Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Lietuvai būdinga nuosaiki ir tausojanti miško naudojimo kryptis (Eksperto komentaras)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako miškininkystės mokslų daktaras, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas Nerijus KUPSTAITIS.– Kokia yra miškų išsaugojimo mūsų šalyje padėtis? Kokios didžiausios problemos, ypač akcentuojant miškų kirtimus? Ar turi tiesos pastebėjimas, kad yra nesuvaldoma tendencija miškus naikinti, iškirsti per daug?
– Norint suvokti situaciją Lietuvos miškuose, reikia matyti visą paveikslą, o ne vien vertinti kirtimą viename ar kitame miškelyje. Kadangi miškas dažniausiai auga ilgiau nei žmogus, tai su gamta draugaujantys asmenys dažniausiai prisiriša prie konkretaus miško ploto, auga kartu su juo, ir natūralu, jog tokiam žmogui sunku suvokti, kad atėjo laikas nukirsti jo mėgstamą mišką. Tai suprantama. Tačiau dažniausiai toks žmogus nemato ar nenori matyti, kad per tą patį laiką nauji miškai užaugo ar kiti esami miškai paaugo kitose šalies vietovėse, ir vertina viską gana asmeniškai.
Jei bandysime žiūrėti objektyviai, Lietuvoje jau daugiau kaip 50 metų laikomasi nuosaikaus ir tausojančio miško naudojimo krypties. Tai reiškia, kad iškertama gerokai mažiau, nei priauga per tą patį laiko tarpą. Tad mūsų miškuose didėja sukauptos medienos kiekiai, taip pat ilgėja vidutinis medžių amžius. Jei vertinti visos šalies mastu, tai nepadaugėjo nei plynų miško kirtimų, nei kitokių. Jei šiek tiek padaugėjo iškertamos medienos kiekis, tai tik dėl to, kad jos prikaupėme daug dėl mano jau minėtos tausojančio naudojimo politikos. Tinkamai nepanaudoti mūsų tėvų ir senelių mums užaugintos medienos būtų ne tik neatsakinga, bet ir nesąžininga.
Galiu sutikti nebent su tuo, kad besikeičiant situacijai dėl klimato kaitos, didėjančių poreikių geresnei biologinės įvairovės apsaugai, pagaliau dėl besikeičiančių visuomenės poreikių, atėjo laikas keisti kai kurias įprastas miškininkavimo praktikas. Pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų, ypač saugomose teritorijose. Bet tai savaime nereiškia, kad reikia kirsti mažiau. Tiesiog reikia labiau atsižvelgti į konkrečioje teritorijoje esančio miško paskirtį ir miškininkavimo praktiką labiau pritaikyti konkrečiai situacijai – kai kur kirsti mažiau plynai, o kai kur, pirmiausia ūkiniuose miškuose, priešingai – racionaliau panaudoti sukauptą medieną, kad būtų galima iš jos pagaminti daugiau ilgaamžių, aplinkai draugiškų produktų, kurie mūsų gyvenime dažniau galėtų pakeisti plastiką, betoną, metalą ar kitas neatsinaujinančias medžiagas.
– Kokia mūsų valstybės politika šioje srityje, ar jus tenkina įstatyminė bazė?
– Kaip jau užsiminiau, šalyje jau daugiau kaip 50 metų įgyvendinama tausojančio miškų naudojimo politika, kai iškertama mažiau, nei priauga per tą patį laikotarpį. Tokiu būdu yra laikomasi visuotinai pripažintų darnaus miškų ūkio principų, kai suderinami socialiniai, ekologiniai ir ekonominiai visuomenės poreikiai miškams ir jų ištekliams, kartu užtikrinamas ne prastesnių miškų formavimas ateities kartoms.
Tad visa mūsų įstatyminė bazė ir nukreipta šiems tikslams ir, manau, yra pakankama jiems pasiekti. Kalbant apie detales – taip, tikrai pripažįstu, jog pačios miškininkavimo praktikos ir technologijos gali ir turi keistis ta linkme, kad geriau būtų atliepiami subalansuoti visuomenės poreikiai miškui. O tai, suprantama, lems pakeitimus ir naujų poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, kūrimą, didesnę miškų priežiūrą ir apsaugą.
