Spalis turtingas ne tik derliumi laukuose, bet ir renginiais. Vienas iš tokių reikšmingų Lietuvai renginių vyko Tolminkiemyje (Čistyje Prūdy, Rusija), kur buvo švenčiamas didžiojo mūsų poeto muziejaus 40-metis.
Šiame iškiliame susirinkime dalyvavo Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos narių grupelė, parengusi literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Tau, Donelaiti!“, kurioje lietuvišką žodį skaitė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos atstovai Mindaugas Bučinskas ir Alfonsas Juškevičius, dainas (atliko Marijampolės kolegijos studentų ir darbuotojų grupelė) keitė birbynės garsai (Martynas Kasperaitis, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos direktorius) ir kanklių ansamblio (vadovė Rasa Slankauskienė) melodijos. Mūsų programa buvo šiltai sutikta. Ypač nuoširdžiai padėkojo mums ir pagyrė už nuotaikingų dainų pasirinkimą Lietuvos konsulate Kaliningrade dirbanti kultūros atašė p. Raminta Gecevičienė.
Minėjimą suorganizavo Kaliningrado (Karaliaučiaus) istorijos ir meno muziejus, kurio filialas yra ir K. Donelaičio muziejus. Dalyvavo srities Dūmos, Kaliningrado ir Nesterovo miestų administracijų atstovai. Buvo pristatyta turtingai išleista pasakų knyga pagal Poeto gyvenimą ir kūrybą „Stebuklinga Kristijono Donelaičio melodija“, kurios ištrauką perskaitė autorė Marija Berežnaja ir kiekvienam renginio dalyviui atlikėjui buvo įteiktas šis naujausias mūsų poetui skirtas leidinys rusų kalba.
Popietė baigėsi klebonijoje donelaitiškomis vaišėmis. Muziejus atšventė 40-metį ir uždaromas remontui, bet savaitgaliais priims dabar čia gausiai plūstančius lankytojus, patikino direktorė Liudmila Silova.
Viskas buvo gerai, bet… liko vienas „bet“. Kas buvo iš Lietuvos? Jeigu nebūtų buvę mūsų grupelės, Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovių (dabar vykdomas bendras projektas), žurnalo „Donelaičio žemė“ redaktoriaus Algio Vaškevičiaus – tai ir viskas?! Klausimas galėtų būti retorinis, jei tai nebūtų Lietuvos ir jos žmonių pastangomis sukurtas, įrengtas muziejus. Tai kur dabar dingo visos aukštesnės instancijos?
Tądien mes eilinį kartą aplankėme svarbiausias su poetu susijusias vietas, pabuvojome poeto vardo bibliotekoje Nesterove, tėviškėje Lazdynėliuose, pastovėjome prie jo paminklo Gumbinėje (Guseve), nusilenkėme kriptoje. Džiaugiuosi, kad galėjome studentams pirmą kartą parodyti donelaitiškas vietas, ir tikiu, kad keliai takeliai pas Donelaitį visada ves įvairaus amžiaus ir padėties tautiečius.
Vida MICKUVIENĖ
Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė