Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Darbai – spalvingi, kaip dienos (Mažas žmogus – dideli darbai)

Netoli nuo savo gimtojo Kalnynų kaimo nuvingiavo Augonitos Baliūnienės kelias. Čia pat Gudeliuose baigė mokyklą, o Kaune įgyta „mokslinio agronomo specialybė visam gyvenimui su kaimu surišo“ ir gimtinės laukų, miškų raštai, spalvos kūryboje nugulė.

Savais darbais ir Kalėdos, ir Velykos nuspalvintos
„Išbandžiau daug rankdarbių rūšių, bet kvilingo meninės galimybės mane tiesiog sužavėjo“, – sako Augonita Baliūnienė.– Tas atėjimas į meno pasaulį galbūt genų nulemtas. Mezgė močiutė ir aš užsikrėčiau. Labai pavydėdavau tiems, kurie moka kažką sukurti. Pamačius kokį naują mezginio raštą ir man reikėdavo pabandyti atkartoti ir dar savitumo pridėti“, – kalba namuose Šventragyje aplankyta A. Baliūnienė.
Ir pradėjo iš spintų traukti nertas baltas „stapkas“ – pagalvių užvalkalų intarpus ir spalvotais siūlais išsiuvinėtus užvalkaliukus. Jomis nespėjus atsigrožėti pažėrė spalvingus Kalėdų eglutės žaisliukus, velykinius margučius, traukė paveikslus, sukurtus iš popieriaus rutuliukų.
Iš parodos „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“.– Išbandžiau daug rankdarbių rūšių, bet kvilingo meninės galimybės mane tiesiog sužavėjo, – apie susikaupimo, ramybės, kruopštumo reikalaujantį pomėgį sako Augonita. Pirmiausia pabandžiau padaryti kalėdinius žaisliukus, paskui pradėjau marginti kiaušinius. Pradžioje pusės centimetro pločio juosteles karpiau žirklėmis, vyniojau pačios pasidarytu įrankiu, ant šukų dantų sukau ažūrą. Paskui įsigijau dokumentų pjaustymo mašiną, kuri visus lapus lygiomis juostelėmis susmulkina. Svarbu tik tinkamą popierių nusipirkti – kad ne tik iš abiejų pusių būtų spalvotas, bet ir sukarpius spalva matytųsi. Vėliau ir susukimui įrankį nusipirkau, kitą, dar patogesnį, toks žmogus padarė. Taip ir dariau visokių formų lapelius ir lipdžiau vieną prie kito, – pasakoja A. Baliūnienė.  Rudenį, kai obuolius nuskina ir visus kitus lauko darbus pabaigia, karvutę į tvartą parsiveda, Augonita palinksta prie rankdarbių. Įsijautusi per žiemą, ji prigamino šimtus margučių dovanoms, o šiemet prie namų augantį šeivamedį Velykoms papuošė penkiais šimtais kiaušinių – dviem eilėmis, kad būtų stipresni, nudažytų.

Mėgstamiausia paveikslų tema – medžiai
Margučiai – spalvų ir lapelių formų įvairovė.Ažūriniai eglutės žaisliukai.O užvis labiausiai Augonitai patinka kvilingu „piešti“ paveikslus. Turi jų dabar 27. Vieni – namuose, kiti, į parodą „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ sudėti, eksponuojami Gudelių bibliotekoje. Tai jau antroji A. Baliūnienės paroda, pirmoji prieš tai buvo Igliaukoje.
– Kažkaip nedrąsu buvo pirmiausia namuose savo darbus demonstruoti, bet kai žmonės negaili gražių žodžių, pagyrimų, manau, kitą parodą ir Šventragyje surengsiu, – kuklinasi moteris, nors mintys kūrybai dažniausiai būtent savame kaime gimsta. – Kad ir šitas – „Gyvenimas“, tiesiog pas karvę į ganyklą eidama pagalvojau, koks tas gyvenimas margas, kiek jame spalvų – kiekviena diena vis kitokia. Taip ir sudėliojau paveikslą – spalvingą, kaip ir dienos.
Minčių kūrybai Augonita randanti ir internete, o mėgstamiausia paveikslų tema – medžiai: žydintys, šakomis mojuojantys, mėnulį sūpuojantys ar kryžių apkabinę. Tokį paveikslą sukurti užtrunka apie savaitę. „Bet ištisai nesėdžiu – ir namų ruoša, ir išlėkti dar kur su drauge sugalvojame – tai po Lietuvą, tai į Lenkiją. Jau suplanavome kelionę į teatrą. Ką gali žinoti, ar kitąmet pajėgsiu?..“ – svarsto.
Rudens darbams ūkyje baigiantis, Augonita vėl rikiuoja kūrybines mintis. Jau išbandžiusi naujoviškus paveikslus iš nudegintų degtukų „Tikra suvalkietė, nieko neišmetu“, – sako kurdama iš jų „sendyto medžio“ namus. O Kalėdoms sako šeivamedį papuoš saldainiais… Kokiais? Tegul bus intriga…

