Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Veidų sendinimo programėlė sukėlė pavojų asmenų ir nacionaliniam saugumui

Mobilieji telefonai šiandien nėra tik priemonė, padedanti susisiekti su pageidaujamu asmeniu. Šiuolaikiniai telefonai yra kompiuteriai, kupini įvairios informacijos. Puiku, jei ją valdo įrenginio savininkas, tačiau jei ji patenka į piktadarių rankas – gero nelauk. O tokių atvejų pasitaiko. Ir ne visai retai. Apmaudu, bet piktavaliams duomenis dažnai atiduodame laisva valia. Tiesa, nebūtinai to norėdami – aplaidžiai diegdamiesi mobiliąsias programėles. Kad ir kaip norėtųsi, ne visų jas kūrusių asmenų ir kompanijų tikslai yra kilnūs. Dažnai siūlomos programėlių funkcijos tėra tik gera priedanga išvilioti vartotojų duomenis, esančius jų telefonuose.

Plito tarsi virusas
Interneto paieškos sistemoje „Google“ gausu „FaceApp“ programėle apdirbtų nuotraukų pavyzdžių. Štai kaip gilioje senatvėje atrodytų Amerikos prezidentas Donaldas Trampas.Puikus pavyzdys – neseniai ažiotažą visame pasaulyje sukėlusi „FaceApp“ programėlė. Sukurta ji buvo dar 2017 metais ir iki šios vasaros buvo pritraukusi apie 80 mln. vartotojų. Jų skaičius šiemet rekordiškai išaugo, kai interneto garsenybės ir galybė kitų vartotojų paskelbė „FaceApp“ iššūkį. Socialiniuose tinklalapiuose ėmę dalintis nuotraukomis, apdirbtomis minėta programėle, kuriose jie atrodo gerokai pasenę arba atjaunėję, žmonės ragino ir kitus vartotojus parsisiųsti programėlę bei dalintis ja apdorotu savo atvaizdu. Taip programėlės naudotojų skaičius išsiplėtė iki dešimčių milijonų. Turbūt jis ir toliau būtų augęs, jei vienas programuotojas nebūtų pasidalinęs perspėjančia žinute apie aplikaciją. Savo socialinio tinklalapio paskyroje amerikietis Džošua Nozi parašęs, kad „FaceApp“ be jokio akivaizdaus vartotojo leidimo gali iš telefono atsisiųsti visas vartotojo nuotraukas – ne tik tą, kurią vartotojas nori sendinti, sukėlė visuotinį susirūpinimą.

Keliai veda į Rusiją
Po šios žinios programėlę ėmė analizuoti įvairūs internetinio saugumo ekspertai. Jie pastebėjo, kad nuotraukos, kurias programėlė galėtų apdoroti vartotojų įrenginiuose, yra siunčiamos į nutolusius serverius. Iš pradžių manyta, kad jie yra įkurdinti Rusijoje, nes programėlę sukūrusi bendrovė registruota Sankt Peterburge. Daugelio nuostabai išsiaiškinta, kad minėti serveriai yra visai ne Rusijoje, o JAV – „Amazon“ priklausančiuose duomenų centruose. Būtent todėl, kad vartotojų nuotraukos apdorojimui yra siunčiamos į nutolusius serverius, interneto saugumo specialistams kilo susirūpinimas vartotojų privatumu jiems naudojant „FaceApp“ programėlę.
Tokia programėlės veikimo schema klausimų sukėlė ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Jis, siekdamas užtikrinti saugios mobiliesiems įrenginiams skirtos programinės įrangos naudojimą šalies viduje, atliko taikomosios mobiliosios programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimą. NKSC paaiškina, kad mobilioji programėlė „FaceApp“ yra Rusijos programinės įrangos gamintojo „OOO Wireless Lab“ nuotraukų transformavimo programėlė, specializuotais filtrais leidžianti grafiškai modifikuoti nuotraukose esančių veidų savybes – juos pasendinti, atjauninti, pridėti šypseną ar pakeisti lytį charakterizuojančius veido bruožus.

Įtarimą kelia veikimo schema
Norėdami išvysti pasendintus atvaizdus šimtai milijonų vartotojų visame pasaulyje į savo išmaniuosius parsisiuntė Rusijoje registruotą „FaceApp“ programėlę.Iš pirmo žvilgsnio programėlė atrodo linksma ir paprasta – neįtartum, kad vartotojui ji gali kaip nors pakenkti. Tačiau NKSC praneša nustatęs, kad „FaceApp“, kuri, kaip oficialiai skelbiama, yra nuotraukoms apdoroti skirta programa, iš tiesų mobiliuose įrenginiuose atlieka tik dalines aktualiųjų duomenų (nuotraukų) modifikacijos procedūras (glaudinimas ir dalinis apdorojimas), o paskui šią iš dalies apdorotą informaciją siunčia į nutolusį serverį galutiniam apdorojimui. Kaip ir užsienio interneto specialistai, NKSC taip pat nustatė, kad dauguma „FaceApp“ serverių yra registruoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir, kaip jau žinoma, iš serverio duomenys atsiunčiami bei sukomponuojami mobiliajame įrenginyje, kurie vėliau atvaizduojami vartotojui. Tyrimo metu pastebėta, kad „Android“ platformoje veikiančios programėlės atveju į serverį vidutiniškai išsiunčiama 560 kB duomenų, gaunama 360 kB duomenų; iOS platformoje veikiančios programėlės atveju vidutiniškai išsiunčiama 1,1 MB duomenų, gaunama –176 kB duomenų. Manoma, kad šie duomenų mainų dydžių skirtumai išryškėja dėl „Android“ ir „iOS“ platformos naudojamų skirtingų duomenų glaudos mechanizmų.
NKSC pažymi, kad didžiausią susirūpinimą kelia programėlės naudojimo taisyklės, kuriomis remiantis vartotojas turi sutikti neatlygintinai suteikti „FaceApp“ prieigą prie aplikacijos aplinkoje pasiekiamų duomenų – leisti „FaceApp“ juos naudoti, dauginti, modifikuoti, pritaikyti, skelbti, versti, kurti išvestinius kūrinius, platinti, viešai naudoti visais žinomais (ar ateityje sukurtais) formatais ir kanalais. NKSC pažymi, kad vertinant tai, jog programėlė sukurta Rusijos programinės įrangos gamintojo, šie reikalavimai sustiprina neproporcingumo įspūdį tarp aplikacijos teikiamų paslaugų profilio ir vartotojo patiriamų asmeninių kaštų.

