Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ekspertės komentaras

Gamtosaugos specialistė, dr. Jūratė Sendžikaitė

Kodėl reikia sausinti pelkes?
Pasak dr. Jūratės Sendžikaitės, užsienio šalių mokslininkai įvertino pasaulio valstybių nacionalinio šalies ploto vienetui tenkančias CO2 emisijas iš pažeistų pelkių. Nustatyta, kad Lietuva (0,93 tonų/ha) patenka į didžiausius kiekius šių ŠESD išmetančių valstybių dešimtuką – po Indonezijos, Estijos, Baltarusijos, Islandijos, Suomijos, Malaizijos, Olandijos, Airijos ir Brunėjaus. – Nors pelkės pasaulyje dengia vos 3 proc. viso sausumos ploto, tačiau jose sukaupta gerokai daugiau organinės anglies nei visuose mūsų planetos miškuose. Nepažeistų pelkių augalai dėl fotosintezės sugeba akumuliuoti anglies dioksidą iš oro ir jį organinės medžiagos – durpių – pavidalu tūkstantmečiams saugiai užrakinti durpių kloduose. Nusausintose pelkėse kardinaliai keičiasi gyvybės ciklas – bedeguonė aplinka tampa prisotinta deguonies, suaktyvėja mikroorganizmų veikla, šimtus ir tūkstančius metų skaičiuojančios durpės ima sparčiai skaidytis ir į atmosferą plūsteli klimato kaitą skatinančios (anglies dvideginio, azoto oksidų ir metano) dujos. Taigi, sausindami pelkes prisidedame prie klimato kaitos spartinimo, o saugodami jas ir atkurdami ekologines sąlygas pažeistose pelkėse mes prisidedame prie klimato kaitos švelninimo. Turime galimybę rinktis.
Pelkės turi būti šlapios: dėl klimato, dėl žmonių, dėl ateities! Tai garsaus Vokietijos mokslininko ir pelkinių ekosistemų atkūrimo Europoje iniciatoriaus, Greifsvaldo universiteto profesoriaus Hanso Joosteno (Hans Joosten) žodžiai. „Mes nepaveldėjome Žemės iš savo tėvų, mes pasiskolinome ją iš savo vaikų“ – tokia paprasta ir tokia aiški indėnų išmintis jau senai atkeliavo ir į senąjį žemyną. Todėl nenuostabu, kad šiandien apie tokias rimtas problemas vis garsiau ima kalbėti jaunimas, t. y. ta karta, iš kurių mes, suaugusieji, pasiskolinome Žemę, pasiskolinome, bet per mažai galvojame, ar pajėgsime tą skolą grąžinti…

Ar galime mes prisidėti prie klimato kaitos pokyčių švelninimo?
Manau, kad ne tik galime, bet ir privalome. Ne tik didinti atsinaujinančiosios energijos (pvz., vėjo, saulės, vandens ir biomasės energijos) naudojimą, gerinti įvairių įrenginių ir namų ūkių energijos vartojimo efektyvumą, skatinti mažiau taršaus transporto, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų tobulinimą, bet ir sudaryti sąlygas per tūkstantmečius pelkėse sukauptai organinei angliai ir toliau saugiai išlikti „užrakintai“ šlapiuose durpių kloduose.
Deja, apie 67 proc. visų Lietuvos pelkių yra pažeistos sausinimo. Dėl to kylančias problemas ne visada pastebime, nes atrodo, kad jos yra tolimos ir mūsų neliečia. Ir tik ištikus sausrai susimąstome, kodėl orai tapo labiau palankūs atostogaujantiems, o ne žemdirbiams, kodėl taip greitai šulinyje ar upėje nuseko vanduo, kodėl ežeras, į kurį subėga iš nusausintos pelkės ir nuo pertręštų laukų atplūdęs vanduo, vidurvasarį pasidengia žaliai melsva plėvele, t. y. „pražysta“ melsvabakterių kolonijomis, dosniai gaminančiomis toksines, sunkiai irias medžiagas, kurios mitybos grandine patenka į žuvų ar kitų vandens gyvūnų organizmus, o galiausiai – ant mūsų stalo. Kiekviena lazda turi du galus…
Per pastaruosius 60 metų Amalvos paliose užaugęs miškas – ne gamtos dovana, o neapgalvotos žmogaus veiklos pasekmė. XX a. 7-ame dešimtmetyje apie 60 proc. Amalvos pelkės buvo nusausinta, tačiau tikėtos ūkinės naudos negauta. Nusausinti ir apleisti aukštapelkės plotai ilgainiui apaugo krūmais, beržų ir drebulių medynu. Tik pelkės pakraščiuose buvusių žemapelkių vietoje įrengtos kultūrinės pievos ir ganyklos. Prie tokio žmogaus pakeisto kraštovaizdžio užaugo jau ne viena vietinių gyventojų karta.
Palių vietoje jie kasdien matydavo vis aukščiau besistiebiantį mišką su vos keliomis tikrą aukštapelkę primenančiomis salelėmis. Todėl natūralu, kad žmonės susirūpino, kai jų artimoje aplinkoje buvo pradėtas kirsti miškas. Ypač dabar, kai visuomenė vis aktyviau siekia išsaugoti ne tik vertingus Lietuvos miškus, bet ir senuosius želdinius miestų ar gyvenviečių parkuose, aikštėse ar alėjose.

