonės ir jauni apie juos kalbėtų… …Signataro Jono kelias – nuo Rygiškių Jono gimnazijos iki Peterburgo prekybos ir pramonės instituto aukso medaliu baigtų mokslų… ir vėl sugrįžimas į Marijampolę. „Žagrėje“ gerai supratęs savo mokslo vertę su bendražygiu ...
  • Susiėmus už rankų – iki tūkstantmečio…

    2018-02-20Susiėmus už rankų – iki tūkstantmečio...
    Ar dažnai mintimis sugrįžtate į „Baltijos kelio“ laikus? Kai stovėjome susiėmę už rankų ar petys į petį tūkstantiniame būryje šypsojomės šalia esančiam bei visiems aplink ir labai tikėjome: viskas bus gerai, nes tai, ką darome, yra tikra, nes būdami kartu jaučiame ypatingą jėgą… Ir tada pirmą kartą trimis kalbomis nuskambėjo žodžiai „Jau bunda Baltija… Lietuva, Latvija, Estija…“ Nors nauja, bet atrodanti tokia pažįstama, daina nejučia tapo neoficialiu bendru trijų šalių himnu. Niekas tada neklausė, kas jos autorius – o dabar ar pasakytume? (Taigi: dainą „Bunda jau Baltija“ parašė latvių kompozitorius Borisas Reznikas.) …Beveik prieš tris dešimtmečius patirti įspūdžiai ir prisiminimai daugelio ...
  • Mano Tėvyne

    2018-02-20
    Tėvyne mano, į Tave kreipiuosi, Tarytum motiną, mane auginusią. Tikiu, kad viską dalinai perpus. Ir savo, ir manas tiesas apgynei. Klausyk Tėvyne, kur Tava daina? Kur Tavo žodis, aiškiai parašytas? Juk tiek vargų pakėlei Tu viena. Gal liko Tau uždėtas juodas šydas? Tėvyne mano, Lietuva gimta. Na nusimesk tą rūko šydą nuo akių. Ir man, ir Tau ateis diena lemta: Gal džiaugsimės abi. Bet aš dabar verkiu. Žinau, Tau skauda – vaikai paliko. Jie nusivijo savo laimės paukštį. Bet neliūdėk, priglauski tuos, kurie dar liko. Gal jie pakels Tave į žydrą aukštį. Tėvyne brangi, Lietuva mana. Maironio eilėmis lyg perlais išpuošta. Galbūt nebyra iš dangaus mana, Bet kiekvienam Tavoji žemė švyti. Užteks visiems Tavosios žemės turtų. Nors ir pro debesis, čia saulė  ...