Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Lietuvai būdinga nuosaiki ir tausojanti miško naudojimo kryptis (Eksperto komentaras)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako miškininkystės mokslų daktaras, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.– Kokia yra miškų išsaugojimo mūsų šalyje padėtis? Kokios didžiausios problemos, ypač akcentuojant miškų kirtimus? Ar turi tiesos pastebėjimas, kad yra nesuvaldoma tendencija miškus naikinti, iškirsti per daug?
– Norint suvokti situaciją Lietuvos miškuose, reikia matyti visą paveikslą, o ne vien vertinti kirtimą viename ar kitame miškelyje. Kadangi miškas dažniausiai auga ilgiau nei žmogus, tai su gamta draugaujantys asmenys dažniausiai prisiriša prie konkretaus miško ploto, auga kartu su juo, ir natūralu, jog tokiam žmogui sunku suvokti, kad atėjo laikas nukirsti jo mėgstamą mišką. Tai suprantama. Tačiau dažniausiai toks žmogus nemato ar nenori matyti, kad per tą patį laiką nauji miškai užaugo ar kiti esami miškai paaugo kitose šalies vietovėse, ir vertina viską gana asmeniškai.
Jei bandysime žiūrėti objektyviai, Lietuvoje jau daugiau kaip 50 metų laikomasi nuosaikaus ir tausojančio miško naudojimo krypties. Tai reiškia, kad iškertama gerokai mažiau, nei priauga per tą patį laiko tarpą. Tad mūsų miškuose didėja sukauptos medienos kiekiai, taip pat ilgėja vidutinis medžių amžius. Jei vertinti visos šalies mastu, tai nepadaugėjo nei plynų miško kirtimų, nei kitokių. Jei šiek tiek padaugėjo iškertamos medienos kiekis, tai tik dėl to, kad jos prikaupėme daug dėl mano jau minėtos tausojančio naudojimo politikos. Tinkamai nepanaudoti mūsų tėvų ir senelių mums užaugintos medienos būtų ne tik neatsakinga, bet ir nesąžininga.
Galiu sutikti nebent su tuo, kad besikeičiant situacijai dėl klimato kaitos, didėjančių poreikių geresnei biologinės įvairovės apsaugai, pagaliau dėl besikeičiančių visuomenės poreikių, atėjo laikas keisti kai kurias įprastas miškininkavimo praktikas. Pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų, ypač saugomose teritorijose. Bet tai savaime nereiškia, kad reikia kirsti mažiau. Tiesiog reikia labiau atsižvelgti į konkrečioje teritorijoje esančio miško paskirtį ir miškininkavimo praktiką labiau pritaikyti konkrečiai situacijai – kai kur kirsti mažiau plynai, o kai kur, pirmiausia ūkiniuose miškuose, priešingai – racionaliau panaudoti sukauptą medieną, kad būtų galima iš jos pagaminti daugiau ilgaamžių, aplinkai draugiškų produktų, kurie mūsų gyvenime dažniau galėtų pakeisti plastiką, betoną, metalą ar kitas neatsinaujinančias medžiagas.
– Kokia mūsų valstybės politika šioje srityje, ar jus tenkina įstatyminė bazė?
– Kaip jau užsiminiau, šalyje jau daugiau kaip 50 metų įgyvendinama tausojančio miškų naudojimo politika, kai iškertama mažiau, nei priauga per tą patį laikotarpį. Tokiu būdu yra laikomasi visuotinai pripažintų darnaus miškų ūkio principų, kai suderinami socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai visuomenės poreikiai miškams ir jų ištekliams, kartu užtikrinamas ne prastesnių miškų formavimas ateities kartoms.
Tad visa mūsų įstatyminė bazė ir nukreipta šiems tikslams ir, manau, yra pakankama jiems pasiekti. Kalbant apie detales – taip, tikrai pripažįstu, jog pačios miškininkavimo praktikos ir technologijos gali ir turi keistis ta linkme, kad geriau būtų atliepiami subalansuoti visuomenės poreikiai miškui. O tai, suprantama, lems pakeitimus ir naujų poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, kūrimą, didesnę miškų priežiūrą ir apsaugą.
– Gal galite pateikti šiek tiek faktų – kiek iškirsta miškų, teisėtai ir neteisėtai? Kokiuose regionuose daugiausia?
– Lietuvoje yra apie 2,2 mln. hektarų miškų (trečdalis šalies ploto), kuriuose sukaupta ir auga apie 550 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet visuose šalies miškuose papildomai priauga maždaug po 20 mln. kubinių metrų medienos. Šie skaičiai svarbūs, kad teisingai suprastume kirtimų apimtis. Taigi iškertama plynai kasmet apie 20 tūkst. hektarų arba tik apie 1 proc. visų miškų ploto. Jeigu kalbėtume apie medienos kiekį, tai absoliučiai visais kirtimais kasmet Lietuvoje iškertama apie 10–11 mln. kubinių metrų stiebų medienos, o tai yra apie 2 proc. visos sukauptos miškuose medienos – tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. to, kas per metus papildomai priauga. Tokios kirtimų apimtys jau laikosi nemažai metų ir nėra jokio reikšmingesnio padidėjimo, dėl kurio reikėtų sunerimti. Priešingai, toliau laikantis tokių kirtimų apimčių ir jų nedidinant, medynuose kaupiamos medienos kiekiai dar labiau didės, taip pat didės savaime atkrentančios ir supūvančios medienos kiekiai.