Marija BURBIENĖ
Redos BRAZYTĖS nuotraukos

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai

    2017-12-05Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai
    Kas nulemia, kad žmogus pasirenka būtent tą, o ne kitą profesiją ar specialybę? Koks idealiausias kelias ieškoti tikrojo savo pašaukimo? Kaip neseniai teko skaityti tinklapyje www.mokslas.net paskelbtame viename rašinyje, Lietuvos gyventojų vaikų ir jaunimo apsisprendimui vis dar daugiausia įtakos – net 83 proc. – turi tėvų nuomonė ir pačių vaikų mokymosi rezultatai (84 proc.). Priimant sprendimus daugeliu atvejų, be abejo, atsižvelgiama į vaikų gabumus, polinkius, interesus, ateities planus, taip pat šeimos tradicijas, psichologų, o kartais net ir į astrologų rekomendacijas. Na, o vaikų gabumai ir polinkiai dažniausiai išryškėja jiems tebesėdint mokyklos suole ir dalyvaujant popamokinėje veikloje. Juk nesistebime, kad muzikos mokyklą ...
  • Ugnė Galadauskaitė: „Kad būsiu žurnalistė, žinojau jau vaikystėje“

    2017-12-05
    Iš Marijampolės kilusi jaunoji LRT ikona – laidų vedėja ir žurnalistė Ugnė Galadauskaitė – į tėvų namus jau kuris laikas grįžta kur kas rečiau nei studijų metais. Darbas LRT ir LRT Kultūros kanalų eteryje, laidų ir reportažų filmavimas, renginių vedimas netgi ir itin veržlaus, ugningo temperamento žmogui, kokia, mūsų akimis, ir yra Ugnė, diktuoja naujus įpročius. Beje, „Suvalkietis“, U. Galadauskaitės teigimu, tebėra mylimiausias regiono laikraštis. Būtent „Suvalkiečio“ redakcijoje studijuodama žurnalistiką Vilniaus universitete ji po pirmo kurso atliko praktiką, kada ir įsitikinome, kad Ugnės tėvai nė kiek neprašovė išrinkę jai tokį vardą. Būsimoji žurnalistė nestokojo idėjų, o su visomis redakcijos užduotimis ...
  • Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams

    2017-11-07Opšrūtuose – ginkluotas atkirtis kolonistams
    Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu likviduotas atsparos punktas Opšrūtuose, Vilkaviškio r., sustabdė masinį rusų kolonistų apgyvendinimą Lietuvoje. Po karo Rusijoje buvo daug sugriautų miestų, sunaikintų kaimų, minios alkanų žmonių, ieškančių vietos, kur galima būtų prasimaitinti. Ypatingo dėmesio susilaukė Baltijos šalys, nes čia dar nebuvo kolūkių, o pas ūkininkus visada buvo duonos. Okupacinė valdžia palaikė rusakalbius atvykėlius, jais buvo labiau pasitikima, negu vietiniais gyventojais, remiančiais laisvės kovotojus. Kolonistai turėjo visokių lengvatų, jiems nereikėjo atlikti prievolių, kurias privalėjo atlikti vietos gyventojai. Atvykėliai iš valdžios gaudavo ir negrąžinamas pinigines paskolas, ir gyvulių, ir miško. Ne viename Suvalkijos valsčiuje atsirado tokių „naujakurių“, kurie buvo ...
  • Atmintis gyva