Galimi pavojai
NKSC atkreipia dėmesį nemodifikuoti savo operacinės sistemos, siekiant išgauti daugiau telefono galimybių – tai panaikintų esamas telefono apsaugas ir padidintų kenkėjiškų programų keliamas rizikas.Visgi informacija apie galbūt netinkamą ir pavojingą programėlės veikimo schemą vartotojų nenaudoti ar nesisiųsti programėlės neįtikina, nes aplikaciją į savo išmaniuosius parsisiunčia vis nauji, o galbūt ir anksčiau ją bandę vartotojai. Rodos, apie programėlę tiek daug kalbama, tiek daug perspėjimų platinama. Gali būti, kad vartotojams nėra aišku, kokį neigiamą poveikį programėlė gali padaryti būtent jiems asmeniškai. Faktas, kad nuotrauka apdorojama ne telefone, o kažkokiame serveryje, juk labai negąsdina. O turėtų, nes specialistai paaiškina, kad nuotraukų apdirbimas nutolusiuose serveriuose leidžia jas kaupti neribotą laiką, o vartotojai įsirašydami programėlę su tuo sutinka. Galima sakyti, kas iš tų nuotraukų – tegul kaupia. Mokslininkai mano kitaip. Anot jų, technologijoms sparčiai populiarėjant, veidas yra viena iš žmogaus atpažinimo priemonių. Pavyzdžiui, jau dabar kai kurie telefonai yra atrakinami atpažįstant savininko veidą. Niekas nežino, kur šį metodą naudosime po 10, 20 metų. Taigi „FaceApp“, turėdama duomenų bazę su bemaž pusės planetos žmonių veidais, turės galimybę prieiti prie galbūt tiems asmenims priklausančių duomenų, juos matyti, naudoti ar pan.

Viskas tik prielaidos
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pataria būti budriems ir parsisiunčiant bet kokias programėles į telefoną atidžiai skaityti jų naudojimo taisykles. Išmanieji – nebe paprasti laidiniai telefonai. Jie tarsi kompiuteriai, kupini informacijos, kurią abejotino saugumo aplikacijos gali naudoti, matyti, keisti.Tiesa, svarbu paminėti, kad tai tėra hipotezė. Niekas nežino, kaip viskas klosis toliau. Galbūt programėlės serverius kas nors sunaikins, o galbūt veido atpažinimo technologija taip sparčiai neišplis ir plačiai naudojama nebus. Juk tuomet kiek­vienas, kuris turi žmogaus nuotrauką, galėtų prieiti ar disponuoti jam priklausančiais duomenimis. Kita vertus, galbūt nereikėtų aptarinėti ir analizuoti vien „FaceApp“ atvejo. Tiesa, ažiotažą programėlė sukėlė, dėmesį į programėlių naudojimo sąlygas atkreipti privertė, bet tai neturėtų tapti panacėja. Juk duomenų bazes su informacija apie žmonių veidus kaupia viešojo saugumo kameros gatvėse, oro uostuose, prekybos centruose. Nejau ir šie duomenys kada nors gali būti panaudoti prieš mus?

Užmigti ant laurų nereikėtų
Vis dėlto atsipalaiduoti nereikėtų. Siekiant užtikrinti mobiliųjų įrenginių naudotojų saugumą, NKSC nuolatos primena atkreipti dėmesį, iš kur siunčiatės programėlę. Centras pirmiausia pataria įsitikinti, kad aplikacija siunčiama iš oficialios programėlių parduotuvės. Patariama vengti programėlių iš trečiųjų šalių, nediegti į savo įrenginius piratinių („nulaužtų“) aplikacijų kopijų – jose dažniausiai būna įskiepytos kenkėjiškos funkcijos. NKSC pataria būti atsargiems su nuorodomis į programėles, kurias gaunate e. paštu ar trumposiomis teksto žinutėmis, – jos gali apgaule priversti jus įdiegti trečiosios šalies ar nežinomų šaltinių programėles.
NKSC taip pat pataria atnaujinti visas savo programėles bei operacinę sistemą. Kai įmanoma, įjungti automatinį programėlių atnaujinimą. Tai padės išvengti rizikų dėl pasenusių, pažeidžiamų aplikacijų versijų. NKSC atkreipia dėmesį nemodifikuoti savo operacinės sistemos, siekiant išgauti daugiau telefono galimybių – tai panaikintų esamas telefono apsaugas ir padidintų kenkėjiškų programų keliamas rizikas. Taip pat tai gali pažeisti įrenginio garantinio aptarnavimo sąlygas. Patariama susipažinti ir su programėlės leidimais – patikrinti, kokius duomenis aplikacija gali pasiekti ir ar ji gali dalytis vartotojo informacija su trečiaisiais asmenimis. NKSC pataria įvertinti, ar savo funkcijai atlikti nurodyti leidimai nėra pertekliniai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...