Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuvai būdinga nuosaiki ir tausojanti miško naudojimo kryptis (Eksperto komentaras)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako miškininkystės mokslų daktaras, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.– Kokia yra miškų išsaugojimo mūsų šalyje padėtis? Kokios didžiausios problemos, ypač akcentuojant miškų kirtimus? Ar turi tiesos pastebėjimas, kad yra nesuvaldoma tendencija miškus naikinti, iškirsti per daug?
– Norint suvokti situaciją Lietuvos miškuose, reikia matyti visą paveikslą, o ne vien vertinti kirtimą viename ar kitame miškelyje. Kadangi miškas dažniausiai auga ilgiau nei žmogus, tai su gamta draugaujantys asmenys dažniausiai prisiriša prie konkretaus miško ploto, auga kartu su juo, ir natūralu, jog tokiam žmogui sunku suvokti, kad atėjo laikas nukirsti jo mėgstamą mišką. Tai suprantama. Tačiau dažniausiai toks žmogus nemato ar nenori matyti, kad per tą patį laiką nauji miškai užaugo ar kiti esami miškai paaugo kitose šalies vietovėse, ir vertina viską gana asmeniškai.
Jei bandysime žiūrėti objektyviai, Lietuvoje jau daugiau kaip 50 metų laikomasi nuosaikaus ir tausojančio miško naudojimo krypties. Tai reiškia, kad iškertama gerokai mažiau, nei priauga per tą patį laiko tarpą. Tad mūsų miškuose didėja sukauptos medienos kiekiai, taip pat ilgėja vidutinis medžių amžius. Jei vertinti visos šalies mastu, tai nepadaugėjo nei plynų miško kirtimų, nei kitokių. Jei šiek tiek padaugėjo iškertamos medienos kiekis, tai tik dėl to, kad jos prikaupėme daug dėl mano jau minėtos tausojančio naudojimo politikos. Tinkamai nepanaudoti mūsų tėvų ir senelių mums užaugintos medienos būtų ne tik neatsakinga, bet ir nesąžininga.
Galiu sutikti nebent su tuo, kad besikeičiant situacijai dėl klimato kaitos, didėjančių poreikių geresnei biologinės įvairovės apsaugai, pagaliau dėl besikeičiančių visuomenės poreikių, atėjo laikas keisti kai kurias įprastas miškininkavimo praktikas. Pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų, ypač saugomose teritorijose. Bet tai savaime nereiškia, kad reikia kirsti mažiau. Tiesiog reikia labiau atsižvelgti į konkrečioje teritorijoje esančio miško paskirtį ir miškininkavimo praktiką labiau pritaikyti konkrečiai situacijai – kai kur kirsti mažiau plynai, o kai kur, pirmiausia ūkiniuose miškuose, priešingai – racionaliau panaudoti sukauptą medieną, kad būtų galima iš jos pagaminti daugiau ilgaamžių, aplinkai draugiškų produktų, kurie mūsų gyvenime dažniau galėtų pakeisti plastiką, betoną, metalą ar kitas neatsinaujinančias medžiagas.
– Kokia mūsų valstybės politika šioje srityje, ar jus tenkina įstatyminė bazė?
– Kaip jau užsiminiau, šalyje jau daugiau kaip 50 metų įgyvendinama tausojančio miškų naudojimo politika, kai iškertama mažiau, nei priauga per tą patį laikotarpį. Tokiu būdu yra laikomasi visuotinai pripažintų darnaus miškų ūkio principų, kai suderinami socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai visuomenės poreikiai miškams ir jų ištekliams, kartu užtikrinamas ne prastesnių miškų formavimas ateities kartoms.
Tad visa mūsų įstatyminė bazė ir nukreipta šiems tikslams ir, manau, yra pakankama jiems pasiekti. Kalbant apie detales – taip, tikrai pripažįstu, jog pačios miškininkavimo praktikos ir technologijos gali ir turi keistis ta linkme, kad geriau būtų atliepiami subalansuoti visuomenės poreikiai miškui. O tai, suprantama, lems pakeitimus ir naujų poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, kūrimą, didesnę miškų priežiūrą ir apsaugą.
– Gal galite pateikti šiek tiek faktų – kiek iškirsta miškų, teisėtai ir neteisėtai? Kokiuose regionuose daugiausia?
– Lietuvoje yra apie 2,2 mln. hektarų miškų (trečdalis šalies ploto), kuriuose sukaupta ir auga apie 550 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet visuose šalies miškuose papildomai priauga maždaug po 20 mln. kubinių metrų medienos. Šie skaičiai svarbūs, kad teisingai suprastume kirtimų apimtis. Taigi iškertama plynai kasmet apie 20 tūkst. hektarų arba tik apie 1 proc. visų miškų ploto. Jeigu kalbėtume apie medienos kiekį, tai absoliučiai visais kirtimais kasmet Lietuvoje iškertama apie 10–11 mln. kubinių metrų stiebų medienos, o tai yra apie 2 proc. visos sukauptos miškuose medienos – tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. to, kas per metus papildomai priauga. Tokios kirtimų apimtys jau laikosi nemažai metų ir nėra jokio reikšmingesnio padidėjimo, dėl kurio reikėtų sunerimti. Priešingai, toliau laikantis tokių kirtimų apimčių ir jų nedidinant, medynuose kaupiamos medienos kiekiai dar labiau didės, taip pat didės savaime atkrentančios ir supūvančios medienos kiekiai.
Kalbėti apie neteisėtus kirtimus Lietuvoje nėra prasmės, visais atvejais jie sudaro mažiau nei 1 proc. viso iškertamo medienos kiekio (per 99 proc. iškertama teisėtai). Vertinant pagal regionus, suprantama, jog daugiau kertama ten, kur daugiau brandžių ūkinių miškų ir bendras miškų kiekis didesnis. Taigi, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje miškų yra gerokai daugiau, nei vidutiniškai šalyje, tad suprantama, jog ir miško kirtimų ten daugiau.
– Ar galima mažinti, apriboti kirtimus, apsaugoti tai, kas tikrai vertinga? Galbūt daromi kažkokie sprendimai, žingsniai?
– Kalbant apie bendrą situaciją, šiuo metu mažinti miško kirtimų nėra nei poreikio, nei būtinybės. Priešingai, klimato kaitos kontekste reikia siekti, kad miškai kauptų kuo daugiau anglies, o daugiau anglies per gyvavimo ciklą sukaupia tinkamai prižiūrimi ir laiku kertami bei atkuriami miškai. Tad šiuo požiūriu reikia auginti kuo produktyvesnius medynus, o produktyvumą pasiekti galima tik intensyviai formuojant miškus (laiku pakeičiant medynų kartas po pagrindinių miško kirtimų). Tam reikėtų ne mažinti, o didinti miško kirtimų apimtis ūkiniuose miškuose.
Tačiau sutinku, kad reikia keisti miškininkystės praktikas saugomose teritorijose, ypač gamtiškai vertingiausiuose mūsų miškuose. Reikia mažinti miško kirtimų intensyvumą, pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų ir būtent ta linkme šiuo metu dirbama – Aplinkos ministerija po ilgų derinimų ir diskusijų su visuomene ir institucijomis yra pateikusi Vyriausybei atitinkamą Miškų įstatymo pakeitimų projektą. Jei Vyriausybė ministerijos siūlymams pritars, Seime šis projektas turėtų būti svarstomas dar šiais metais.
– Kokius dar matote sprendimus, kad miškai būtų išsaugoti? Galbūt imponuoja kitų šalių pavyzdžiai?
– Jeigu mūsų šalies miškų politika bus tokia pati kaip iki šiol, kokia yra ir šiuo metu – miškai tik-rai bus išsaugoti. Ir nereikia jokių radikalesnių pokyčių nei į vieną, nei į kitą pusę. Visos Europos šalys, taip pat ir Lietuva, laikosi tų pačių mano jau minėtų darnaus miškų ūkio principų, tad ieškoti kokių nors užsienio šalių pavyzdžių lyg ir nėra prasmės.
Skirtingos gamtinės ir klimatinės sąlygos dažnai lemia miškininkavimo skirtumus, kuriuos būtina įvertinti ir negalima aklai kopijuoti kitų šalių elgesio. Pavyzdžiui, būdami lygumų kraštas mes negalime aklai kopijuoti kalnų šalių miškininkystės. Kai sakome, kad Šveicarijoje nėra plynų miško kirtimų, tai jie nevykdomi pirmiausia todėl, kad tai yra kalnų kraštas ir visiškai kitos gamtinės sąlygos. Šiaip pagal daugumą parametrų mums artimesni yra Vokietijos ar Lenkijos miškininkavimo pavyzdžiai, bet daugiausia iš tų šalių dalių, kuriose vyrauja lygumos ar lengvai kalvotas reljefas.
– Kur žmonėms reikėtų kreiptis, išsiaiškinti, pamačius, kad kertami medžiai, kurie dar galėjo gyventi?
– Pamačius kertamus medžius miške nereikėtų kiekvieną kartą skelbti aliarmo. Kaip jau minėjau, miško kirtimai yra būtina sudėtinė miškininkavimo dalis. Medžiai kertami ne tada, kai jie jau nebegali gyventi, o tada, kai tai būtina dėl naujos miško kartos suformavimo arba kai jų nukirtimas gali duoti didžiausią naudą visuomenei (pavyzdžiui, mediena iš ūkinių miškų). Taigi dažniausiai ne specialistas ir negalės vizualiai įvertinti, ar kirtimas yra tinkamu laiku ir vietoje, ar ne. Jei vis dėlto kyla abejonių, visuomet geriausia pranešti specialistams, šiuo atveju kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir jos regioninius miškų priežiūros padalinius.
– Kaip mes kiekvienas galime prisidėti prie gamtos, miškų išsaugojimo?
– Prie gamtos ir miškų išsaugojimo geriausiai galime prisidėti kiekvienas savo tinkamu elgesiu. Kalbu ne vien apie tai, jog nešiukšlinti miške ar nelaužyti medelių – tai jau savaime suprantama. Ne mažiau svarbus yra ir atsakingas vartojimas – rinkimės medinį produktą vietoj plastikinio. Tai ne tik nekenkia miškui, bet ir padeda švelninti klimato kaitą, skatina atsinaujinančiais ištekliais grįstą ekonomiką, kuri ir bus mūsų ateities pagrindas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Paaiškėjo apšvietimo konkurso nugalėtojas

