Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dirvos nykimas neaplenkia ir Lietuvos

Dirvožemis – vienas reikšmingiausių ir vertingiausių gamtos išteklių, nes dėl dirvožemio – viršutinio Žemės planetos sluoksnio – mes galime užsiauginti maisto. Tad galima sakyti, kad žmonijai tai – gyvybės palaikymo priemonė.
Deja, ūkininkams ir verslininkams dirvožemį naudojant kaip pagrindinę produkcijos gamybos priemonę, gyvybiškai svarbus resursas ėmė sparčiai nykti – per pastaruosius 150 metų buvo prarasta beveik pusė planetos dirvožemio. Gera žinia ta, jog dirvožemio nykimo arba erozijos procesą iš dalies galima valdyti. Atliekant tam tikrus veiksmus ir taikant priemones, jo struktūrą galima ne tik išsaugoti, bet ir atkurti.

Pasekmės vien neigiamos
Mokslininkai sako, kad ūkininkai, ardami žemę, dažnai persistengia ir suaria ne tik viršutinį dirvos sluoksnį, bet ir podirvį.Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, dėl intensyvios žemdirbystės pasaulyje kas metai netenkama maždaug 24 mlrd. tonų derlingo dirvožemio. Skaičiuojama, kad dėl to pasauliniai derlingumo nuostoliai siekia daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių per metus.
Lietuva, deja, ne išimtis. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Rumokų bandymo stoties direktorė, vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Zita Brazienė sako, kad VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, šiuo metu erozija pažeidusi apie 19 proc. mūsų šalies dirvožemių. Iš jų silpnai eroduota 37 proc., vidutiniškai – 61 proc., stipriai – 0,7 proc. dirvožemių.
 Vėjo erozija dėl intensyvios žemdirbystės paplitusi labiausiai. Ūkininkai šiemet šį reiškinį dėl vyravusios sausros galėjo matyti itin dažnai.– Dėl erozijos per metus šalyje netenkama nuo 2 iki 5 cm dirvos sluoksnio, o per 200–1000 metų šio sluoksnio susidarymo greitis siekia vos 2,5 cm. Kasmet nuplaunama apie 10 mln. t. dirvožemio, kuriame yra daugiau kaip 100 tūkst. tonų humuso, apie 10 tūkst. tonų azoto ir tiek pat fosforo, apie 100 tūkst. tonų kalio junginių. Dėl dirvožemio nykimo uždumblėja grioviai, vandens nuleistuvai, kenkiama augalams ir gyvūnams, dumblas užpildo tvenkinius, ežerus, rezervuarus, kenkiama vandens gyvūnijai, rekreacijai, suyra statiniai, – dirvožemio nykimo greitį ir pasekmes apibūdino mokslininkė.

Didžiausią įtaką daro žmogaus veikla
Norintiems sumažinti vėjo erozijos daromą žalą dr. Zita Brazienė pataria vengti didelių dirbamų plotų, įrengti apsaugines medžių juostas, auginti tarpinius augalus.Dr. Z. Brazienės teigimu, dirvos eroziją labiausiai skatina žmogaus veikla. Anot jos, dirbant žemę, ypač kalvotose vietovėse, derlingas dirvožemio sluoksnis veikiamas tiesiogiai, padargai jį perneša iš vienos vietos į kitą.
– Tai vadinama mechanine dirvožemio erozija. Visgi vėjo ir vandens erozijos dirvožemį taip pat naikina. Tiesa, pastarosios rūšys būtų mažiau žalingos, jei laukuose būtų nevykdoma žmogaus veikla, nes pavyzdžiui, vandeninės erozijos intensyvumas įvairaus statumo žieminiais javais užimtuose šlaituose Lietuvoje svyruoja nuo kelių iki keliolikos tonų hektarui, vasariniais javais apsėtuose laikuose – nuo keliolikos iki kelių dešimčių t/ha, o bulvėmis apsodintuose gali viršyti 100 t/ha. Tuo tarpu daugiametės žolės visiškai sulaiko dirvožemio ardymą, – paaiškina mokslininkė.

Sunku suvaldyti, nes kelia nepatogumų
Pasak jos, tinkamai tvarkant žemės ūkį galima gerokai sumažinti erozijos daromą žalą. Z. Brazienė sako, kad jei yra tikimybė vandens erozijai (kalvotose vietovėse), reikia sumažinti kaupiamųjų augalų auginimą, padidinti daugiamečių žolių plotus, vengti nereikalingo gilaus ir dažno žemės dirbimo, kalvose pasirinkti tinkamą žemės dirbimo kryptį, auginti tarpinius augalus. Norint sumažinti vėjo erozijos daromą žalą, mokslininkė pataria vengti didelių dirbamų plotų, įrengti apsaugines medžių juostas, auginti tarpinius augalus, kad dirvožemis kuo ilgiau būtų uždengtas augalijos. Be to, reikia stengtis, kad į dirvožemį patektų kuo daugiau organinių medžiagų, kurios pagerina dirvos struktūrą.
– Intensyvus žemės ūkis ir tvari gamta yra sunkiai suderinami dalykai. Intensyviai ūkininkaujant, visos priemonės, mažinančios eroziją, sukelia nepatogumą, sumažina darbų tempą, reikalauja papildomų sąnaudų – finansinių, laiko, jėgos. Vis dėlto ūkininkavimo žalą aplinkai sumažinti įmanoma. Reikia stengtis, kad jautriose erozijai vietovėse dirvožemis būtų kuo mažiau ardomas mechaniškai, kuo ilgiau būtų padengtas augalijos, – tikina pašnekovė.

Aria paisydamas gylio
Ūkininkas Mindaugas Vaišnys dirvą puoselėja taisyklingai ardamas. Anot jo, 20 cm gylio vaga podirvio į paviršių neiškelia.Ūkininkai, kuriems dažnai primetama atsakomybė puoselėti ir tausoti dirvožemį, šios pareigos nesikrato. Patys pripažįsta, kad dirvožemis, intensyviai jį dirbant, silpsta, taip pat pastebi, kad esant vėjuotoms dienos jis yra pustomas, ir kad nori nenori reikia į dirvožemį investuoti bei jį saugoti. Atitinkamai į tai reaguodami ūkininkai imasi priemonių.
Pavyzdžiui, Marijampolės savivaldybės Sasnavos seniūnijos Purviniškės kaime ūkininkaujantis Mindaugas Vaišnys stengiasi labai atsakingai suarti dirvą. Mokslininkai sako, kad žemdirbiai dažnai persistengia dirbdami su plūgais – ardami suaria ir po dirva esantį podirvio sluoksnį. Mindaugas, dalyvavęs ne viename arimo konkurse, šios klaidos nedaro – prieš ardamas visada plūgą sureguliuoja taip, kad išartų reikiamo gylio vagą.
– Optimalus gylis – 20 cm. Jei dirva drėgna, išlaikyti tokius matmenis sudėtingiau, o jei būna sausa, 20 cm palaikyti nesudėtinga. Žinau, kad kai kas aria giliau, bet nematau prasmės ir naudos. Giluminiai sluoksniai išsikelia į paviršių, o ir kuro sąnaudos didėja. Norint nustatyti plūgą ties 20 cm, aukštojo mokslo baigti nereikia, tačiau nežinau kodėl kiti mano, jog reikiamą plūgo gylį nustatinėti neverta ir nereikalinga, – svarsto ūkininkas.
M. Vašnys, be taisyklingo dirvos arimo, dar stengiasi taikyti sėjomainą, kuri, anot ūkininko, yra būtinas ir tarsi savaime suprantamas dalykas ūkininkaujant. „Jei vienais metais plote sėjai javus, kitais ten planuoji sėti ankštinius“, – paaiškina žemdirbys. Pasak jo, tinkamą dirvos būklę jam padeda palaikyti ir dirvožemio tyrimai. Žinodamas cheminę dirvožemio sudėtį ūkininkas mineralinėmis medžiagomis papildo tik atskirus laukų plotus, kuriuose jų trūksta labiausiai, arba iš viso jų berti atsisako, jei pakanka. „Jei visko pakanka, kam apkrauti dirvą ir alinti piniginę?“ – retoriškai klausė ūkininkas.