Medžiai nusausintoje aukštapelkėje
Mokslininkė pelkes prilygina piktos pamotės nuskriaustai poduk­rai – darbšti, graži, bet nuolat išnaudojama ir keiksnojama.Aukštapelkės yra sukaupusios daugiau atmosferinės anglies nei bet kuri kita sausumos ekosistema. Dėl sausinimo ar klimato kaitos pažemėjus gruntinio vandens lygiui pelkėje buvusiuose atviruose aukštapelkių plotuose pradeda kurtis ir intensyviai augti medžiai ir krūmai, o pelkė tūkstančius metų buvusi organinės anglies kaupykla gana sparčiai virsta į intensyvų ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančios dujos) emisijų šaltinį.
Nusausintoje pelkėje augantiems medeliams, lygiai taip, kaip ir įprasto miško medžiams, reikalingas vanduo. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad karštą vasaros dieną suaugęs beržas gali išgarinti 75 ir net daugiau litrų vandens. Galima tik įsivaizduoti, kiek per vieną tokią dieną ir taip jau žmogaus nusausinta Amalvos pelkė prarasdavo vandens dėl transpiracijos!
Jei vanduo aukštapelkėje slūgso giliau nei 20–30 centimetrų, tuomet ne tik sustoja durpių formavimasis – durpėdara, bet ir prasideda atvirkštinis procesas – durpių skaidymasis ir nykimas. Atsipalaidavusi anglis jungiasi su deguonimi ir į atmosferą patenka anglies dioksidas, skatinantis klimato kaitą. Kai nusausinta pelkė apauga medžiais, ŠESD emisijos, deja, dar didesnės.
Sausinimo griovių tvenkimas kartu su sumedėjusios augalijos šalinimu – efektyvus metodas, ne tik stabdantis pelkės sausėjimą, durpių skaidymąsi ir klimato kaitas sukeliančių dujų išsiskyrimą, bet ir padedantis atkurti pažeistų pelkių buveinių gyvybingumą. Pagal techninį projektą visi atkuriamoje Amalvos aukštapelkės dalyje (215 ha) esantys sausinimo grioviai bus patvenkti 24 vandenį sulaikančiomis užtūromis, o teritorijos pakraščiuose blokuoti 8 pylimais. Šios priemonės padės lietaus ir sniego tirpsmo vandenis ilgiau išlaikyti pelkėje.
Projekto „LIFE Peat Restore“ specialistai įvertino dabartinę atkuriamos Amalvos pelkės dalies ekologinę būklę, ŠESD emisijas ir globalinio klimato atšilimo potencialą. Nustatyta, kad sumedėjusia augalija apaugusi pietinė Amalvos pelkės dalis kasmet į atmosferą išskiria 5810 t/CO2 ekvivalento per metus, t. y. tiek, kiek jų išskirtų automobilis, net 515 kartų apvažiuodamas Žemės rutulį ties pusiauju. Įvertinta, kad pašalinus sumedėjusią augalija per artimiausius 30–50 metų (kai pelkėje įsikurs aukštapelkėms būdinga augalija) ŠESD emisijos sumažės iki 760 t/CO2 ekvivalento per metus.