Kalbėti apie neteisėtus kirtimus Lietuvoje nėra prasmės, visais atvejais jie sudaro mažiau nei 1 proc. viso iškertamo medienos kiekio (per 99 proc. iškertama teisėtai). Vertinant pagal regionus, suprantama, jog daugiau kertama ten, kur daugiau brandžių ūkinių miškų ir bendras miškų kiekis didesnis. Taigi, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje miškų yra gerokai daugiau, nei vidutiniškai šalyje, tad suprantama, jog ir miško kirtimų ten daugiau.
– Ar galima mažinti, apriboti kirtimus, apsaugoti tai, kas tikrai vertinga? Galbūt daromi kažkokie sprendimai, žingsniai?
– Kalbant apie bendrą situaciją, šiuo metu mažinti miško kirtimų nėra nei poreikio, nei būtinybės. Priešingai, klimato kaitos kontekste reikia siekti, kad miškai kauptų kuo daugiau anglies, o daugiau anglies per gyvavimo ciklą sukaupia tinkamai prižiūrimi ir laiku kertami bei atkuriami miškai. Tad šiuo požiūriu reikia auginti kuo produktyvesnius medynus, o produktyvumą pasiekti galima tik intensyviai formuojant miškus (laiku pakeičiant medynų kartas po pagrindinių miško kirtimų). Tam reikėtų ne mažinti, o didinti miško kirtimų apimtis ūkiniuose miškuose.
Tačiau sutinku, kad reikia keisti miškininkystės praktikas saugomose teritorijose, ypač gamtiškai vertingiausiuose mūsų miškuose. Reikia mažinti miško kirtimų intensyvumą, pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų ir būtent ta linkme šiuo metu dirbama – Aplinkos ministerija po ilgų derinimų ir diskusijų su visuomene ir institucijomis yra pateikusi Vyriausybei atitinkamą Miškų įstatymo pakeitimų projektą. Jei Vyriausybė ministerijos siūlymams pritars, Seime šis projektas turėtų būti svarstomas dar šiais metais.
– Kokius dar matote sprendimus, kad miškai būtų išsaugoti? Galbūt imponuoja kitų šalių pavyzdžiai?
– Jeigu mūsų šalies miškų politika bus tokia pati kaip iki šiol, kokia yra ir šiuo metu – miškai tik-rai bus išsaugoti. Ir nereikia jokių radikalesnių pokyčių nei į vieną, nei į kitą pusę. Visos Europos šalys, taip pat ir Lietuva, laikosi tų pačių mano jau minėtų darnaus miškų ūkio principų, tad ieškoti kokių nors užsienio šalių pavyzdžių lyg ir nėra prasmės.
Skirtingos gamtinės ir klimatinės sąlygos dažnai lemia miškininkavimo skirtumus, kuriuos būtina įvertinti ir negalima aklai kopijuoti kitų šalių elgesio. Pavyzdžiui, būdami lygumų kraštas mes negalime aklai kopijuoti kalnų šalių miškininkystės. Kai sakome, kad Šveicarijoje nėra plynų miško kirtimų, tai jie nevykdomi pirmiausia todėl, kad tai yra kalnų kraštas ir visiškai kitos gamtinės sąlygos. Šiaip pagal daugumą parametrų mums artimesni yra Vokietijos ar Lenkijos miškininkavimo pavyzdžiai, bet daugiausia iš tų šalių dalių, kuriose vyrauja lygumos ar lengvai kalvotas reljefas.
– Kur žmonėms reikėtų kreiptis, išsiaiškinti, pamačius, kad kertami medžiai, kurie dar galėjo gyventi?
– Pamačius kertamus medžius miške nereikėtų kiekvieną kartą skelbti aliarmo. Kaip jau minėjau, miško kirtimai yra būtina sudėtinė miškininkavimo dalis. Medžiai kertami ne tada, kai jie jau nebegali gyventi, o tada, kai tai būtina dėl naujos miško kartos suformavimo arba kai jų nukirtimas gali duoti didžiausią naudą visuomenei (pavyzdžiui, mediena iš ūkinių miškų). Taigi dažniausiai ne specialistas ir negalės vizualiai įvertinti, ar kirtimas yra tinkamu laiku ir vietoje, ar ne. Jei vis dėlto kyla abejonių, visuomet geriausia pranešti specialistams, šiuo atveju kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir jos regioninius miškų priežiūros padalinius.
– Kaip mes kiekvienas galime prisidėti prie gamtos, miškų išsaugojimo?
– Prie gamtos ir miškų išsaugojimo geriausiai galime prisidėti kiekvienas savo tinkamu elgesiu. Kalbu ne vien apie tai, jog nešiukšlinti miške ar nelaužyti medelių – tai jau savaime suprantama. Ne mažiau svarbus yra ir atsakingas vartojimas – rinkimės medinį produktą vietoj plastikinio. Tai ne tik nekenkia miškui, bet ir padeda švelninti klimato kaitą, skatina atsinaujinančiais ištekliais grįstą ekonomiką, kuri ir bus mūsų ateities pagrindas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kazlų Rūdos savivaldybėje gatvės šviesesnės, keliai geresni

