Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Ekspertės komentaras

Gamtosaugos specialistė, dr. Jūratė Sendžikaitė

Kodėl reikia sausinti pelkes?
Pasak dr. Jūratės Sendžikaitės, užsienio šalių mokslininkai įvertino pasaulio valstybių nacionalinio šalies ploto vienetui tenkančias CO2 emisijas iš pažeistų pelkių. Nustatyta, kad Lietuva (0,93 tonų/ha) patenka į didžiausius kiekius šių ŠESD išmetančių valstybių dešimtuką – po Indonezijos, Estijos, Baltarusijos, Islandijos, Suomijos, Malaizijos, Olandijos, Airijos ir Brunėjaus. – Nors pelkės pasaulyje dengia vos 3 proc. viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta gerokai daugiau organinės anglies nei visuose mūsų planetos miškuose. Nepažeistų pelkių augalai dėl fotosintezės sugeba akumuliuoti anglies dioksidą iš oro ir jį organinės medžiagos – durpių – pavidalu tūkstantmečiams saugiai užrakinti durpių kloduose. Nusausintose pelkėse kardinaliai keičiasi gyvybės ciklas – bedeguonė aplinka tampa prisotinta deguonies, suaktyvėja mikroorganizmų veikla, šimtus ir tūkstančius metų skaičiuojančios durpės ima sparčiai skaidytis ir į atmosferą plūsteli klimato kaitą skatinančios (anglies dvideginio, azoto oksidų ir metano) dujos. Taigi, sausindami pelkes prisidedame prie klimato kaitos spartinimo, o saugodami jas ir atkurdami ekologines sąlygas pažeistose pelkėse mes prisidedame prie klimato kaitos švelninimo. Turime galimybę rinktis.
Pelkės turi būti šlapios: dėl klimato, dėl žmonių, dėl ateities! Tai garsaus Vokietijos mokslininko ir pelkinių ekosistemų atkūrimo Europoje iniciatoriaus, Greifsvaldo universiteto profesoriaus Hanso Joosteno (Hans Joosten) žodžiai. „Mes nepaveldėjome Žemės iš savo tėvų, mes pasiskolinome ją iš savo vaikų“ – tokia paprasta ir tokia aiški indėnų išmintis jau senai atkeliavo ir į senąjį žemyną. Todėl nenuostabu, kad šiandien apie tokias rimtas problemas vis garsiau ima kalbėti jaunimas, t. y. ta karta, iš kurių mes, suaugusieji, pasiskolinome Žemę, pasiskolinome, bet per mažai galvojame, ar pajėgsime tą skolą grąžinti…