Pelkės atsikūrimo trukmė
Ekosistemų atkūrimas – nėra mostelėjimas burtų lazdele. Neįmanoma vos per keletą metų atkurti, tai kas augo, formavosi ir brendo tūkstantmečius. Labai svarbu, kad atkuriamoje pelkėje gruntinis vandens lygis vasaros laikotarpiu būtų kuo arčiau durpės paviršiaus. Kai durpės paviršiuje ims kurtis tipingų aukštapelkėms rūšių augalai – kiminai, kai kurios žaliosios samanos, baltosios saidros, paprastosios spanguolės, pelkiniai gailiai, apskritalapės saulašarės, kupstiniai švyliai ir kt., tuomet bus galima sakyti, kad pelkinė sistema pradėjo atsikurti. Ir pats atsikūrimo procesas skirtingose Amalvos pelkės dalyse vyks šiek tiek kitaip. Geriausių rezultatų galima tikėtis mažiausiai sausinimo griovių išvagotoje ir daugiau natūralių bruožų išlaikiusioje projekto lėšomis atkuriamos Amalvos pelkės rytinėje dalyje.
Visgi turime apsiginkluoti kantrybe. 10–20 metų mažiausias laikotarpis pradiniam rezultatų įvertinimui. Žmogui, gali atrodyti, kad tai labai ilgas laiko tarpas, bet pelkei net ir šimtmetis yra tarsi sekundės dalis…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Rėjus (Ray) Bartkus: „Esu perfekcionistas“

    2021-05-22Rėjus (Ray) Bartkus:  „Esu perfekcionistas“
    Rėjų Bartkų – menininką, gyvenantį Niujorke ir Filadelfijoje (JAV), žinome, kaip išskirtinio reiškinio – Marijampolėje vykstančio tarptautinio meno simpoziumo „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas, idėjų migracija“ („Malonny“) – sielą, iniciatorių, organizatorių. Tačiau yra ir kita R. Bartkaus asmenybės pusė – tai talentingas menininkas, vizualinei išraiškai naudojantis įvairias, kartais neįprastas, rafinuotas meno formas. Mūsų miestui R. Bartkus kasmet padovanoja po sienų tapybos darbą – ne vienas laukiame, kokį piešinį pristatys būtent jis, nes visuomet geba nustebinti originalia idėja ir dažniausiai – harmonija, sklindančia iš jo darbų. Taigi – pažintis su R. Bartkumi, kuris neabejingas mūsų miestui ir jau laukia vasarą vyksiančio tradicinio „Malonny“. – Kaip ...
  • Marijampolę garsinanti sienų tapyba

    2021-05-22Marijampolę garsinanti sienų tapyba
    Mūsų miestą garsinanti sienų tapyba – reiškinys, žinomas visoje šalyje ir net užsienyje. Mieste yra arti trijų dešimčių sienų piešinių, kai kurie iš jų – išskirtiniai gatvės meno pavyzdžiai. Įdomūs ir vizualine išraiška, ir originaliomis idėjomis. Įvairovę, originalumą lemia tai, kad piešinius kasmet kuria iš įvairių šalių suvažiavę talentingi, žinomi menininkai, kuriuos suburia tarptautinio meno simpoziumo iniciatorius, pagrindinis organizatorius Rėjus Bartkus iš JAV. Marijampolės sienų tapyba įvairiuose turistiniuose giduose įvardijama kaip reiškinys, dėl kurio verta aplankyti mūsų miestą. Tarptautinis meno simpoziumas „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas, idėjų migracija“ jau tapo kasmetiniu, tradiciniu renginiu. Per aštuonerius simpoziumo metus buvo ne tik sukurti miestą garsinantys piešiniai, bet ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Langai žydi ir intriguoja…

    2021-05-19Langai žydi ir intriguoja...
    …Liudvinave Ypatingos sąlygos, kurias nulėmė pandemija ir būtinybė uždaryti kultūros ir kitas viešąsias erdves (taip vieniems atimant galimybę kurti ir savo kūrybą parodyti, kitiems – atimant galimybę lankytis koncertuose ar parodose). Kas pirmasis sugalvojo, kad gražiais darbais galima gėrėtis ne tik salėse, kas pirmasis „atrado“ vitrinas ir langus? Tiesa ta, kad dabar jau nieko nebestebina, kai kultūros darbuotojai ar atskiri kūrėjai kviečia į vis naujas parodas… languose. Nes kaip bebūtų, tie, kurie nesėdėjo rankų sudėję iki pastarųjų metų, aktyviai kuria ir dabar. Marijampolės kultūros centro Liudvinavo skyriaus languose taip pat jau ne pirmą kartą eksponuojamos vis naujos parodos. Gražiausiomis spalvomis švietė Irenos ...
  • Paežerių dvaro parke atgijo pasakos