    2022-08-20Paaiškėjo apšvietimo  konkurso nugalėtojas
    Kazlų Rūdos savivaldybė kvietė Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Noričių dalyvauti konkurse buvo prašoma užpildyti nustatytos formos paraišką bei atsiųsti tris pastato fasado nuotraukas – prieš įrengiant apšvietimą ir po jo. Šiais metais konkurse sudalyvavo du gyventojai – Jaunimo gatvėje gyvenantis Edgaras Degutis ir Vilniaus gatvės gyventoja Silvija Stankevičienė. Konkurse dalyvaujančių abiejų pastatų nuotraukos su apšvietimu (ir prieš įrengiant apšvietimą) buvo viešinamos Kazlų Rūdos savivaldybės „Facebook“ paskyroje nuo rugpjūčio 1 iki 16 dienos. Buvo nutarta, kad per tą laiką daugiausia patiktukų surinkusio ir pirmąją vietą laimėjusio namo savininkai ...
  • Kiekvienam vyrui – po labiausiai jam tinkamus šortus

    2022-08-18Kiekvienam vyrui – po labiausiai jam tinkamus šortus
    Atrodyti puikiai kiekvieną dieną nori ne tik moterys, tačiau ir vyrai. Tiesa, siekia atrodyti gražiai turi būti neatsiejamas nuo funkcionalumo, kadangi tik tokiu atveju, kai pavyks pilnai patenkinti šiuos du poreikius – kasdieninis drabužių nešiojimas taps patogus ir tuo pačiu suteiks daugiau pasitikėjimo savimi. Vyriški šortai tikrai labai įvairūs, tad kiekvienas gali rasti jam labiausiai tinkamą variantą. Taip pat ilgus metus džiaugtis pasirinktais šortais. Tik tokiu atveju reikia daugiau dėmesio skirti tinkamai priežiūrai, kuri tikrai nėra nei kažkokia ypatinga, nei labai sudėtinga. Tik ji turi būti reguliari. Tuomet ir rezultatas bus pats geriausias. Tinkama priežiūra – užtikrina ilgaamžiškumą Pirmiausia, žinoma, reikalinga kokybiška priežiūra, ...
  • Vaizdo stebėjimo kameros – vis dažniau privačių žmonių namuose

