Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Veidų sendinimo programėlė sukėlė pavojų asmenų ir nacionaliniam saugumui

Mobilieji telefonai šiandien nėra tik priemonė, padedanti susisiekti su pageidaujamu asmeniu. Šiuolaikiniai telefonai yra kompiuteriai, kupini įvairios informacijos. Puiku, jei ją valdo įrenginio savininkas, tačiau jei ji patenka į piktadarių rankas – gero nelauk. O tokių atvejų pasitaiko. Ir ne visai retai. Apmaudu, bet piktavaliams duomenis dažnai atiduodame laisva valia. Tiesa, nebūtinai to norėdami – aplaidžiai diegdamiesi mobiliąsias programėles. Kad ir kaip norėtųsi, ne visų jas kūrusių asmenų ir kompanijų tikslai yra kilnūs. Dažnai siūlomos programėlių funkcijos tėra tik gera priedanga išvilioti vartotojų duomenis, esančius jų telefonuose.

Plito tarsi virusas
Interneto paieškos sistemoje „Google“ gausu „FaceApp“ programėle apdirbtų nuotraukų pavyzdžių. Štai kaip gilioje senatvėje atrodytų Amerikos prezidentas Donaldas Trampas.Puikus pavyzdys – neseniai ažiotažą visame pasaulyje sukėlusi „FaceApp“ programėlė. Sukurta ji buvo dar 2017 metais ir iki šios vasaros buvo pritraukusi apie 80 mln. vartotojų. Jų skaičius šiemet rekordiškai išaugo, kai interneto garsenybės ir galybė kitų vartotojų paskelbė „FaceApp“ iššūkį. Socialiniuose tinklalapiuose ėmę dalintis nuotraukomis, apdirbtomis minėta programėle, kuriose jie atrodo gerokai pasenę arba atjaunėję, žmonės ragino ir kitus vartotojus parsisiųsti programėlę bei dalintis ja apdorotu savo atvaizdu. Taip programėlės naudotojų skaičius išsiplėtė iki dešimčių milijonų. Turbūt jis ir toliau būtų augęs, jei vienas programuotojas nebūtų pasidalinęs perspėjančia žinute apie aplikaciją. Savo socialinio tinklalapio paskyroje amerikietis Džošua Nozi parašęs, kad „FaceApp“ be jokio akivaizdaus vartotojo leidimo gali iš telefono atsisiųsti visas vartotojo nuotraukas – ne tik tą, kurią vartotojas nori sendinti, sukėlė visuotinį susirūpinimą.

Keliai veda į Rusiją
Po šios žinios programėlę ėmė analizuoti įvairūs internetinio saugumo ekspertai. Jie pastebėjo, kad nuotraukos, kurias programėlė galėtų apdoroti vartotojų įrenginiuose, yra siunčiamos į nutolusius serverius. Iš pradžių manyta, kad jie yra įkurdinti Rusijoje, nes programėlę sukūrusi bendrovė registruota Sankt Peterburge. Daugelio nuostabai išsiaiškinta, kad minėti serveriai yra visai ne Rusijoje, o JAV – „Amazon“ priklausančiuose duomenų centruose. Būtent todėl, kad vartotojų nuotraukos apdorojimui yra siunčiamos į nutolusius serverius, interneto saugumo specialistams kilo susirūpinimas vartotojų privatumu jiems naudojant „FaceApp“ programėlę.
Tokia programėlės veikimo schema klausimų sukėlė ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Jis, siekdamas užtikrinti saugios mobiliesiems įrenginiams skirtos programinės įrangos naudojimą šalies viduje, atliko taikomosios mobiliosios programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimą. NKSC paaiškina, kad mobilioji programėlė „FaceApp“ yra Rusijos programinės įrangos gamintojo „OOO Wireless Lab“ nuotraukų transformavimo programėlė, specializuotais filtrais leidžianti grafiškai modifikuoti nuotraukose esančių veidų savybes – juos pasendinti, atjauninti, pridėti šypseną ar pakeisti lytį charakterizuojančius veido bruožus.

Įtarimą kelia veikimo schema
Norėdami išvysti pasendintus atvaizdus šimtai milijonų vartotojų visame pasaulyje į savo išmaniuosius parsisiuntė Rusijoje registruotą „FaceApp“ programėlę.Iš pirmo žvilgsnio programėlė atrodo linksma ir paprasta – neįtartum, kad vartotojui ji gali kaip nors pakenkti. Tačiau NKSC praneša nustatęs, kad „FaceApp“, kuri, kaip oficialiai skelbiama, yra nuotraukoms apdoroti skirta programa, iš tiesų mobiliuose įrenginiuose atlieka tik dalines aktualiųjų duomenų (nuotraukų) modifikacijos procedūras (glaudinimas ir dalinis apdorojimas), o paskui šią iš dalies apdorotą informaciją siunčia į nutolusį serverį galutiniam apdorojimui. Kaip ir užsienio interneto specialistai, NKSC taip pat nustatė, kad dauguma „FaceApp“ serverių yra registruoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir, kaip jau žinoma, iš serverio duomenys atsiunčiami bei sukomponuojami mobiliajame įrenginyje, kurie vėliau atvaizduojami vartotojui. Tyrimo metu pastebėta, kad „Android“ platformoje veikiančios programėlės atveju į serverį vidutiniškai išsiunčiama 560 kB duomenų, gaunama 360 kB duomenų; iOS platformoje veikiančios programėlės atveju vidutiniškai išsiunčiama 1,1 MB duomenų, gaunama –176 kB duomenų. Manoma, kad šie duomenų mainų dydžių skirtumai išryškėja dėl „Android“ ir „iOS“ platformos naudojamų skirtingų duomenų glaudos mechanizmų.
NKSC pažymi, kad didžiausią susirūpinimą kelia programėlės naudojimo taisyklės, kuriomis remiantis vartotojas turi sutikti neatlygintinai suteikti „FaceApp“ prieigą prie aplikacijos aplinkoje pasiekiamų duomenų – leisti „FaceApp“ juos naudoti, dauginti, modifikuoti, pritaikyti, skelbti, versti, kurti išvestinius kūrinius, platinti, viešai naudoti visais žinomais (ar ateityje sukurtais) formatais ir kanalais. NKSC pažymi, kad vertinant tai, jog programėlė sukurta Rusijos programinės įrangos gamintojo, šie reikalavimai sustiprina neproporcingumo įspūdį tarp aplikacijos teikiamų paslaugų profilio ir vartotojo patiriamų asmeninių kaštų.