    2021-05-19Paežerių dvaro parke atgijo pasakos
    Ar seniai buvote Paežerių dvare? Ko gero – taip, nes žiema, karantinas ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimai net ir mėgstantiems pasižvalgyti nebūtinai po tolimas vietas ilgokai trukdė. O čia, dvaro sodyboje, dar tiksliau – didžiuliame parke, kuris šiuo metu pilnas gyvybės, ilgiau nesilankiusio laukia nemažai naujovių. Jau ir pernai (nors taip pat trukdė karantinas) čia vyko medžio skulptorių pleneras. Keturi žinomi meistrai, kurių darbais ne vienerius metus gėrimės ne tik Suvalkijoje – Raimundas Blažaitis, Artūras Zienka, Juozas Videika ir Antanas Lastauskas – pernai papuošė parko erdves dvaro istoriją ir legendas primenančiomis skulptūromis. Šiemet Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus į ...
  • Iki metų pabaigos pratęsiamas paraiškų daugiabučių renovacijai teikimas

    2021-05-19Iki metų pabaigos pratęsiamas paraiškų daugiabučių renovacijai teikimas
    Remiantis aplinkos ministro įsakymu, pratęsiamas terminas teikti paraiškas daugiabučiams renovuoti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Naujas paraiškų teikimo terminas – gruodžio 31 d. „Šiuo metu esame gavę jau daugiau nei 100 paraiškų. Įvertinę karantino keliamus sunkumus, matome, kad daugiabučių gyventojams reikia daugiau laiko susirinkimams, aptarimams, sprendimų priėmimui, todėl kvietimo terminas buvo pratęstas iki šių metų pabaigos“, – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Dėl renovacijos sprendimų dar nepriėmusiuose daugiabučiuose susirinkimai vykdomi nuotoliniu būdu, taikant vaizdo skambučių formatą. Balsavimas vykdomas raštu, pašto dėžučių ar balsadėžių pagalba. Visgi sprendimų priėmimas, naudojant būtent elektronines priemones, tenkina ne visus daugiabučius, todėl didelė dalis ...
  • 10 kūrybiškų idėjų Tėvo dienos šventei

    2021-05-18
    Yra labai daug įvairių būdų, kaip galime atšvęsti Tėvo dieną. Rankų darbo dovana, nuoširdus laiškas ar žodinis sveikinimas yra svarbūs Tėvo dienos atributai, tačiau ne ką mažiau svarbu sugalvoti veiklų, kurios Tėvo dieną paverstų ypatinga ir įsimintina. Daugelis tėčių pasakytų, kad kokybiškas laikas su šeima yra geriausia dovana Tėvo dienos proga. Prieš pradedant planuoti Tėvo dienos veiklas, verta išsiaiškinti, kaip jūsų tėtis norėtų praleisti šią dieną. Galbūt jis nori pasyvios, poilsinės veiklos, o gal aktyvios dienos, kupinos dinamiškų užsiėmimų? Šiame straipsnyje pateikiame dešimt kūrybiškų idėjų, ką galite nuveikti per Tėvo dienos šventę. Visos šeimos sportinė treniruotė Tėvo dienos proga suorganizuokite visos šeimos sportinę ...
  • Poetei gimtinėje – meilė ir pagarba

    2021-05-15Poetei gimtinėje – meilė ir pagarba
    (bet kodėl atrodo, kad kažkam tai nepatinka?) …1965 metais pirmą kartą buvo surengta respublikinė šventė „Poezijos pavasaris“, skirta paminėti 20-ąsias Salomėjos Nėries mirties metines. Sakytum, pati poetės dvasia jį palaimino: renginys kiekvienais metais vyksta iki šiol, ir tai yra, ko gero, ilgiausiai (išskyrus nebent Dainų švenčių tradiciją) vykstantis kultūrinis sąjūdis, apimantis visą Lietuvą, o pastaraisiais metais tapęs tarptautiniu. Tiesa, praėjusieji ir šie metai dėl pandemijos pakoregavo laiką – renginiai keliasi į vasarą, taip pat ir jų geografiją. Daugybę metų kiek pavydžiai žvelgdavome į Vilkaviškį, kur Poezijos paukštė užsukdavo kasmet ir numesdavo bent keletą plunksnų: poezijos skaitymus ir susitikimus su kūrėjais Kiršuose, Salomėjos ...
  • Paežerių dvaras kviečia į Muziejų naktį

