Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuvai būdinga nuosaiki ir tausojanti miško naudojimo kryptis (Eksperto komentaras)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako miškininkystės mokslų daktaras, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.– Kokia yra miškų išsaugojimo mūsų šalyje padėtis? Kokios didžiausios problemos, ypač akcentuojant miškų kirtimus? Ar turi tiesos pastebėjimas, kad yra nesuvaldoma tendencija miškus naikinti, iškirsti per daug?
– Norint suvokti situaciją Lietuvos miškuose, reikia matyti visą paveikslą, o ne vien vertinti kirtimą viename ar kitame miškelyje. Kadangi miškas dažniausiai auga ilgiau nei žmogus, tai su gamta draugaujantys asmenys dažniausiai prisiriša prie konkretaus miško ploto, auga kartu su juo, ir natūralu, jog tokiam žmogui sunku suvokti, kad atėjo laikas nukirsti jo mėgstamą mišką. Tai suprantama. Tačiau dažniausiai toks žmogus nemato ar nenori matyti, kad per tą patį laiką nauji miškai užaugo ar kiti esami miškai paaugo kitose šalies vietovėse, ir vertina viską gana asmeniškai.
Jei bandysime žiūrėti objektyviai, Lietuvoje jau daugiau kaip 50 metų laikomasi nuosaikaus ir tausojančio miško naudojimo krypties. Tai reiškia, kad iškertama gerokai mažiau, nei priauga per tą patį laiko tarpą. Tad mūsų miškuose didėja sukauptos medienos kiekiai, taip pat ilgėja vidutinis medžių amžius. Jei vertinti visos šalies mastu, tai nepadaugėjo nei plynų miško kirtimų, nei kitokių. Jei šiek tiek padaugėjo iškertamos medienos kiekis, tai tik dėl to, kad jos prikaupėme daug dėl mano jau minėtos tausojančio naudojimo politikos. Tinkamai nepanaudoti mūsų tėvų ir senelių mums užaugintos medienos būtų ne tik neatsakinga, bet ir nesąžininga.
Galiu sutikti nebent su tuo, kad besikeičiant situacijai dėl klimato kaitos, didėjančių poreikių geresnei biologinės įvairovės apsaugai, pagaliau dėl besikeičiančių visuomenės poreikių, atėjo laikas keisti kai kurias įprastas miškininkavimo praktikas. Pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų, ypač saugomose teritorijose. Bet tai savaime nereiškia, kad reikia kirsti mažiau. Tiesiog reikia labiau atsižvelgti į konkrečioje teritorijoje esančio miško paskirtį ir miškininkavimo praktiką labiau pritaikyti konkrečiai situacijai – kai kur kirsti mažiau plynai, o kai kur, pirmiausia ūkiniuose miškuose, priešingai – racionaliau panaudoti sukauptą medieną, kad būtų galima iš jos pagaminti daugiau ilgaamžių, aplinkai draugiškų produktų, kurie mūsų gyvenime dažniau galėtų pakeisti plastiką, betoną, metalą ar kitas neatsinaujinančias medžiagas.
– Kokia mūsų valstybės politika šioje srityje, ar jus tenkina įstatyminė bazė?
– Kaip jau užsiminiau, šalyje jau daugiau kaip 50 metų įgyvendinama tausojančio miškų naudojimo politika, kai iškertama mažiau, nei priauga per tą patį laikotarpį. Tokiu būdu yra laikomasi visuotinai pripažintų darnaus miškų ūkio principų, kai suderinami socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai visuomenės poreikiai miškams ir jų ištekliams, kartu užtikrinamas ne prastesnių miškų formavimas ateities kartoms.
Tad visa mūsų įstatyminė bazė ir nukreipta šiems tikslams ir, manau, yra pakankama jiems pasiekti. Kalbant apie detales – taip, tikrai pripažįstu, jog pačios miškininkavimo praktikos ir technologijos gali ir turi keistis ta linkme, kad geriau būtų atliepiami subalansuoti visuomenės poreikiai miškui. O tai, suprantama, lems pakeitimus ir naujų poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, kūrimą, didesnę miškų priežiūrą ir apsaugą.
– Gal galite pateikti šiek tiek faktų – kiek iškirsta miškų, teisėtai ir neteisėtai? Kokiuose regionuose daugiausia?
– Lietuvoje yra apie 2,2 mln. hektarų miškų (trečdalis šalies ploto), kuriuose sukaupta ir auga apie 550 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet visuose šalies miškuose papildomai priauga maždaug po 20 mln. kubinių metrų medienos. Šie skaičiai svarbūs, kad teisingai suprastume kirtimų apimtis. Taigi iškertama plynai kasmet apie 20 tūkst. hektarų arba tik apie 1 proc. visų miškų ploto. Jeigu kalbėtume apie medienos kiekį, tai absoliučiai visais kirtimais kasmet Lietuvoje iškertama apie 10–11 mln. kubinių metrų stiebų medienos, o tai yra apie 2 proc. visos sukauptos miškuose medienos – tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. to, kas per metus papildomai priauga. Tokios kirtimų apimtys jau laikosi nemažai metų ir nėra jokio reikšmingesnio padidėjimo, dėl kurio reikėtų sunerimti. Priešingai, toliau laikantis tokių kirtimų apimčių ir jų nedidinant, medynuose kaupiamos medienos kiekiai dar labiau didės, taip pat didės savaime atkrentančios ir supūvančios medienos kiekiai.
