renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Menininkų nacionalinis pasakojimas pasauliui (Vardai ir veidai)

(prieš šimtą metų ir dabar – reikalingas ir reikšmingas…)

Tautvydas Bajarkevičius sakė, kad jam smagu kalbėti apie Petrą Aleksandravičių, kurio sukurtas paminklas Jonui Jablonskiui – čia pat, šalia jo buvusios gimnazijos... „Sūduviečiai menininkai tarptautinėje erdvėje“ – taip vadinosi konferencija, surengta Marijampolės kultūros centre. Ir ne vien pavadinimas skamba solidžiai, intriguojančiai – retai girdimi jauni lektoriai ne tik apžvelgė jau klasika tapusių ir šių dienų dailininkų veik­lą, bet ir pateikė įdomių įžvalgų apie dabarties tendencijas. Tai buvo viena retų progų pagausinti savo žinias srityje, kuri dažnam tolimesnė nei kiti menai. Buvo informatyvu, solidu, gilu – ir labai sava, nes ir kalbėtojus, ir tuos, apie kuriuos buvo kalbama, kurie prisiminti ar buvo šalia mūsų, sieja svarbiausias dalykas: visų jų šaknys – šio krašto žemėje.
Pasaulio lietuvių metams skirto renginio akcentas – iš šio krašto kilusių dailininkų, kuriems 2019-ieji – jubiliejiniai metai, pagerbimas. Smagu, kad atvyko dvi ryškiausios dabarties dailininkės: Nacionalinės premijos laureatė tapytoja Rūta Katiliūtė ir šiemet įsimintiniausia Kauno menininke pripažinta, daugybe nominacijų anksčiau įvertinta tapytoja grafikė Aud­ronė Petrašiūnaitė. Už sveikinimus jos tik kukliai dėkojo, o kalbėjo jau nuo gegužės didžiojoje galerijoje eksponuojami jų darbai. Kartu su Juozo Baukaus, Rimgailės Jonynaitės-Zotovienės, Viktoro Vizgirdos ir Algirdo Antano Zokaičio kūriniais. Menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė – ji ir renginio vedėja – gražiai pristatė visų jubiliatų kūrybą.
Parodų organizatorė Onutė Surdokienė apžvelgė Kultūros centro veiklą puoselėjant, propaguojant kraštiečių profesionalųjį meną, akcentavo svarbiausias datas ir procesus, leidusius ne tik surengti įsimintinų parodų, susitikimų, bet ir sukaupti nemažą brandžią dovanotų kūrinių kolekciją. Labai daug padėjo buvęs ilgametis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, skatinęs Magdalenos Birutės Stankūnienės mecenatystę, globojęs besikuriančias dailės galerijas. „Grįžtančių paukščių“ idėja – iš Suvalkijos kilusių kūrėjų kvietimas su darbais grįžti į gimtinę – gyvuoja nuo 2005 metų, kasmetės jubiliatų kūrybos parodos rengiamos nuo 2009 metų. Į jas atvykę garbūs meistrai ar jų artimieji, kolegos stebisi, kad Marijampolėje yra tiek dėmesio skiriama profesionaliajai dailei.
„Sūduviečiai, vieni kitus mokydami, kūrė strategiją, kuri neliko nepastebėta“, – teigė Aušra Jasiukevičiūtė.Viena didžiausių ir brandžiausių kūrinių ir asmeninių daiktų kolekcija – Juzefos Katiliūtės, Igliaukoje gimusios, Lietuvoje kūrybinį pašaukimą pajutusios, bet gyvenimo nublokštos į Šveicariją. Menininkė ją pati dovanojo Marijampolei. Šiais metais Vilniuje buvo surengta jos ir skulptoriaus, tapytojo Gabrieliaus Stanulio (gimusio Kalvarijoje, gyvenusio Šveicarijoje) retrospektyvinė paroda. Apie šį kūrybinį duetą kalbėjo ir jų darbų albumą pristatė Dailės muziejaus vyr. dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė.
Gvildendamas temą „Personalijos ir nacionalinis pasakojimas“ menotyrininkas, rašytojas, tarpdisciplininių menų kūrėjas Tautvydas Bajarkevičius rėmėsi Petro Aleksandravičiaus kūryba, siedamas ją su šios dienos aktualijomis, akcentuodamas nuolatinį rūpinimąsi kultūra kaip atskaitos tašką. Dailininkas ir pedagogas Petras Lincevičius gvildeno temą apie jaunimo galimybes atstovauti Lietuvai pasaulyje. Jo darbų paroda tebeveikė M. B. Stankūnienės menų galerijoje – jaunas autorius sakė esantis laimingas, kad gali pasirodyti tuo pat metu, kai greta eksponuojama jubiliatų kūryba. Konferencijos viešnios Nijolė Nevčesauskienė, Audronė Petrašiūnaitė ir Rūta Katiliūtė. Visvaldas Morkevičius ir Staselė Jakunskaitė, Andrius Burba ir Ieva Olimpija Voroneckytė – tik keli vardai tų, kurie jau žinomi, populiarūs ne tik tėvynėje. „Svarbu nepamesti savęs. Smagu, kai esi išklausomas ir būni išgirstas – jaunam ypač, kai randi bendrą kalbą per kūrybą.“ Menotyrininkė Vilma Kilinskienė apžvelgė Luanos Masienės projektą „Baltas kambarys“ (apie tai besidomintieji dar turės progos pakalbėti spalio 19 d. 15.30 val. vyksiančiame renginyje).
Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė informatyviai, konkrečiai, originalias įžvalgas pagrįsdama įdomiais palyginimais, apžvelgė Suvalkijos dailininkų veiklą ir kūrybinius pasiekimus. Ji šį kraštą sakė akcentuojanti kaip valstybingumo lopšį, išugdžiusį ir lietuviškos profesionaliosios dailės asmenybes, iš kurių iki šiol yra ko pasimokyti.
„Tie XIX–XX a. pradžios ir vėlesni autoriai nebuvo nė kiek menkesni už kitų Europos šalių kūrėjus, jie mąstė globaliai. Nesvarbu – Lietuvoje ar užsienyje gyveno. Įdomu stebėti, kaip tradicijos veikia dabartinį meną, mąstymą, kaip realizuojama galimybė kurti dialogą. Štai Vytauto Kašubos kūryba studijuojama Olandijoje – jo raiška, plastika yra universali ir iki šiol aktuali. Tarptautinis mūsų autorių indėlis svarus.
Dabarties tendencija – skulptoriai atsigręžia į realizmą, ypač tai stiprėja Britanijoje. Marijampolėje klasikinės skulptūros liniją gražiai tęsia Kęstutis Balčiūnas. Ir šiame renginyje esančios tapytojos, ir tokie autoriai kaip Valentinas Antanavičius, Vytautas Ciplijauskas, Bronius Leonavičius, Jonas Arčikauskas, mažiau žinomi žydų autoriai – iš šio krašto kilę šiuolaikinio meno lauke įtakingi kūrėjai, jų daug. Stiprūs jie todėl, kad perduoda tradiciją ir neužsidaro siauroje erdvėje.“
Konferencijos pradžioje svečius ir visus dalyvius pasveikino Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockas. Kultūros centro direktorė Rima Striaušienė pabaigoje dėkojo už domėjimąsi tuo, kas vyksta Marijampolėje, už prasmingus pranešimus, nepagailėjo gerų žodžių parodų (ir šios konferencijos) organizatorei O. Surdokienei.
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors ...