Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Amalvos pelkėje gamta naikinama ar gaivinama?

Apie tai, kodėl būtina atkurti pelkę, kokie darbai bus atliekami paliose, pasakoja Lietuvos gamtos fondo atstovas ir šio projekto vadovas Nerijus ZABLECKIS.

Klimato kaitos mažinimui
Pasak N. Zablecko, iš viso projekto metu bus atkurta net 15 skirtingų įvairių tipų nusausintų pelkių ir durpynų, kurių bendras plotas 5261,3 ha.Pasak N. Zableckio, 2016 metų rudenį startavęs projektas „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ truks penkerius metus ir bus įgyvendinamas net penkiose valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Nors pelkės pasaulyje užima tik apie 3 proc. viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta net 30 proc. pasaulinių anglies išteklių. Dėl žemės ūkio, miškininkystės ir kitų ūkio šakų plėtros nuolat vykdomi šlapynių sausinimo darbai, kurie lėmė, kad pasaulis prarado beveik 20 proc. pelkių išteklių. Europoje šie skaičiai dar drastiškesni. Paskutinių tyrimų duomenimis, net 87 proc. Europos šlapynių šiuo metu yra prastos būklės. Sausinant ir kitokiais būdais įsisavinant pelkes į atmosferą patenka milžiniški šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai.
Projekto vadovo teigimu, Lietuvoje sovietmečiu įvairioms ūkio reik­mėms nusausinta net du trečdaliai pelkių, todėl šiandien mūsų šalyje 10 proc. jų teritorijų dengia durpingas sluoksnis. Tačiau ir išlikusių pelkių apie 75 proc. yra paveikta sausinimo sistemų, nes tokiuose plotuose ūkininkaujama arba auginamas miškas. Kasmet iš pažeistų Lietuvos pelkių ir durpynų į atmosferą patenka apie 7 milijonus tonų anglies dvideginio, o tai sudaro apie trečdalį mūsų šalies emisijų – Lietuvoje išsiskiria 20,4 mln. tonų CO2. Toks emisijų dydis itin aktualus, siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo klimato kaitos srityje tikslus.
Siekiant sumažinti neigiamą nusausintų durpynų poveikį klimatui, Lietuvos gamtos fondas ir įgyvendina projektą, finansuojamą iš ES LIFE programos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Projekto tikslas – sustabdyti sausinimo sukeltą pelkių degradaciją ir specialiomis gamtotvarkos priemonėmis pagerinti durpių kaupimosi sąlygas pažeistose pelkėse, taip pat atkurti gamtines buveines.

Atkuriamos pelkės ir durpynai
Gyventojai nuogąstauja, kad paliose dirbančios įmonės pridarys žalos gamtai.Pasak Nerijaus Zableckio, tai – tarptautinis projektas, kuriam vadovauja viena didžiausių Vokietijos gamtosauginių organizacijų NABU.
Lietuvoje projektą vykdo Lietuvos gamtos fondas kartu su durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“. Projekto veiklos įgyvendinamos 5 vietovėse, iš kurių 4 yra buvę durpynai: Amalvos pelkė (Marijampolės savivaldybė), Sacharos pelkė (Rokiškio r. ), Pūsčios durpynas (Zarasų r.), Plinkšių durpynas (Mažeikių r.) ir išeksploatuota Aukštumalos durpyno dalis (Šilutės r.).
Visiems tvarkomiems objektams, išskyrus Aukštumalos durpyną, parengti gamtotvarkos planai, pagal kuriuos atlikti vidinės miškotvarkos projektų pakeitimai (jei jie buvo reikalingi), suprojektuotos biotechninės priemonės (kirtimai). Kirtimus vykdo Valstybinės miškų urėdijos regioniniai padaliniai, kurie, esant galimybėms, realizuoja rentabilią medieną, o kirtimų atliekas palieka grioviuose, taip padedant pelkei atsikurti.
Viena iš projekto teritorijų yra Amalvos pelkės pietinė dalis (215 ha), esanti Valstybinės miškų urėdijos Kazlų padalinio valdomoje valstybinėje miško žemėje. Lietuvos gamtos fondas praėjusių metų pabaigoje pasirašė trišalę sutartį su Valstybine miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija dėl Amalvo gamtotvarkos plano, kuris patvirtintas LR aplinkos ministro įsakymu.
Fondas įsipareigojo parengti hidrologinio režimo atkūrimo kairiajame Dovinės upės krante supaprastintą techninį projektą ir jį įgyvendinti iki 2020 metų.
Už medžių ir krūmų iškirtimo darbus Amalvos pelkės tvarkymo plote atsakinga Valstybinės miškų urėdija.
Pasak Nerijaus Zableckio, pelkiniame komplekse bus atkurtas natūralus hidrologinis režimas ir pašalinta sumedėjusi augalija sudarant prielaidas stabilizuotis pelkės ekosistemai bei užtikrinant EB gamtinių buveinių palankią apsaugos būklę.