    2020-12-16Kazlų Rūdos savivaldybėje gatvės šviesesnės, keliai geresni
    Kelių remontavimo darbų sezonas oficialiai būdavo baigiamas lapkričio viduryje. Šiemet šiltesni nei įprastai orai gatvių, kelių tvarkymo, asfaltavimo darbus leidžia tęsti ir ilgiau. Tad ne vieno miesto gatvėje ar užmiesčio keliuose dar gali pamatyti dirbančią kelininkų techniką. Gatvių tvarkymo, kelių remonto darbai šiemet aktyviai vyko ir Kazlų Rūdos savivaldybėje. Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės mero Manto Varaškos, iki šiol visi darbai dar nėra baigti, bet bendras rekonstruotų arba atnaujintų gatvių, kelių ilgis sudaro apie 10 kilometrų. Pėsčiųjų takų ar šaligatvių rekonstruota apie 3,5 kilometro. „Šiemet, kaip ir buvo minėta savivaldos rinkimų įsipareigojimuose, didžioji kelių remontų dalis keliavo į gyvenvietes. Pvz., Plutiškėse atnaujintos trys gatvės, kurių bendras ilgis apie du kilometrai. Jūrės miestelyje atnaujintos dvi gatvės, kurių bendras ilgis – apie 1700 metrų, o naujo šaligatvio – 900 metrų. Jankų miestelyje išasfaltuotos dvi gatvės, kurių bendras ilgis – 800 metrų, sutvarkytas 600 metrų šaligatvis“, – teigia M. Varaška. Meras, paklaustas, kokie šiemet patys svarbiausi gatvių, kelių infrastruktūros tvarkymo darbai, kurie buvo itin aktualūs gyventojams, padaryti ...
  • COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali

    2020-12-16COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali
    Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis. COVID-19 skyrius – pilnutėlis Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 d. atidarytame skyriuje iš pradžių buvo 30 lovų, skirtų koronavirusu sergantiems pacientams gydyti. Lovų poreikis augo vos ne kasdien. Dabar skyriuje jau 55 lovos ir visos užimtos. Visiems ligoniams taikoma dirbtinė ventiliacija. Vieniems deguonis tiekiamas iš rezervuaro, o jeigu matoma, kad plaučiai neišsiventiliuoja, jungiama prie neinvazinės plaučių ventiliacijos. Lengvų ligonių šiame skyriuje, anot gydytojos, nėra. – Girdėjome, kad savaitgalį plėsimės iki ...
  • Atskleisti duomenis sutinkame ne visais atvejais

    2020-12-16Atskleisti duomenis sutinkame ne visais atvejais
    Renginiams šiuo metu nevykstant, asmens duomenis, susijusius su COVID-19, aktyviausiai renka gydymo įstaigos – odontologijos, šeimos klinikos, ligoninės. Norėdami patekti pas gydytoją VšĮ Marijampolės ligoninės Konsultacijų poliklinikoje taip pat esame prašomi pateikti įvairius asmens duomenis. Ligoninės direktorius Mantas Čėsna sako, kad dauguma pacientų – supratingi ir duomenis pateikti nesipriešina. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais informacija būtų galima keistis aktyviau ir noriau. Didelių nepatogumų nesukelia Marijampolės ligoninės vadovas teigia, kad įstaiga asmens duomenis renka ir tvarko vadovaudamasi įstatymų nustatyta tvarka. Pasak M. Čėsnos, ligoninė turi pakankamai patirties su BDAR reglamento įgyvendinimu, todėl duomenų, susijusių su COVID-19, rinkimas neišgąsdino ir nepatogumų nesukėlė. – Darbo padaugėjo, tačiau resursų kol kas tam turime. Visi – ir ligoninės darbuotojai, ir pacientai supranta, dėl ko ir kam tie duomenys renkami. Aišku, pasitaiko nepatenkintų, klausiančių, kam viso to reikia, tačiau stengiamės žmonėms paaiškinti, kad tai gali būti vertinga informacija valdant viruso plitimą, – tikino pašnekovas. Nors tenka skirti papildomo dėmesio ir darbo asmens duomenims rinkti ir tvarkyti, ...
  • BDAR nedraudžia rinkti ir tvarkyti su COVID-19 susijusius duomenis

    2020-12-16BDAR nedraudžia rinkti ir tvarkyti  su COVID-19 susijusius duomenis
    Pakomentuoti asmens duomenų rinkimo procesą per pandemiją kreipėmės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – Inspekcija). Jos specialistai atsakė, ar su COVID-19 susijęs asmens duomenų rinkimas ir tvarkymas yra suderinamas su BDAR, taip pat paaiškino, ką reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį pateikiant asmens duomenis per pandemiją to prašantiems subjektams. Nėra susijusių arba nesusijusių su COVID-19 BDAR nustato taisykles, susijusias su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų asmens duomenis. Minėtų taisyklių tikslas yra apsaugoti fizinį asmenį, kai yra tvarkomi jo asmens duomenys, ir kartu užtikrinti laisvą asmens duomenų judėjimą. Pastebėtina, kad BDAR papildomai asmens duomenis išskiria į specialių kategorijų asmens duomenis, t. y., atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, genetinius duomenis, biometrinius duomenis, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Taigi, asmens duomenys oficialiai nėra skirstomi į susijusius su COVID-19 ar nesusijusius. Rinkti ir tvarkyti su COVID-19 susijusius duomenis galima BDAR asmens duomenų tvarkymo nedraudžia, tačiau asmens duomenys, nepaisant to, ar ...
  • Asmens duomenys ir pandemija

