Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ekspertės komentaras

Gamtosaugos specialistė, dr. Jūratė Sendžikaitė

Kodėl reikia sausinti pelkes?
Pasak dr. Jūratės Sendžikaitės, užsienio šalių mokslininkai įvertino pasaulio valstybių nacionalinio šalies ploto vienetui tenkančias CO2 emisijas iš pažeistų pelkių. Nustatyta, kad Lietuva (0,93 tonų/ha) patenka į didžiausius kiekius šių ŠESD išmetančių valstybių dešimtuką – po Indonezijos, Estijos, Baltarusijos, Islandijos, Suomijos, Malaizijos, Olandijos, Airijos ir Brunėjaus. – Nors pelkės pasaulyje dengia vos 3 proc. viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta gerokai daugiau organinės anglies nei visuose mūsų planetos miškuose. Nepažeistų pelkių augalai dėl fotosintezės sugeba akumuliuoti anglies dioksidą iš oro ir jį organinės medžiagos – durpių – pavidalu tūkstantmečiams saugiai užrakinti durpių kloduose. Nusausintose pelkėse kardinaliai keičiasi gyvybės ciklas – bedeguonė aplinka tampa prisotinta deguonies, suaktyvėja mikroorganizmų veikla, šimtus ir tūkstančius metų skaičiuojančios durpės ima sparčiai skaidytis ir į atmosferą plūsteli klimato kaitą skatinančios (anglies dvideginio, azoto oksidų ir metano) dujos. Taigi, sausindami pelkes prisidedame prie klimato kaitos spartinimo, o saugodami jas ir atkurdami ekologines sąlygas pažeistose pelkėse mes prisidedame prie klimato kaitos švelninimo. Turime galimybę rinktis.
Pelkės turi būti šlapios: dėl klimato, dėl žmonių, dėl ateities! Tai garsaus Vokietijos mokslininko ir pelkinių ekosistemų atkūrimo Europoje iniciatoriaus, Greifsvaldo universiteto profesoriaus Hanso Joosteno (Hans Joosten) žodžiai. „Mes nepaveldėjome Žemės iš savo tėvų, mes pasiskolinome ją iš savo vaikų“ – tokia paprasta ir tokia aiški indėnų išmintis jau senai atkeliavo ir į senąjį žemyną. Todėl nenuostabu, kad šiandien apie tokias rimtas problemas vis garsiau ima kalbėti jaunimas, t. y. ta karta, iš kurių mes, suaugusieji, pasiskolinome Žemę, pasiskolinome, bet per mažai galvojame, ar pajėgsime tą skolą grąžinti…

Ar galime mes prisidėti prie klimato kaitos pokyčių švelninimo?
Manau, kad ne tik galime, bet ir privalome. Ne tik didinti atsinaujinančiosios energijos (pvz., vėjo, saulės, vandens ir biomasės energijos) naudojimą, gerinti įvairių įrenginių ir namų ūkių energijos vartojimo efektyvumą, skatinti mažiau taršaus transporto, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų tobulinimą, bet ir sudaryti sąlygas per tūkstantmečius pelkėse sukauptai organinei angliai ir toliau saugiai išlikti „užrakintai“ šlapiuose durpių kloduose.
Deja, apie 67 proc. visų Lietuvos pelkių yra pažeistos sausinimo. Dėl to kylančias problemas ne visada pastebime, nes atrodo, kad jos yra tolimos ir mūsų neliečia. Ir tik ištikus sausrai susimąstome, kodėl orai tapo labiau palankūs atostogaujantiems, o ne žemdirbiams, kodėl taip greitai šulinyje ar upėje nuseko vanduo, kodėl ežeras, į kurį subėga iš nusausintos pelkės ir nuo pertręštų laukų atplūdęs vanduo, vidurvasarį pasidengia žaliai melsva plėvele, t. y. „pražysta“ melsvabakterių kolonijomis, dosniai gaminančiomis toksines, sunkiai irias medžiagas, kurios mitybos grandine patenka į žuvų ar kitų vandens gyvūnų organizmus, o galiausiai – ant mūsų stalo. Kiekviena lazda turi du galus…
Per pastaruosius 60 metų Amalvos paliose užaugęs miškas – ne gamtos dovana, o neapgalvotos žmogaus veiklos pasekmė. XX a. 7-ame dešimtmetyje apie 60 proc. Amalvos pelkės buvo nusausinta, tačiau tikėtos ūkinės naudos negauta. Nusausinti ir apleisti aukštapelkės plotai ilgainiui apaugo krūmais, beržų ir drebulių medynu. Tik pelkės pakraščiuose buvusių žemapelkių vietoje įrengtos kultūrinės pievos ir ganyklos. Prie tokio žmogaus pakeisto kraštovaizdžio užaugo jau ne viena vietinių gyventojų karta.
Palių vietoje jie kasdien matydavo vis aukščiau besistiebiantį mišką su vos keliomis tikrą aukštapelkę primenančiomis salelėmis. Todėl natūralu, kad žmonės susirūpino, kai jų artimoje aplinkoje buvo pradėtas kirsti miškas. Ypač dabar, kai visuomenė vis aktyviau siekia išsaugoti ne tik vertingus Lietuvos miškus, bet ir senuosius želdinius miestų ar gyvenviečių parkuose, aikštėse ar alėjose.

Medžiai nusausintoje aukštapelkėje
Mokslininkė pelkes prilygina piktos pamotės nuskriaustai poduk­rai – darbšti, graži, bet nuolat išnaudojama ir keiksnojama.Aukštapelkės yra sukaupusios daugiau atmosferinės anglies nei bet kuri kita sausumos ekosistema. Dėl sausinimo ar klimato kaitos pažemėjus gruntinio vandens lygiui pelkėje buvusiuose atviruose aukštapelkių plotuose pradeda kurtis ir intensyviai augti medžiai ir krūmai, o pelkė tūkstančius metų buvusi organinės anglies kaupykla gana sparčiai virsta į intensyvų ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) emisijų šaltinį.
Nusausintoje pelkėje augantiems medeliams, lygiai taip, kaip ir įprasto miško medžiams, reikalingas vanduo. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad karštą vasaros dieną suaugęs beržas gali išgarinti 75 ir net daugiau litrų vandens. Galima tik įsivaizduoti, kiek per vieną tokią dieną ir taip jau žmogaus nusausinta Amalvos pelkė prarasdavo vandens dėl transpiracijos!
Jei vanduo aukštapelkėje slūgso giliau nei 20–30 centimetrų, tuomet ne tik sustoja durpių formavimasis – durpėdara, bet ir prasideda atvirkštinis procesas – durpių skaidymasis ir nykimas. Atsipalaidavusi anglis jungiasi su deguonimi ir į atmosferą patenka anglies dioksidas, skatinantis klimato kaitą. Kai nusausinta pelkė apauga medžiais, ŠESD emisijos, deja, dar didesnės.
Sausinimo griovių tvenkimas kartu su sumedėjusios augalijos šalinimu – efektyvus metodas, ne tik stabdantis pelkės sausėjimą, durpių skaidymąsi ir klimato kaitas sukeliančių dujų išsiskyrimą, bet ir padedantis atkurti pažeistų pelkių buveinių gyvybingumą. Pagal techninį projektą visi atkuriamoje Amalvos aukštapelkės dalyje (215 ha) esantys sausinimo grioviai bus patvenkti 24 vandenį sulaikančiomis užtūromis, o teritorijos pakraščiuose blokuoti 8 pylimais. Šios priemonės padės lietaus ir sniego tirpsmo vandenis ilgiau išlaikyti pelkėje.
Projekto „LIFE Peat Restore“ specialistai įvertino dabartinę atkuriamos Amalvos pelkės dalies ekologinę būklę, ŠESD emisijas ir globalinio klimato atšilimo potencialą. Nustatyta, kad sumedėjusia augalija apaugusi pietinė Amalvos pelkės dalis kasmet į atmosferą išskiria 5810 t/CO2 ekvivalento per metus, t. y. tiek, kiek jų išskirtų automobilis, net 515 kartų apvažiuodamas Žemės rutulį ties pusiauju. Įvertinta, kad pašalinus sumedėjusią augalija per artimiausius 30–50 metų (kai pelkėje įsikurs aukštapelkėms būdinga augalija) ŠESD emisijos sumažės iki 760 t/CO2 ekvivalento per metus.

Pelkės atsikūrimo trukmė
Ekosistemų atkūrimas – nėra mostelėjimas burtų lazdele. Neįmanoma vos per keletą metų atkurti, tai kas augo, formavosi ir brendo tūkstantmečius. Labai svarbu, kad atkuriamoje pelkėje gruntinis vandens lygis vasaros laikotarpiu būtų kuo arčiau durpės paviršiaus. Kai durpės paviršiuje ims kurtis tipingų aukštapelkėms rūšių augalai – kiminai, kai kurios žaliosios samanos, baltosios saidros, paprastosios spanguolės, pelkiniai gailiai, apskritalapės saulašarės, kupstiniai švyliai ir kt., tuomet bus galima sakyti, kad pelkinė sistema pradėjo atsikurti. Ir pats atsikūrimo procesas skirtingose Amalvos pelkės dalyse vyks šiek tiek kitaip. Geriausių rezultatų galima tikėtis mažiausiai sausinimo griovių išvagotoje ir daugiau natūralių bruožų išlaikiusioje projekto lėšomis atkuriamos Amalvos pelkės rytinėje dalyje.
Visgi turime apsiginkluoti kantrybe. 10–20 metų mažiausias laikotarpis pradiniam rezultatų įvertinimui. Žmogui, gali atrodyti, kad tai labai ilgas laiko tarpas, bet pelkei net ir šimtmetis yra tarsi sekundės dalis…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Tik šiaip sau besivažinėjant… (Istorijos be datų)

    2021-06-02Tik šiaip sau besivažinėjant... (Istorijos be datų)
    Besibaigiantis pavasaris ir jau visur atvertos savivaldybių „sienos“ paskatino sutvarkyti ne savo valia atidėtus reikalus. (Kas būtų galėjęs kada pamanyti, kad ilgus mėnesius negalėsi aplankyti už dešimties kitos kilometrų esančių artimųjų kapų ar valandą kitą pasisvečiuoti pas tolokai gyvenančią krikštamotę ypatinga jos gyvenimo proga?) Kitaip sakant – pribrendo būtinybė apsukti nemažą ratą šio krašto keliais. O kadangi šeštadienis, kaip reta šią gegužę, išpuolė net ir saulėtas, tai atsirado proga pasidairyti po vietas, kuriose seniai bebūta. Savo malonumui, neturint kokio didesnio visuomeninio tikslo. Vis dėlto – važiuoji, pamatai, imi svarstyti… …Daug būtų galima kalbėti apie gegužės gražumynus – pradedant dar tądien nespėjusia ...
  • Tikrai minėsime Sūduvos metus (Seimas sutarė dėl atmintinų metų 2022-aisiais)

    2021-06-02
    Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 13 d. pranešime žiniasklaidai informuojama, kad posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, „skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti“. Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų. Kaip jau esame informavę anksčiau, marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva buvo teikiamas siūlymas ...
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Pasauliui reikia žiedų ir… poezijos (Sukaktis)

    2021-05-26Pasauliui reikia žiedų  ir... poezijos (Sukaktis)
    Nijolė LINIONIENĖ …1991 metų gegužės 24 dieną Kazlų Rūdos viešojoje bibliotekoje (dabar – Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka) gimė ypatingas reiškinys – Kazlų Rūdos krašto literatų ir menininkų klubas, pavadintas, tiesa, ne iš karto, gražiu ir paslaptingu „Girių versmės“ vardu. Jo turtas – kuriantys žmonės, kuriuos pakalbėti apie poeziją, pasidalinti savo kūryba tąsyk pakvietė Vitalija Filipova, nuo pradžios visų tik vardu vadinama. Ir jau 30 metų Vitalija vis dar visus myli, buria, skatina, organizuoja… Kiek būta smagių ir prasmingų savojo būrio susirinkimų, kelionių pas bičiulius ir renginių, priimant svečius pas save, kaip džiaugtasi pirmosiomis kukliomis knygelėmis – ir 2016 metais išėjusiu solidžiu ...
  • Antroji „Sibiro Madonos“ laida

    2021-05-26
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido antrąją knygos „Sibiro Madona“ laidą. Pirmoji laida pasirodė šių metų pradžioje ir buvo išpirkta per 2 mėnesius. „Mums žinoma daugiau kaip trys tūkstančiai tremties vietų, apie 1200 kalinimo vietų, apie 700–800 represuotųjų kapinių, tačiau tik vienose kapinėse – Korbiko – kaip centrinė maldos vieta stovėjo Švenčiausios Mergelės Marijos skulptūra, išdrožta politinio kalinio Jono Maldučio“, – sako knygos „Sibiro Madona“ sudarytoja Birutė Panumienė. Pasak LGGRTC vyr. istorikės Birutės Panumienės, centre yra surinkta apie 70 tūkst. represuotų Lietuvos piliečių prisiminimų ir apie 50 tūkst. nuotraukų iš represuotų vietų. Apie Korbiko arba kitaip vadinamą Sibiro Madoną taip ...
  • Muziejų naktis Paežerių dvare

    2021-05-26Muziejų naktis Paežerių dvare
    Penktadienio, gegužės 21-osios, pavakarę visus, išsiilgusius renginių, į oficialų turizmo sezono atidarymą pakvietė Vilkaviškio sav. Paežerių dvaras, kuriame vyko Muziejų nakties renginys „Pro šimtmečio miglas sugrįžta Suvalkijos dvarų kasdienybė“. Marija BURBIENĖ Po didelę Paežerių dvaro teritoriją pasklidę Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus lankytojai mėgavosi ne tik vakaro gaiva, bet ir galėjo ledainėje ir oficinoje nemokamai apžiūrėti senovinės technikos, buities rakandų ekspozicijas, pasigrožėti apylinkėmis iš 17 metrų aukščio belvederio bokšto, dalyvauti edukacijose „Senojo pašto paslaptys“, „Istorija iš močiutės šėpukės“, „Tai iš sapno pasakėlės pas vaikus keliauja lėlės“ ir kitose, pavaikščioti po dvaro rūmus ir susipažinti su jo istorija, taip pat pasiklausyti puikaus koncerto ant ...
  • Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale

    2021-05-26Kalvarijietis – konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finale
    Šiais metais organizuotame 26-ajame moksleivių konkurse „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ dalyvavo 140 moksleivių iš visos šalies. Kalvarijos gimnazijos istorijos mokytojas Algimantas Babeckas turi ilgametės patirties ruošti mokinius šiam konkursui. Ne kartą jie laimėję prizines vietas. Šiemet Kalvarijos gimnazijos gimnazistas Lukas Kubilius, vienintelis iš Suvalkijos moksleivių, taip pat pateko į šio konkurso respublikinį finalą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos stadione įrengtame palapinių miestelyje vyresnių klasių moksleiviai varžėsi dėl geriausio Lietuvos kariuomenės ir karo istorijos žinovo vardo. Dalyvaudamas ketvirtą kartą Lukas garbingai atstovavo savo kraštui ir gimnazijai. Dalį jo atsakymų komisija įvertino aukščiausiais balais, tačiau patekti tarp prizininkų nepavyko. „Suvalkiečio“ informacija