Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Veidų sendinimo programėlė sukėlė pavojų asmenų ir nacionaliniam saugumui

Mobilieji telefonai šiandien nėra tik priemonė, padedanti susisiekti su pageidaujamu asmeniu. Šiuolaikiniai telefonai yra kompiuteriai, kupini įvairios informacijos. Puiku, jei ją valdo įrenginio savininkas, tačiau jei ji patenka į piktadarių rankas – gero nelauk. O tokių atvejų pasitaiko. Ir ne visai retai. Apmaudu, bet piktavaliams duomenis dažnai atiduodame laisva valia. Tiesa, nebūtinai to norėdami – aplaidžiai diegdamiesi mobiliąsias programėles. Kad ir kaip norėtųsi, ne visų jas kūrusių asmenų ir kompanijų tikslai yra kilnūs. Dažnai siūlomos programėlių funkcijos tėra tik gera priedanga išvilioti vartotojų duomenis, esančius jų telefonuose.

Plito tarsi virusas
Interneto paieškos sistemoje „Google“ gausu „FaceApp“ programėle apdirbtų nuotraukų pavyzdžių. Štai kaip gilioje senatvėje atrodytų Amerikos prezidentas Donaldas Trampas.Puikus pavyzdys – neseniai ažiotažą visame pasaulyje sukėlusi „FaceApp“ programėlė. Sukurta ji buvo dar 2017 metais ir iki šios vasaros buvo pritraukusi apie 80 mln. vartotojų. Jų skaičius šiemet rekordiškai išaugo, kai interneto garsenybės ir galybė kitų vartotojų paskelbė „FaceApp“ iššūkį. Socialiniuose tinklalapiuose ėmę dalintis nuotraukomis, apdirbtomis minėta programėle, kuriose jie atrodo gerokai pasenę arba atjaunėję, žmonės ragino ir kitus vartotojus parsisiųsti programėlę bei dalintis ja apdorotu savo atvaizdu. Taip programėlės naudotojų skaičius išsiplėtė iki dešimčių milijonų. Turbūt jis ir toliau būtų augęs, jei vienas programuotojas nebūtų pasidalinęs perspėjančia žinute apie aplikaciją. Savo socialinio tinklalapio paskyroje amerikietis Džošua Nozi parašęs, kad „FaceApp“ be jokio akivaizdaus vartotojo leidimo gali iš telefono atsisiųsti visas vartotojo nuotraukas – ne tik tą, kurią vartotojas nori sendinti, sukėlė visuotinį susirūpinimą.

Keliai veda į Rusiją
Po šios žinios programėlę ėmė analizuoti įvairūs internetinio saugumo ekspertai. Jie pastebėjo, kad nuotraukos, kurias programėlė galėtų apdoroti vartotojų įrenginiuose, yra siunčiamos į nutolusius serverius. Iš pradžių manyta, kad jie yra įkurdinti Rusijoje, nes programėlę sukūrusi bendrovė registruota Sankt Peterburge. Daugelio nuostabai išsiaiškinta, kad minėti serveriai yra visai ne Rusijoje, o JAV – „Amazon“ priklausančiuose duomenų centruose. Būtent todėl, kad vartotojų nuotraukos apdorojimui yra siunčiamos į nutolusius serverius, interneto saugumo specialistams kilo susirūpinimas vartotojų privatumu jiems naudojant „FaceApp“ programėlę.
Tokia programėlės veikimo schema klausimų sukėlė ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Jis, siekdamas užtikrinti saugios mobiliesiems įrenginiams skirtos programinės įrangos naudojimą šalies viduje, atliko taikomosios mobiliosios programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimą. NKSC paaiškina, kad mobilioji programėlė „FaceApp“ yra Rusijos programinės įrangos gamintojo „OOO Wireless Lab“ nuotraukų transformavimo programėlė, specializuotais filtrais leidžianti grafiškai modifikuoti nuotraukose esančių veidų savybes – juos pasendinti, atjauninti, pridėti šypseną ar pakeisti lytį charakterizuojančius veido bruožus.