    2017-11-07Atmintis gyva
    Tauro apygardos partizanų ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai – vienas ryškiausių pokario istorijoje. Tie įvykiai neužmiršti lig šiol. Apie tai byloja atkurtos nepriklausomybės metais partizanų žūties vietose pastatyti paminklai, partizanų tėviškes žymintys kryžiai. O visa medžiaga partizanų kovoms Suvalkijoje ir šio krašto žmonių tremtims atminti eksponuojama Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje.   Muziejuje – ne tik Tauro apygardos istorija Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus – vienas informatyviausų šios rūšies muziejų šalyje. Vietos politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva 1992 m. įsteigtas Marijampolės kraštotyros muziejaus filialas nuo 1999 m. įsikūrė erdviose patalpose Vytauto g. 29. Pirmąja jo vedėja tapo didžiausia tokio muziejaus įkūrimo iniciatorė, ...
  • Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado

    2017-11-07Antanas Baltūsis-Žvejys: nuo atsargos karininko iki Tauro apygardos partizanų vado
    Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Rytų frontas priartėjo prie Lietuvos. Iki 1944 m. pabaigos sovietai vėl užėmė ir okupavo Lietuvą. Prasidėjo represijos prieš šalies gyventojus, prievartinis šaukimas į sovietų karo tarnybą. Norėdami to išvengti gyventojai pasitraukė į miškus, organizavo būrius ir pradėjo kovą su okupantais ir vietiniais jų rėmėjais.   Tauro partizanų apygarda – viena pirmųjų Lietuvoje 1944–1953 m. šalis buvo padalinta į 3 partizaniškas sritis (Pietų Lietuvos arba Nemuno, Vakarų Lietuvos arba Jūros, Rytų Lietuvos arba Kalnų, Karaliaus Mindaugo) ir 10 apygardų. Visa Lietuvos teritorija, išskyrus pajūrį, buvo suskirstyta į partizaniškas apygardas, kurias sudarė rinktinės. Viena pirmųjų 1945 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvoje Marijampolės ...
  • Amžius mokslui ne kliūtis: suaugusiųjų švietimas padeda atsitiesti ir atrasti save

    2017-11-07Amžius mokslui ne kliūtis: suaugusiųjų švietimas padeda atsitiesti ir atrasti save
    Lietuvoje populiarėja suaugusiųjų švietimas. Vis daugiau žmonių supranta, kad užvėrus mokyklos ar universiteto duris, mokymasis nesustoja. Norintieji tobulinti profesines žinias ar paįvairinti laisvalaikį prasminga veikla renkasi iš gausybės suaugusiems rengiamų programų ir kursų. Suaugusiuosius moko specialiai parengti mokytojai – andragogai.   Tobulėjimas – vidinis variklis Marijampolietė Roma Koncevičienė švietimo srityje dirba daugiau nei dvidešimt metų ir pasirinko ji ne įprastą darbą su vaikais, o kiek kitokią kryptį. Ji – andragogė, arba suaugusiųjų mokytoja, ir šiandien šios profesijos sako nekeistų į nieką. „Man patinka griauti sienas, paprastai egzistuojančias tarp mokytojo ir mokinio. Pedagogai turi būti panašūs į besimokančiuosius“, – priduria ji, ne vienerius metus dirbanti ...
  • Kuo gyvena Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras?

    2017-10-10
    „Gera matyti besišypsančius veidus, girdėti linksmus balsus, atsakinėti į keliamus klausimus, palydėti jauną žmogų – padėti jam žengiant gyvenimo keliu grįsti pamatus krikščioniškomis vertybėmis. Tuo gyvena ir kvėpuoja Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras“, – sako centro referentė Rūta Jurkšaitė. Pasak Rūtos, sutikdami jaunuolius iš visos Vilkaviškio vyskupijos – nuo Šakių iki Lazdijų, nuo Vilkaviškio iki Aleksoto, Alytaus ir Prienų – jie įsitikino, kaip labai jaunimui reikia tikro pavyzdžio, nesumeluoto nuoširdumo, paprastumo, išklausymo, supratimo ir liudijimo, kad Kristus yra tas asmuo, kuris visada laukia ir besąlygiškai priima. Jaunimo centro komanda rūpinasi, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos susitikimui vieniems su kitais ir su Kristumi. Jaunimo ...
  • „Apskritas stalas“ jungia daugiau kaip 20 jaunimo organizacijų

