renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Amalvos pelkėje gamta naikinama ar gaivinama?

Apie tai, kodėl būtina atkurti pelkę, kokie darbai bus atliekami paliose, pasakoja Lietuvos gamtos fondo atstovas ir šio projekto vadovas Nerijus ZABLECKIS.

Klimato kaitos mažinimui
Pasak N. Zablecko, iš viso projekto metu bus atkurta net 15 skirtingų įvairių tipų nusausintų pelkių ir durpynų, kurių bendras plotas 5261,3 ha.Pasak N. Zableckio, 2016 metų rudenį startavęs projektas „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ truks penkerius metus ir bus įgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3 proc. viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30 proc. pasaulinių anglies išteklių. Dėl žemės ūkio, miškininkystės ir kitų ūkio šakų plėtros nuolat vykdomi šlapynių sausinimo darbai, kurie lėmė, kad pasaulis prarado beveik 20 proc. pelkių išteklių. Europoje šie skaičiai dar drastiškesni. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87 proc. Europos šlapynių šiuo metu yra prastos būklės. Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžiniški šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai.
Projekto vadovo teigimu, Lietuvoje sovietmečiu įvairioms ūkio reik­mėms nusausinta net du trečdaliai pelkių, todėl šiandien mūsų šalyje 10 proc. jų teritorijų dengia durpingas sluoksnis. Tačiau ir išlikusių pelkių apie 75 proc. yra paveikta sausinimo sistemų, nes tokiuose plotuose ūkininkaujama arba auginamas miškas. Kasmet iš pažeistų Lietuvos pelkių ir durpynų į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų anglies dvideginio, o tai sudaro apie trečdalį mūsų šalies emisijų – Lietuvoje išsiskiria 20,4 mln. tonų CO2. Toks emisijų dydis itin aktualus, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo klimato kaitos srityje tikslus.
Siekiant sumažinti neigiamą nusausintų durpynų poveikį klimatui, Lietuvos gamtos fondas ir įgyvendina projektą, finansuojamą iš ES LIFE programos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Projekto tikslas – sustabdyti sausinimo sukeltą pelkių degradaciją ir specialiomis gamtotvarkos priemonėmis pagerinti durpių kaupimosi sąlygas pažeistose pelkėse, taip pat atkurti gamtines buveines.

Atkuriamos pelkės ir durpynai
Gyventojai nuogąstauja, kad paliose dirbančios įmonės pridarys žalos gamtai.Pasak Nerijaus Zableckio, tai – tarptautinis projektas, kuriam vadovauja viena didžiausių Vokietijos gamtosauginių organizacijų NABU.
Lietuvoje projektą vykdo Lietuvos gamtos fondas kartu su durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“. Projekto veiklos įgyvendinamos 5 vietovėse, iš kurių 4 yra buvę durpynai: Amalvos pelkė (Marijampolės savivaldybė), Sacharos pelkė (Rokiškio r. ), Pūsčios durpynas (Zarasų r.), Plinkšių durpynas (Mažeikių r.) ir išeksploatuota Aukštumalos durpyno dalis (Šilutės r.).
Visiems tvarkomiems objektams, išskyrus Aukštumalos durpyną, parengti gamtotvarkos planai, pagal kuriuos atlikti vidinės miškotvarkos projektų pakeitimai (jei jie buvo reikalingi), suprojektuotos biotechninės priemonės (kirtimai). Kirtimus vykdo Valstybinės miškų urėdijos regioniniai padaliniai, kurie, esant galimybėms, realizuoja rentabilią medieną, o kirtimų atliekas palieka grioviuose, taip padedant pelkei atsikurti.
Viena iš projekto teritorijų yra Amalvos pelkės pietinė dalis (215 ha), esanti Valstybinės miškų urėdijos Kazlų padalinio valdomoje valstybinėje miško žemėje. Lietuvos gamtos fondas praėjusių metų pabaigoje pasirašė trišalę sutartį su Valstybine miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija dėl Amalvo gamtotvarkos plano, kuris patvirtintas LR aplinkos ministro įsakymu.
Fondas įsipareigojo parengti hidrologinio režimo atkūrimo kairiajame Dovinės upės krante supaprastintą techninį projektą ir jį įgyvendinti iki 2020 metų.
Už medžių ir krūmų iškirtimo darbus Amalvos pelkės tvarkymo plote atsakinga Valstybinės miškų urėdija.
Pasak Nerijaus Zableckio, pelkiniame komplekse bus atkurtas natūralus hidrologinis režimas ir pašalinta sumedėjusi augalija sudarant prielaidas stabilizuotis pelkės ekosistemai bei užtikrinant EB gamtinių buveinių palankią apsaugos būklę.

Kaip atkuriamas vandens lygis
Projekto vadovo teigimu, pelkės gyvavimui labai svarbu kaip galima ilgiau išlaikyti sukauptą lietaus vandenį arti pelkės paviršiaus. Atkuriama aukštapelkė, kurios centrinė dalis yra iškilusi apie 2 metrus aukščiau pakraščių, iškasti melioracijos kanalai, jų bendras ilgis – 6,8 km, bus tolygiai užtvenkiami 28 spraustasienių užtvankomis, dalis užtvankų bus sutvirtinta akmenimis, perkasamos drenažų žiotys. Pelkės pakraščiuose ant melioracijos kanalų bus įrengti pylimai. Prieš tai bus iškirsti labai daug pelkės vandens išgarinantys melioruotoje durpėje sužėlę beržai ir pušys (aukštapelkėms būdingos pušų formos paliekamos).
Atsakydamas į gyventojų pastabas, kad dalyje palių jau įgyvendintas panašus projektas, o vandens ten nėra, viskas kaip buvę, projekto vadovas paaiškino, jog vandens lygis pelkėje atsikuria per keletą metų po patvenkimo, jei yra pakankamai kritulių. Atkurti tipišką pelkės augmeniją užtrunka kelis kartus ilgiau, todėl yra numatyta reguliariai šalinti ataugančias medžių atžalas.
N. Zableckio teigimu, pelkės tvenkimo poveikio aplinkinėms teritorijoms nebus, nes pertvaros bus statomos pelkėse esančiuose melioracijos grioviuose. Griovių, išeinančių į ūkininkų naudojamas pievas ir ganyklas, galuose bus įrengti šuliniai, į kuriuos subėgs perteklinis vanduo. Tokiu būdu bus išvengiama vietovių užtvindymo. Artimiausia planuojama pertvara nuo Dovinės upės nutolusi apie 150 metrų, todėl upės vandens lygio svyravimams neturės įtakos.
Vietiniai nuogąstavo, kad šie darbai paliose turės neigiamą poveikį Dovinės upeliui ir kitoms aplinkinėms teritorijoms. N. Zableckas aiškina, kad visų tipų pelkės atlieka reguliuojamąją vandens apytakos funkciją, jos geba sukaupti vandenį ir lėčiau jį atiduoda. „Jeigu pelkė yra nusausinta, tai perteklinis vanduo sausinimo grioviais nuteka į aplinkines upes ir upelius (į Dovinę suvesti juk melioracijos kanalai). Tad esant dideliam kritulių kiekiui, upė paprasčiausiai patvins dėl itin gausaus momentinio vandens kiekio. Tačiau sveikoje pelkėje, o tokia bus Amalva ją patvenkus, geriausiu atveju pelkės paviršiumi arba grioviais nutekės tik tam tikra dalis vandens, kurio pelkė bus nepajėgi paimti“, – tikino projekto vadovas. Anot jo, visose užtvankose įrengiama pratekėjimo anga, nes kitaip užtūrą gali išversti itin didelis kiekis susikaupusio vandens: Amalvos griovių plotis – apie 10 metrų, gylis – 3–4 metrai, vietomis 5 metrai. Todėl nuo potvynių bus apsaugotos ir aplinkinės ganyklos, ir tolimiau esančios vietovės.
„Panašią situaciją turėjome Aukštumalos aukštapelkėje (Šilutės r.), 1000 ha dydžio pelkėje. Prieš porą metų iškritus rekordiškai dideliam kritulių kiekiui, tam tikra dalis kritulių pelkės paviršiumi paprasčiausiai nutekėjo į aplinkinius griovius, o pelkėje likęs vanduo išstovėjo per žiemą, po to sekusią itin sausą vasarą maitino pelkę“, – sakė N. Zableckas.
Bendras penkerių metų trukmės projekto tarptautinis biudžetas yra 6,01 mln. Eur. Projekto biudžetas Lietuvoje – 1,2 mln. eurų. Juos sudaro šie finansavimo šaltiniai: LR aplinkos ministerija – 0,3 mln. eurų. ES finansuojama programa – LIFE (Klimato politikos paprogramė) – 0,7 mln. eurų. NABU (Vokietijos gamtos apsaugos draugija) – 0,2 mln. eurų (juos sudaro draugijos surinktos privačių rėmėjų ir įmonių lėšos). Lietuvos gamtos fondo biudžetas – 1,16 mln. eurų, Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ – 0,02 mln. eurų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors ...