Per pastaruosius metus Lietuvoje buvo renovuota daugiau nei 2300 daugiabučių, šiuose pastatuose įgyvendintos kompleksinės energiją taupančios priemonės (sienų ir stogų šiltinimas ar šildymo sistemų modernizavimas). Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) skaičiuoja, kad vidutiniškai renovuotame daugiabutyje energijos sutaupoma 50–60 proc. Miestuose atnaujinus didžiąją dalį daugiabučių šilumos poreikis ženkliai sumažėja.
Nors šilumos suvartojimas mažėja, šilumos tinklų sistemos išlaikymo kaštai nesikeičia, tad savivaldybėms svarbu investuoti į jos atnaujinimą, kad šilumos energijos kaina nepradėtų augti. Miestuose, kuriuose atnaujinta apie trečdalis daugiabučių, šilumos energijos suvartojimo mažėjimas jaučiamas miesto lygmeniu. Plačiau apie renovacijos naudą ir jos keliamus iššūkius dalijasi modernizavimą vykdančių rajonų atstovai.
„Pastebima, kad sparti daugiabučių renovacija daro įtaką šilumos kainoms, savivaldybėms tampa svarbu derinti pastatų atnaujinimą kartu su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu. Stengiamasi sumažinti veikiančių šilumos energijos gamybos įrenginių kiekį, yra įrengiami mažesnės galios įrenginiai, atnaujinami vamzdynai – viskas darome dėl siekio mažinti šilumos nuostolius trasose. Dėl to yra pereinama prie plastikinių vamzdžių, žemesnės temperatūros režimų ir pan.“, – pasakoja Kęstutis Vaitukaitis, Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas.
Jo teigimu, plačiausiai paplitusi priemonė kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį – šilumos trasų atnaujinimas. Taip pat baigiantis biokuro katilų nusidėvėjimo laikotarpiui savivaldybės planuoja investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius: saulės energiją, aplinkos ir atliekinę šilumą.
Planuoja atsinaujinti
Birštono savivaldybės merė pasakoja, kad nuo 2013 m. čia buvo renovuoti 29 ir šiuo metu yra atnaujinami 3 daugiabučiai, o sumažėjusį šilumos poreikį juose kompensuoja išaugusi sanatorijų ir SPA centrų paklausa šiluminei energijai. Nors situacija palanki ir šilumos poreikis išlieka pastovus, savivaldybė planuoja investuoti į šilumos tinklų būklę.
„Mūsų planuose – dviejų senų neekonomiškų ir nepatikimų vandens šildymo biokuro katilų keitimas į modernius, turinčius šilumos reguliavimo diapazoną. O šilumos trasų taškuose, kur šilumos sunaudojimas vasaros metu būna nedidelis, ateityje montuosime saulės kolektorius ir šilumos siurblius“, – planais dalijasi Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės merė.
Gyventojai jungiasi prie centralizuotų tinklų
Anot Gintaro Versecko, Birštono šilumos tinklų direktoriaus, šiluminės energijos poreikį didina ir aktyvėjantis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų: „Gyventojai, anksčiau atsijungę nuo centrinio šildymo, sugrįžta. Vieni iš jų – renovuotų daugiabučių gyventojai.“
Ši tendencija pastebima ir Druskininkų savivaldybėje – anot Lino Urmanavičiaus, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo, ryškus suvartojamos šilumos mažėjimas nepastebimas dėl augančio vartotojų skaičius. Tačiau savivaldybė vis tiek atnaujina šilumos tinklus: „Pirmenybę teikiame seniausiai įrengtiems magistraliniams šilumos tinklams ir šilumos tiekimo vamzdynams naujiems vartotojams.“
Kvartalinė renovacija
Renovuotų daugiabučių skaičiui šalyje augant, savivaldybėms svarbu derinti renovacijos apimtis ir geografiją su infrastruktūros modernizavimu, o šilumos kainų augimą stabilizuoti padės kompleksinis veiksmų planas – Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos, kurių metu atnaujinami ne pavieniai pastatai, o grupės daugiabučių, kartu su šaligatviais, žaliosiomis zonomis ir inžinerine infrastruktūra. Šiuo metu savivaldybių Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra pasirengusios daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių.
Užs. 1217.