    2020-12-16Asmens duomenys ir pandemija
    2018-ųjų gegužę įsigaliojo ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Juo įvesti reikalavimai įmonėms ir organizacijoms, tvarkančioms asmens duomenis.Per porą BDAR galiojimo metų spėjome priprasti prie įvairių anketų pildymo, kuriomis sutinkame pasidalinti, leisti tvarkyti įvairius mūsų duomenis. Suprasdami, kokia jautri informacija yra asmens duomenys, kuriems tvarkyti reikalingi įvairūs sutikimai ir dokumentai, ėmėme juos net akyliau saugoti ir atskleidžiame ne bet kam, ne bet kur.Viskas pasikeitė pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai. Siekiant valdyti viruso plitimą, esame raginami įvairiems subjektams atskleisti ne tik vardą, pavardę, gimimo metus ar telefono numerį. Mūsų prašoma pasidalinti informacija, susijusia su mūsų kūnu ir net judėjimo trajektorija. Tokius duomenis šiandien dalijame į kairę ir į dešinę. Situacija tampa paradoksali – turime ir saugoti, ir kartu atskleisti duomenis visiems, kas to paprašo. Užkimšo el. pašto dėžutes Su asmens duomenų tvarkymu susijusios anketos, įsigaliojus BDAR, ėmė tiesiog plūsti į gyventojų elektroninio pašto dėžutes. Visos organizacijos ir įmonės, su kuriomis anksčiau buvome turėję kokių nors reikalų ir kurios turėjo mūsų kontaktinę informaciją, buvo priverstos ...
  • „Iš gyvenimo“ (Naujos knygos)

    2020-12-16„Iš gyvenimo“ (Naujos knygos)
    Taip lakoniškai ir tuo pat metu – labai erdviai savo pirmą eilėraščių rinkinį pavadino kalvarijietis Tadas Simanavičius (leidykla „Trys žvaigždutės“). Jurgežerių apylinkėse gausioje šeimoje augęs, dabar jau seniai gyvenantis Kalvarijoje vyras, prisistatydamas skaitytojams, sako eilėraščius bandęs rašyti anksčiau, tačiau tikroji rašymo banga plūstelėjo praėjusias metais – tai tapo didžiausiu pomėgiu. Autorius rašo apie tai, ką mato aplink, kas jį džiugina, jaudina: gamtos grožį, artimus žmones ir jausmus jiems, laimę ir, žinoma, meilę… Kai kurie eilėraščiai labiau tiktų ir patiktų vaikams, kiti – tiems, kurie yra šalia ir suteikia gyvenimui pilnatvės. „Aušros vartai atverti visiems, kas nori,/ pro juos praeiti galime visi,/ ten yra labai gražiai sužydėję/ sodai,/ baltais žiedais prakvipę/ medumi“ („Vartai“). Optimistiškai nusiteikęs T. Simanavičius teigia: „Mes esame dar jauni, dar tikrai daug ką gyvenime galime nuveikti. Dėl to mano knygelė taip ir pavadinta – „Iš gyvenimo“. „Suvalkiečio“ informacija
  • Eilėraščiai