    2022-08-17Vaizdo stebėjimo kameros – vis dažniau privačių žmonių namuose
    Saugumas daugeliui žmonių yra prioritetas, tad nusprendžiama sumokėti daugiau, kad tik būtų gaunamos pačios geriausios kokybės paslaugos. Kuo daugiau dėmesio skirsite smulkmenoms – tuo tikresnis galite būti, kad rezultatas – atitiks poreikius. Vairema stebėjimo kameros, žinoma, džiugina ir vis labiau mažėjančiomis kainomis. Taip pat pamatomos akcijos, kurios kainas sumažina dar labiau, tad gyventi saugiau ir tuo pačiu pagalvojus apie bet kokias smulkmenas – tampa labai patogu ir pagal kiekvieno poreikius. Norima gyventi saugiau Vaizdo stebėjimo kameros dažniausiai pasirenkamos privačiuose namuose todėl, kad žmonės nori gyventi kuo daugiau. Paprasčiausiai tikimasi, kad kokybė su gera, tad ir stebėjimas – tapos paprastas ir patogus. Žinoma, tai ...
  • Tautkaičiuose – tradicinis Klojimo teatrų festivalis

    2022-08-17Tautkaičiuose – tradicinis Klojimo teatrų festivalis
    Pirmadienį, per pačią Žolinę, Tautkaičiuose rinkosi teatro gerbėjai – čia tradiciškai surengtas Klojimo teatrų festivalis „Žolinės 2022“ . Ir jo dalyviai, ir svečiai vienu balsu tvirtino, kad Žolinės šventės jau net neįmanoma įsivaizduoti be šio festivalio, be entuziastingų vaidintojų ir šiam menui ištikimų žiūrovų.Šiemet festivalio rengėjams pavyko pasikviesti žinomą atlikėją ir laidų vedėją Loretą Sungailienę. Pirmą kartą į Tautkaičius atvykusi ir renginį vedusi viešnia sakė, kad jau buvo girdėjusi apie unikalią ir ilgametę liaudies teatrų tradiciją Tautkaičiuose, apie čia veikiantį Klojimo teatrą „Gegnė“ ir jam specialiai pastatytą klojimą, tad visa tai norėjusi pamatyti savo akimis. Nors savaitgaliui ji teigė turėjusi ...
  • Žolinė Igliaukoje – su griausmais, maldomis ir šokiais

    2022-08-17Žolinė Igliaukoje – su griausmais, maldomis ir šokiais
    Svetingi šeimininkai į festivalį sukvietė gausų būrį atlikėjų. Autorės nuotrauka Sekmadienio rytą Igliaukoje nušniokštęs lietus su žaibais ir perkūnija neišgąsdino šventėn susiruošusių igliaukiečių. Pasimeldę bažnyčioje jie ir svečiai linksmai šoko, dainavo Yglos pakrantėje. Po daugelio metų į Igliauką sugrįžęs ir šv. Mišias aukojęs teol. lic. kun. Sigitas Bitkauskas (kairėje), dėkojo klebonui Remigijui Maceinai už pakvietimą ir džiaugėsi gausiai susirinkusiais parapijiečiais. O iš anapus Prienų–Marijampolės plento – nuo Šventragio, Gudelių ir kitų kaimų – atvykusieji net stebėjosi: iš kur Igliaukoje tos balos. Ten – nė lašelio lietaus, tad ūkininkai šventė… kombainuose. Ir nieko stebėtino – juk Žolinė simbolizuoja svarbiausių lauko darbų pabaigą, o šiemet ...
  • Kazlų Rūdos Slow arena atidaryta su gausia publika ir tango muzikos garsais

    2022-08-17Kazlų Rūdos Slow arena atidaryta su gausia publika ir tango muzikos garsais
    Ingos Žūkienės nuotraukos Prieš pat ilgąjį Žolinių savaitgalį duris atvėrė išskirtinė koncertinė erdvė Lietuvoje – Kazlų Rūdos Slow arena. Žiūrovai būriais traukė iš Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio bei Kazlų Rūdos ar net Kėdainių patirti dar neregėtų įspūdžių arenoje iš šiaudų. Tiesa, ši Kazlų Rūdos Slow arena pastatyta ribotam laikui ir žiūrovus kvies į tris klasikinės muzikos renginius rugpjūčio mėnesį. Renginių ciklas pradėtas III tarptautinio Rimvydo Žigaičio menų festivalio koncertu, kuriame dalyvavo tarptautinių konkursų laureatai, kamerinis orkestras Kremerata Lituanica bei akordeonistas Tadas Motiečius. Čia pat renginyje, viena iš Kazlų Rūdos Slow arenos idėjos sumanytojų bei organizatorių, Sigita Mikalauskienė pasidžiaugė unikalia renginių organizatorių bei ...
  • Devintojo „Malonny“ atidarymas: minios žmonių ir nuostabą kelianti muzika

    2022-08-17Devintojo „Malonny“ atidarymas:  minios žmonių ir nuostabą kelianti muzika
    Minios žmonių ypatingoje vietoje pamatė įspūdingą reginį. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Devintąjį kartą vykstantis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ sugrįžo į Sūduvos sostinę su išskirtinėmis idėjomis ir nestandartiniais sprendimais. Pirmadienio vakarą netradicinėje vietoje vykęs jo atidarymas sulaukė didžiulio susidomėjimo ir pačių įvairiausių vertinimų. Atidarymas – ypatingoje vietoje Simpoziumo atidarymo vakaras surengtas ypatingoje vietoje – vienintelėje Lietuvoje dviejų lygių sankryžoje su geležinkeliu, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankirtoje. Neseniai kalbintas Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda tada užsiminė, kad mintis būtent šioje vietoje surengti tokį renginį kilo jam, kai čia vaikštinėdamas su šuniuku ir žiūrėdamas iš viršaus į mašinų srautą ...
  • Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau

    2022-08-17Padėkosime sau, jei gyvensime aktyviau ir sveikiau
    Sveika gyvensena atlieka ypatingą vaidmenį kiekvieno iš mūsų savijautai. Nors sveikatą taip pat lemia genetiniai bei biologiniai veiksniai, aplinka ir sveikatos priežiūra, vis dėlto gyvensenos ir elgsenos įtaka sveikatai yra milžiniška. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Gintarė Baštunova tvirtina – keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti sveikatą, sumažinti pavojų susirgti ir pailginti gyvenimo trukmę. O apie savo kasdienius įpročius pasakoja aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą puoselėjanti tinklaraštininkė, dietologė Indrė Trusovė. Visapusiška nauda žmogui Sveika gyvensena – daugialypė sąvoka, apimanti sveiką ir subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, emocinę ir dvasinę gerovę, rizikos sveikatai prevenciją. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 50 procentų gyventojų sveikatos ...
  • Manikiūro įrankiai – kas jie tokie ir kam naudojami?

    2022-08-17Manikiūro įrankiai – kas jie tokie ir kam naudojami?
    Visais laikais vyrams, o ypatingai moterims norisi atrodyti nepriekaištingai, gražiai ir tvarkingai. Visame pasaulyje moterys turi savitus stilius, renkasi gražius drabužius, avalynę bei aksesuarus. Ypatingą dėmesį jos skiria ir asmeninei higienai, pačios atlieka įvairias grožio procedūras arba lankosi pas atitinkamų sričių specialistus. Vieni iš jų – tai higieninių grožio procedūrų specialistai, kurie atlieka manikiūrą bei pedikiūrą. Higieninės paslaugos – tai sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį profilaktinėmis priemonėmis, išsaugant odos fiziologines savybes. Šioms higieninėms grožio procedūroms atlikti, meistrai naudoja įvairius specializuotus manikiūro įrankius. Tai be galo platus asortimentas: nagų odelėms šalinti skirtos žnyplutės arba žirklutės, negyvai suragėjusiai odai pašalinti, vienkartiniai ...
  • Ką svarbu žinoti renkantis šildymo sistemas namams?