Kalbėti apie neteisėtus kirtimus Lietuvoje nėra prasmės, visais atvejais jie sudaro mažiau nei 1 proc. viso iškertamo medienos kiekio (per 99 proc. iškertama teisėtai). Vertinant pagal regionus, suprantama, jog daugiau kertama ten, kur daugiau brandžių ūkinių miškų ir bendras miškų kiekis didesnis. Taigi, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje miškų yra gerokai daugiau, nei vidutiniškai šalyje, tad suprantama, jog ir miško kirtimų ten daugiau.
– Ar galima mažinti, apriboti kirtimus, apsaugoti tai, kas tikrai vertinga? Galbūt daromi kažkokie sprendimai, žingsniai?
– Kalbant apie bendrą situaciją, šiuo metu mažinti miško kirtimų nėra nei poreikio, nei būtinybės. Priešingai, klimato kaitos kontekste reikia siekti, kad miškai kauptų kuo daugiau anglies, o daugiau anglies per gyvavimo ciklą sukaupia tinkamai prižiūrimi ir laiku kertami bei atkuriami miškai. Tad šiuo požiūriu reikia auginti kuo produktyvesnius medynus, o produktyvumą pasiekti galima tik intensyviai formuojant miškus (laiku pakeičiant medynų kartas po pagrindinių miško kirtimų). Tam reikėtų ne mažinti, o didinti miško kirtimų apimtis ūkiniuose miškuose.
Tačiau sutinku, kad reikia keisti miškininkystės praktikas saugomose teritorijose, ypač gamtiškai vertingiausiuose mūsų miškuose. Reikia mažinti miško kirtimų intensyvumą, pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų ir būtent ta linkme šiuo metu dirbama – Aplinkos ministerija po ilgų derinimų ir diskusijų su visuomene ir institucijomis yra pateikusi Vyriausybei atitinkamą Miškų įstatymo pakeitimų projektą. Jei Vyriausybė ministerijos siūlymams pritars, Seime šis projektas turėtų būti svarstomas dar šiais metais.
– Kokius dar matote sprendimus, kad miškai būtų išsaugoti? Galbūt imponuoja kitų šalių pavyzdžiai?
– Jeigu mūsų šalies miškų politika bus tokia pati kaip iki šiol, kokia yra ir šiuo metu – miškai tik-rai bus išsaugoti. Ir nereikia jokių radikalesnių pokyčių nei į vieną, nei į kitą pusę. Visos Europos šalys, taip pat ir Lietuva, laikosi tų pačių mano jau minėtų darnaus miškų ūkio principų, tad ieškoti kokių nors užsienio šalių pavyzdžių lyg ir nėra prasmės.
Skirtingos gamtinės ir klimatinės sąlygos dažnai lemia miškininkavimo skirtumus, kuriuos būtina įvertinti ir negalima aklai kopijuoti kitų šalių elgesio. Pavyzdžiui, būdami lygumų kraštas mes negalime aklai kopijuoti kalnų šalių miškininkystės. Kai sakome, kad Šveicarijoje nėra plynų miško kirtimų, tai jie nevykdomi pirmiausia todėl, kad tai yra kalnų kraštas ir visiškai kitos gamtinės sąlygos. Šiaip pagal daugumą parametrų mums artimesni yra Vokietijos ar Lenkijos miškininkavimo pavyzdžiai, bet daugiausia iš tų šalių dalių, kuriose vyrauja lygumos ar lengvai kalvotas reljefas.
– Kur žmonėms reikėtų kreiptis, išsiaiškinti, pamačius, kad kertami medžiai, kurie dar galėjo gyventi?
– Pamačius kertamus medžius miške nereikėtų kiekvieną kartą skelbti aliarmo. Kaip jau minėjau, miško kirtimai yra būtina sudėtinė miškininkavimo dalis. Medžiai kertami ne tada, kai jie jau nebegali gyventi, o tada, kai tai būtina dėl naujos miško kartos suformavimo arba kai jų nukirtimas gali duoti didžiausią naudą visuomenei (pavyzdžiui, mediena iš ūkinių miškų). Taigi dažniausiai ne specialistas ir negalės vizualiai įvertinti, ar kirtimas yra tinkamu laiku ir vietoje, ar ne. Jei vis dėlto kyla abejonių, visuomet geriausia pranešti specialistams, šiuo atveju kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir jos regioninius miškų priežiūros padalinius.
– Kaip mes kiekvienas galime prisidėti prie gamtos, miškų išsaugojimo?
– Prie gamtos ir miškų išsaugojimo geriausiai galime prisidėti kiekvienas savo tinkamu elgesiu. Kalbu ne vien apie tai, jog nešiukšlinti miške ar nelaužyti medelių – tai jau savaime suprantama. Ne mažiau svarbus yra ir atsakingas vartojimas – rinkimės medinį produktą vietoj plastikinio. Tai ne tik nekenkia miškui, bet ir padeda švelninti klimato kaitą, skatina atsinaujinančiais ištekliais grįstą ekonomiką, kuri ir bus mūsų ateities pagrindas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“

    2022-01-28Mantas Varaška: „Linkiu kuo platesnio požiūrio į viską, kas mus supa“
    Apie praėjusius metus, kokie jie buvo Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams, ko galime tikėtis 2022-aisiais, kalbamės su meru Mantu VARAŠKA. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, priverstinai sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi gyventi Kazlų Rūdos savivaldybei? – Taip pat sunkiai – kaip ir visiems kitiems. Kuo mažesnė savivaldybė, tuo iššūkiai didesni. Tą patį moksleivių testavimą, vakcinavimą, bendrąjį testavimą, priemonių organizavimą privalėjo ir privalo daryti labai mažas skaičius žmonių, kurie iš esmės neturėjo teisės atostogauti, sirgti. Metus pradėjome nuo labai suvaržyto biudžeto. Vėliau paaiškėjo, kad dėl padidinto mokesčių surinkimo (pirmiausia gyventojo pajamų), savivaldybių pajamos didės. ...
  • Nepaisant pandemijos, metai geri

    2022-01-28Nepaisant pandemijos, metai geri
    Apie tai, kokie praėjusieji metai buvo Marijampolės savivaldybei ir jos žmonėms, kuo džiaugtasi ir didžiuotasi, kokie planai 2022 metams, kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU. Loreta TUMELIENĖ – Kaip vertinate praėjusius metus iš Savivaldybės administracijos direktoriaus pozicijų? – Metai buvo intensyvūs, įgyvendinta daug svarbių projektų, tvarkytos viešosios erdvės, pastatai, gyventojams teiktos įvairios administracinės paslaugos. Džiaugiuosi, jog kartu su savivaldybės Taryba, Administracija ir bendruomene radome geriausius sprendimus įgyvendinti reikiamiems pokyčiams.   – 2021 metais, kaip ir 2020-aisiais, savivaldybei vėl teko kovoti su COVID-19 pandemija, padėti gydymo įstaigoms, mokykloms, darželiams. Kaip sekėsi šiame fronte? – Nors pandemija niekur nesitraukė ir praėjusiais metais, tačiau ji buvo valdoma, jau ...
  • Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų

    2022-01-28Iššūkių ir suvaržymų nestokojusiais metais – daug šviesių ir džiugių dalykų
    Įprasta, kad metų sandūroje atidžiau žvelgiame į nueinančius metus, analizuojame, kokie jie buvo, ką pozityvaus pavyko nuveikti. Su Marijampolės savivaldybės meru Povilu ISODA kalbamės apie 2021-ųjų Savivaldybės darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas. Loreta TUMELIENĖ – 2021-ieji buvo neeiliniai metai. Pandemija, karantinas, sustabdytas gyvenimas, įtampa šalies viduje ir užsienio politikoje. Kaip šiame kontekste sekėsi Marijampolės savivaldybei? – 2021-ieji, kaip ir prieš tai buvusieji, tikrai buvo kupini iššūkių ir suvaržymų, tačiau buvo ir daug šviesių, džiugių pasiekimų, įgyvendintų darbų, kuriais norisi pasidžiaugti. Dėkoju visiems, kurie praėjusiais metais buvo kartu, savo sąžiningu darbu stengėsi, kad savivaldybėje gyvenantys žmonės jaustų pokyčius, vykstančius vardan visų mūsų gerovės. Žinau, ...
  • Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa

    2022-01-28Paramos vakaras – gerų darbų Marijampolės visuomenei tąsa
    Šeštadienį Marijampolės „Rotary“ klubas sukvietė visuomenę į Paramos vakarą, kurio tikslas kilnus – surinktas lėšas už koncertą paaukoti Marijampolės ligoninėje kuriamai Skausmo klinikai. Loreta TUMELIENĖ Jau antrasis pagalbos ligoninei projektas Skausmo klinikos projektas Marijampolės rotariečių ir ligoninės administracijos iniciatyva pradėtas įgyvendinti dar praėjusiais metais. Marijampolės ligoninės vadovo Manto Čėsnos teigimu, idėja steigti Marijampolėje skausmo kliniką gimė bendradarbiaujant su Marijampolės „Rotary“ klubu, „Mantingos“ valdybos pirmininku Klemencu Agentu, kuris šalį apėmus COVID-19 pandemijai buvo didžiausias iniciatorius, kad verslo, visuomenės padedama Marijampolės ligoninė turėtų visą reikalingą įrangą, kuri padėtų gydytojams gydyti ir išgelbėti kuo daugiau žmonių. Pandemijos akivaizdoje susivienijęs verslas Marijampolėje padarė tai, apie ką kitų ...
  • Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?

    2022-01-27Saulės energija – išsigelbėjimas regionams?
    Saulės energijos parkai gali tapti išsigelbėjimu regionams, kuriuose dėl nederlingų žemių žemdirbiams kyla sunkumų. Tačiau šis „žalias“ energijos gavimo būdas tampa vis labiau patrauklus visiems regionams. Gruodžio mėnesį Marijampolės savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl vietovės lygmens inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, numatant saulės elektrinių statybą Marijampolės sav. Liudvinavo seniūnijoje, rengimo pradžios ir planavimo tikslų“. Kol kas – planavimo stadija UAB „Aura Power Developments“ Marijampolės sav. Liudvinavo sen. planuoja įrengti 70 MW saulės elektrinių parką. Kadangi planuojama saulės elektrinių galia viršija 500 kW, šiuo atveju turi būti rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas – inžinerinės infrastruktūros vystymo planas. Specialusis planas bus rengiamas privačios iniciatyvos pagrindu, jam ...
  • Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas…

    2022-01-26Tarsi koralų vėrinys, sidabru apkraštuotas...
    Aliuzija šmėstelėjo natūraliai: 35-erių metų bendro (šeimos) gyvenimo sukaktis vadinama koraline. O iš už jūrų marių pas mus atgabentais koralų vėriniais, karoliais jau nuo seno mielai puošėsi merginos Dzūkijoje ir pas mus (sako, čia tie vėriniai buvę prabangesni, daugiau eilių turėję…), būtent koralų vėriniai dabar laikomi ir tautinio šių regionų kostiumo dalimi. Tiesa, Marijampolės kultūros centro senjorų šokių kolektyvo „Sidabra“ moterys puošiasi ne koralų, o gintaro karoliais – vienais už kitus gražesniais. Tačiau tai, kad kolektyvas pažymi būtent 35-erių metų gyvavimo sukaktį, bendrą veiklą, tiek trunkančią, tikrai galima palyginti su didelės šeimos gyvenimo keliu – ir toji metų virtinė iškilo ...
  • Kaunas tapo viena didele visos Europos scena

    2022-01-26Kaunas tapo viena didele visos Europos scena
    Praėjusio šeštadienio vakarą įvyko tai, kam buvo ruoštasi penkerius metus – Kaune surengtas oficialus „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ atidarymas. Prie „Žalgirio“ arenos apie keturiasdešimt tūkstančių žiūrovų stebėjo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos pirmąjį veiksmą „Sukilimas“. Dėl šio vakaro šimtai žmonių iš Kauno, Lietuvos ir užsienio dirbo kelerius metus ir organizatoriai surengė šou, kokio Kaunas turbūt dar niekada neregėjo. Tai buvo šiuolaikinės muzikos, milžiniškų vaizdo projekcijų ir poezijos sintezė, papasakojusi istoriją apie miestą, kaip gyvą, nuolat atsinaujinantį stebuklą. Šios unikalios idėja ir apimtimi programos tikslas yra visus ir kiekvieną įtraukti į miesto kūrybos sukilimą. „Gal ne tik įspūdingi skaičiai ir kiti ...
  • Ką reikėtų žinoti: COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas

    2022-01-25Ką reikėtų žinoti:  COVID-19 ir PGR tyrimas (pgr testas) bei greitasis antigeno testas
    Tepinėlis iš nosiaryklės PGR testas COVID-19 nustatymui yra tikslus ir patikimas testas diagnozuojant COVID-19. Teigiamas testas reiškia, kad greičiausiai sergate COVID-19. Neigiamas testas reiškia, kad tyrimo metu tikriausiai nesirgote COVID-19. Ištirkite, jei turite COVID-19 simptomų arba buvote susidūrę su asmeniu, kurio COVID-19 testas buvo teigiamas. Kas yra PGR testas? PGR reiškia polimerazės grandininę reakciją. Tai testas, skirtas aptikti konkretaus organizmo, pavyzdžiui, viruso, genetinę medžiagą. Testas nustato viruso buvimą, jei tyrimo metu turite virusą. Testas taip pat gali aptikti viruso fragmentus net tada, kai nesate užsikrėtęs. Kas yra COVID-19 PGR testas? Polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testas COVID-19 nustatymui yra molekulinis testas, kuriuo analizuojamas viršutinių kvėpavimo ...
  • Mediko kelią parodė mama

    2022-01-24Mediko kelią parodė mama
    Praėjusių metų gruodį vykusiame Marijampolės savivaldybės mero padėkos vakare buvo pagerbti Marijampolės ligoninės medikai, pasiaukojančiai gydę ligonius nuo pasaulį užpuolusios COVID-19 ligos, organizavę darbą taip, kad gydymo paslaugos būtų kiek įmanoma prieinamos visiems, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų šia sunkia liga. Dviem ligoninės darbuotojoms buvo įteikti Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, medaliai. Apie Vidaus ligų gydytoją Nelią Radzevičiūtę jau pasakojome „Suvalkiečio“ skaitytojams. Šiandien kalbamės su ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vyresniąja slaugos administratore Inga Ragaišiene, kuri Šv. Jurgio medaliu apdovanota už darbo organizavimą įveikiant COVID-19 iššūkius. Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius – tarsi ligoninės veidrodis. Būtent pabuvojęs jame ...
  • Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo

    2022-01-24Augant susirgimams COVID-19 mobiliuose punktuose daugėja darbo
    Sparčiai šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, sumušti visi sergamumo rekordai. Statistikos departamentas vakar pranešė , kad ketvirtadienį Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų registruota 7057. Tai didžiausias naujų susirgimo atvejų per parą skaičius Lietuvoje nuo pandemijos pradžios. Keturiolikos dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau auga ir siekia 2005 atvejus. Automatiškai išaugo ir darbo mobiliuose punktuose, laboratorijose. Dėl to ilgiau tenka laukti eilės tyrimui ir atsakymo. Loreta TUMELIENĖ Pasak Marijampolės savivaldybės mobilaus punkto koordinatorės Ilmos Lementauskienės, jau nuo sausio pradžios stebimas smarkiai išaugęs PGR tyrimų poreikis. Punkte atsirado daugiau darbo, gali būti ir eilių, kada galima gauti tyrimą, gali tekti palaukti ir iki ...
  • Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti

    2022-01-24Už lenkimą ties sankryža su šalutiniu keliu neteko teisės vairuoti
    Per 2021-uosius Marijampolės savivaldybės teritorijoje nustatyta 170 transporto priemonių lenkimo taisyklių pažeidimų, o Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje – 241. Per šių metų dvi sausio savaites Marijampolės savivaldybėje – jau 21 toks atvejis. Šią informaciją pateikęs Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys sako, kad dažnas tokį pažeidimą padaręs vairuotojas nemaloniai nustemba sužinojęs, kad jam gresia ne tik bauda, bet ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas mažiausiai trims mėnesiams. Vairuotojai negali patikėti, kad toje vietoje lenkti buvo draudžiama, kad už tai taip skaudžiai baudžiama. Dirbtinai provokavo situaciją Sausio pradžioje į tokią situaciją patekęs marijampolietis Arvydas savo istorija pasidalijo su skaitytojais, kad jie žinotų, ...
  • Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)

    2022-01-24Pernai netekome daugiau kaip 1000 gyventojų (2021-ųjų apžvalga)
    Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybių Civilinės metrikacijos skyrių vadovės apžvelgė 2021-uosius metus: kiek gimimų, santuokų ir ištuokų, mirčių per metus įregistruota skyriuose, kokie populiariausi buvo vaikų vardai. Loreta TUMELIENĖ Marijampolės savivaldybėje Pasak Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Romos Grigienės, praėjusiais metais Marijampolės savivaldybėje gimė 482 vaikučiai: 226 mergaitės ir 256 berniukai. Praėjusiais metais sulaukta šešių porų dvynių: vienos mergaičių poros ir penkių berniukų porų. Į Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą įtraukti 92 naujagimiai, gimę užsienyje. Mūsų kraštiečiai daugiausia vaikų susilaukė Jungtinėje Karalystėje – 30, Vokietijoje – 14, Norvegijoje – 11, Airijoje – 7, Danijoje – 8, Švedijoje – 3, Nyderlanduose – 4, Rusijoje – ...
  • Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai

    2022-01-22Paprastėja daugiabučių modernizacijos procesai
    Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pagal kurią šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės teikiama parama, per 2021 m. šalyje atnaujinta daugiau kaip 340 daugiabučių. Dabar Lietuvoje atnaujinama dar 600 daugiabučių namų, o iš viso nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, iki 2021 m. atnaujinta daugiau kaip 3000 daugiabučių arba 92 tūkst. butų. Pasak APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūra) pastatų energinio taupumo departamento direktoriaus Vytauto Vrubliausko, pastarųjų metų rezultatai išryškina svarbią tendenciją – vis daugiau daugiabučių gyventojų ne tik nori modernizuoti savo būstą, bet ir imasi realių veiksmų. 2021 m. gruodžio 31 d. baigėsi aštuntas kvietimas atnaujinti daugiabučius – gautų ...
  • Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška

    2022-01-19Dovana gimtinei – dvasios kilnumo išraiška
    Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte, liaudies menui ir laisviesiems kūrėjams skirtoje parodų erdvėje, pirmoji šių metų paroda – Viktorijos Rūtos Jurgutienės paveikslų ekspozicija. Jos darbų per pastarąjį dešimtmetį esame matę porą kartų, bet šį kartą tai ypatinga paroda: visa, ką pamatysite joje, yra padovanota Marijampolės kultūros centro dailės galerijos fondui. Deja, trečiosios parodos mūsų mieste atidarymas – jau be pačios autorės… Viktorija Jurgutienė gimė 1936 metais Marijampolėje ir nors likimas susiklostė taip, jog augo Alytuje, vėliau gyveno Kaune, save visada priskyrė ne dzūkams, o suvalkiečiams… Vasaromis dažnai lankydavosi Kermušinės kaime netoli Igliškėlių – gal ir iš šių įspūdžių po dešimtmečių gimė ...
  • Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu

    2022-01-19Basomis per žarijas – skauda, bet kartu ir malonu
    Neseniai, sausio 6 d., buvo minimos rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino 129-osios gimimo metinės. Marijampolės ir Prienų rajono savivaldybių paribyje esančiame Pilotiškių kaime gimęs rašytojas buvo prisimintas ir jo gimtinėje esančiame muziejuje, o po ten vykusio renginio į Marijampolę atvyko rašytoja, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė. Įsimintinų, įdomių ir daugelio pamėgtų knygų apie Žemaitę, Maironį, Salomėją Nėrį, Vytautą Mačernį autorė A. Ruseckaitė susitikimo Bulotų namuose metu pradžiugino literatūros mėgėjus – naujasis jos romanas „Vilko plaukas“ yra būtent apie V. Mykolaitį-Putiną, ir jis, tikimasi, skaitytojus pasieks 130-ųjų rašytojo gimimo metinių proga. Visas gyvenimas – viename muziejuje Renginys Bulotų namuose prasidėjo V. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.