Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Vandens telkinių būklė: ne į visus saugu kelti koją (Interviu su ekspertais)

Vanduo – vienas svarbiausių gyvybės šaltinių, būtinas ne tik žmogui, bet ir visai gyvajai gamtai. Tačiau įvairios žmogaus vykdomos veiklos kenkia vandens telkiniams kėsindamosi į šį itin brangų gamtinį turtą. Pagal naujausią vandenų kokybės vertinimą, geros būklės kriterijus Lietuvoje atitinka apie 60 proc. vandens telkinių. Situacija būtų kitokia, jei žmogus savo veiklą vykdytų kitaip, atsižvelgdamas ne tik į savo, bet ir gamtos interesus. Deja, prioritetą esame linkę teikti ekonominei naudai, ne ekologinei. Kokias tai pasekmes sukelia, kalbamės su Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros (LAAA) Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiuoju specialistu Svajūnu PLUNGE ir Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėja Ingrida KLIŠAUSKIENE.

Specialistai sako, kad atstatyti užteršto vandens telkinio, ypač stovinčio vandens, būklę reikia labai didelių lėšų. Bėda ta, kad investicijos ne visada atsiperka ir pasiekia reikiamą rezultatą.– Kokia yra vandens telkinių būklė Lietuvoje? Kaip atrodome Europos kontekste?
S. Plungė: – Nėra tikslinga lygintis Europos kontekste, nes šalys skirtingos tiek gamtinėmis, tiek ekonominėmis sąlygomis ir vandens telkiniai šalyse taip pat skiriasi. Svarbesnės yra tendencijos. Nors Lietuvos vandens telkiniai kurį laiką buvo vieni iš švaresnių Europoje, pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio taršos didėjimas lėmė bendrą vandens telkinių būklės prastėjimą.
Aplinkos apsaugos agentūrai vykdant valstybinį aplinkos monitoringą, tiriama 1185 paviršinių vandens telkinių būklė, iš kurių – 822 upės, 357– ežerai, Kuršių marios, Kuršių marių vandenys išplitimo Baltijos jūroje zonoje (tarpinių vandens telkinių kategorija) ir teritoriniai vandenys vienos jūrmylės atstumu nuo kranto (priekrantės vandens telkinių kategorija). Nustatyta, kad 51 proc. upių kategorijos ir 40 proc. ežerų kategorijos vandens telkinių neatitinka geros būklės kriterijų. Geros būklės kriterijų neatitinka visi tarpinių ir priekrantės kategorijų vandens telkiniai.
– Kokiais kriterijais remiantis vertinama vandens telkinių būklė? Kuo skiriasi ekologinės ir cheminės būklės vertinimai? Kokius rodiklius kiekvieni jų demonstruoja? Jie geri ar blogi?
I. Klišauskienė: – Siekiant nuolat stebėti ir vertinti vandens telkinių kokybę, LAAA vykdo valstybinį monitoringą (stebėseną). Kasmet (…) matuojami, ištiriami fizikinių-cheminių kokybės elementų – maistingųjų (azoto ir fosforo junginių), organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų (sunkiųjų metalų) rodik­liai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, makrobestuburių, vandens floros, žuvų) – rodikliai, pavojingos medžiagos. Valstybinio monitoringo metu surinktų duomenų pagrindu yra vertinama upių ir ežerų vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.
Suvalkijos vandens telkinių būklė nėra nei labai bloga, nei labai gera. LAAA specialistai sako, kad ji tokia, kaip ir likusių Lietuvos vandens telkinių – labiausiai paveikta žemės ūkio veiklos. Tačiau Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės žemėlapyje galima pamatyti, kad aplink Marijampolę esančių vandens telkinių labai bloga kokybe pasižymi Sūduonia, vidutinė ekologinės būklės klasė nustatyta Dovinei. Gera būkle pasižymi Šešupė – tik užtvenkta jos dalis netoli Marijampolės yra vidutinės kokybės.Atsižvelgus į ilgesnio periodo vandens kokybės tyrimų rezultatus (…) yra įvertinama paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė. Šis įvertinimas yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinius-cheminius, bet ir hidromorfologinius (pvz.: upės tėkmės pakeitimas, nusausinimas ir pan. – aut. past.) bei biologinius kokybės elementų rodiklius.
Informacija apie upių ir ežerų ekologinės būklės įvertinimą skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje. Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių-cheminių kokybės elementų poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims).
Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus. Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.
Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. (…) Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją.
– Kokie procesai ir reiškiniai lemia vandens telkinių būklę? Kurie sukelia daugiausia žalos?
S. Plungė: – Vandens telkinių būklę formuoja gamtiniai ir antropogeniai procesai. Gamtiniai pagal svarbumą yra orai ir klimatas, dirvožemio sandara ir procesai, žemės paviršiaus danga, geologinė baseino gelmių sandara, atmosferinė medžiagų pernaša ir depozicija. Antropologiniai procesai yra susiję su žmogaus veikla. Tai nuotėkų išleidimas, žemės ūkio veikla, lietaus nuotėkų tvarkymas ir t. t. Paviršinių vandens telkinių būklę labiausiai neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia iš žemės ūkio veiklos, hidromorfologiniai paviršinių vandens telkinių pokyčiai, atsiradę dėl žemių sausinimo (melioracijos), hidroelektrinių ir upių tvenkimo, antrinė tarša, atsirandanti dėl ilgalaikės praeities taršos, sutelktoji tarša (miestų ir gyvenviečių nuotekų valymo įrenginių tarša, tarša pavojingomis medžiagomis), tarptautinė tarša – iš kaimyninių šalių patenkantys teršalai.
– Kam ir kuo kenkia užteršti vandens telkiniai? Kokias pasekmes prasta vandens telkinių kokybė gali sukelti joje gyvenantiems organizmams, žmonėms?
Didžiausia Suvalkijos upė Šešupė atskirose atkarpose pasižymi skirtinga ekologine būkle. Pavyzdžiui, atkarpos nuo Kalvarijos iki Liudvinavo vandens būklė vidutinė, tuo tarpu netoli Marijampolės tekančios upės vanduo yra geros būklės.S. Plungė: – Viena iš stebimų pagrindinių problemų yra vandenų tarša iš pasklidusios taršos šaltinių – žemės ūkio sektoriaus. Pasklidąją žemės ūkio taršą sudaro į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkančių azoto ir fosforo junginių išplovos į paviršinius vandens telkinius. Poveikio dydį lemia žemės ūkio veiklos intensyvumas. Dėl augančio ir galimai nesaikingo mineralinių trąšų naudojimo ūkiuose, vis didėjantys nitratų kiekiai išnešami Lietuvos upėmis į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, susidariusi nitratų koncentracija upėse ir mariose sukelia vandens žydėjimą, paspartina vandens telkinių užaugimą, todėl prastėja rekreacinės sąlygos, galiausiai, kyla pavojus žmonių ir gyvulių sveikatai, tampa sunku įvykdyti šalies tarptautinius aplinkosauginius įsipareigojimus.
Kai maistingosios medžiagos, tokios kaip azotas ir fosforas, yra išplaunamos iš dirvos vykstant cheminei erozijai ir patenka į vandens telkinius, jos skatina dumblių ir vandens augalų dauginimąsi. Tuomet vandens telkiniai užželia. Kai dumbliai pradeda irti, jie skęsta ir nusėda ant vandens telkinių dugno, sunaudodami ten esantį deguonį, kuris gyvybiškai yra svarbus žuvims ir kitiems vandens gyvūnams. Susidaro negyvos, vadinamosios bedeguonės zonos jūrose ir upėse, kuriose beveik nėra gyvybės. Taip pažeidžiama ekosistemos ekologinė pusiausvyra ir sukeliama jos degradacija.
Dėl didelio pasklidosios žemės ūkio taršos poveikio, geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 20 procentų Nemuno upių baseinų rajono (UBR), net 71 proc. Lielupės UBR (nitratų azoto ir bendrojo azoto koncentracija geros ekologinės būklės kriterijus dažnai viršija 2,5 karto), 12 proc. Ventos UBR esančių paviršinių vandens telkinių.
Paviršinių vandens telkinių pokyčiai atsiranda ir dėl žemių sausinimo (melioracijos). Suskaičiuojama, kad sausinamosios melioracijos tikslais Lietuvoje morfologiškai reguliuoti apie 45 procentai upių kategorijos vandens telkinių. Žemės sausinimas – svarbus žemės ūkio veiklai. Sureguliavus vagas, sunyksta specifinės vandens organizmų buveinės, drauge sumažėja ir pačių vandens organizmų rūšinė įvairovė ir gausa. Drenažu sausintoje žemėje būdinga didesnė tirpių azoto ir fosforo junginių prietaka į paviršinius vandens telkinius. Todėl nitratinio azoto išplova iš drenažo sistemų gali lemti didesnes nei 2,3 mg/l vidutines metines šių junginių koncentracijas upių vandenyje, o geros ekologinės būklės vertė – nuo 1,3 iki 2,3 mg/l.
– Kodėl svarbu mažinti vandens telkinių užterštumą? Kokiais būdais tai galima daryti?