Įtarimą kelia veikimo schema
Norėdami išvysti pasendintus atvaizdus šimtai milijonų vartotojų visame pasaulyje į savo išmaniuosius parsisiuntė Rusijoje registruotą „FaceApp“ programėlę.Iš pirmo žvilgsnio programėlė atrodo linksma ir paprasta – neįtartum, kad vartotojui ji gali kaip nors pakenkti. Tačiau NKSC praneša nustatęs, kad „FaceApp“, kuri, kaip oficialiai skelbiama, yra nuotraukoms apdoroti skirta programa, iš tiesų mobiliuose įrenginiuose atlieka tik dalines aktualiųjų duomenų (nuotraukų) modifikacijos procedūras (glaudinimas ir dalinis apdorojimas), o paskui šią iš dalies apdorotą informaciją siunčia į nutolusį serverį galutiniam apdorojimui. Kaip ir užsienio interneto specialistai, NKSC taip pat nustatė, kad dauguma „FaceApp“ serverių yra registruoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir, kaip jau žinoma, iš serverio duomenys atsiunčiami bei sukomponuojami mobiliajame įrenginyje, kurie vėliau atvaizduojami vartotojui. Tyrimo metu pastebėta, kad „Android“ platformoje veikiančios programėlės atveju į serverį vidutiniškai išsiunčiama 560 kB duomenų, gaunama 360 kB duomenų; iOS platformoje veikiančios programėlės atveju vidutiniškai išsiunčiama 1,1 MB duomenų, gaunama –176 kB duomenų. Manoma, kad šie duomenų mainų dydžių skirtumai išryškėja dėl „Android“ ir „iOS“ platformos naudojamų skirtingų duomenų glaudos mechanizmų.
NKSC pažymi, kad didžiausią susirūpinimą kelia programėlės naudojimo taisyklės, kuriomis remiantis vartotojas turi sutikti neatlygintinai suteikti „FaceApp“ prieigą prie aplikacijos aplinkoje pasiekiamų duomenų – leisti „FaceApp“ juos naudoti, dauginti, modifikuoti, pritaikyti, skelbti, versti, kurti išvestinius kūrinius, platinti, viešai naudoti visais žinomais (ar ateityje sukurtais) formatais ir kanalais. NKSC pažymi, kad vertinant tai, jog programėlė sukurta Rusijos programinės įrangos gamintojo, šie reikalavimai sustiprina neproporcingumo įspūdį tarp aplikacijos teikiamų paslaugų profilio ir vartotojo patiriamų asmeninių kaštų.

Galimi pavojai
NKSC atkreipia dėmesį nemodifikuoti savo operacinės sistemos, siekiant išgauti daugiau telefono galimybių – tai panaikintų esamas telefono apsaugas ir padidintų kenkėjiškų programų keliamas rizikas.Visgi informacija apie galbūt netinkamą ir pavojingą programėlės veikimo schemą vartotojų nenaudoti ar nesisiųsti programėlės neįtikina, nes aplikaciją į savo išmaniuosius parsisiunčia vis nauji, o galbūt ir anksčiau ją bandę vartotojai. Rodos, apie programėlę tiek daug kalbama, tiek daug perspėjimų platinama. Gali būti, kad vartotojams nėra aišku, kokį neigiamą poveikį programėlė gali padaryti būtent jiems asmeniškai. Faktas, kad nuotrauka apdorojama ne telefone, o kažkokiame serveryje, juk labai negąsdina. O turėtų, nes specialistai paaiškina, kad nuotraukų apdirbimas nutolusiuose serveriuose leidžia jas kaupti neribotą laiką, o vartotojai įsirašydami programėlę su tuo sutinka. Galima sakyti, kas iš tų nuotraukų – tegul kaupia. Mokslininkai mano kitaip. Anot jų, technologijoms sparčiai populiarėjant, veidas yra viena iš žmogaus atpažinimo priemonių. Pavyzdžiui, jau dabar kai kurie telefonai yra atrakinami atpažįstant savininko veidą. Niekas nežino, kur šį metodą naudosime po 10, 20 metų. Taigi „FaceApp“, turėdama duomenų bazę su bemaž pusės planetos žmonių veidais, turės galimybę prieiti prie galbūt tiems asmenims priklausančių duomenų, juos matyti, naudoti ar pan.