Kaip atkuriamas vandens lygis
Projekto vadovo teigimu, pelkės gyvavimui labai svarbu kaip galima ilgiau išlaikyti sukauptą lietaus vandenį arti pelkės paviršiaus. Atkuriama aukštapelkė, kurios centrinė dalis yra iškilusi apie 2 metrus aukščiau pakraščių, iškasti melioracijos kanalai, jų bendras ilgis – 6,8 km, bus tolygiai užtvenkiami 28 spraustasienių užtvankomis, dalis užtvankų bus sutvirtinta akmenimis, perkasamos drenažų žiotys. Pelkės pakraščiuose ant melioracijos kanalų bus įrengti pylimai. Prieš tai bus iškirsti labai daug pelkės vandens išgarinantys melioruotoje durpėje sužėlę beržai ir pušys (aukštapelkėms būdingos pušų formos paliekamos).
Atsakydamas į gyventojų pastabas, kad dalyje palių jau įgyvendintas panašus projektas, o vandens ten nėra, viskas kaip buvę, projekto vadovas paaiškino, jog vandens lygis pelkėje atsikuria per keletą metų po patvenkimo, jei yra pakankamai kritulių. Atkurti tipišką pelkės augmeniją užtrunka kelis kartus ilgiau, todėl yra numatyta reguliariai šalinti ataugančias medžių atžalas.
N. Zableckio teigimu, pelkės tvenkimo poveikio aplinkinėms teritorijoms nebus, nes pertvaros bus statomos pelkėse esančiuose melioracijos grioviuose. Griovių, išeinančių į ūkininkų naudojamas pievas ir ganyklas, galuose bus įrengti šuliniai, į kuriuos subėgs perteklinis vanduo. Tokiu būdu bus išvengiama vietovių užtvindymo. Artimiausia planuojama pertvara nuo Dovinės upės nutolusi apie 150 metrų, todėl upės vandens lygio svyravimams neturės įtakos.
Vietiniai nuogąstavo, kad šie darbai paliose turės neigiamą poveikį Dovinės upeliui ir kitoms aplinkinėms teritorijoms. N. Zableckas aiškina, kad visų tipų pelkės atlieka reguliuojamąją vandens apytakos funkciją, jos geba sukaupti vandenį ir lėčiau jį atiduoda. „Jeigu pelkė yra nusausinta, tai perteklinis vanduo sausinimo grioviais nuteka į aplinkines upes ir upelius (į Dovinę suvesti juk melioracijos kanalai). Tad esant dideliam kritulių kiekiui, upė paprasčiausiai patvins dėl itin gausaus momentinio vandens kiekio. Tačiau sveikoje pelkėje, o tokia bus Amalva ją patvenkus, geriausiu atveju pelkės paviršiumi arba grioviais nutekės tik tam tikra dalis vandens, kurio pelkė bus nepajėgi paimti“, – tikino projekto vadovas. Anot jo, visose užtvankose įrengiama pratekėjimo anga, nes kitaip užtūrą gali išversti itin didelis kiekis susikaupusio vandens: Amalvos griovių plotis – apie 10 metrų, gylis – 3–4 metrai, vietomis 5 metrai. Todėl nuo potvynių bus apsaugotos ir aplinkinės ganyklos, ir tolimiau esančios vietovės.
„Panašią situaciją turėjome Aukštumalos aukštapelkėje (Šilutės r.), 1000 ha dydžio pelkėje. Prieš porą metų iškritus rekordiškai dideliam kritulių kiekiui, tam tikra dalis kritulių pelkės paviršiumi paprasčiausiai nutekėjo į aplinkinius griovius, o pelkėje likęs vanduo išstovėjo per žiemą, po to sekusią itin sausą vasarą maitino pelkę“, – sakė N. Zableckas.
Bendras penkerių metų trukmės projekto tarptautinis biudžetas yra 6,01 mln. Eur. Projekto biudžetas Lietuvoje – 1,2 mln. eurų. Juos sudaro šie finansavimo šaltiniai: LR aplinkos ministerija – 0,3 mln. eurų. ES finansuojama programa – LIFE (Klimato politikos paprogramė) – 0,7 mln. eurų. NABU (Vokietijos gamtos apsaugos draugija) – 0,2 mln. eurų (juos sudaro draugijos surinktos privačių rėmėjų ir įmonių lėšos). Lietuvos gamtos fondo biudžetas – 1,16 mln. eurų, Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ – 0,02 mln. eurų.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi

    2021-05-15Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi
    Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų. Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Pagalba laiku – efektyvus gydymas Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities. „Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji ...
  • Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt

    2021-05-14Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt
    Pranešame, kad penktadienio naktį, nuo gegužės 14 dienos 22 val. iki gegužės 15 dienos 6 val. ryto, dėl vykdomų techninių darbų neveiks internetinė svetainė www.1808.lt. Minėtuoju laiku svetainėje nebus galimybės užsiregistruoti tyrimams, pasitikrinti jų rezultatus bei registruotis vakcinacijai. Atlikus techninius darbus, svetainė www.1808.lt veiks kaip ir anksčiau. SAM Spaudos tarnyba
  • „Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)

    2021-05-12„Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)
    Taip vadinasi nuo gegužės 5-osios „Saulėračio“ galerijoje veikianti paroda, skirta mūsų kraštą savo darbais garsinusiam (ir tebegarsinančiam iki šiol – jau iš Anapus) Romanui Krasninkevičiui. Liaudies meno meistrui, grafikui, turėjusiam išskirtinę Dievo dovaną kiaurai permatyti žmogų ir gyvenimo sanklodą bei visa tai pavaizduoti savo darbuose. Gyvenimas jam atseikėjo tiek, kad būtų užtekę ir keletui žmonių: nuo tada, kai aštuoniolikmetis buvo išvarytas į frontą – iki alinančios ligos aptemdytų paskutiniųjų metų ir dienų… Tie dešimtmečiai – tai vargas, kalėjimai, tarnyba kariuomenėje, artimųjų praradimai, gyvenimas rūsiuose ir palėpėse, globojant benamius, nuskriaustus gyvulėlius bei paukščius. Ir dienos bei naktys, nuo kitų darbų likusios ...
  • Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“

    2021-05-12Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“
    Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijoje tradicijos nesikeičia net ir įvedus nuotolinį mokymą. O kaipgi kitaip! Juk čia mokosi tokie aktyvūs vaikai ir dirba kūrybingi mokytojai. Rusų kalbos mokytoja Nina Bridžiuvienė kiekvienais metais organizuoja Abėcėlės šventę. Šiemet ji taip pat įvyko. Šeštos ir aštuntos klasės mokiniai namuose mokėsi žodžius, pasidarė kaukes ir nufilmavo puikų spektaklį „Pagrandukas“, kuriame tradiciniai pasakų žvėreliai – zuikis, lapė, vilkas, lokys eilėmis pasakojo Pagrandukui apie tai, ko jie mokosi mokykloje. Pagrindiniai šio spektaklio žiūrovai – gimnazijos penktokai, kuriems šeštoje klasėje teks rinktis antrą užsienio kalbą. Taip vaikai supažindinami su rusų kalba. Tačiau šiemet žiūrovų buvo gerokai daugiau. Sumanioji III gimnazijos ...
  • Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį

    2021-05-12Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį
    Tęsdamas pažintį su Lietuvos ūkininkais ir pramonės įmonėmis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svečiavosi Suvalkijoje. Aplankęs jaunąjį mėsinių galvijų augintoją ir modernią šaldytų duonos gaminių įmonę, ministras susipažino su skirtingiems sektoriams atstovaujančių veiklų pasiekimais ir kasdienybe. Karjeros kryptį padiktavo patirtis tėvų ūkyje Pirmasis K. Navicko sustojimas Suvalkijoje buvo Marijampolės savivaldybės Gudinės kaime pas mėsinių galvijų augintoją, 24-erių Mykolą Šveikauską. Jaunas vaikino amžius ir pasirinkta karjeros kryptis žavi ir stebina, tačiau jaunasis ūkininkas paaiškina, jog toks sprendimas buvo neišvengiamas. Mykolas pripažino, kad dar būdamas paauglys žinojo, jog savo gyvenimą sies su žemės ūkiu ir mėsiniais gyvuliais, mat mėsinius galvijus nemažai metų augino jo ...
  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...