Ar galime mes prisidėti prie klimato kaitos pokyčių švelninimo?
Manau, kad ne tik galime, bet ir privalome. Ne tik didinti atsinaujinančiosios energijos (pvz., vėjo, saulės, vandens ir biomasės energijos) naudojimą, gerinti įvairių įrenginių ir namų ūkių energijos vartojimo efektyvumą, skatinti mažiau taršaus transporto, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų tobulinimą, bet ir sudaryti sąlygas per tūkstantmečius pelkėse sukauptai organinei angliai ir toliau saugiai išlikti „užrakintai“ šlapiuose durpių kloduose.
Deja, apie 67 proc. visų Lietuvos pelkių yra pažeistos sausinimo. Dėl to kylančias problemas ne visada pastebime, nes atrodo, kad jos yra tolimos ir mūsų neliečia. Ir tik ištikus sausrai susimąstome, kodėl orai tapo labiau palankūs atostogaujantiems, o ne žemdirbiams, kodėl taip greitai šulinyje ar upėje nuseko vanduo, kodėl ežeras, į kurį subėga iš nusausintos pelkės ir nuo pertręštų laukų atplūdęs vanduo, vidurvasarį pasidengia žaliai melsva plėvele, t. y. „pražysta“ melsvabakterių kolonijomis, dosniai gaminančiomis toksines, sunkiai irias medžiagas, kurios mitybos grandine patenka į žuvų ar kitų vandens gyvūnų organizmus, o galiausiai – ant mūsų stalo. Kiekviena lazda turi du galus…
Per pastaruosius 60 metų Amalvos paliose užaugęs miškas – ne gamtos dovana, o neapgalvotos žmogaus veiklos pasekmė. XX a. 7-ame dešimtmetyje apie 60 proc. Amalvos pelkės buvo nusausinta, tačiau tikėtos ūkinės naudos negauta. Nusausinti ir apleisti aukštapelkės plotai ilgainiui apaugo krūmais, beržų ir drebulių medynu. Tik pelkės pakraščiuose buvusių žemapelkių vietoje įrengtos kultūrinės pievos ir ganyklos. Prie tokio žmogaus pakeisto kraštovaizdžio užaugo jau ne viena vietinių gyventojų karta.
Palių vietoje jie kasdien matydavo vis aukščiau besistiebiantį mišką su vos keliomis tikrą aukštapelkę primenančiomis salelėmis. Todėl natūralu, kad žmonės susirūpino, kai jų artimoje aplinkoje buvo pradėtas kirsti miškas. Ypač dabar, kai visuomenė vis aktyviau siekia išsaugoti ne tik vertingus Lietuvos miškus, bet ir senuosius želdinius miestų ar gyvenviečių parkuose, aikštėse ar alėjose.

Medžiai nusausintoje aukštapelkėje
Mokslininkė pelkes prilygina piktos pamotės nuskriaustai poduk­rai – darbšti, graži, bet nuolat išnaudojama ir keiksnojama.Aukštapelkės yra sukaupusios daugiau atmosferinės anglies nei bet kuri kita sausumos ekosistema. Dėl sausinimo ar klimato kaitos pažemėjus gruntinio vandens lygiui pelkėje buvusiuose atviruose aukštapelkių plotuose pradeda kurtis ir intensyviai augti medžiai ir krūmai, o pelkė tūkstančius metų buvusi organinės anglies kaupykla gana sparčiai virsta į intensyvų ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) emisijų šaltinį.
Nusausintoje pelkėje augantiems medeliams, lygiai taip, kaip ir įprasto miško medžiams, reikalingas vanduo. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad karštą vasaros dieną suaugęs beržas gali išgarinti 75 ir net daugiau litrų vandens. Galima tik įsivaizduoti, kiek per vieną tokią dieną ir taip jau žmogaus nusausinta Amalvos pelkė prarasdavo vandens dėl transpiracijos!
Jei vanduo aukštapelkėje slūgso giliau nei 20–30 centimetrų, tuomet ne tik sustoja durpių formavimasis – durpėdara, bet ir prasideda atvirkštinis procesas – durpių skaidymasis ir nykimas. Atsipalaidavusi anglis jungiasi su deguonimi ir į atmosferą patenka anglies dioksidas, skatinantis klimato kaitą. Kai nusausinta pelkė apauga medžiais, ŠESD emisijos, deja, dar didesnės.
Sausinimo griovių tvenkimas kartu su sumedėjusios augalijos šalinimu – efektyvus metodas, ne tik stabdantis pelkės sausėjimą, durpių skaidymąsi ir klimato kaitas sukeliančių dujų išsiskyrimą, bet ir padedantis atkurti pažeistų pelkių buveinių gyvybingumą. Pagal techninį projektą visi atkuriamoje Amalvos aukštapelkės dalyje (215 ha) esantys sausinimo grioviai bus patvenkti 24 vandenį sulaikančiomis užtūromis, o teritorijos pakraščiuose blokuoti 8 pylimais. Šios priemonės padės lietaus ir sniego tirpsmo vandenis ilgiau išlaikyti pelkėje.
Projekto „LIFE Peat Restore“ specialistai įvertino dabartinę atkuriamos Amalvos pelkės dalies ekologinę būklę, ŠESD emisijas ir globalinio klimato atšilimo potencialą. Nustatyta, kad sumedėjusia augalija apaugusi pietinė Amalvos pelkės dalis kasmet į atmosferą išskiria 5810 t/CO2 ekvivalento per metus, t. y. tiek, kiek jų išskirtų automobilis, net 515 kartų apvažiuodamas Žemės rutulį ties pusiauju. Įvertinta, kad pašalinus sumedėjusią augalija per artimiausius 30–50 metų (kai pelkėje įsikurs aukštapelkėms būdinga augalija) ŠESD emisijos sumažės iki 760 t/CO2 ekvivalento per metus.