Galimi pavojai
NKSC atkreipia dėmesį nemodifikuoti savo operacinės sistemos, siekiant išgauti daugiau telefono galimybių – tai panaikintų esamas telefono apsaugas ir padidintų kenkėjiškų programų keliamas rizikas.Visgi informacija apie galbūt netinkamą ir pavojingą programėlės veikimo schemą vartotojų nenaudoti ar nesisiųsti programėlės neįtikina, nes aplikaciją į savo išmaniuosius parsisiunčia vis nauji, o galbūt ir anksčiau ją bandę vartotojai. Rodos, apie programėlę tiek daug kalbama, tiek daug perspėjimų platinama. Gali būti, kad vartotojams nėra aišku, kokį neigiamą poveikį programėlė gali padaryti būtent jiems asmeniškai. Faktas, kad nuotrauka apdorojama ne telefone, o kažkokiame serveryje, juk labai negąsdina. O turėtų, nes specialistai paaiškina, kad nuotraukų apdirbimas nutolusiuose serveriuose leidžia jas kaupti neribotą laiką, o vartotojai įsirašydami programėlę su tuo sutinka. Galima sakyti, kas iš tų nuotraukų – tegul kaupia. Mokslininkai mano kitaip. Anot jų, technologijoms sparčiai populiarėjant, veidas yra viena iš žmogaus atpažinimo priemonių. Pavyzdžiui, jau dabar kai kurie telefonai yra atrakinami atpažįstant savininko veidą. Niekas nežino, kur šį metodą naudosime po 10, 20 metų. Taigi „FaceApp“, turėdama duomenų bazę su bemaž pusės planetos žmonių veidais, turės galimybę prieiti prie galbūt tiems asmenims priklausančių duomenų, juos matyti, naudoti ar pan.

Viskas tik prielaidos
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pataria būti budriems ir parsisiunčiant bet kokias programėles į telefoną atidžiai skaityti jų naudojimo taisykles. Išmanieji – nebe paprasti laidiniai telefonai. Jie tarsi kompiuteriai, kupini informacijos, kurią abejotino saugumo aplikacijos gali naudoti, matyti, keisti.Tiesa, svarbu paminėti, kad tai tėra hipotezė. Niekas nežino, kaip viskas klosis toliau. Galbūt programėlės serverius kas nors sunaikins, o galbūt veido atpažinimo technologija taip sparčiai neišplis ir plačiai naudojama nebus. Juk tuomet kiek­vienas, kuris turi žmogaus nuotrauką, galėtų prieiti ar disponuoti jam priklausančiais duomenimis. Kita vertus, galbūt nereikėtų aptarinėti ir analizuoti vien „FaceApp“ atvejo. Tiesa, ažiotažą programėlė sukėlė, dėmesį į programėlių naudojimo sąlygas atkreipti privertė, bet tai neturėtų tapti panacėja. Juk duomenų bazes su informacija apie žmonių veidus kaupia viešojo saugumo kameros gatvėse, oro uostuose, prekybos centruose. Nejau ir šie duomenys kada nors gali būti panaudoti prieš mus?

Užmigti ant laurų nereikėtų
Vis dėlto atsipalaiduoti nereikėtų. Siekiant užtikrinti mobiliųjų įrenginių naudotojų saugumą, NKSC nuolatos primena atkreipti dėmesį, iš kur siunčiatės programėlę. Centras pirmiausia pataria įsitikinti, kad aplikacija siunčiama iš oficialios programėlių parduotuvės. Patariama vengti programėlių iš trečiųjų šalių, nediegti į savo įrenginius piratinių („nulaužtų“) aplikacijų kopijų – jose dažniausiai būna įskiepytos kenkėjiškos funkcijos. NKSC pataria būti atsargiems su nuorodomis į programėles, kurias gaunate e. paštu ar trumposiomis teksto žinutėmis, – jos gali apgaule priversti jus įdiegti trečiosios šalies ar nežinomų šaltinių programėles.
NKSC taip pat pataria atnaujinti visas savo programėles bei operacinę sistemą. Kai įmanoma, įjungti automatinį programėlių atnaujinimą. Tai padės išvengti rizikų dėl pasenusių, pažeidžiamų aplikacijų versijų. NKSC atkreipia dėmesį nemodifikuoti savo operacinės sistemos, siekiant išgauti daugiau telefono galimybių – tai panaikintų esamas telefono apsaugas ir padidintų kenkėjiškų programų keliamas rizikas. Taip pat tai gali pažeisti įrenginio garantinio aptarnavimo sąlygas. Patariama susipažinti ir su programėlės leidimais – patikrinti, kokius duomenis aplikacija gali pasiekti ir ar ji gali dalytis vartotojo informacija su trečiaisiais asmenimis. NKSC pataria įvertinti, ar savo funkcijai atlikti nurodyti leidimai nėra pertekliniai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...