    2020-12-16Eilėraščiai
    Zita ŠIUPŠINSKAITĖ Medikams Jūs reikalingi prie lauko kelio, prie gluosnio ir prie klevo.Jūs reikalingi rankų švelnumui, širdies ir žodžio meilei.Jūs reikalingi pasakų gėlei, tikrovės priminimui.Jūs reikalingi žmogaus gerumui, lankų spalvoms ir mėliui.Jūs reikalingi ir bitės skrydžiui, ir drugiui vienadieniui,Ir tam, kas sėja, ir tam, kas pjauna, ir vaiko smėlio piliai.Jūs reikalingi ir tam, kur verkia, ir tam, kas šypsos naiviai…Jūs reikalingi lyg amžiaus duona: kvapni, skalsi, grūdėta… * * * Naktį ieškai dienos,vakare – naujo ryto. Ką sutiksi laike – net sapne neišlyta. Skamba bokštų varpaimigla sugeria aidą… Praradai – atradai – Atgailoj išsakyta. Ir sustoji prie durų – tarp šviesos ir tamsos… Niekada neatspėsi:žengt per slenkstį ar stot? * * * Supamės ant gyvenimo šešėlio,Bijom, kad neišjungtų šviesos – nukrisim.Vaikomės pavasario šviesą, Bijom, kad neišrėktų tiesos – Bus randų aukcionas…Bijom… Bijom,Bet glostom išplaktą dalgį…(Bijom ne dėl žolės…) Rita VOLTERAITIENĖ Iš knygos „Gatvių šlavėjas“ INesutinku, kad jau ruduo,Kodėl dangus staiga pravirko?Trankios perkūnijos ilgiuosIr žaibo mano akys ilgis. Į stiklą beldžiasi lašaiIr kužda: vasara praėjo.Raudoni saldūs obuoliaiLyg bučiniai jau pabyrėjo. Ruduo, tu liūdesį neši,Nostalgiją siunti į sielą.Kodėl ...
  • Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės

    2020-12-16Pandemijos gniaužtuose atsidūrusiam Marijampolės verslui – valstybės pagalbos priemonės
    Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių ir kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. Saulenis Poška Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGOS garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui. „Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Bus teikiamos subsidijos ir paskolos Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau ...
  • Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų

    2020-12-16Alternatyva Marijampolės įmonėms – paskolos  už ne daugiau kaip 7 procentus palūkanų
    Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Saulenis Poška Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biudžeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms „Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl Covid-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veiklos apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGOS priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. Pasak jos, šis ...
  • Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

    2020-12-12Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms
    Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo „Covid-19“ pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų. Saulenis Poška Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų. Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos. „Pavyzdžiui, jei įmonė turi 3 darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 metais nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8000 eurų GPM. Tokiu atveju pagal naująją pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į ...
  • Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas

    2020-12-11Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas
    Leidykla „Alma littera“ ką tik išleido knygą „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“. Knygą parašė 92-iejų Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, kurią daugelis žino, kaip moterį, įkvėpusią pasaulinio garso lietuvių kilmės rašytoją Rūtą Šepetys parašyti savo romaną „Tarp pilkų debesų“. Gyvenimas tremtyje, už poliarinio rato, mėginimas išgyventi, išsilaikyti, neprarasti žmogiškumo ir kelionė atgal, į išsvajotą Lietuvą. Knygoje I.S. Valaitytė-Špakauskienė pirmą kartą atvirai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Siūlome jums knygos sudarytojos, žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės parengtą tekstą apie Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę. Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės gyvenimo istorija įkvėpė Rūtą Šepetys parašyti romaną „Tarp pilkų debesų“, – jis tapo garsus visame pasaulyje, pagal jį susuktas ir filmas. O kai ponią Ireną Saulutę aplanko moksleivių ekskursijos iš užatlantės, būtinai kuris nors paklausia, ar ji ištekėjo už knygoje minimo Andriaus. 93-iuosius savo gyvenimo metus skaičiuojanti moteris tada mįslingai nusišypso: „Argi kas skaitys knygą, jei joje nebus meilės?“ Kaune gyvenančios moters likimas – simbolinė XX a. Lietuvos istorijos iliustracija. Laiminga vaikystė patriotiškoje šeimoje tarpukariu, pragariška kelionė į Arktį su pirmąja sovietinių trėmimų ...
  • Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti

    2020-12-11Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti
    Prienų miesto bendruomenės nariai, stingantys užimtumo, buvo kviečiami save išbandyti primirštoje veikloje – drožyboje. Projektas „Prakalbinkime medį sava kalba“ subūrė dešimtis prieniškių, kuriems užsiėmimai leido ne tik geriau pažinti drožėjo amatą, bet ir suprasti, ką toliau norėtų veikti gyvenime. Per projekto veiklas buvo siekiama suteikti pagalbą darbingiems bedarbiams, socialinę atskirtį patiriantiems ir neaktyviems asmenims, kad jie lengviau prisijungtų prie darbo rinkos Prienų mieste. Tačiau projekte buvo laukiami visi jauni žmonės, kurie nori save realizuoti naujose veiklose. Vienas iš pavyzdžių – aktyvus moksleivis Danielius, pasirinkęs laisvalaikį leisti kitaip nei jo bendraamžiai – dirbtuvėse drožinėjant skulptūras. „Didžiąją dalį gyvenimo galvojau apie menus, bet šis projektas paskatino mąstyti apie skulptūros specialybę. Kadangi teko dirbti su skulptoriais ir galėjau pats išbandyti sukurti skulptūrą, ta sritis mane labai sužavėjo“, – sako projekto dalyvis. Į projektą žmonės atėjo vedami smalsumo Danielius yra aktyvus moksleivis ir įsitraukia į skirtingas veiklas. Pamatęs skelbimą ir iš aplinkinių sulaukęs palaikymo nusprendė sudalyvauti šiame projekte. „Man labai pasisekė, kad mane visi palaikė. Nors klasės draugų ir ...
  • Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui

    2020-12-10Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui
    Lietuvoje gausu verslų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios geba sujungti ekologijos ir socialinės atsakomybės svarbą. Žinomas Lietuvos komikas Mantas Bartuševičius tuo įsitikino gyvai ir virtualiai bendravęs su Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune įsikūrusių verslų, taip pat Žemaitijos nacionalinio parko atstovais. Gerai žmonėms, gerai ir mūsų planetai M. Bartuševičius dvi savaites itin daug dėmesio skyrė ekologijos ir socialinėms temoms, leisdamasis į pažintinę kelionę po Lietuvą gyvai ir virtualiai, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. „Džiaugiuosi, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu pavyko susisiekti su įdomiais verslais bei NVO atstovais, kurie man padėjo plačiau kalbėti apie ekologiją ir tvarumą. Susitikau ar internetu kalbėjau su žmonėmis, kurie savo veiklą grindžia ne tik ekologiška, bet ir socialiai atsakinga praktika. Jie parodė, kaip padeda vietos bendruomenėms, atranda naujus darbo modelius. Šių iniciatyvų dėka laimingi ir žmonės, ir planeta“, – pasakoja M. Bartuševičius apie savo keliones tarptautinio „Ding Dong“ projekto metu. Žmonių su priklausomybėmis integracija Anot Manto, labai įdomu atrasti projektus, kurie susiję ne tik su ekologija, bet ir atkreipia dėmesį į socialines problemas. „Susitikę ...
  • Kodėl „šešėlis“ taip vilioja nusikaltėlius?

    2020-12-09Kodėl „šešėlis“ taip vilioja nusikaltėlius?
    Apie tai, kaip Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kovoja su kontrabanda, pasakoja laikinai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas atliekantis Elanas JABLONSKAS. Pirmauja cigaretės Pasak E. Jablonsko, neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių, dar kitaip vadinamų „kontrabandinių“ prekių, ypač cigarečių, alkoholinių gėrimų, patekimas į Lietuvos rinką ir toliau išlieka Marijampolės apskr. VPK prioritetinė veiklos sritis kovojant su „šešėliu“. Tai reziumuoja 2020 metais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, sulaikytas didelis kiekis kontrabandinių prekių (šiemet registruota daugiau nusikalstamų veikų, kvalifikuojamų pagal LR BK 199-2 str. (kontrabanda). Policijos komisariato viršininko teigimu, 2019 metais per 10 mėnesių buvo registruota 9 nusikalstamos veikos (toliau – NV): 1 NV – dėl LR BK 199 str. 3 d. ir 8 NV dėl LR BK 199-2 str.Šiais metais per tokį patį laikotarpį registruota 14 nusikalstamų veikų dėl kontrabandos. „Iš akcizais apmokestinamų prekių, kurios neteisėtai (kontrabanda) patenka į Marijampolės apskr. VPK aptarnaujamą teritoriją, pirmauja cigaretės. Sulaikytų prekių vertė per 2020 m. 10 mėn. siekia beveik 700 tūkst. eurų. Taip pat ...
  • Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės

    2020-12-09Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės
    Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI. – Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda? – Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji ...