Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Vandens telkinių būklė: ne į visus saugu kelti koją (Interviu su ekspertais)

Vanduo – vienas svarbiausių gyvybės šaltinių, būtinas ne tik žmogui, bet ir visai gyvajai gamtai. Tačiau įvairios žmogaus vykdomos veiklos kenkia vandens telkiniams kėsindamosi į šį itin brangų gamtinį turtą. Pagal naujausią vandenų kokybės vertinimą, geros būklės kriterijus Lietuvoje atitinka apie 60 proc. vandens telkinių. Situacija būtų kitokia, jei žmogus savo veiklą vykdytų kitaip, atsižvelgdamas ne tik į savo, bet ir gamtos interesus. Deja, prioritetą esame linkę teikti ekonominei naudai, ne ekologinei. Kokias tai pasekmes sukelia, kalbamės su Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros (LAAA) Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiuoju specialistu Svajūnu PLUNGE ir Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėja Ingrida KLIŠAUSKIENE.

Specialistai sako, kad atstatyti užteršto vandens telkinio, ypač stovinčio vandens, būklę reikia labai didelių lėšų. Bėda ta, kad investicijos ne visada atsiperka ir pasiekia reikiamą rezultatą.– Kokia yra vandens telkinių būklė Lietuvoje? Kaip atrodome Europos kontekste?
S. Plungė: – Nėra tikslinga lygintis Europos kontekste, nes šalys skirtingos tiek gamtinėmis, tiek ekonominėmis sąlygomis ir vandens telkiniai šalyse taip pat skiriasi. Svarbesnės yra tendencijos. Nors Lietuvos vandens telkiniai kurį laiką buvo vieni iš švaresnių Europoje, pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio taršos didėjimas lėmė bendrą vandens telkinių būklės prastėjimą.
Aplinkos apsaugos agentūrai vykdant valstybinį aplinkos monitoringą, tiriama 1185 paviršinių vandens telkinių būklė, iš kurių – 822 upės, 357– ežerai, Kuršių marios, Kuršių marių vandenys išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpinių vandens telkinių kategorija) ir teritoriniai vandenys vienos jūrmylės atstumu nuo kranto (priekrantės vandens telkinių kategorija). Nustatyta, kad 51 proc. upių kategorijos ir 40 proc. ežerų kategorijos vandens telkinių neatitinka geros būklės kriterijų. Geros būklės kriterijų neatitinka visi tarpinių ir priekrantės kategorijų vandens telkiniai.
– Kokiais kriterijais remiantis vertinama vandens telkinių būklė? Kuo skiriasi ekologinės ir cheminės būklės vertinimai? Kokius rodiklius kiekvieni jų demonstruoja? Jie geri ar blogi?
I. Klišauskienė: – Siekiant nuolat stebėti ir vertinti vandens telkinių kokybę, LAAA vykdo valstybinį monitoringą (stebėseną). Kasmet (…) matuojami, ištiriami fizikinių-cheminių kokybės elementų – maistingųjų (azoto ir fosforo junginių), organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų (sunkiųjų metalų) rodik­liai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, makrobestuburių, vandens floros, žuvų) – rodikliai, pavojingos medžiagos. Valstybinio monitoringo metu surinktų duomenų pagrindu yra vertinama upių ir ežerų vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.
Suvalkijos vandens telkinių būklė nėra nei labai bloga, nei labai gera. LAAA specialistai sako, kad ji tokia, kaip ir likusių Lietuvos vandens telkinių – labiausiai paveikta žemės ūkio veiklos. Tačiau Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės žemėlapyje galima pamatyti, kad aplink Marijampolę esančių vandens telkinių labai bloga kokybe pasižymi Sūduonia, vidutinė ekologinės būklės klasė nustatyta Dovinei. Gera būkle pasižymi Šešupė – tik užtvenkta jos dalis netoli Marijampolės yra vidutinės kokybės.Atsižvelgus į ilgesnio periodo vandens kokybės tyrimų rezultatus (…) yra įvertinama paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė. Šis įvertinimas yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinius-cheminius, bet ir hidromorfologinius (pvz.: upės tėkmės pakeitimas, nusausinimas ir pan. – aut. past.) bei biologinius kokybės elementų rodiklius.
