Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Amalvos pelkėje gamta naikinama ar gaivinama?

Apie tai, kodėl būtina atkurti pelkę, kokie darbai bus atliekami paliose, pasakoja Lietuvos gamtos fondo atstovas ir šio projekto vadovas Nerijus ZABLECKIS.

Klimato kaitos mažinimui
Pasak N. Zablecko, iš viso projekto metu bus atkurta net 15 skirtingų įvairių tipų nusausintų pelkių ir durpynų, kurių bendras plotas 5261,3 ha.Pasak N. Zableckio, 2016 metų rudenį startavęs projektas „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ truks penkerius metus ir bus įgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3 proc. viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30 proc. pasaulinių anglies išteklių. Dėl žemės ūkio, miškininkystės ir kitų ūkio šakų plėtros nuolat vykdomi šlapynių sausinimo darbai, kurie lėmė, kad pasaulis prarado beveik 20 proc. pelkių išteklių. Europoje šie skaičiai dar drastiškesni. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87 proc. Europos šlapynių šiuo metu yra prastos būklės. Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžiniški šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai.
Projekto vadovo teigimu, Lietuvoje sovietmečiu įvairioms ūkio reik­mėms nusausinta net du trečdaliai pelkių, todėl šiandien mūsų šalyje 10 proc. jų teritorijų dengia durpingas sluoksnis. Tačiau ir išlikusių pelkių apie 75 proc. yra paveikta sausinimo sistemų, nes tokiuose plotuose ūkininkaujama arba auginamas miškas. Kasmet iš pažeistų Lietuvos pelkių ir durpynų į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų anglies dvideginio, o tai sudaro apie trečdalį mūsų šalies emisijų – Lietuvoje išsiskiria 20,4 mln. tonų CO2. Toks emisijų dydis itin aktualus, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo klimato kaitos srityje tikslus.
Siekiant sumažinti neigiamą nusausintų durpynų poveikį klimatui, Lietuvos gamtos fondas ir įgyvendina projektą, finansuojamą iš ES LIFE programos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Projekto tikslas – sustabdyti sausinimo sukeltą pelkių degradaciją ir specialiomis gamtotvarkos priemonėmis pagerinti durpių kaupimosi sąlygas pažeistose pelkėse, taip pat atkurti gamtines buveines.

Atkuriamos pelkės ir durpynai
Gyventojai nuogąstauja, kad paliose dirbančios įmonės pridarys žalos gamtai.Pasak Nerijaus Zableckio, tai – tarptautinis projektas, kuriam vadovauja viena didžiausių Vokietijos gamtosauginių organizacijų NABU.
Lietuvoje projektą vykdo Lietuvos gamtos fondas kartu su durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“. Projekto veiklos įgyvendinamos 5 vietovėse, iš kurių 4 yra buvę durpynai: Amalvos pelkė (Marijampolės savivaldybė), Sacharos pelkė (Rokiškio r. ), Pūsčios durpynas (Zarasų r.), Plinkšių durpynas (Mažeikių r.) ir išeksploatuota Aukštumalos durpyno dalis (Šilutės r.).
Visiems tvarkomiems objektams, išskyrus Aukštumalos durpyną, parengti gamtotvarkos planai, pagal kuriuos atlikti vidinės miškotvarkos projektų pakeitimai (jei jie buvo reikalingi), suprojektuotos biotechninės priemonės (kirtimai). Kirtimus vykdo Valstybinės miškų urėdijos regioniniai padaliniai, kurie, esant galimybėms, realizuoja rentabilią medieną, o kirtimų atliekas palieka grioviuose, taip padedant pelkei atsikurti.
Viena iš projekto teritorijų yra Amalvos pelkės pietinė dalis (215 ha), esanti Valstybinės miškų urėdijos Kazlų padalinio valdomoje valstybinėje miško žemėje. Lietuvos gamtos fondas praėjusių metų pabaigoje pasirašė trišalę sutartį su Valstybine miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija dėl Amalvo gamtotvarkos plano, kuris patvirtintas LR aplinkos ministro įsakymu.
Fondas įsipareigojo parengti hidrologinio režimo atkūrimo kairiajame Dovinės upės krante supaprastintą techninį projektą ir jį įgyvendinti iki 2020 metų.
Už medžių ir krūmų iškirtimo darbus Amalvos pelkės tvarkymo plote atsakinga Valstybinės miškų urėdija.
Pasak Nerijaus Zableckio, pelkiniame komplekse bus atkurtas natūralus hidrologinis režimas ir pašalinta sumedėjusi augalija sudarant prielaidas stabilizuotis pelkės ekosistemai bei užtikrinant EB gamtinių buveinių palankią apsaugos būklę.