Viskas tik prielaidos
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pataria būti budriems ir parsisiunčiant bet kokias programėles į telefoną atidžiai skaityti jų naudojimo taisykles. Išmanieji – nebe paprasti laidiniai telefonai. Jie tarsi kompiuteriai, kupini informacijos, kurią abejotino saugumo aplikacijos gali naudoti, matyti, keisti.Tiesa, svarbu paminėti, kad tai tėra hipotezė. Niekas nežino, kaip viskas klosis toliau. Galbūt programėlės serverius kas nors sunaikins, o galbūt veido atpažinimo technologija taip sparčiai neišplis ir plačiai naudojama nebus. Juk tuomet kiek­vienas, kuris turi žmogaus nuotrauką, galėtų prieiti ar disponuoti jam priklausančiais duomenimis. Kita vertus, galbūt nereikėtų aptarinėti ir analizuoti vien „FaceApp“ atvejo. Tiesa, ažiotažą programėlė sukėlė, dėmesį į programėlių naudojimo sąlygas atkreipti privertė, bet tai neturėtų tapti panacėja. Juk duomenų bazes su informacija apie žmonių veidus kaupia viešojo saugumo kameros gatvėse, oro uostuose, prekybos centruose. Nejau ir šie duomenys kada nors gali būti panaudoti prieš mus?

Užmigti ant laurų nereikėtų
Vis dėlto atsipalaiduoti nereikėtų. Siekiant užtikrinti mobiliųjų įrenginių naudotojų saugumą, NKSC nuolatos primena atkreipti dėmesį, iš kur siunčiatės programėlę. Centras pirmiausia pataria įsitikinti, kad aplikacija siunčiama iš oficialios programėlių parduotuvės. Patariama vengti programėlių iš trečiųjų šalių, nediegti į savo įrenginius piratinių („nulaužtų“) aplikacijų kopijų – jose dažniausiai būna įskiepytos kenkėjiškos funkcijos. NKSC pataria būti atsargiems su nuorodomis į programėles, kurias gaunate e. paštu ar trumposiomis teksto žinutėmis, – jos gali apgaule priversti jus įdiegti trečiosios šalies ar nežinomų šaltinių programėles.
NKSC taip pat pataria atnaujinti visas savo programėles bei operacinę sistemą. Kai įmanoma, įjungti automatinį programėlių atnaujinimą. Tai padės išvengti rizikų dėl pasenusių, pažeidžiamų aplikacijų versijų. NKSC atkreipia dėmesį nemodifikuoti savo operacinės sistemos, siekiant išgauti daugiau telefono galimybių – tai panaikintų esamas telefono apsaugas ir padidintų kenkėjiškų programų keliamas rizikas. Taip pat tai gali pažeisti įrenginio garantinio aptarnavimo sąlygas. Patariama susipažinti ir su programėlės leidimais – patikrinti, kokius duomenis aplikacija gali pasiekti ir ar ji gali dalytis vartotojo informacija su trečiaisiais asmenimis. NKSC pataria įvertinti, ar savo funkcijai atlikti nurodyti leidimai nėra pertekliniai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita

    2022-02-09Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita
    Ekologas Arūnas Pranaitis Žuvinto biosferos rezervate dirba nuo 1983 m. 18 metų (2002–2020 m.) jis vadovavo Žuvinto biosferos rezervato direkcijai, šiuo metu dirba ekologu, taigi Žuvinto „alsavimą“ jaučia taip pat puikiai, kaip ir kiekvieną beveik keturias dešimtis metų besitęsiančios veiklos dieną. Todėl ir klausėme p. Arūno tų dalykų, kurie mums visiems rūpi arba turi rūpėti. Nes klimato kaita – ne ateitis. Tai – jau dabartis, šiandiena. – Daukšių miestelio, Varnupių, Plynių kaimų ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus jaudina Žuvinto biosferos rezervato Amalvo draustinio teritorijoje medžių kirtimo darbai. Kokia šio projekto ilgalaikė nauda, ar jis paremtas moksliniais tyrimais? – Amalvos palios (3414 ha) ...
  • Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui

    2022-02-09Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui
    2021 metais, minint 10 metų įrašymo į UNESCO sukaktį, į apyvartą buvo išleista 2 eurų moneta, atvaizduojanti Žuvinto vertybes.Monetos bendrojoje pusėje – geografinis Europos atvaizdas. Nacionalinėje monetos pusėje pavaizduota Žuvinto biosferos rezervatui, įtrauktam į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulio biosferos rezervatų tinklą, būdinga aplinka: nutolstančios unikalaus paukščių ežero, didžiausio Lietuvoje pelkyno salelės bei išskirtiniai, saugomi jo gyvūnai. Pirmajame plane – didysis baublys, siekiantis vandenyje plaukiančios raudonpilvės kūmutės. Melduose – meldinė nendrinukė, tolumoje skrenda pilkosios gervės, taip pat ir gulbė nebylė, simbolizuojanti istorines sąsajas su rezervato įkūrimu. Aplinkui išdėstyti užrašai „Lietuva“, „Žuvintas“, UNESCO. Taip pat įkomponuoti monetos išleidimo metai 2021 ...
  • Pasaulinė pelkių diena

    2022-02-09Pasaulinė pelkių diena
    Rezervatai įtraukti į Ramsaro vietovių sąrašą 2022 m. vasario 2-oji, Pasaulinė pelkių diena, anksčiau minėta Ramsaro konvencijos iniciatyva, pirmąkart bus minima kaip Jungtinių Tautų tarptautinė diena, po to, kai Generalinė Asamblėja ją patvirtino 2021 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. Pasaulinės pelkių dienos tema yra „Šlapžemių akcija žmonėms ir gamtai“, taip pabrėžiant veiksmų, užtikrinančių pelkių išsaugojimą ir tvarų naudojimą, svarbą. Tai raginimas investuoti finansinį, žmogiškąjį ir politinį kapitalą, siekiant išgelbėti nuo išnykimo pasaulio pelkes ir atkurti tas, kurias nualinome. Ramsaro konvencija (Jungtinių Tautų Konvencija dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai ...
  • Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis

    2022-02-09Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis
    Marijampolės miesto vizija – modernus, aktyvus, žalias ir aplinkai draugiškas miestas, kuriame paprasta ir saugu judėti visiems. Įgyvendinant šią gražią idėją mieste pasitelkiama vis daugiau naujų ir modernių sprendimų, kurie, tikimasi, padės gerinti bendrą miesto įvaizdį, žmonių gyvenimo kokybę ir mažinti oro užterštumą. Pasak Marijampolės savivaldybės Investicijų ir verslo skatinimo skyriaus vedėjo Dariaus Cinaičio, pokyčių mieste jau dabar nemažai: tobulinama viešojo transporto infrastruktūra, rekonstruotas 1,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Pašešupio parke, įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės, rekonstruojamos pėsčiųjų perėjos bei viešojo transporto stotelės. „Tam tikrose miesto dalyse anksčiau trūko saugių pėsčiųjų perėjų, dviračių ir pėsčiųjų takų, be to, nebuvo vientiso, ...
  • Tvarios Europos link žengia ir maži regionai

    2022-02-04Tvarios Europos link žengia ir maži regionai
    Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ projektas „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“, įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis, jau įpusėjo. Eglė BURBAITĖ Per pirmuosius projekto įgyvendinimo mėnesius buvo kompleksiškai išanalizuotos temos, skirtos socialinės atskirties mažinimui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir žaliajai ekonomikai. Analitiniai straipsniai publikuoti laikraštyje „Suvalkietis“, internetiniame laikraščio portale ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Be to, kiekvieną mėnesį žiūrovų laukė specialus Marijampolės televizijos reportažas, dienos šviesą išvydo du vebinarai ir dvi tinklalaidės serijos. Džiaugiamės, kad prie projekto prisijungė daug partnerių – bendradarbiaudami su savo srities ekspertais, verslininkais ir vietos gyventojais, parengėme informatyvų ir įtraukiantį turinį. Aktyviu dalyvavimu projekto veiklose nudžiugino ir vietos ...
  • Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą

    2022-02-04Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą
    Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kuria siekiama priminti, kad gyvename laikais, kai tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ši diagnozė kasdien sujaukia 50 šeimų gyvenimus, perdėliodama prioritetus ir iš naujo sudėliodama lūkesčius. Visgi, šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 110 tūkstančių.Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) primena, kad visi, turintieji onkologinės ligos diagnozę, gali kreiptis dėl POLA kortelės, su kuria gali 80 proc. pigiau važiuoti visuomeniniu transportu, naudotis kitomis galimybėmis: gauti POLA partnerių nuolaidas prekėms ir paslaugoms, nemokamas specialistų konsultacijas socialiniais, teisiniais, psichologiniais, mitybos ir ...
  • Šilko skarelė kuria stilių

    2022-02-04Šilko skarelė kuria stilių
    Šilkinė skarelė – aksesuaras, kuris tinka visoms: ir mažoms mergaitėms, ir brandžioms moterims. Garsi prancūzų darbužių dizainerė Coco Chanel yra sakiusi, kad „mada išnyksta, lieka tik stilius“. O stilingai moteriai prancūzė patarė niekada neišeiti iš namų be skarelės. Įgimtu stiliaus pojūčiu garsėjančios paryžietės šią pamoką išmoko tobulai. Pakylėja iki aukštosios mados Pasak dizainerės Jolantos Talaikytės, sukūrusios skarelių dizainą su garsaus lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio paveikslų atvaizdais, šilko skarelė yra amžina, bet kas kartą nauja, tradicijų ir laikmečio paženklinta klasika. Ji dera visomis progomis, ir prie iškilmingos, ir dalykinės, ir laisvalaikio aprangos. Kaip ją ryšėti – taisyklių nėra. Tai priklauso nuo nuotaikos ...
  • Joniškio mokyklose ir darželiuose surinkta 2,3 tonos panaudoto aliejaus, kuris bus skirtas ekologiškam kurui

    2022-02-02Joniškio mokyklose ir darželiuose surinkta 2,3 tonos panaudoto aliejaus, kuris bus skirtas ekologiškam kurui
    Joniškio rajono mokyklose ir darželiuose baigėsi tris mėnesius trukęs biomaratonas, kurio metu šimtai moksleivių bei jų šeimos narių rinko panaudotą kepimo aliejų. 14-oje mokymo įstaigų buvo įrengtos specialios talpyklos, į jas iš viso supilta net 2325 kilogramai panaudoto aliejaus. Ši maisto atlieka bus apdorota ir taps dalimi ekologiško kuro – biodyzelino. Joniškio krašte vykusio pilietinių iniciatyvų „Kuriame Lietuvą!“ projekto rezultatai nustebino net maisto atliekų rinkimo profesionalus. 166 specialiai mokyklose ir darželiuose įrengtos talpos buvo pildomos ypač sparčiai. Skaičiuojama, kad per 3 mėnesius surinktos 2,325 tonos panaudoto aliejus leis pagaminti maždaug 1813 litrų biodyzelino. „Smagu, kad galėjome prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo Joniškio ...
  • Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė

    2022-02-01Rūtos virtuvėje – indiškų prieskonių karalystė
    Praėjusį savaitgalį maloniai pabendravome su bičiule, kuri jau 12 metų gyvena Londone. Rūtai, ištekėjusiai už indų tautybės vyro, lietuvišką gyvenimo būdą bei mitybos įpročius teko pakoreguoti. Tačiau ir sutuoktiniui Arvindui teko pratintis prie lietuviškų cepelinų bei šaltibarščių. Kaip abiem sekėsi – šiame rašinyje. Daiva KLIMAVIČIENĖ Ne tik druska ir pipirai Niekada neplanavusi emigruoti, tvirtai Lietuvoje šaknis įleidusi bei čia du vaikus užauginusi Rūta, kaip gyvenime pasitaiko, tapo meilės emigrante. Gydytoja odontologė ketino steigti savo kabinetą, bet atvykusi į svetimą šalį iš pradžių nusprendė adaptuotis Londone, o paskui – kaip pavyks. Tačiau netikėtai atrado kitų širdžiai mielų veiklų. Bet apie tai – kada nors ...
  • Diagnozė – katarakta: simptomai ir gydymas

    2022-01-31Diagnozė – katarakta: simptomai ir gydymas
    Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Katarakta – lęšiuko sudrumstėjimas Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų. Katarakta dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones, kadangi bėgant metams akies lęšiuko struktūra keičiasi, jis darosi mažai elastingas, todėl mažėja lęšiuko skaidrumas. Ankstyvose ligos vystymosi stadijose akies lęšiukas drumstėja po truputį, todėl staigaus regėjimo pablogėjimo galima ir nepastebėti. Kataraktos simptomai Pagrindinis ligos simptomas – palaipsniui blogėjantis regėjimas viena arba abiem akimis. Dažnai sergantieji katarakta skundžiasi ...
  • Žalioji energetika – išsigelbėjimas regionams

    2022-01-30Žalioji energetika – išsigelbėjimas regionams
    Sausio 31 d. 19 val. per Marijampolės televiziją kviečiame žiūrėti specialų reportažą apie daugiabučių renovaciją ir jų šildymui pasitelktą saulės ir geoterminę energiją. „Suvalkiečio“ Facebook paskyroje tęsiame pokalbių ciklą ir kviečiame klausyti II-osios tinklalaidės serijos. Jos metu  kalbamės su būsto administravimo bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovu Ramūnu Buroku. Pokalbio tema – žalioji ekonomika – išsigelbėjimas regionams. Pašnekovas dalijasi įžvalgomis apie naująją Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategiją, siekius, perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, investicijas. Diskutuojama kaip šie pokyčiai atsilieptų Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerovei.
  • Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“

    2022-01-28Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“
    Apie praėjusius metus, kokie jie buvo Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, ko galime tikėtis 2022-aisiais, kalbamės su meru Mantu VARAŠKA. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, priverstinai sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi gyventi Kazlų Rūdos savivaldybei? – Taip pat sunkiai – kaip ir visiems kitiems. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo iššūkiai didesni. Tą patį moksleivių testavimą, vakcinavimą, bendrąjį testavimą, priemonių organizavimą privalėjo ir privalo daryti labai mažas skaičius žmonių, kurie iš esmės neturėjo teisės atostogauti, sirgti. Metus pradėjome nuo labai suvaržyto biudžeto. Vėliau paaiškėjo, kad dėl padidinto mokesčių surinkimo (pirmiausia gyventojo pajamų), savivaldybių pajamos didės. ...
  • Nepaisant pandemijos, metai geri

    2022-01-28Nepaisant pandemijos, metai geri
    Apie tai, kokie praėjusieji metai buvo Marijampolės savivaldybei ir jos žmonėms, kuo džiaugtasi ir didžiuotasi, kokie planai 2022 metams, kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU. Loreta TUMELIENĖ – Kaip vertinate praėjusius metus iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pozicijų? – Metai buvo intensyvūs, įgyvendinta daug svarbių projektų, tvarkytos viešosios erdvės, pastatai, gyventojams teiktos įvairios administracinės paslaugos. Džiaugiuosi, jog kartu su savivaldybės Taryba, Administracija ir bendruomene radome geriausius sprendimus įgyvendinti reikiamiems pokyčiams.   – 2021 metais, kaip ir 2020-aisiais, savivaldybei vėl teko kovoti su COVID-19 pandemija, padėti gydymo įstaigoms, mokykloms, darželiams. Kaip sekėsi šiame fronte? – Nors pandemija niekur nesitraukė ir praėjusiais metais, tačiau ji buvo valdoma, jau ...
  • Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų

    2022-01-28Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų
    Įprasta, kad metų sandūroje atidžiau žvelgiame į nueinančius metus, analizuojame, kokie jie buvo, ką pozityvaus pavyko nuveikti. Su Marijampolės savivaldybės meru Povilu ISODA kalbamės apie 2021-ųjų Savivaldybės darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas. – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi Marijampolės savivaldybei? – 2021-ieji, kaip ir prieš tai buvusieji, tikrai buvo kupini iššūkių ir suvaržymų, tačiau buvo ir daug šviesių, džiugių pasiekimų, įgyvendintų darbų, kuriais norisi pasidžiaugti. Dėkoju visiems, kurie praėjusiais metais buvo kartu, savo sąžiningu darbu stengėsi, kad savivaldybėje gyvenantys žmonės jaustų pokyčius, vykstančius vardan visų mūsų gerovės. Žinau, kad ...
  • Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa

    2022-01-28Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa
    Šeštadienį Marijampolės „Rotary“ klubas sukvietė visuomenę į Paramos vakarą, kurio tikslas kilnus – surinktas lėšas už koncertą paaukoti Marijampolės ligoninėje kuriamai Skausmo klinikai. Jau antrasis pagalbos ligoninei projektas Skausmo klinikos projektas Marijampolės rotariečių ir ligoninės administracijos iniciatyva pradėtas įgyvendinti dar praėjusiais metais. Marijampolės ligoninės vadovo Manto Čėsnos teigimu, idėja steigti Marijampolėje skausmo kliniką gimė bendradarbiaujant su Marijampolės „Rotary“ klubu, „Mantingos“ valdybos pirmininku Klemencu Agentu, kuris šalį apėmus COVID-19 pandemijai buvo didžiausias iniciatorius, kad verslo, visuomenės padedama Marijampolės ligoninė turėtų visą reikalingą įrangą, kuri padėtų gydytojams gydyti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių. Pandemijos akivaizdoje susivienijęs verslas Marijampolėje padarė tai, apie ką kitų miestų ...
  • Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?

    2022-01-27Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?
    Saulės energijos parkai gali tapti išsigelbėjimu regionams, kuriuose dėl nederlingų žemių žemdirbiams kyla sunkumų. Tačiau šis „žalias“ energijos gavimo būdas tampa vis labiau patrauklus visiems regionams. Gruodžio mėnesį Marijampolės savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, numatant saulės elektrinių statybą Marijampolės sav. Liudvinavo seniūnijoje, rengimo pradžios ir planavimo tikslų“. Kol kas – planavimo stadija UAB „Aura Power Developments“ Marijampolės sav. Liudvinavo sen. planuoja įrengti 70 MW saulės elektrinių parką. Kadangi planuojama saulės elektrinių galia viršija 500 kW, šiuo atveju turi būti rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Specialusis planas bus rengiamas privačios iniciatyvos pagrindu, jam ...
  • Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas…

    2022-01-26Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas...
    Aliuzija šmėstelėjo natūraliai: 35-erių metų bendro (šeimos) gyvenimo sukaktis vadinama koraline. O iš už jūrų marių pas mus atgabentais koralų vėriniais, karoliais jau nuo seno mielai puošėsi merginos Dzūkijoje ir pas mus (sako, čia tie vėriniai buvę prabangesni, daugiau eilių turėję…), būtent koralų vėriniai dabar laikomi ir tautinio šių regionų kostiumo dalimi. Tiesa, Marijampolės kultūros centro senjorų šokių kolektyvo „Sidabra“ moterys puošiasi ne koralų, o gintaro karoliais – vienais už kitus gražesniais. Tačiau tai, kad kolektyvas pažymi būtent 35-erių metų gyvavimo sukaktį, bendrą veiklą, tiek trunkančią, tikrai galima palyginti su didelės šeimos gyvenimo keliu – ir toji metų virtinė iškilo ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.