Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Amalvos pelkėje gamta naikinama ar gaivinama?

Apie tai, kodėl būtina atkurti pelkę, kokie darbai bus atliekami paliose, pasakoja Lietuvos gamtos fondo atstovas ir šio projekto vadovas Nerijus ZABLECKIS.

Klimato kaitos mažinimui
Pasak N. Zablecko, iš viso projekto metu bus atkurta net 15 skirtingų įvairių tipų nusausintų pelkių ir durpynų, kurių bendras plotas 5261,3 ha.Pasak N. Zableckio, 2016 metų rudenį startavęs projektas „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ truks penkerius metus ir bus įgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3 proc. viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30 proc. pasaulinių anglies išteklių. Dėl žemės ūkio, miškininkystės ir kitų ūkio šakų plėtros nuolat vykdomi šlapynių sausinimo darbai, kurie lėmė, kad pasaulis prarado beveik 20 proc. pelkių išteklių. Europoje šie skaičiai dar drastiškesni. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87 proc. Europos šlapynių šiuo metu yra prastos būklės. Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžiniški šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai.
Projekto vadovo teigimu, Lietuvoje sovietmečiu įvairioms ūkio reik­mėms nusausinta net du trečdaliai pelkių, todėl šiandien mūsų šalyje 10 proc. jų teritorijų dengia durpingas sluoksnis. Tačiau ir išlikusių pelkių apie 75 proc. yra paveikta sausinimo sistemų, nes tokiuose plotuose ūkininkaujama arba auginamas miškas. Kasmet iš pažeistų Lietuvos pelkių ir durpynų į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų anglies dvideginio, o tai sudaro apie trečdalį mūsų šalies emisijų – Lietuvoje išsiskiria 20,4 mln. tonų CO2. Toks emisijų dydis itin aktualus, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo klimato kaitos srityje tikslus.
Siekiant sumažinti neigiamą nusausintų durpynų poveikį klimatui, Lietuvos gamtos fondas ir įgyvendina projektą, finansuojamą iš ES LIFE programos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Projekto tikslas – sustabdyti sausinimo sukeltą pelkių degradaciją ir specialiomis gamtotvarkos priemonėmis pagerinti durpių kaupimosi sąlygas pažeistose pelkėse, taip pat atkurti gamtines buveines.

Atkuriamos pelkės ir durpynai
Gyventojai nuogąstauja, kad paliose dirbančios įmonės pridarys žalos gamtai.Pasak Nerijaus Zableckio, tai – tarptautinis projektas, kuriam vadovauja viena didžiausių Vokietijos gamtosauginių organizacijų NABU.
Lietuvoje projektą vykdo Lietuvos gamtos fondas kartu su durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“. Projekto veiklos įgyvendinamos 5 vietovėse, iš kurių 4 yra buvę durpynai: Amalvos pelkė (Marijampolės savivaldybė), Sacharos pelkė (Rokiškio r. ), Pūsčios durpynas (Zarasų r.), Plinkšių durpynas (Mažeikių r.) ir išeksploatuota Aukštumalos durpyno dalis (Šilutės r.).
Visiems tvarkomiems objektams, išskyrus Aukštumalos durpyną, parengti gamtotvarkos planai, pagal kuriuos atlikti vidinės miškotvarkos projektų pakeitimai (jei jie buvo reikalingi), suprojektuotos biotechninės priemonės (kirtimai). Kirtimus vykdo Valstybinės miškų urėdijos regioniniai padaliniai, kurie, esant galimybėms, realizuoja rentabilią medieną, o kirtimų atliekas palieka grioviuose, taip padedant pelkei atsikurti.
Viena iš projekto teritorijų yra Amalvos pelkės pietinė dalis (215 ha), esanti Valstybinės miškų urėdijos Kazlų padalinio valdomoje valstybinėje miško žemėje. Lietuvos gamtos fondas praėjusių metų pabaigoje pasirašė trišalę sutartį su Valstybine miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija dėl Amalvo gamtotvarkos plano, kuris patvirtintas LR aplinkos ministro įsakymu.
Fondas įsipareigojo parengti hidrologinio režimo atkūrimo kairiajame Dovinės upės krante supaprastintą techninį projektą ir jį įgyvendinti iki 2020 metų.
Už medžių ir krūmų iškirtimo darbus Amalvos pelkės tvarkymo plote atsakinga Valstybinės miškų urėdija.
Pasak Nerijaus Zableckio, pelkiniame komplekse bus atkurtas natūralus hidrologinis režimas ir pašalinta sumedėjusi augalija sudarant prielaidas stabilizuotis pelkės ekosistemai bei užtikrinant EB gamtinių buveinių palankią apsaugos būklę.