    2022-08-16Ką svarbu žinoti renkantis šildymo sistemas namams?
    Ieškote patikimų ir kokybiškų šildymo sistemų? Skaitote kaip tik tai, kas nukreips jus tinkama linkme. Namams24 užtikrins ne tik platų šildymo įrenginių asortimentą, bet ir geras bei patrauklias jų kainas, tad sau tinkamą variantą namų šildymui atras kone kiekvienas. Skaitykite toliau ir susipažinkite su bendru vaizdu, kokios gali būti šildymo sistemos, kokie jų privalumai ir ką geriausia rinktis. Populiariausi patalpų šildymo būdai Šildymas yra labai svarbus įrengiant gražius ir jaukius namus. Tinkamai parinkti šildymo įrenginiai lemia mažesnes ir sutaupyti leidžiančias išlaidas, tarnauja daug metų ir patikimai, todėl nesukelia ir rūpesčių. Pravartu būtų susipažinti su visais įmanomais šildymo variantais, juos palyginti ir išsirinkti ...
  • Vasaros ramybė – tik tariama

    2022-08-13Vasaros ramybė – tik tariama
    Marijampolės kultūros cent-ras šiais metais sėkmingai tęsia projektą „Pasaulio sūduviečiai“, finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos ir Marijampolės savivaldybės. Vienas svarbiausių uždavinių – toliau kurti 2021-aisiais pradėtą meninę akmenų instaliaciją „Atminties raštai“ prie Varnupių piliakalnio. Idėjos autorius – neuromokslininkas, menininkas iš Čikagos Audrius Plioplys ją skiria archeologės, antropologės, archeo-mitologijos pradininkės Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Vasaros pradžioje buvo daug renginių – dabar gal atrodo, kad prie Varnupių piliakalnio vyraujanti ramybė reiškia, jog nieko nevyksta. Vasaros plenero momentas. –Tikrai taip nėra, – sako projekto vadovė Onutė Surdokienė. – Šiuo metu jau surinkti ir išdėlioti 192 akmenys pagal A. Plioplio sudarytą brėžinį (remiamasi M. Gimbutienės moksliniais ...
  • „Sėjinis“ dar vis stebuklus skleidžia…

    2022-08-13„Sėjinis“ dar vis stebuklus skleidžia...
    Redos BRAZYTĖS nuotraukos Jeigu jums nelabai patinka toji diena, jei prastas oras ar neramu sieloje – užsukite į Marijampolės kultūros centrą. Čia veikia kelios parodos, o antrojo aukšto parodų erdvėje būtinai paklaidžiokite po stebuklingą karpinių pasaulį. Čia tebeveikia tradiciškai kiekvieną vasarą mus pradžiuginanti paroda, kurią dovanoja karpytojų grupė „Sėjinis“. Virginijos Armanavičienės vadovaujama popieriaus karpytojų grupė, gyvuojanti jau dešimtmetį, kasmet susirenka į būrį (arba atsiunčia savo darbus), kad pradžiugintų nauja ekspozicija. Pradžioje – tik Gižuose, o dabar – jau ne vien Lietuvoje įsikūrusios moterys buriasi po „Sėjinio“ kupolu – o gal debesimi, dosniai dalijančiu idėjas, sumanymus, kurie virsta fantastiškais kūriniais. Kiekvieną sykį ...
  • Šunskuose – ketvirtasis bliuzo festivalis