Pelkės atsikūrimo trukmė
Ekosistemų atkūrimas – nėra mostelėjimas burtų lazdele. Neįmanoma vos per keletą metų atkurti, tai kas augo, formavosi ir brendo tūkstantmečius. Labai svarbu, kad atkuriamoje pelkėje gruntinis vandens lygis vasaros laikotarpiu būtų kuo arčiau durpės paviršiaus. Kai durpės paviršiuje ims kurtis tipingų aukštapelkėms rūšių augalai – kiminai, kai kurios žaliosios samanos, baltosios saidros, paprastosios spanguolės, pelkiniai gailiai, apskritalapės saulašarės, kupstiniai švyliai ir kt., tuomet bus galima sakyti, kad pelkinė sistema pradėjo atsikurti. Ir pats atsikūrimo procesas skirtingose Amalvos pelkės dalyse vyks šiek tiek kitaip. Geriausių rezultatų galima tikėtis mažiausiai sausinimo griovių išvagotoje ir daugiau natūralių bruožų išlaikiusioje projekto lėšomis atkuriamos Amalvos pelkės rytinėje dalyje.
Visgi turime apsiginkluoti kantrybe. 10–20 metų mažiausias laikotarpis pradiniam rezultatų įvertinimui. Žmogui, gali atrodyti, kad tai labai ilgas laiko tarpas, bet pelkei net ir šimtmetis yra tarsi sekundės dalis…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

    2020-12-02Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?
    Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu. Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai. Saugiausi preparatai naudojami medicinoje Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi ...
  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių ...
  • Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)

    2020-11-25Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)
    Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT ...
  • Nenustebo, kad sudomino kinų žvalgybą

    2020-11-25Nenustebo, kad sudomino  kinų žvalgybą
    Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys. „Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti ...
  • Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“

    2020-11-25Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“
    Šalies Valstybės saugumo departamentas (VSD) Kiniją, kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, įvardijo du kartus: pirmą – 2019-ųjų, antrą – 2020-ųjų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pernykščiame dokumente tiesiog paminėjęs šalį, šių metų ataskaitoje VSD teigia, kad „Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais“, ir pateikia schemas, kaip Kinija šį tikslą bando įgyvendinti Lietuvoje. VSD ataskaitoje rašoma, kad Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje taikinių ieško per socialinį ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Generalinės prokuratūros komentaras

    2020-11-18Generalinės prokuratūros komentaras
    (Komentaras prie straipsnio „Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško“) Ikiteisminį tyrimą dėl migracijos darbuotojų kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo atliko Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Todėl Prokuratūros atstovų paprašėme pakomentuoti, kaip atsitiko, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustačiusi tiek daug pažeidimų šioje byloje, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Ar, įvertinus šią bylą ir jos aplinkybes, mes visi galime tikėtis, kad su prokuroro palaiminimu bus leista metus ar pusę metų, be realaus pagrindo ...
  • Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško

    2020-11-18Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško
    2017 metų balandžio 26-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė, vyresnysis specialistas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę. Tyrimas truko beveik dvejus metus. 2019 metų vasario 14-ąją Marijampolės apylinkės teismas, paskelbė nuosprendį. Dar vėliau jį pakoregavo Kauno apygardos teismas. Visi kaltinamieji buvo nuteisti piniginėmis baudomis, jiems atimta teisė dirbti ...
  • „Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus…“

    2020-11-18„Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus...“
    „Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...