Kaip atkuriamas vandens lygis
Projekto vadovo teigimu, pelkės gyvavimui labai svarbu kaip galima ilgiau išlaikyti sukauptą lietaus vandenį arti pelkės paviršiaus. Atkuriama aukštapelkė, kurios centrinė dalis yra iškilusi apie 2 metrus aukščiau pakraščių, iškasti melioracijos kanalai, jų bendras ilgis – 6,8 km, bus tolygiai užtvenkiami 28 spraustasienių užtvankomis, dalis užtvankų bus sutvirtinta akmenimis, perkasamos drenažų žiotys. Pelkės pakraščiuose ant melioracijos kanalų bus įrengti pylimai. Prieš tai bus iškirsti labai daug pelkės vandens išgarinantys melioruotoje durpėje sužėlę beržai ir pušys (aukštapelkėms būdingos pušų formos paliekamos).
Atsakydamas į gyventojų pastabas, kad dalyje palių jau įgyvendintas panašus projektas, o vandens ten nėra, viskas kaip buvę, projekto vadovas paaiškino, jog vandens lygis pelkėje atsikuria per keletą metų po patvenkimo, jei yra pakankamai kritulių. Atkurti tipišką pelkės augmeniją užtrunka kelis kartus ilgiau, todėl yra numatyta reguliariai šalinti ataugančias medžių atžalas.
N. Zableckio teigimu, pelkės tvenkimo poveikio aplinkinėms teritorijoms nebus, nes pertvaros bus statomos pelkėse esančiuose melioracijos grioviuose. Griovių, išeinančių į ūkininkų naudojamas pievas ir ganyklas, galuose bus įrengti šuliniai, į kuriuos subėgs perteklinis vanduo. Tokiu būdu bus išvengiama vietovių užtvindymo. Artimiausia planuojama pertvara nuo Dovinės upės nutolusi apie 150 metrų, todėl upės vandens lygio svyravimams neturės įtakos.
Vietiniai nuogąstavo, kad šie darbai paliose turės neigiamą poveikį Dovinės upeliui ir kitoms aplinkinėms teritorijoms. N. Zableckas aiškina, kad visų tipų pelkės atlieka reguliuojamąją vandens apytakos funkciją, jos geba sukaupti vandenį ir lėčiau jį atiduoda. „Jeigu pelkė yra nusausinta, tai perteklinis vanduo sausinimo grioviais nuteka į aplinkines upes ir upelius (į Dovinę suvesti juk melioracijos kanalai). Tad esant dideliam kritulių kiekiui, upė paprasčiausiai patvins dėl itin gausaus momentinio vandens kiekio. Tačiau sveikoje pelkėje, o tokia bus Amalva ją patvenkus, geriausiu atveju pelkės paviršiumi arba grioviais nutekės tik tam tikra dalis vandens, kurio pelkė bus nepajėgi paimti“, – tikino projekto vadovas. Anot jo, visose užtvankose įrengiama pratekėjimo anga, nes kitaip užtūrą gali išversti itin didelis kiekis susikaupusio vandens: Amalvos griovių plotis – apie 10 metrų, gylis – 3–4 metrai, vietomis 5 metrai. Todėl nuo potvynių bus apsaugotos ir aplinkinės ganyklos, ir tolimiau esančios vietovės.
„Panašią situaciją turėjome Aukštumalos aukštapelkėje (Šilutės r.), 1000 ha dydžio pelkėje. Prieš porą metų iškritus rekordiškai dideliam kritulių kiekiui, tam tikra dalis kritulių pelkės paviršiumi paprasčiausiai nutekėjo į aplinkinius griovius, o pelkėje likęs vanduo išstovėjo per žiemą, po to sekusią itin sausą vasarą maitino pelkę“, – sakė N. Zableckas.
Bendras penkerių metų trukmės projekto tarptautinis biudžetas yra 6,01 mln. Eur. Projekto biudžetas Lietuvoje – 1,2 mln. eurų. Juos sudaro šie finansavimo šaltiniai: LR aplinkos ministerija – 0,3 mln. eurų. ES finansuojama programa – LIFE (Klimato politikos paprogramė) – 0,7 mln. eurų. NABU (Vokietijos gamtos apsaugos draugija) – 0,2 mln. eurų (juos sudaro draugijos surinktos privačių rėmėjų ir įmonių lėšos). Lietuvos gamtos fondo biudžetas – 1,16 mln. eurų, Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ – 0,02 mln. eurų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...