– Gal galite pateikti šiek tiek faktų – kiek iškirsta miškų, teisėtai ir neteisėtai? Kokiuose regionuose daugiausia?
– Lietuvoje yra apie 2,2 mln. hektarų miškų (trečdalis šalies ploto), kuriuose sukaupta ir auga apie 550 mln. kubinių metrų medienos. Kasmet visuose šalies miškuose papildomai priauga maždaug po 20 mln. kubinių metrų medienos. Šie skaičiai svarbūs, kad teisingai suprastume kirtimų apimtis. Taigi iškertama plynai kasmet apie 20 tūkst. hektarų arba tik apie 1 proc. visų miškų ploto. Jeigu kalbėtume apie medienos kiekį, tai absoliučiai visais kirtimais kasmet Lietuvoje iškertama apie 10–11 mln. kubinių metrų stiebų medienos, o tai yra apie 2 proc. visos sukauptos miškuose medienos – tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. to, kas per metus papildomai priauga. Tokios kirtimų apimtys jau laikosi nemažai metų ir nėra jokio reikšmingesnio padidėjimo, dėl kurio reikėtų sunerimti. Priešingai, toliau laikantis tokių kirtimų apimčių ir jų nedidinant, medynuose kaupiamos medienos kiekiai dar labiau didės, taip pat didės savaime atkrentančios ir supūvančios medienos kiekiai.
Kalbėti apie neteisėtus kirtimus Lietuvoje nėra prasmės, visais atvejais jie sudaro mažiau nei 1 proc. viso iškertamo medienos kiekio (per 99 proc. iškertama teisėtai). Vertinant pagal regionus, suprantama, jog daugiau kertama ten, kur daugiau brandžių ūkinių miškų ir bendras miškų kiekis didesnis. Taigi, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybėje miškų yra gerokai daugiau, nei vidutiniškai šalyje, tad suprantama, jog ir miško kirtimų ten daugiau.
– Ar galima mažinti, apriboti kirtimus, apsaugoti tai, kas tikrai vertinga? Galbūt daromi kažkokie sprendimai, žingsniai?
– Kalbant apie bendrą situaciją, šiuo metu mažinti miško kirtimų nėra nei poreikio, nei būtinybės. Priešingai, klimato kaitos kontekste reikia siekti, kad miškai kauptų kuo daugiau anglies, o daugiau anglies per gyvavimo ciklą sukaupia tinkamai prižiūrimi ir laiku kertami bei atkuriami miškai. Tad šiuo požiūriu reikia auginti kuo produktyvesnius medynus, o produktyvumą pasiekti galima tik intensyviai formuojant miškus (laiku pakeičiant medynų kartas po pagrindinių miško kirtimų). Tam reikėtų ne mažinti, o didinti miško kirtimų apimtis ūkiniuose miškuose.
Tačiau sutinku, kad reikia keisti miškininkystės praktikas saugomose teritorijose, ypač gamtiškai vertingiausiuose mūsų miškuose. Reikia mažinti miško kirtimų intensyvumą, pirmiausia mažinti plynųjų miško kirtimų ir būtent ta linkme šiuo metu dirbama – Aplinkos ministerija po ilgų derinimų ir diskusijų su visuomene ir institucijomis yra pateikusi Vyriausybei atitinkamą Miškų įstatymo pakeitimų projektą. Jei Vyriausybė ministerijos siūlymams pritars, Seime šis projektas turėtų būti svarstomas dar šiais metais.
– Kokius dar matote sprendimus, kad miškai būtų išsaugoti? Galbūt imponuoja kitų šalių pavyzdžiai?
– Jeigu mūsų šalies miškų politika bus tokia pati kaip iki šiol, kokia yra ir šiuo metu – miškai tik-rai bus išsaugoti. Ir nereikia jokių radikalesnių pokyčių nei į vieną, nei į kitą pusę. Visos Europos šalys, taip pat ir Lietuva, laikosi tų pačių mano jau minėtų darnaus miškų ūkio principų, tad ieškoti kokių nors užsienio šalių pavyzdžių lyg ir nėra prasmės.