    2017-10-10„Apskritas stalas“ jungia daugiau kaip 20 jaunimo organizacijų
    Marijampolės jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“ (MJOTAS) – tai skėtinė organizacija, vienijanti daugiau kaip 20 jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, kurios tikslas – vienyti Marijampolės regione veikiančias organizacijas, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams visuomenėje, valdžios institucijose ir tenkinti kitus viešuosius interesus. Pasak šios organizacijos vadovės Aistės Mikulionytės, MJOT savo struktūra skiriasi tuo, jog šios organizacijos nariai – tai kitos organizacijos, turinčios juridinį statusą. Pagrindinis valdymo organas – visuotinis susirinkimas, kurio metu organizacijų narių vadovai renka naujuosius MJOT valdymo organus, tvirtina finansines bei veiklos ataskaitas, teikia siūlymus Savivaldybės administracijai, aptaria kitus jaunimo politikos klausimus. Kaip ir visos organizacijos, taip ir MJOT ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“

    2017-10-10Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“
    Marijampolės savivaldybės Tarybos nario Andriaus Vyšniausko marijampoliečiams pristatinėti nereikia. Miestelėnams jis puikiai žinomas ne tik dėl to, kad dalyvavo Seimo ir savivaldos rinkimuose, bet ir dėl aštrių pasisakymų viešoje erdvėje, „švogerizmo“ kritikos, drąsos, savos nuomonės gynimo. Politika susidomėjo anksti Andrius pasakoja, kad dar besimokydamas 6-ojoje vidurinėje (dabar Sūduvos gimnazija) pradėjo domėtis politika. Tėvų namuose nė vienas vakaras neprabėgdavo be prie vakarienės stalo įjungtų žinių, o kartu ir gyvo politinių aktualijų aptarimo. Mokykloje jam labiausiai sekėsi istorija. Andrius dėkingas šauniems mokytojams Vaidai ir Sauliui Pituškams, kurie savo mokinius pratino domėtis politika ir skatino sveiką diskusiją apie politines idėjas ir kasdienybės įvykius. Tai buvo ...
  • Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena

    2017-10-10Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena
    Kitų metų pradžioje trisdešimtmetį švęsiantį Marijampolės savivaldybės vicemerą Povilą Isodą galima vadinti vienu jauniausių vicemerų šalyje. Politikoje Povilo naujoku nepavadinsi. Šiuo keliu jis ėjo pamažu, bet užtikrintai. Šiandien skaitytojams Povilas pasakoja apie savojo kelio paieškas.   Veikla studentų atstovybėje Pasak vicemero, vaikystėje jis nebuvo aktyvus moksleivis, kaip ir daugelis to laiko mokinių, mėgo sportą, gana gerai mokėsi, bet iš anksto tikrai nebuvo numatęs „kuo bus užaugęs“. Povilas pasirinko verslo vadybos studijas Marijampolės kolegijoje, nes jam atrodė, kad vadyba – platus mokslas, leisiantis ateityje rinktis platų spekt­rą darbo variantų. Studijos buvo tik­rai įdomios, bet daugiausia patirties jis įgijo dirbdamas Marijampolės kolegijos studentų atstovybėje, kuriai ...
  • Alva Zita Rinkevičiūtė-Sidaravičienė (Bedalė, Vosilka)

    2017-10-10Alva Zita Rinkevičiūtė-Sidaravičienė (Bedalė, Vosilka)
    Gimė 1931 metais Panevėžyje. Gyvenimo vėtros Rinkevičių šeimą 1937 m. atbloškė į Suvalkiją. Alva nuo 1945 m. Marijampolėje pradėjo lankyti Marijampolės 1-ąją gimnaziją, kaip tuo metu vadinosi Rygiškių Jono gimnazija. Netruko įsitraukti į laisvės kovas, nes tai jau darė bendraklasiai, kaimynai. Pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs: numestas laiškelis, pašnibždomis persakytas nurodymas… 1949 m. ją suėmė saugumas, tada ji jau buvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės ryšininkė. Kalėjo iki 1965 m. A. Sidaravičienė – rezistencinės kovos dalyvė ir politinė kalinė, išleido knygą, kurioje sudėjo savo atsiminimus apie šeimą, apie artimuosius, kurių daugelis patyrė sovietų valdžios represijas, tremtis, slapstymąsi, nuolatinį persekiojimą. „Beveik visa Lietuva kilo ...
  • Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę

    2017-10-10Jie paaukojo jaunystę, laisvę ir gyvybę
    Ketvirtadienį prie Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas memorialas žuvusiems gimnazistams, kovotojams su sovietine okupacija, už Lietuvos laisvę. Šis paminklas inicijuotas senosios Marijampolės gimnazijos auklėtinės, buvusios partizanų ryšininkės Alvos Sidaravičienės-Bedalės, o pastatytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro lėšomis. Kaip sakė šio centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė, be vietinių žmonių iniciatyvos ir pagalbos centras nieko nebūtų galėjęs padaryti. Su gimnazijos ir miesto bendruomene atidengimo iškilmėse dalyvavo gausus būrys svečių. Tarp jų buvo Seimo narys Juozas Olekas, Marijampolės merė Irena Lunskienė, Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė ...
  • Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje

    2017-10-10Sovietų valdžios priešai – ir Rygiškių Jono gimnazijoje
    Okupavus Lietuvą, rezistencinė kova truko apie 10 metų: 1945–1955 m. Tie, kas nenorėjo paklusti sovietų valdžiai, nenorėjo tarnauti sovietinėje kariuomenėje, lankstytis okupantams, išėjo į miškus, tapo „miškiniais.“ Dalis jaunimo buvo jų ryšininkai, padėjėjai. Visi jie buvo laikomi sovietų valdžios priešais, persekiojami, gaudomi, žudomi ir kankinami. Net už Stalino vardo paniekinimą, ištarimą nepagarbiai jau galėjo būti žmogus sušaudytas ar ištremtas.   Gimnazistai nebuvo abejingi 1945 m. susikūrė Vytenio laisvės kovotojų būrys, bet jo nariai dar nebuvo tikrieji partizanai, tik kandidatai. Tauro partizanų apygardos vadovybė duodavo jiems užduotis: sekti partorgus, susprogdinti geležinkelį, kad nevežtų žmonių Sibiran, platinti atsišaukimus, slaptą literatūrą. Daug tarp jų buvo Rygiškių ...
  • Idėjų pakankamai, žmonių joms įgyvendinti – menkai

    2017-09-12Idėjų pakankamai, žmonių joms įgyvendinti – menkai
    Bagotosios kaimo jaunimo klubas „Bigeris“ veikia jau 14 metų. Įsikūręs kaip jaunimo galimybių klubas, vėliau ėmė įgyvendinti įvairius ES projektus, turinčius pagerinti jaunimo ir kitų amžiaus grupių vietinių žmonių gyvenimą. Minčių ir idėjų, kaip prisidėti prie Bagotosios gerovės, „Bigeris“ turėjo ir daugiau, tačiau organizacija susidūrė su ta pačia kaip ir ankstesnės organizacijos problema – motyvuotų žmonių trūkumu.   Jaunimą subūrė vyresnieji Bagotosios kaimo jaunimo organizacija „Bigeris“ buvo įkurta 2003 metų rudenį. Organizacijos vadovo Audriaus Raškausko pasakojimu, iniciatyvinę grupę, sumaniusią įkurti jaunimą vienijančią organizaciją, sudarė vyresnioji karta. – Norėjome jaunimui suteikti galimybę realizuoti save, rasti užsiėmimą, susitikti, bendrauti, kurti. Kadangi pats jaunimas iniciatyvos susiburti nerodė, ...
  • Jaunimo organizacijų gyvavimo galimybė – palaikymas ir skatinimas

    2017-09-12Jaunimo organizacijų gyvavimo galimybė – palaikymas ir skatinimas
    Kazlų Rūdoje veikusi asociacija „Jaunoji Sūduva“, vienijusi apie 50 jaunų, aktyvių ir veiklių žmonių, savo miestui yra nemažai nuveikusi. Asociacijos įkūrėjas Mantas Varaška sako, kad ji rūpinosi ir sprendė įvairius klausimus: pradedant jaunimo užimtumu, baigiant išankstiniu karjeros planavimu. Deja, bėgant metams jaunimo susidomėjimas „Jaunąja Sūduva“ blėso, prie veiklos prisidėti sutikdavo vis mažiau žmonių. Asociacija buvo priversta sustabdyti veiklą, tačiau anot M. Varaškos, taško „Jaunosios Sūduvos“ istorijoje dar niekas nededa. Jei tik atsirastų norinčių veikti drauge, M. Varaška tiki, kad asociacijos veiklą būtų galima atgaivinti.   Pritrūko palaikymo ir motyvacijos 2007 metais 15 maždaug 25–28 metų amžiaus Kazlų Rūdos gyventojų, nusprendę įkurti „Jaunąją Sūduvą“, ...