Informacija apie upių ir ežerų ekologinės būklės įvertinimą skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių-cheminių kokybės elementų poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims).
Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus. Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.
Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. (…) Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją.
– Kokie procesai ir reiškiniai lemia vandens telkinių būklę? Kurie sukelia daugiausia žalos?
S. Plungė: – Vandens telkinių būklę formuoja gamtiniai ir antropogeniai procesai. Gamtiniai pagal svarbumą yra orai ir klimatas, dirvožemio sandara ir procesai, žemės paviršiaus danga, geologinė baseino gelmių sandara, atmosferinė medžiagų pernaša ir depozicija. Antropologiniai procesai yra susiję su žmogaus veikla. Tai nuotėkų išleidimas, žemės ūkio veikla, lietaus nuotėkų tvarkymas ir t. t. Paviršinių vandens telkinių būklę labiausiai neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia iš žemės ūkio veiklos, hidromorfologiniai paviršinių vandens telkinių pokyčiai, atsiradę dėl žemių sausinimo (melioracijos), hidroelektrinių ir upių tvenkimo, antrinė tarša, atsirandanti dėl ilgalaikės praeities taršos, sutelktoji tarša (miestų ir gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių tarša, tarša pavojingomis medžiagomis), tarptautinė tarša – iš kaimyninių šalių patenkantys teršalai.
– Kam ir kuo kenkia užteršti vandens telkiniai? Kokias pasekmes prasta vandens telkinių kokybė gali sukelti joje gyvenantiems organizmams, žmonėms?
Didžiausia Suvalkijos upė Šešupė atskirose atkarpose pasižymi skirtinga ekologine būkle. Pavyzdžiui, atkarpos nuo Kalvarijos iki Liudvinavo vandens būklė vidutinė, tuo tarpu netoli Marijampolės tekančios upės vanduo yra geros būklės.S. Plungė: – Viena iš stebimų pagrindinių problemų yra vandenų tarša iš pasklidusios taršos šaltinių – žemės ūkio sektoriaus. Pasklidąją žemės ūkio taršą sudaro į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkančių azoto ir fosforo junginių išplovos į paviršinius vandens telkinius. Poveikio dydį lemia žemės ūkio veiklos intensyvumas. Dėl augančio ir galimai nesaikingo mineralinių trąšų naudojimo ūkiuose, vis didėjantys nitratų kiekiai išnešami Lietuvos upėmis į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, susidariusi nitratų koncentracija upėse ir mariose sukelia vandens žydėjimą, paspartina vandens telkinių užaugimą, todėl prastėja rekreacinės sąlygos, galiausiai, kyla pavojus žmonių ir gyvulių sveikatai, tampa sunku įvykdyti šalies tarptautinius aplinkosauginius įsipareigojimus.
Kai maistingosios medžiagos, tokios kaip azotas ir fosforas, yra išplaunamos iš dirvos vykstant cheminei erozijai ir patenka į vandens telkinius, jos skatina dumblių ir vandens augalų dauginimąsi. Tuomet vandens telkiniai užželia. Kai dumbliai pradeda irti, jie skęsta ir nusėda ant vandens telkinių dugno, sunaudodami ten esantį deguonį, kuris gyvybiškai yra svarbus žuvims ir kitiems vandens gyvūnams. Susidaro negyvos, vadinamosios bedeguonės zonos jūrose ir upėse, kuriose beveik nėra gyvybės. Taip pažeidžiama ekosistemos ekologinė pusiausvyra ir sukeliama jos degradacija.
Dėl didelio pasklidosios žemės ūkio taršos poveikio, geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 20 procentų Nemuno upių baseinų rajono (UBR), net 71 proc. Lielupės UBR (nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentracija geros ekologinės būklės kriterijus dažnai viršija 2,5 karto), 12 proc. Ventos UBR esančių paviršinių vandens telkinių.