Siekiant pagerinti vandens telkinių ekologinės būklės rodiklius svarbu tramdyti ir atsakingai vystyti žemės ūkio veiklą.S. Plungė: – Švarūs vandens telkiniai yra vienas didžiausių mūsų šalies turtų. Teršiant juos gal ir gaunama ekonominė nauda, tačiau ji tūkstančius kartų mažesnė už gamtinio turto praradimus, kurie gali atsiliepti per ekosistemų paslaugas. Kuo daugiau investuojame į taršos mažinimą, tuo didesnės galimybės apsaugoti ir gausinti mūsų bendrą turtą.
Mažinti vandens telkinių užterštumą būtų galima ribojant žemės ūkio veiklą (tręšimus, pesticidų naudojimą) šalies mastu, atnaujinant ir gerai organizuojant pramoninių, buitinių ir lietaus nuotėkų valymą. Kiekvienas asmeniškai galėtų prisidėti rinkdamasis žemės ūkio produktus, kurie užauginti be cheminių trąšų ir pesticidų, propaguodamas mažesnį gyvulinės kilmės produktų vartojimą, kuris kaip ir automobilių išmetami azoto oksidai prisideda prie vandens telkinių taršos. Ir žinoma, labai svarbu tinkamai tvarkyti savo nuotėkas, ypač tiems, kurie gyvena namuose, neprijungtuose prie nuotėkų tinklų.
– Kokie vandens telkiniai Lietuvoje yra užteršti labiausiai? Kas tai lemia?
S. Plungė: – Lietuvoje labiausiai užteršti vandens telkiniai, kurie yra žemės ūkio rajonuose. Tai lemia daugiausia žemės ūkio veikla, kuri vykdoma tuose regionuose. Be to, centrinės, šiaurinės ir prietvakarinės Lietuvos regionuose upių vandeningumas natūraliai labai mažas dėl ten esančių molingų dirvų ir mažesnio kritulių kiekio, todėl tarša vandens kokybę ten paveikia labiau.
– Kokie telkiniai labiausiai užteršti Suvalkijoje? Kokios aplinkybės tai lėmė?
S. Plungė: – Suvalkija nesiskiria nuo visos Lietuvos. Vandens telkiniai, kurių baseinuose yra daug žemės ūkio veiklos, yra labiausiai užteršti.
Kai upės ar ežero vandens ekologinė būklė yra bloga arba labai bloga, žvejoti ar valgyti ten sugautą žuvį nepatariama.– Kaip turėtumėme elgtis su ypač užterštais vandens telkiniais? Reikėtų nenaudoti jų vandens, juose nežvejoti, nesimaudyti?
S. Plungė: – Kaip elgtis su ypač užterštais vandens telkiniais, labai priklauso nuo to, kaip jis užterštas ir kas jame vyksta. Bet iš esmės, paminėtos priemonės nenaudoti vandens, nežvejoti, nesimaudyti yra tinkamos. Taip pat svarbu nevartoti žuvies iš tokių vandens telkinių.
Kad situaciją pakeistume į gerąją pusę, pirmiausia svarbu nutraukti vandens telkinio teršimą, o po to pritaikyti tinkamas priemones (pagal užteršimo ir vandens telkinio tipą) atstatyti vandens telkinio būk­lę. Svarbu suprasti, kad užteršus vandens telkinį, o ypač stovinčio vandens (ežerą, tvenkinį, marias), atstatyti jo būklę reikia labai didelių lėšų, sėkmės tai negarantuoja. Šiuo metu vienos iš geriausių ir efektyviausių priemonių yra biomanipuliacija – karpinių žuvų išgaudymas iš vandens telkinio ir plėšrių palikimas – bei fosforo surišimas dugno sedimentuose (nuosėdose – aut. past.) cheminėmis medžiagomis.
– Kokių nepageidaujamų medžiagų vandens telkiniuose Lietuvoje randama dažniausiai? Kokia jų kilmė?
I. Klišauskienė: – Europos Komisija yra sudariusi pavojingų medžiagų, kurias turi tirti Europos Sąjungos valstybės narės paviršiniuose vandens telkiniuose, sąrašą, kuriame šiuo metu yra 45 medžiagos ir jų junginiai: sunkieji metalai, pesticidai, lakūs organiniai junginiai, fenoliai, ftalatai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, organiniai alavo junginiai, dioksinai ir jų junginiai, perfluorintos medžiagos, chloralkanai, brominti difenileteriai. Pagal pastarųjų metų paviršinio vandens Valstybinio monitoringo pavojingų medžiagų tyrimų rezultatus, paviršiniuose vandens telkiniuose aptinkamos labai mažos minėtų medžiagų koncentracijos, kurios neviršija aplinkos kokybės standartų.
– Kas turėtų prisiimti atsakomybę bandant sumažinti vandens telkinių taršą? Ar kas nors jos imasi? Kaip procesai šiuo metu valdomi? Ar pastebimas kažkoks progresas?
S. Plungė: – Dabar didžiausia atsakomybė tenka būtent žemės ūkio sektoriui, kadangi jis vandens kokybę telkiniuose lemia labiausiai. Deja, kol kas ūkininkai ir žemės ūkio įmonės nepakankamai deda pastangų sumažinti poveikį vandens telkiniams. Galima sakyti, kad procesai yra sunkiai valdomi, nes žemės ūkis plečiasi ir intensyvėja be papildomų aplinkosauginių priemonių, tuo sukeldamas žymų vandens telkinių būklės prastėjimą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...
  • V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų

    2022-05-11V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų
    Ūkininkas Valentinas Genys juokauja: visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu. Tą jis savo gamtą tausojančiame, ekologiniame ūkyje daro jau kelis dešimtmečius, neardamas žemės ir nenaudodamas jokių chemikalų.„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.Jis vertina, kad ir valstybė ...
  • Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?

    2022-05-11Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?
    Lietuvoje iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kurių energinis efektyvumas po modernizacijos padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc. Renovacijos apimtys šalyje sparčiai išaugo nuo 2013 metų, kai prie daugiabučių namų modernizavimo programos prisijungė savivaldybės. Peržvelkime, kaip šiuo metu renovacijos procesai vyksta Marijampolėje, kokie rezultatai pasiekti ir kokie yra artimiausi planai bei kylantys iššūkiai. Remiantis Aplinkos projektų agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento parengtu Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolės savivaldybėje iš visų renovuotinų daugiabučių, atnaujinta yra 13 proc. – 79 gyvenamieji namai, o dar 14 šiuo metu yra atnaujinami. Savivaldybės teigimu, per ...
  • Kaip saugome tai, kas mums patikėta?

    2022-05-09Kaip saugome tai, kas mums patikėta?
    Paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“ Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks iki gegužės 20 dienos. Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (konferencijų salėje) veikia paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“, skirta Sūduvos metams. Ją su biblioteka parengė Kultūros paveldo departamentas ir Marijampolės regiono savivaldybių turizmo informaciniai centrai. Atidarant parodą Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo patarėja Violeta Kasperavičiūtė pasidžiaugė proga vienoje vietoje parodyti, kas nuveikta pastaraisiais metais. Parodoje pristatoma 14 atnaujintų, itin reikšmingų istoriniu, architektūriniu požiūriu regiono objektų, daug jų pritaikyta visuomenės poreikiams, įvairioms veikloms bei turizmui. Prie kiekvieno daug dirbta: tyrinėta, važinėta, tartasi ir diskutuota dar iki tol, kol prasidėjo darbai. Paveldas – ne vien ...
  • Tarsi burtų lazdele mostelėjus…

    2022-05-09Tarsi burtų lazdele mostelėjus...
    …tarsi iš niekur auksiniame, juodame fone, ant prabangios staltiesės ar paslaptingo užtiesalo, o kartais – tiesiog ore atsiranda fantastinių spalvų ir formų prabangūs indai, vaisių kompozicijos, prašmatnūs buteliai, seni instrumentai ar rankraščiai… O gal jus seka įdėmus ypatingos katės žvilgsnis – taip kiaurai veriantis, kad darosi nejauku. Arba – suintriguoja batelių pora, nes jau iš karto aišku, kad tie bateliai – ne bet kieno… Štai toks pirmasis įspūdis patekus tarp Raimondo Dailidavičiaus paveikslų, kurių paroda neseniai atidaryta Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte. Tai dar viena paroda, skirta Sūduvos metams. „Būtent šie metai paskatino kuo plačiau supažindinti marijampoliečius su šio krašto kūrėjais. ...
  • Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė

    2022-05-05Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė
    Visi mes tikimės, kad niekada neteks išgirsti onkologinės ligos diagnozės. Visgi, kiekvieną dieną su šia nauja realybe susiduria daugiau nei 50 šeimų, kuomet tiek patį asmenį, tiek jo artimuosius užplūsta nežinomybės ir netikrumo jausmas – kaip reikės išgyventi, ištverti gydymą, ar bus įmanoma toliau dirbti ir užsidirbti, kur ieškoti pagalbos, kas gali patarti, padėti susigaudyti gausiame informacijos sraute, kuo pasitikėti? Siekiant suteikti realią pagalbą – jau 10 metų veikianti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) onkologiniams pacientams išduoda POLA kortelę. Kaip pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė, tai kortelė, padedanti išgyventi tiek finansiškai, tiek emociškai. „Kai išgirsti kiekvieną eurą skaičiuojančio asmens ...
  • Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti

    2022-04-29Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.