Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Lietuvai būdinga nuosaiki ir tausojanti miško naudojimo kryptis (Eksperto komentaras)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako miškininkystės mokslų daktaras, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.– Kokia yra miškų išsaugojimo mūsų šalyje padėtis? Kokios didžiausios problemos, ypač akcentuojant miškų kirtimus? Ar turi tiesos pastebėjimas, kad yra nesuvaldoma tendencija miškus naikinti, iškirsti per daug?
– Norint suvokti situaciją Lietuvos miškuose, reikia matyti visą paveikslą, o ne vien vertinti kirtimą viename ar kitame miškelyje. Kadangi miškas dažniausiai auga ilgiau nei žmogus, tai su gamta draugaujantys asmenys dažniausiai prisiriša prie konkretaus miško ploto, auga kartu su juo, ir natūralu, jog tokiam žmogui sunku suvokti, kad atėjo laikas nukirsti jo mėgstamą mišką. Tai suprantama. Tačiau dažniausiai toks žmogus nemato ar nenori matyti, kad per tą patį laiką nauji miškai užaugo ar kiti esami miškai paaugo kitose šalies vietovėse, ir vertina viską gana asmeniškai.
Jei bandysime žiūrėti objektyviai, Lietuvoje jau daugiau kaip 50 metų laikomasi nuosaikaus ir tausojančio miško naudojimo krypties. Tai reiškia, kad iškertama gerokai mažiau, nei priauga per tą patį laiko tarpą. Tad mūsų miškuose didėja sukauptos medienos kiekiai, taip pat ilgėja vidutinis medžių amžius. Jei vertinti visos šalies mastu, tai nepadaugėjo nei plynų miško kirtimų, nei kitokių. Jei šiek tiek padaugėjo iškertamos medienos kiekis, tai tik dėl to, kad jos prikaupėme daug dėl mano jau minėtos tausojančio naudojimo politikos. Tinkamai nepanaudoti mūsų tėvų ir senelių mums užaugintos medienos būtų ne tik neatsakinga, bet ir nesąžininga.
Galiu sutikti nebent su tuo, kad besikeičiant situacijai dėl klimato kaitos, didėjančių poreikių geresnei biologinės įvairovės apsaugai, pagaliau dėl besikeičiančių visuomenės poreikių, atėjo laikas keisti kai kurias įprastas miškininkavimo praktikas. Pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų, ypač saugomose teritorijose. Bet tai savaime nereiškia, kad reikia kirsti mažiau. Tiesiog reikia labiau atsižvelgti į konkrečioje teritorijoje esančio miško paskirtį ir miškininkavimo praktiką labiau pritaikyti konkrečiai situacijai – kai kur kirsti mažiau plynai, o kai kur, pirmiausia ūkiniuose miškuose, priešingai – racionaliau panaudoti sukauptą medieną, kad būtų galima iš jos pagaminti daugiau ilgaamžių, aplinkai draugiškų produktų, kurie mūsų gyvenime dažniau galėtų pakeisti plastiką, betoną, metalą ar kitas neatsinaujinančias medžiagas.
– Kokia mūsų valstybės politika šioje srityje, ar jus tenkina įstatyminė bazė?
– Kaip jau užsiminiau, šalyje jau daugiau kaip 50 metų įgyvendinama tausojančio miškų naudojimo politika, kai iškertama mažiau, nei priauga per tą patį laikotarpį. Tokiu būdu yra laikomasi visuotinai pripažintų darnaus miškų ūkio principų, kai suderinami socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai visuomenės poreikiai miškams ir jų ištekliams, kartu užtikrinamas ne prastesnių miškų formavimas ateities kartoms.
Tad visa mūsų įstatyminė bazė ir nukreipta šiems tikslams ir, manau, yra pakankama jiems pasiekti. Kalbant apie detales – taip, tikrai pripažįstu, jog pačios miškininkavimo praktikos ir technologijos gali ir turi keistis ta linkme, kad geriau būtų atliepiami subalansuoti visuomenės poreikiai miškui. O tai, suprantama, lems pakeitimus ir naujų poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, kūrimą, didesnę miškų priežiūrą ir apsaugą.
– Gal galite pateikti šiek tiek faktų – kiek iškirsta miškų, teisėtai ir neteisėtai? Kokiuose regionuose daugiausia?
– Lietuvoje yra apie 2,2 mln. hektarų miškų (trečdalis šalies ploto), kuriuose sukaupta ir auga apie 550 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet visuose šalies miškuose papildomai priauga maždaug po 20 mln. kubinių metrų medienos. Šie skaičiai svarbūs, kad teisingai suprastume kirtimų apimtis. Taigi iškertama plynai kasmet apie 20 tūkst. hektarų arba tik apie 1 proc. visų miškų ploto. Jeigu kalbėtume apie medienos kiekį, tai absoliučiai visais kirtimais kasmet Lietuvoje iškertama apie 10–11 mln. kubinių metrų stiebų medienos, o tai yra apie 2 proc. visos sukauptos miškuose medienos – tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. to, kas per metus papildomai priauga. Tokios kirtimų apimtys jau laikosi nemažai metų ir nėra jokio reikšmingesnio padidėjimo, dėl kurio reikėtų sunerimti. Priešingai, toliau laikantis tokių kirtimų apimčių ir jų nedidinant, medynuose kaupiamos medienos kiekiai dar labiau didės, taip pat didės savaime atkrentančios ir supūvančios medienos kiekiai.