Paviršinių vandens telkinių pokyčiai atsiranda ir dėl žemių sausinimo (melioracijos). Suskaičiuojama, kad sausinamosios melioracijos tikslais Lietuvoje morfologiškai reguliuoti apie 45 procentai upių kategorijos vandens telkinių. Žemės sausinimas – svarbus žemės ūkio veiklai. Sureguliavus vagas, sunyksta specifinės vandens organizmų buveinės, drauge sumažėja ir pačių vandens organizmų rūšinė įvairovė ir gausa. Drenažu sausintoje žemėje būdinga didesnė tirpių azoto ir fosforo junginių prietaka į paviršinius vandens telkinius. Todėl nitratinio azoto išplova iš drenažo sistemų gali lemti didesnes nei 2,3 mg/l vidutines metines šių junginių koncentracijas upių vandenyje, o geros ekologinės būklės vertė – nuo 1,3 iki 2,3 mg/l.
– Kodėl svarbu mažinti vandens telkinių užterštumą? Kokiais būdais tai galima daryti?
Siekiant pagerinti vandens telkinių ekologinės būklės rodiklius svarbu tramdyti ir atsakingai vystyti žemės ūkio veiklą.S. Plungė: – Švarūs vandens telkiniai yra vienas didžiausių mūsų šalies turtų. Teršiant juos gal ir gaunama ekonominė nauda, tačiau ji tūkstančius kartų mažesnė už gamtinio turto praradimus, kurie gali atsiliepti per ekosistemų paslaugas. Kuo daugiau investuojame į taršos mažinimą, tuo didesnės galimybės apsaugoti ir gausinti mūsų bendrą turtą.
Mažinti vandens telkinių užterštumą būtų galima ribojant žemės ūkio veiklą (tręšimus, pesticidų naudojimą) šalies mastu, atnaujinant ir gerai organizuojant pramoninių, buitinių ir lietaus nuotėkų valymą. Kiekvienas asmeniškai galėtų prisidėti rinkdamasis žemės ūkio produktus, kurie užauginti be cheminių trąšų ir pesticidų, propaguodamas mažesnį gyvulinės kilmės produktų vartojimą, kuris kaip ir automobilių išmetami azoto oksidai prisideda prie vandens telkinių taršos. Ir žinoma, labai svarbu tinkamai tvarkyti savo nuotėkas, ypač tiems, kurie gyvena namuose, neprijungtuose prie nuotėkų tinklų.
– Kokie vandens telkiniai Lietuvoje yra užteršti labiausiai? Kas tai lemia?
S. Plungė: – Lietuvoje labiausiai užteršti vandens telkiniai, kurie yra žemės ūkio rajonuose. Tai lemia daugiausia žemės ūkio veikla, kuri vykdoma tuose regionuose. Be to, centrinės, šiaurinės ir prietvakarinės Lietuvos regionuose upių vandeningumas natūraliai labai mažas dėl ten esančių molingų dirvų ir mažesnio kritulių kiekio, todėl tarša vandens kokybę ten paveikia labiau.
– Kokie telkiniai labiausiai užteršti Suvalkijoje? Kokios aplinkybės tai lėmė?
S. Plungė: – Suvalkija nesiskiria nuo visos Lietuvos. Vandens telkiniai, kurių baseinuose yra daug žemės ūkio veiklos, yra labiausiai užteršti.
Kai upės ar ežero vandens ekologinė būklė yra bloga arba labai bloga, žvejoti ar valgyti ten sugautą žuvį nepatariama.– Kaip turėtumėme elgtis su ypač užterštais vandens telkiniais? Reikėtų nenaudoti jų vandens, juose nežvejoti, nesimaudyti?
S. Plungė: – Kaip elgtis su ypač užterštais vandens telkiniais, labai priklauso nuo to, kaip jis užterštas ir kas jame vyksta. Bet iš esmės, paminėtos priemonės nenaudoti vandens, nežvejoti, nesimaudyti yra tinkamos. Taip pat svarbu nevartoti žuvies iš tokių vandens telkinių.
Kad situaciją pakeistume į gerąją pusę, pirmiausia svarbu nutraukti vandens telkinio teršimą, o po to pritaikyti tinkamas priemones (pagal užteršimo ir vandens telkinio tipą) atstatyti vandens telkinio būk­lę. Svarbu suprasti, kad užteršus vandens telkinį, o ypač stovinčio vandens (ežerą, tvenkinį, marias), atstatyti jo būklę reikia labai didelių lėšų, sėkmės tai negarantuoja. Šiuo metu vienos iš geriausių ir efektyviausių priemonių yra biomanipuliacija – karpinių žuvų išgaudymas iš vandens telkinio ir plėšrių palikimas – bei fosforo surišimas dugno sedimentuose (nuosėdose – aut. past.) cheminėmis medžiagomis.
– Kokių nepageidaujamų medžiagų vandens telkiniuose Lietuvoje randama dažniausiai? Kokia jų kilmė?
I. Klišauskienė: – Europos Komisija yra sudariusi pavojingų medžiagų, kurias turi tirti Europos Sąjungos valstybės narės paviršiniuose vandens telkiniuose, sąrašą, kuriame šiuo metu yra 45 medžiagos ir jų junginiai: sunkieji metalai, pesticidai, lakūs organiniai junginiai, fenoliai, ftalatai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, organiniai alavo junginiai, dioksinai ir jų junginiai, perfluorintos medžiagos, chloralkanai, brominti difenileteriai. Pagal pastarųjų metų paviršinio vandens Valstybinio monitoringo pavojingų medžiagų tyrimų rezultatus, paviršiniuose vandens telkiniuose aptinkamos labai mažos minėtų medžiagų koncentracijos, kurios neviršija aplinkos kokybės standartų.
– Kas turėtų prisiimti atsakomybę bandant sumažinti vandens telkinių taršą? Ar kas nors jos imasi? Kaip procesai šiuo metu valdomi? Ar pastebimas kažkoks progresas?
S. Plungė: – Dabar didžiausia atsakomybė tenka būtent žemės ūkio sektoriui, kadangi jis vandens kokybę telkiniuose lemia labiausiai. Deja, kol kas ūkininkai ir žemės ūkio įmonės nepakankamai deda pastangų sumažinti poveikį vandens telkiniams. Galima sakyti, kad procesai yra sunkiai valdomi, nes žemės ūkis plečiasi ir intensyvėja be papildomų aplinkosauginių priemonių, tuo sukeldamas žymų vandens telkinių būklės prastėjimą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...
  • Europos paveldo dienose – tvaraus paveldo aktualijos

    2022-09-14Europos paveldo dienose –  tvaraus paveldo aktualijos
    Tradiciškai nuo 1985-ųjų rugsėjį Europos šalyse vyksta Europos paveldo dienos, jų tema kasmet vis kitokia – akcentuojami aktualiausi dalykai, į kuriuos norima atkreipti dėmesį. Šiais metais tai – „Tvarus paveldas“, o rugsėjo 9-ąją prasidėję renginiai tęsis iki 18-osios. Kalvarijoje Praėjusį penktadienį Europos paveldo dienos prasidėjo konferencija „Atrandu Kalvariją“ šio krašto muziejuje/informaciniame centre (tai viešosios bibliotekos padalinys). Informacijos specialistė Aistė Čerkauskienė pasidžiaugė, kad tai, kas buvo užsibrėžta, pavyko įgyvendinti: „Ši konferencija – finalinis renginys įgyvendinant didelį projektą „Kuriu, veikiu, atrandu Kalvarijos kraštą iš naujo“: į Europos paveldo dienas atėjome pristatę savo kraštą ir jo paveldą įvairiais rakursais. Turime planų ateičiai, o ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.