Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vandens telkinių būklė: ne į visus saugu kelti koją (Interviu su ekspertais)

Vanduo – vienas svarbiausių gyvybės šaltinių, būtinas ne tik žmogui, bet ir visai gyvajai gamtai. Tačiau įvairios žmogaus vykdomos veiklos kenkia vandens telkiniams kėsindamosi į šį itin brangų gamtinį turtą. Pagal naujausią vandenų kokybės vertinimą, geros būklės kriterijus Lietuvoje atitinka apie 60 proc. vandens telkinių. Situacija būtų kitokia, jei žmogus savo veiklą vykdytų kitaip, atsižvelgdamas ne tik į savo, bet ir gamtos interesus. Deja, prioritetą esame linkę teikti ekonominei naudai, ne ekologinei. Kokias tai pasekmes sukelia, kalbamės su Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros (LAAA) Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiuoju specialistu Svajūnu PLUNGE ir Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėja Ingrida KLIŠAUSKIENE.

Specialistai sako, kad atstatyti užteršto vandens telkinio, ypač stovinčio vandens, būklę reikia labai didelių lėšų. Bėda ta, kad investicijos ne visada atsiperka ir pasiekia reikiamą rezultatą.– Kokia yra vandens telkinių būklė Lietuvoje? Kaip atrodome Europos kontekste?
S. Plungė: – Nėra tikslinga lygintis Europos kontekste, nes šalys skirtingos tiek gamtinėmis, tiek ekonominėmis sąlygomis ir vandens telkiniai šalyse taip pat skiriasi. Svarbesnės yra tendencijos. Nors Lietuvos vandens telkiniai kurį laiką buvo vieni iš švaresnių Europoje, pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio taršos didėjimas lėmė bendrą vandens telkinių būklės prastėjimą.
Aplinkos apsaugos agentūrai vykdant valstybinį aplinkos monitoringą, tiriama 1185 paviršinių vandens telkinių būklė, iš kurių – 822 upės, 357– ežerai, Kuršių marios, Kuršių marių vandenys išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpinių vandens telkinių kategorija) ir teritoriniai vandenys vienos jūrmylės atstumu nuo kranto (priekrantės vandens telkinių kategorija). Nustatyta, kad 51 proc. upių kategorijos ir 40 proc. ežerų kategorijos vandens telkinių neatitinka geros būklės kriterijų. Geros būklės kriterijų neatitinka visi tarpinių ir priekrantės kategorijų vandens telkiniai.
– Kokiais kriterijais remiantis vertinama vandens telkinių būklė? Kuo skiriasi ekologinės ir cheminės būklės vertinimai? Kokius rodiklius kiekvieni jų demonstruoja? Jie geri ar blogi?
I. Klišauskienė: – Siekiant nuolat stebėti ir vertinti vandens telkinių kokybę, LAAA vykdo valstybinį monitoringą (stebėseną). Kasmet (…) matuojami, ištiriami fizikinių-cheminių kokybės elementų – maistingųjų (azoto ir fosforo junginių), organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų (sunkiųjų metalų) rodik­liai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, makrobestuburių, vandens floros, žuvų) – rodikliai, pavojingos medžiagos. Valstybinio monitoringo metu surinktų duomenų pagrindu yra vertinama upių ir ežerų vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.
Suvalkijos vandens telkinių būklė nėra nei labai bloga, nei labai gera. LAAA specialistai sako, kad ji tokia, kaip ir likusių Lietuvos vandens telkinių – labiausiai paveikta žemės ūkio veiklos. Tačiau Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės žemėlapyje galima pamatyti, kad aplink Marijampolę esančių vandens telkinių labai bloga kokybe pasižymi Sūduonia, vidutinė ekologinės būklės klasė nustatyta Dovinei. Gera būkle pasižymi Šešupė – tik užtvenkta jos dalis netoli Marijampolės yra vidutinės kokybės.Atsižvelgus į ilgesnio periodo vandens kokybės tyrimų rezultatus (…) yra įvertinama paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė. Šis įvertinimas yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinius-cheminius, bet ir hidromorfologinius (pvz.: upės tėkmės pakeitimas, nusausinimas ir pan. – aut. past.) bei biologinius kokybės elementų rodiklius.
Informacija apie upių ir ežerų ekologinės būklės įvertinimą skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių-cheminių kokybės elementų poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims).
Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus. Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.
Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. (…) Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją.
– Kokie procesai ir reiškiniai lemia vandens telkinių būklę? Kurie sukelia daugiausia žalos?
S. Plungė: – Vandens telkinių būklę formuoja gamtiniai ir antropogeniai procesai. Gamtiniai pagal svarbumą yra orai ir klimatas, dirvožemio sandara ir procesai, žemės paviršiaus danga, geologinė baseino gelmių sandara, atmosferinė medžiagų pernaša ir depozicija. Antropologiniai procesai yra susiję su žmogaus veikla. Tai nuotėkų išleidimas, žemės ūkio veikla, lietaus nuotėkų tvarkymas ir t. t. Paviršinių vandens telkinių būklę labiausiai neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia iš žemės ūkio veiklos, hidromorfologiniai paviršinių vandens telkinių pokyčiai, atsiradę dėl žemių sausinimo (melioracijos), hidroelektrinių ir upių tvenkimo, antrinė tarša, atsirandanti dėl ilgalaikės praeities taršos, sutelktoji tarša (miestų ir gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių tarša, tarša pavojingomis medžiagomis), tarptautinė tarša – iš kaimyninių šalių patenkantys teršalai.
– Kam ir kuo kenkia užteršti vandens telkiniai? Kokias pasekmes prasta vandens telkinių kokybė gali sukelti joje gyvenantiems organizmams, žmonėms?
Didžiausia Suvalkijos upė Šešupė atskirose atkarpose pasižymi skirtinga ekologine būkle. Pavyzdžiui, atkarpos nuo Kalvarijos iki Liudvinavo vandens būklė vidutinė, tuo tarpu netoli Marijampolės tekančios upės vanduo yra geros būklės.S. Plungė: – Viena iš stebimų pagrindinių problemų yra vandenų tarša iš pasklidusios taršos šaltinių – žemės ūkio sektoriaus. Pasklidąją žemės ūkio taršą sudaro į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkančių azoto ir fosforo junginių išplovos į paviršinius vandens telkinius. Poveikio dydį lemia žemės ūkio veiklos intensyvumas. Dėl augančio ir galimai nesaikingo mineralinių trąšų naudojimo ūkiuose, vis didėjantys nitratų kiekiai išnešami Lietuvos upėmis į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, susidariusi nitratų koncentracija upėse ir mariose sukelia vandens žydėjimą, paspartina vandens telkinių užaugimą, todėl prastėja rekreacinės sąlygos, galiausiai, kyla pavojus žmonių ir gyvulių sveikatai, tampa sunku įvykdyti šalies tarptautinius aplinkosauginius įsipareigojimus.
Kai maistingosios medžiagos, tokios kaip azotas ir fosforas, yra išplaunamos iš dirvos vykstant cheminei erozijai ir patenka į vandens telkinius, jos skatina dumblių ir vandens augalų dauginimąsi. Tuomet vandens telkiniai užželia. Kai dumbliai pradeda irti, jie skęsta ir nusėda ant vandens telkinių dugno, sunaudodami ten esantį deguonį, kuris gyvybiškai yra svarbus žuvims ir kitiems vandens gyvūnams. Susidaro negyvos, vadinamosios bedeguonės zonos jūrose ir upėse, kuriose beveik nėra gyvybės. Taip pažeidžiama ekosistemos ekologinė pusiausvyra ir sukeliama jos degradacija.
Dėl didelio pasklidosios žemės ūkio taršos poveikio, geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 20 procentų Nemuno upių baseinų rajono (UBR), net 71 proc. Lielupės UBR (nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentracija geros ekologinės būklės kriterijus dažnai viršija 2,5 karto), 12 proc. Ventos UBR esančių paviršinių vandens telkinių.
Paviršinių vandens telkinių pokyčiai atsiranda ir dėl žemių sausinimo (melioracijos). Suskaičiuojama, kad sausinamosios melioracijos tikslais Lietuvoje morfologiškai reguliuoti apie 45 procentai upių kategorijos vandens telkinių. Žemės sausinimas – svarbus žemės ūkio veiklai. Sureguliavus vagas, sunyksta specifinės vandens organizmų buveinės, drauge sumažėja ir pačių vandens organizmų rūšinė įvairovė ir gausa. Drenažu sausintoje žemėje būdinga didesnė tirpių azoto ir fosforo junginių prietaka į paviršinius vandens telkinius. Todėl nitratinio azoto išplova iš drenažo sistemų gali lemti didesnes nei 2,3 mg/l vidutines metines šių junginių koncentracijas upių vandenyje, o geros ekologinės būklės vertė – nuo 1,3 iki 2,3 mg/l.
– Kodėl svarbu mažinti vandens telkinių užterštumą? Kokiais būdais tai galima daryti?
Siekiant pagerinti vandens telkinių ekologinės būklės rodiklius svarbu tramdyti ir atsakingai vystyti žemės ūkio veiklą.S. Plungė: – Švarūs vandens telkiniai yra vienas didžiausių mūsų šalies turtų. Teršiant juos gal ir gaunama ekonominė nauda, tačiau ji tūkstančius kartų mažesnė už gamtinio turto praradimus, kurie gali atsiliepti per ekosistemų paslaugas. Kuo daugiau investuojame į taršos mažinimą, tuo didesnės galimybės apsaugoti ir gausinti mūsų bendrą turtą.
Mažinti vandens telkinių užterštumą būtų galima ribojant žemės ūkio veiklą (tręšimus, pesticidų naudojimą) šalies mastu, atnaujinant ir gerai organizuojant pramoninių, buitinių ir lietaus nuotėkų valymą. Kiekvienas asmeniškai galėtų prisidėti rinkdamasis žemės ūkio produktus, kurie užauginti be cheminių trąšų ir pesticidų, propaguodamas mažesnį gyvulinės kilmės produktų vartojimą, kuris kaip ir automobilių išmetami azoto oksidai prisideda prie vandens telkinių taršos. Ir žinoma, labai svarbu tinkamai tvarkyti savo nuotėkas, ypač tiems, kurie gyvena namuose, neprijungtuose prie nuotėkų tinklų.
– Kokie vandens telkiniai Lietuvoje yra užteršti labiausiai? Kas tai lemia?
S. Plungė: – Lietuvoje labiausiai užteršti vandens telkiniai, kurie yra žemės ūkio rajonuose. Tai lemia daugiausia žemės ūkio veikla, kuri vykdoma tuose regionuose. Be to, centrinės, šiaurinės ir prietvakarinės Lietuvos regionuose upių vandeningumas natūraliai labai mažas dėl ten esančių molingų dirvų ir mažesnio kritulių kiekio, todėl tarša vandens kokybę ten paveikia labiau.
– Kokie telkiniai labiausiai užteršti Suvalkijoje? Kokios aplinkybės tai lėmė?
S. Plungė: – Suvalkija nesiskiria nuo visos Lietuvos. Vandens telkiniai, kurių baseinuose yra daug žemės ūkio veiklos, yra labiausiai užteršti.
Kai upės ar ežero vandens ekologinė būklė yra bloga arba labai bloga, žvejoti ar valgyti ten sugautą žuvį nepatariama.– Kaip turėtumėme elgtis su ypač užterštais vandens telkiniais? Reikėtų nenaudoti jų vandens, juose nežvejoti, nesimaudyti?
S. Plungė: – Kaip elgtis su ypač užterštais vandens telkiniais, labai priklauso nuo to, kaip jis užterštas ir kas jame vyksta. Bet iš esmės, paminėtos priemonės nenaudoti vandens, nežvejoti, nesimaudyti yra tinkamos. Taip pat svarbu nevartoti žuvies iš tokių vandens telkinių.
Kad situaciją pakeistume į gerąją pusę, pirmiausia svarbu nutraukti vandens telkinio teršimą, o po to pritaikyti tinkamas priemones (pagal užteršimo ir vandens telkinio tipą) atstatyti vandens telkinio būk­lę. Svarbu suprasti, kad užteršus vandens telkinį, o ypač stovinčio vandens (ežerą, tvenkinį, marias), atstatyti jo būklę reikia labai didelių lėšų, sėkmės tai negarantuoja. Šiuo metu vienos iš geriausių ir efektyviausių priemonių yra biomanipuliacija – karpinių žuvų išgaudymas iš vandens telkinio ir plėšrių palikimas – bei fosforo surišimas dugno sedimentuose (nuosėdose – aut. past.) cheminėmis medžiagomis.
– Kokių nepageidaujamų medžiagų vandens telkiniuose Lietuvoje randama dažniausiai? Kokia jų kilmė?
I. Klišauskienė: – Europos Komisija yra sudariusi pavojingų medžiagų, kurias turi tirti Europos Sąjungos valstybės narės paviršiniuose vandens telkiniuose, sąrašą, kuriame šiuo metu yra 45 medžiagos ir jų junginiai: sunkieji metalai, pesticidai, lakūs organiniai junginiai, fenoliai, ftalatai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, organiniai alavo junginiai, dioksinai ir jų junginiai, perfluorintos medžiagos, chloralkanai, brominti difenileteriai. Pagal pastarųjų metų paviršinio vandens Valstybinio monitoringo pavojingų medžiagų tyrimų rezultatus, paviršiniuose vandens telkiniuose aptinkamos labai mažos minėtų medžiagų koncentracijos, kurios neviršija aplinkos kokybės standartų.
– Kas turėtų prisiimti atsakomybę bandant sumažinti vandens telkinių taršą? Ar kas nors jos imasi? Kaip procesai šiuo metu valdomi? Ar pastebimas kažkoks progresas?
S. Plungė: – Dabar didžiausia atsakomybė tenka būtent žemės ūkio sektoriui, kadangi jis vandens kokybę telkiniuose lemia labiausiai. Deja, kol kas ūkininkai ir žemės ūkio įmonės nepakankamai deda pastangų sumažinti poveikį vandens telkiniams. Galima sakyti, kad procesai yra sunkiai valdomi, nes žemės ūkis plečiasi ir intensyvėja be papildomų aplinkosauginių priemonių, tuo sukeldamas žymų vandens telkinių būklės prastėjimą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.