Skirtingos gamtinės ir klimatinės sąlygos dažnai lemia miškininkavimo skirtumus, kuriuos būtina įvertinti ir negalima aklai kopijuoti kitų šalių elgesio. Pavyzdžiui, būdami lygumų kraštas mes negalime aklai kopijuoti kalnų šalių miškininkystės. Kai sakome, kad Šveicarijoje nėra plynų miško kirtimų, tai jie nevykdomi pirmiausia todėl, kad tai yra kalnų kraštas ir visiškai kitos gamtinės sąlygos. Šiaip pagal daugumą parametrų mums artimesni yra Vokietijos ar Lenkijos miškininkavimo pavyzdžiai, bet daugiausia iš tų šalių dalių, kuriose vyrauja lygumos ar lengvai kalvotas reljefas.
– Kur žmonėms reikėtų kreiptis, išsiaiškinti, pamačius, kad kertami medžiai, kurie dar galėjo gyventi?
– Pamačius kertamus medžius miške nereikėtų kiekvieną kartą skelbti aliarmo. Kaip jau minėjau, miško kirtimai yra būtina sudėtinė miškininkavimo dalis. Medžiai kertami ne tada, kai jie jau nebegali gyventi, o tada, kai tai būtina dėl naujos miško kartos suformavimo arba kai jų nukirtimas gali duoti didžiausią naudą visuomenei (pavyzdžiui, mediena iš ūkinių miškų). Taigi dažniausiai ne specialistas ir negalės vizualiai įvertinti, ar kirtimas yra tinkamu laiku ir vietoje, ar ne. Jei vis dėlto kyla abejonių, visuomet geriausia pranešti specialistams, šiuo atveju kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir jos regioninius miškų priežiūros padalinius.
– Kaip mes kiekvienas galime prisidėti prie gamtos, miškų išsaugojimo?
– Prie gamtos ir miškų išsaugojimo geriausiai galime prisidėti kiekvienas savo tinkamu elgesiu. Kalbu ne vien apie tai, jog nešiukšlinti miške ar nelaužyti medelių – tai jau savaime suprantama. Ne mažiau svarbus yra ir atsakingas vartojimas – rinkimės medinį produktą vietoj plastikinio. Tai ne tik nekenkia miškui, bet ir padeda švelninti klimato kaitą, skatina atsinaujinančiais ištekliais grįstą ekonomiką, kuri ir bus mūsų ateities pagrindas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)

    2020-11-25Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)
    Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT tyrimų skyriui, kuris išsiaiškino, kad nutekintoje informacijoje – apie 500 lietuvių pavardžių. Duomenis renka ne šiaip – su tikslu LRT tyrimo duomenimis, kinų akiratyje atsidūrė Seimo nariai, ministrai, politikai, dirbantys savivaldybėse, verslo atstovai, diplomatai ir karininkai. Informacijos apie lietuvius rinkiniuose – ne tik tautiečių vardai ir pavardės, bet ir jų, taip pat jų artimųjų pavardės, nuotraukos ir asmens duomenys. LRT išsiaiškino, kad kinų apie lietuvius surinkti duomenys – prieinami viešai. Tai – socialinių tinklų, žiniasklaidos ir valstybės institucijų pateikiama informacija. Dainius Gaižauskas, dabar jau buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ...
  • Nenustebo, kad sudomino kinų žvalgybą

    2020-11-25Nenustebo, kad sudomino  kinų žvalgybą
    Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys. „Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti į asmenų, apie kuriuos buvo renkama informacija, sąrašą. Pasiteiravome, ar sužinoję tokią naujieną jie ėmė kaip nors kitaip ar galbūt atsargiau skelbti informaciją socialiniuose tinkluose. Matote, aš esu karininkas ir manęs tokie dalykai visiškai nestebina – esame ruošiami tokioms situacijoms. Mūsų krašto apsaugos specialiosios tarnybos kartu su valstybės specialiosiomis tarnybomis analizuoja saugumo situaciją pasaulyje ir pateikia savo rekomendacijas, kuriomis mes vadovaujamės. Tai, kad kitos šalys domisi ir renka informaciją apie savo oponentus, nėra paslaptis. Siekiant įgyvendinti nacionalinio saugumo tikslus ir užtikrinti savo šalies visapusišką saugumą, reikia žinoti ...
  • Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“

    2020-11-25Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“
    Šalies Valstybės saugumo departamentas (VSD) Kiniją, kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, įvardijo du kartus: pirmą – 2019-ųjų, antrą – 2020-ųjų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pernykščiame dokumente tiesiog paminėjęs šalį, šių metų ataskaitoje VSD teigia, kad „Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais“, ir pateikia schemas, kaip Kinija šį tikslą bando įgyvendinti Lietuvoje. VSD ataskaitoje rašoma, kad Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje taikinių ieško per socialinį tinklą „LinkedIn“. VSD ataskaitoje nurodoma, kad „priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos vis aktyviau naudoja interneto socialinius tinklus šaltiniams užsienyje ieškoti ir jiems verbuoti. Ypač agresyviai šioje srityje veikia Kinijos žvalgybos tarnybos, jos daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis“. VSD duomenimis, verbuodama asmenis socialiniame tinkle „LinkedIn“, Kinija naudoja tokią schemą: • „LinkedIn“ platformoje gaunama žinutė iš Kinijos įmonės, tyrimų centro ar darbuotojų samdos kompanijos. • Paskyros savininko vardas dažniausiai būna vakarietišku vardu ir kiniška pavarde, su netikra, kartais dirbtinio intelekto sugeneruota nuotrauka; paskyroje galima pastebėti netaisyklingą anglų kalbą. • Siunčiamas pasiūlymas teikti ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas eina į pabaigą. Taigi technologijų pažanga palengvina žmonių gyvenimą. Aplink daugėja kompiuterių „Būtų sunku rasti šiuolaikinį įrenginį ar prietaisą, kurio viduje nebūtų kompiuterio, – sako programavimo paslaugų bendrovės „Devbridge“ technologijų direktorius Rimantas Benetis, – Apskritai, kalbant apie kompiuterio sąvoką reikia turėti mintyje, kad į ją patenka ir maršrutizatorius, ir vaizdo stebėjimo kameros, ir net mikrobangų krosnelė“. Pasak eksperto, jeigu prietaisai yra prijungti prie interneto, kaip, tarkime, robotas dulkių siurblys, teoriškai į juos galima įrašyti kenkėjišką programą ir piktybiškai naudotis. R. Benečio teigimu, pastebėti tokio tipo įsilaužimus ir apkrėstas sistemas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – dalyvė Vida atsiliepia tik teigiamai. Tokie projektai, jos įsitikinimu, svarbūs senjorų užimtumui. „Projektų metu ėjau visur, kur galėjau. Labai patiko tai, kad į veiklas susirenka daug moterų, mes pasėdime, pasikalbame, pasidalijame valgių receptais, pasportuojame“, – projektus įvertina pašnekovė. Projekto veiklos pareikalavo drąsos Paklausta, kuri projekto veikla įsiminė labiausiai, Vida nesudvejoja – aerobikos treniruotes, kurių metu reikėjo avėti specialius „Kangoo Jumps“ batus, įvardija kaip netikėčiausią ir drąsos pareikalavusį užsiėmimą. „Netikėta buvo tai, kad išdrįsau, apsiaviau ir atsistojau ant „Kangoo Jumps“ batų. Su jais net pavaikščiojau, pašokinėjau. Čia buvo didžiausias iššūkis. ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ir ateiname pas jus. Tikslių vietų, kur gimtadienio šventės dovanos lauks laimėtojų, neišduosime, joms įminti reikės išnarplioti kiekvienai savivaldybei skirtą užuominą. Suklusti turėtų Anykščių, Kauno ir Vilkaviškio rajonų, Marijampolės, Palangos ir Vilniaus miestų savivaldybių gyventojai“, – ragina žaidimo organizatorė, Jono Basanavičiaus gimtinės muziejininkė Agnė Brazaitienė. Organizatoriai prasitaria, jog ieškant atsakymų pirmiausia reikia galvoti apie Joną Basanavičių ir su jo gyvenimu ar veikla susijusias vietas. Dalyviai kviečiami žaisti atsakingai – į žaidimo vietas vykti pėsčiomis vieni arba tik su savo šeimos nariais, nesibūriuoti, laikytis saugaus atstumo ir ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos grupę patenka asmenys, buvę prie užsikrėtusio asmens be apsaugos priemonių, arčiau negu 2 metrai. Taip pat ir tie, kurių bendravimo laikas uždaroje patalpoje buvo ilgesnis negu 15 min. Kiekvieno žmogaus situacija vertinama individualiai. Registruotis koronaviruso tyrimui galima karštosios linijos numeriu 1808 nuo 8 iki 20 val. kasdien arba internetu 1808@greitojipagalba.lt“, – teigia NVSC specialistė. Asmenys, kurie labiausiai rizikuoja užsikrėsti, prioriteto tvarka tiriami nemokamai. Pirmiausia tai koronaviruso židinyje esantys ir sąlytį turėję žmonės – šeimos nariai ir kiti, artimai bendraujantys su užsikrėtusiaisiais ar sergančiaisiais. Taip pat ir ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, kaip dažnai ji diagnozuojama kūdikiams, kalbamės su Mindaugu Jasiukevičiumi, VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės ortopedu-traumatologu. Gydytojas dirba ir Marijampolėje, Lino Bieliausko šeimos klinikoje, kuri įsikūrusi Uosupio gatvėje 5X. Pas šį specialistą jau konsultavosi tikrai nemažai marijampoliečių mamų. Telefonas registracijai: 8 343 57785. – Kas yra klubų displazija? – Neišsivystęs, nestabilus klubo sąnarys. Kliniškai išskiriamos trys grupės: šlaunikaulio galva ne visiškai apgaubiama gūžduobės ir tai galima pastebėti tik echoskopijos metu. Antroji grupė – šlaunikaulio panirimas, trečioji – visiškas šlaunikaulio išnirimas. – Ar ši liga dažna? – Ji nustatoma iki ...
  • Generalinės prokuratūros komentaras

    2020-11-18Generalinės prokuratūros komentaras
    (Komentaras prie straipsnio „Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško“) Ikiteisminį tyrimą dėl migracijos darbuotojų kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo atliko Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Todėl Prokuratūros atstovų paprašėme pakomentuoti, kaip atsitiko, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustačiusi tiek daug pažeidimų šioje byloje, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Ar, įvertinus šią bylą ir jos aplinkybes, mes visi galime tikėtis, kad su prokuroro palaiminimu bus leista metus ar pusę metų, be realaus pagrindo mus sekti, klausytis pokalbių ir t. t. Juk taip pažeidžiamos žmogaus teisės. Tenka susidurti ne su pirmu atveju, kai garsiai pranešus apie sulaikymą, vėliau byla subliūkšta. Ar neturėtume visi laikytis Nekaltumo prezumpcijos. Taip pat įdomu būtų išgirsti, kas atlygins buvusiems nuteistiesiems žalą. Komentarą pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Simona SNITKAITĖ-KAREIVIENĖ – Patiksliname, kad viena iš Migracijos skyriaus darbuotojų bei įmonės vadovė, įsiteisėjusiu 2018-06-13 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, pripažintos kaltomis ir nuteistos ir dėl kitos korupcinės nusikalstamos veikos – grynųjų pinigų kyšio ...
  • Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško

    2020-11-18Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško
    2017 metų balandžio 26-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė, vyresnysis specialistas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę. Tyrimas truko beveik dvejus metus. 2019 metų vasario 14-ąją Marijampolės apylinkės teismas, paskelbė nuosprendį. Dar vėliau jį pakoregavo Kauno apygardos teismas. Visi kaltinamieji buvo nuteisti piniginėmis baudomis, jiems atimta teisė dirbti ankstesnį darbą.Tik po daugiau nei trejų metų, lapkričio 3-iąją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimi teisiamieji išteisinti, panaikinti visi ankstesnių Marijampolės ir Kauno teismų nuosprendžiai. LAT Teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo esmingai apsunkinta kaltinamųjų teisė į gynybą, jų atžvilgiu neproporcingai ilgai ir intensyviai taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, kas yra vertinama kaip esminiai BPK pažeidimai. Buvę nuteistieji sako, kad dėl Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnų persekiojimo ir noro žūtbūt įrodyti, kad migracijos skyriaus darbuotojai kalti, daugiau nei trejus metus jiems teko ...
  • „Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus…“

    2020-11-18„Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus...“
    „Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo minčių visko atsisakyti? Praėjus porai savaičių šito paklausėme jo iniciatorių Darių KLIŠĮ. Taigi – jo atsakymai į klausimus bei pamąstymai apie šių dienų situaciją. – Kas besirengiant šeštosioms „Medynėms“ labiausiai neramino, buvo kitaip, nei anksčiau? Ar Jums bei svečiams nebuvo minčių visko atsisakyti, nes situacija, ypač rudenėjant prastėjo? O gal atrodė, kad prasčiausio scenarijaus vis dėlto nebus? – Taip, šiam festivaliui (kaip ir prieš tai buvusiems) atidavėme daug jėgų, tačiau projektą (dėl to jis ir yra projektas), kurį esi numatęs – kas ir kaip turi vykti, ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai didėja ir piliečiai vis labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Tačiau kiekvienas pirmiausia galvojame apie save ir savo šeimą, o juk medikai ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra būtent tie asmenys, kurie pirmosiose gretose grumiasi su klastingu virusu ir kurie neša didžiausią pandemijos naštą ir atsakomybę už visų mūsų sveikatą. Kiekvieną dieną būdamas pirmosiose gretose koronaviruso fronte, infektologas L. Svetikas pasakoja, kad į VULSK Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi nemažai pacientų, kurių didžioji dauguma – infekuoti virusu. „Mes esame vienas pagrindinių SARS-CoV-2 virusu sergantiems ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ūkininkaujantis Aivaras Tamošaitis sako, kad dėl paramos užaugo jo gyvulininkystės ūkis. Pateikęs paraišką pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, A. Tamošaitis savo ūkiui modernizuoti gavo beveik 138 tūkst. Eur. „Bankas tiek pinigų tikrai nebūtų skyręs, ūkio rodikliai tokios sumos tuo metu irgi nebūtų pavežę. Projektas pasibaigė, belikę įsipareigojimų metai. Nusipirkome du traktorius, grūdų džiovyklas ir valomąsias, įvairių ūkio padargų. Darbus atliekame daug lengviau ir greičiau, o produkcijos su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais pagaminame žymiai daugiau“, – pasakoja ūkininkas ir priduria: parama privertė pasitempti, ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina pakeisti į stipresnį, nes gamykloje įrangai suteiktas slaptažodis yra labai pažeidžiamas. Maršrutizatoriaus pažeidžiamumu lengvai gali pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai. Alytuje gyvenantis 71 metų Algirdas sako, kad belaidį internetą namuose įsidiegė prieš kelerius metus. Anot senjoro, jam užteko ir laidinio interneto, tačiau Wi-Fi tinklo visada prašydavo dažnai į svečius užsukantys anūkai. „Vaikai naudoja planšetes, turi išmanius telefonus ir mėgsta jais žaisti. Sakė, kad jų žaidimai ir filmukai tiesiog ryja duomenis. Žentas padėjo nusipirkti maršrutizatorių ir paleisti belaidį internetą visame bute. Ir pats ėmiau naudotis Wi-Fi, kai vėliau įsigijau ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau domėtis uogininkyste. ,,Ant bangos“ buvo šilauogės. Tada jos nebuvo dažnos ant vartotojų stalo, o jų auginimas skambėjo gana patraukliai ir egzotiškai. Šia idėja pasidalijau su tėvais. Jie tam pritarė, o Rūtos mama ir savo žemę padovanojo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Rūtos močiutė buvo gavusi tris hektarus žemės. Ją perpus padalijo abiem savo vaikams. Tad žmonos mamos dalyje ir kuriame savo ūkį. Tėvai padėjo įsigyti ir pirmuosius šilauogių krūmelius. Tada nusipirkome šimtą sodinukų, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Rolandas ir priduria, kad nors jis užaugo Anykščiuose, bet ...