Kalbėti apie neteisėtus kirtimus Lietuvoje nėra prasmės, visais atvejais jie sudaro mažiau nei 1 proc. viso iškertamo medienos kiekio (per 99 proc. iškertama teisėtai). Vertinant pagal regionus, suprantama, jog daugiau kertama ten, kur daugiau brandžių ūkinių miškų ir bendras miškų kiekis didesnis. Taigi, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje miškų yra gerokai daugiau, nei vidutiniškai šalyje, tad suprantama, jog ir miško kirtimų ten daugiau.
– Ar galima mažinti, apriboti kirtimus, apsaugoti tai, kas tikrai vertinga? Galbūt daromi kažkokie sprendimai, žingsniai?
– Kalbant apie bendrą situaciją, šiuo metu mažinti miško kirtimų nėra nei poreikio, nei būtinybės. Priešingai, klimato kaitos kontekste reikia siekti, kad miškai kauptų kuo daugiau anglies, o daugiau anglies per gyvavimo ciklą sukaupia tinkamai prižiūrimi ir laiku kertami bei atkuriami miškai. Tad šiuo požiūriu reikia auginti kuo produktyvesnius medynus, o produktyvumą pasiekti galima tik intensyviai formuojant miškus (laiku pakeičiant medynų kartas po pagrindinių miško kirtimų). Tam reikėtų ne mažinti, o didinti miško kirtimų apimtis ūkiniuose miškuose.
Tačiau sutinku, kad reikia keisti miškininkystės praktikas saugomose teritorijose, ypač gamtiškai vertingiausiuose mūsų miškuose. Reikia mažinti miško kirtimų intensyvumą, pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų ir būtent ta linkme šiuo metu dirbama – Aplinkos ministerija po ilgų derinimų ir diskusijų su visuomene ir institucijomis yra pateikusi Vyriausybei atitinkamą Miškų įstatymo pakeitimų projektą. Jei Vyriausybė ministerijos siūlymams pritars, Seime šis projektas turėtų būti svarstomas dar šiais metais.
– Kokius dar matote sprendimus, kad miškai būtų išsaugoti? Galbūt imponuoja kitų šalių pavyzdžiai?
– Jeigu mūsų šalies miškų politika bus tokia pati kaip iki šiol, kokia yra ir šiuo metu – miškai tik-rai bus išsaugoti. Ir nereikia jokių radikalesnių pokyčių nei į vieną, nei į kitą pusę. Visos Europos šalys, taip pat ir Lietuva, laikosi tų pačių mano jau minėtų darnaus miškų ūkio principų, tad ieškoti kokių nors užsienio šalių pavyzdžių lyg ir nėra prasmės.
Skirtingos gamtinės ir klimatinės sąlygos dažnai lemia miškininkavimo skirtumus, kuriuos būtina įvertinti ir negalima aklai kopijuoti kitų šalių elgesio. Pavyzdžiui, būdami lygumų kraštas mes negalime aklai kopijuoti kalnų šalių miškininkystės. Kai sakome, kad Šveicarijoje nėra plynų miško kirtimų, tai jie nevykdomi pirmiausia todėl, kad tai yra kalnų kraštas ir visiškai kitos gamtinės sąlygos. Šiaip pagal daugumą parametrų mums artimesni yra Vokietijos ar Lenkijos miškininkavimo pavyzdžiai, bet daugiausia iš tų šalių dalių, kuriose vyrauja lygumos ar lengvai kalvotas reljefas.
– Kur žmonėms reikėtų kreiptis, išsiaiškinti, pamačius, kad kertami medžiai, kurie dar galėjo gyventi?
– Pamačius kertamus medžius miške nereikėtų kiekvieną kartą skelbti aliarmo. Kaip jau minėjau, miško kirtimai yra būtina sudėtinė miškininkavimo dalis. Medžiai kertami ne tada, kai jie jau nebegali gyventi, o tada, kai tai būtina dėl naujos miško kartos suformavimo arba kai jų nukirtimas gali duoti didžiausią naudą visuomenei (pavyzdžiui, mediena iš ūkinių miškų). Taigi dažniausiai ne specialistas ir negalės vizualiai įvertinti, ar kirtimas yra tinkamu laiku ir vietoje, ar ne. Jei vis dėlto kyla abejonių, visuomet geriausia pranešti specialistams, šiuo atveju kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir jos regioninius miškų priežiūros padalinius.
– Kaip mes kiekvienas galime prisidėti prie gamtos, miškų išsaugojimo?
– Prie gamtos ir miškų išsaugojimo geriausiai galime prisidėti kiekvienas savo tinkamu elgesiu. Kalbu ne vien apie tai, jog nešiukšlinti miške ar nelaužyti medelių – tai jau savaime suprantama. Ne mažiau svarbus yra ir atsakingas vartojimas – rinkimės medinį produktą vietoj plastikinio. Tai ne tik nekenkia miškui, bet ir padeda švelninti klimato kaitą, skatina atsinaujinančiais ištekliais grįstą ekonomiką, kuri ir bus mūsų ateities pagrindas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...
  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...