    2021-05-15Paežerių dvaras kviečia į Muziejų naktį
    Laisvėjant karantinui ir Vyriausybei leidus nedidelius renginius lauke, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus gegužės 21-ąją kviečia į Muziejų nakties renginį „Pro šimtmečio miglas sugrįžta Suvalkijos dvaro kasdienybė“ Paežerių dvaro prieigose. Muziejų naktis – tradicinė, nuo 2005 m. Tarptautinės muziejų dienos proga (gegužės 18 d.) vykstanti akcija, kurios tikslas – pakviesti visuomenę ateiti į muziejus ir susipažinti su čia veikiančiomis paro­domis, ekspozicijomis, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose ir kituose renginiuose tokiu paros metu, kai paprastai muziejai neveikia. Karantino laikotarpis nors sutrikdė muziejų lankymą, tačiau suteikė progą kitoms veikloms. Tuo pasinaudodami Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotojai atnaujino muziejaus ekspozicijas, rūmų sales papuošė naujos paveikslų kolekcijos, sukurtos naujos ...
  • Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi

    2021-05-15Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi
    Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų. Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Pagalba laiku – efektyvus gydymas Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities. „Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji ...
  • Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt

    2021-05-14Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt
    Pranešame, kad penktadienio naktį, nuo gegužės 14 dienos 22 val. iki gegužės 15 dienos 6 val. ryto, dėl vykdomų techninių darbų neveiks internetinė svetainė www.1808.lt. Minėtuoju laiku svetainėje nebus galimybės užsiregistruoti tyrimams, pasitikrinti jų rezultatus bei registruotis vakcinacijai. Atlikus techninius darbus, svetainė www.1808.lt veiks kaip ir anksčiau. SAM Spaudos tarnyba
  • „Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)

    2021-05-12„Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)
    Taip vadinasi nuo gegužės 5-osios „Saulėračio“ galerijoje veikianti paroda, skirta mūsų kraštą savo darbais garsinusiam (ir tebegarsinančiam iki šiol – jau iš Anapus) Romanui Krasninkevičiui. Liaudies meno meistrui, grafikui, turėjusiam išskirtinę Dievo dovaną kiaurai permatyti žmogų ir gyvenimo sanklodą bei visa tai pavaizduoti savo darbuose. Gyvenimas jam atseikėjo tiek, kad būtų užtekę ir keletui žmonių: nuo tada, kai aštuoniolikmetis buvo išvarytas į frontą – iki alinančios ligos aptemdytų paskutiniųjų metų ir dienų… Tie dešimtmečiai – tai vargas, kalėjimai, tarnyba kariuomenėje, artimųjų praradimai, gyvenimas rūsiuose ir palėpėse, globojant benamius, nuskriaustus gyvulėlius bei paukščius. Ir dienos bei naktys, nuo kitų darbų likusios ...
  • Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“

    2021-05-12Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“
    Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijoje tradicijos nesikeičia net ir įvedus nuotolinį mokymą. O kaipgi kitaip! Juk čia mokosi tokie aktyvūs vaikai ir dirba kūrybingi mokytojai. Rusų kalbos mokytoja Nina Bridžiuvienė kiekvienais metais organizuoja Abėcėlės šventę. Šiemet ji taip pat įvyko. Šeštos ir aštuntos klasės mokiniai namuose mokėsi žodžius, pasidarė kaukes ir nufilmavo puikų spektaklį „Pagrandukas“, kuriame tradiciniai pasakų žvėreliai – zuikis, lapė, vilkas, lokys eilėmis pasakojo Pagrandukui apie tai, ko jie mokosi mokykloje. Pagrindiniai šio spektaklio žiūrovai – gimnazijos penktokai, kuriems šeštoje klasėje teks rinktis antrą užsienio kalbą. Taip vaikai supažindinami su rusų kalba. Tačiau šiemet žiūrovų buvo gerokai daugiau. Sumanioji III gimnazijos ...