Kaip atkuriamas vandens lygis
Projekto vadovo teigimu, pelkės gyvavimui labai svarbu kaip galima ilgiau išlaikyti sukauptą lietaus vandenį arti pelkės paviršiaus. Atkuriama aukštapelkė, kurios centrinė dalis yra iškilusi apie 2 metrus aukščiau pakraščių, iškasti melioracijos kanalai, jų bendras ilgis – 6,8 km, bus tolygiai užtvenkiami 28 spraustasienių užtvankomis, dalis užtvankų bus sutvirtinta akmenimis, perkasamos drenažų žiotys. Pelkės pakraščiuose ant melioracijos kanalų bus įrengti pylimai. Prieš tai bus iškirsti labai daug pelkės vandens išgarinantys melioruotoje durpėje sužėlę beržai ir pušys (aukštapelkėms būdingos pušų formos paliekamos).
Atsakydamas į gyventojų pastabas, kad dalyje palių jau įgyvendintas panašus projektas, o vandens ten nėra, viskas kaip buvę, projekto vadovas paaiškino, jog vandens lygis pelkėje atsikuria per keletą metų po patvenkimo, jei yra pakankamai kritulių. Atkurti tipišką pelkės augmeniją užtrunka kelis kartus ilgiau, todėl yra numatyta reguliariai šalinti ataugančias medžių atžalas.
N. Zableckio teigimu, pelkės tvenkimo poveikio aplinkinėms teritorijoms nebus, nes pertvaros bus statomos pelkėse esančiuose melioracijos grioviuose. Griovių, išeinančių į ūkininkų naudojamas pievas ir ganyklas, galuose bus įrengti šuliniai, į kuriuos subėgs perteklinis vanduo. Tokiu būdu bus išvengiama vietovių užtvindymo. Artimiausia planuojama pertvara nuo Dovinės upės nutolusi apie 150 metrų, todėl upės vandens lygio svyravimams neturės įtakos.
Vietiniai nuogąstavo, kad šie darbai paliose turės neigiamą poveikį Dovinės upeliui ir kitoms aplinkinėms teritorijoms. N. Zableckas aiškina, kad visų tipų pelkės atlieka reguliuojamąją vandens apytakos funkciją, jos geba sukaupti vandenį ir lėčiau jį atiduoda. „Jeigu pelkė yra nusausinta, tai perteklinis vanduo sausinimo grioviais nuteka į aplinkines upes ir upelius (į Dovinę suvesti juk melioracijos kanalai). Tad esant dideliam kritulių kiekiui, upė paprasčiausiai patvins dėl itin gausaus momentinio vandens kiekio. Tačiau sveikoje pelkėje, o tokia bus Amalva ją patvenkus, geriausiu atveju pelkės paviršiumi arba grioviais nutekės tik tam tikra dalis vandens, kurio pelkė bus nepajėgi paimti“, – tikino projekto vadovas. Anot jo, visose užtvankose įrengiama pratekėjimo anga, nes kitaip užtūrą gali išversti itin didelis kiekis susikaupusio vandens: Amalvos griovių plotis – apie 10 metrų, gylis – 3–4 metrai, vietomis 5 metrai. Todėl nuo potvynių bus apsaugotos ir aplinkinės ganyklos, ir tolimiau esančios vietovės.
„Panašią situaciją turėjome Aukštumalos aukštapelkėje (Šilutės r.), 1000 ha dydžio pelkėje. Prieš porą metų iškritus rekordiškai dideliam kritulių kiekiui, tam tikra dalis kritulių pelkės paviršiumi paprasčiausiai nutekėjo į aplinkinius griovius, o pelkėje likęs vanduo išstovėjo per žiemą, po to sekusią itin sausą vasarą maitino pelkę“, – sakė N. Zableckas.
Bendras penkerių metų trukmės projekto tarptautinis biudžetas yra 6,01 mln. Eur. Projekto biudžetas Lietuvoje – 1,2 mln. eurų. Juos sudaro šie finansavimo šaltiniai: LR aplinkos ministerija – 0,3 mln. eurų. ES finansuojama programa – LIFE (Klimato politikos paprogramė) – 0,7 mln. eurų. NABU (Vokietijos gamtos apsaugos draugija) – 0,2 mln. eurų (juos sudaro draugijos surinktos privačių rėmėjų ir įmonių lėšos). Lietuvos gamtos fondo biudžetas – 1,16 mln. eurų, Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ – 0,02 mln. eurų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.