    2022-08-13Šunskuose – ketvirtasis  bliuzo festivalis
    Šiandien Šunskų miestelyje 19 val. rengiamas jau ketvirtasis tarptautinis festivalis „Suvalkų bliuzo aidas Lietuvoje“. Tikimasi, kad, kaip ir ankstesniais metais, į jį suvažiuos bliuzo mėgėjai ne tik iš Marijampolės, bet ir iš Kauno, Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų. Vienas iš šio festivalio organizatorių, Šunskų seniūnas Rimantas Lekeckas sakė, kad šiemet pavyko pakviesti labai gerus ir žinomus atlikėjus. Tokia galimybė yra, nes jau ne vienerius metus palaikomi labai geri ryšiai su Lenkijos Suvalkų mieste vykstančiu ir visoje Europoje gerai žinomu Suvalkų bliuzo festivaliu bei jo vadovu Bogdanu Topolskiu, kuris padeda ir parekomenduoja atlikėjus Šunskams. Šiandien Šunskų miestelio parke pasirodys grupė „Gary Moore Tribute ...
  • „Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

    2022-08-12„Laisvės žvalgas“ – Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda
    J.Lukšos artimieji -K.Lukša ir D.Lukšaitė- Maciukevičienė. Rugpjūčio 11 d., ketvirtadienį, Vilniuje, šalies Krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje visuomenei buvo pristatyta paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, kurio gimimo 101-ąsias metines paminėjome rugpjūčio 4 d. ,,Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka. Parodos pristatyme dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Juozo Lukšos artimieji – brolio Antano, taip pat buvusio partizano, dukra Dalia Lukšaitė – Maciukevičienė ir sūnus Kęstutis Lukša, Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė. ,,Šiandienos pasaulyje, kuomet vyksta karas Ukrainoje, Juozas Lukša buvo ir yra svarbus pavyzdys žmogaus, atsisakiusio asmeninės naudos ir patogumo, ryžtingai paaukojusio visą savo gyvenimą, meilę, šeimą ir ...
  • Ukrainos pergalės kaina

    2022-08-12Ukrainos pergalės kaina
    Pastarasis pusmetis praėjo kaip pusdienis. Nuo vasario 24-osios paryčių, kai kremlius įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo vykdyti savo ilgai planuotą ukrainiečių tautos genocidą, mėnesiai, dienos ir valandos tiesiog ištirpo. Ukrainos pergalės, kuri neišvengiamai artėja, kaina bus milžiniška, bet savo kaimynų kraują liejančios rusijos, tokios, kokia ji yra dabar, neišvengiamai laukia totalus kolapsas: putino režimas neturi šansų išgyventi, tuo esu daugiau nei tikras. Žinoma, lengva pamesti esmę, kai tiek daug įvykių, kurie žaibiškai keičia vienas kitą. Kai kas klausia: o ką aš asmeniškai padariau vardan laisvos Ukrainos, ir ne tik jos? Su kuo atsiranda džiugi proga pasikalbėti – būtinai supažindinu su jau ...
  • „Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje

    2022-08-12„Malonny“ kviečia pasinerti į muzikinę kelionę netikėčiausioje Marijampolės vietoje
    Dainius Čėplos nuotraukos Devintąjį kartą vykstantis meno ir architektūros simpoziumas „Malonny – Marijampolė, Londonas, Niujorkas: minčių migracija“ sugrįžta su išskirtinėmis idėjomis ir nestandartiniais sprendimais. Tuo įsitikinti marijampoliečiai ir miesto svečiai galės jau pirmadienį, rugpjūčio 15 d., iškilmingame „Malonny‘9“ atidarymo vakare. Netradiciniais sprendimais žadantis nustebinti atidarymo vakaras vyks netikėtoje ir unikalioje miesto vietoje – vienintelėje Lietuvoje esančioje dviejų lygių sankryžoje su geležinkeliu, Gedimino, Geležinkelio ir Stoties gatvių sankirtoje. Architektūriniu požiūriu unikalioje vietoje pasirodymą atliks du ilgamečiai draugai, gerai žinomi Niujorko ir Lietuvos muzikos pasaulyje – Dalius Naujokaitis bei saksofonistas Džonatonas Hafneris (Jonathon Haffner). Kartu su muzikos virtuozais scenoje parodys specialiai „Vilnius Jazz 2022“ ...
  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.