Rūpinasi vis atsakingiau
Augalininkystės ūkį turintis Darius Isoda dirvos puoselėjimui taiko kelis būdus: sėjomainą, kalkinimą ir beariminę žemdirbystę.Marijampolės savivaldybės Liud-vinavo miestelyje ūkininkaujantis Darius Isoda taip pat rūpinasi savo dirvomis. Ūkininkas pripažįsta, kad kažkada jų būklė jam rūpėjo mažai – svarbiausia buvo ekonominė nauda. Visgi matydamas, kad tiek pat investuodamas į žemę grąžą gauna vis mažesnę, suprato, jog kažką daro ne taip.
– Negaliu sakyti, kad visada dirbau beatodairiškai. Nuolat taikiau sėjomainą, dirvą papildydavau mineralinėmis medžiagomis, tačiau intensyviai dirbant žemę to nepakanka. Auginant javus ir rapsus sėjomaina įgyvendinama labai minimaliai. Efektyviausia būtų taikyti uždaro rato sistemą – auginti gyvulius, sėti pievas, o javams ar kitų rūšių augalams skirti vieną kitą sklypą. Kol kas, siekiant ne tik išsaugoti dirvą, bet ir turėti ekonominę naudą, tai įgyvendinti sunku, tačiau kiek galiu, dirvą puoselėju. Žemės beveik neariu. Rudenį nuėmus javų derlių, šiaudus palieku supūti. Vėliau pervažiuoju su diskiniu skutiku ir tada jau kažką sėju. Šis būdas dirvą papildo humusu. Galbūt ne tiek, kiek reikėtų, bet vis šis tas, – beariminio žemės dirbimo metodo privalumus vardija ūkininkas.
D. Isoda sako, kad laikosi nuomonės, jog žemė – ne vagis. Ką į ją idėjai, tą ji ir atiduos, todėl be jai palankaus dirbimo būdo, dirvas dar ir kalkina, sėja tarpines kultūras, atlieka dirvožemio tyrimus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas

    2020-12-11Naujoje knygoje – tikrasis Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“ herojės likimas
    Leidykla „Alma littera“ ką tik išleido knygą „Manėme, kad plaukiame į Ameriką“. Knygą parašė 92-iejų Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė, kurią daugelis žino, kaip moterį, įkvėpusią pasaulinio garso lietuvių kilmės rašytoją Rūtą Šepetys parašyti savo romaną „Tarp pilkų debesų“. Gyvenimas tremtyje, už poliarinio rato, mėginimas išgyventi, išsilaikyti, neprarasti žmogiškumo ir kelionė atgal, į išsvajotą Lietuvą. Knygoje I.S. Valaitytė-Špakauskienė pirmą kartą atvirai pasakoja savo gyvenimo istoriją. Siūlome jums knygos sudarytojos, žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės parengtą tekstą apie Ireną Saulutę Valaitytę-Špakauskienę. Irenos Saulutės Valaitytės-Špakauskienės gyvenimo istorija įkvėpė Rūtą Šepetys parašyti romaną „Tarp pilkų debesų“, – jis tapo garsus visame pasaulyje, pagal jį susuktas ir filmas. O kai ponią Ireną Saulutę aplanko moksleivių ekskursijos iš užatlantės, būtinai kuris nors paklausia, ar ji ištekėjo už knygoje minimo Andriaus. 93-iuosius savo gyvenimo metus skaičiuojanti moteris tada mįslingai nusišypso: „Argi kas skaitys knygą, jei joje nebus meilės?“ Kaune gyvenančios moters likimas – simbolinė XX a. Lietuvos istorijos iliustracija. Laiminga vaikystė patriotiškoje šeimoje tarpukariu, pragariška kelionė į Arktį su pirmąja sovietinių trėmimų ...
  • Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti

    2020-12-11Projektas, padėjęs Prienų jaunimui ne tik save realizuoti, bet ir suprasti, ką studijuoti
    Prienų miesto bendruomenės nariai, stingantys užimtumo, buvo kviečiami save išbandyti primirštoje veikloje – drožyboje. Projektas „Prakalbinkime medį sava kalba“ subūrė dešimtis prieniškių, kuriems užsiėmimai leido ne tik geriau pažinti drožėjo amatą, bet ir suprasti, ką toliau norėtų veikti gyvenime. Per projekto veiklas buvo siekiama suteikti pagalbą darbingiems bedarbiams, socialinę atskirtį patiriantiems ir neaktyviems asmenims, kad jie lengviau prisijungtų prie darbo rinkos Prienų mieste. Tačiau projekte buvo laukiami visi jauni žmonės, kurie nori save realizuoti naujose veiklose. Vienas iš pavyzdžių – aktyvus moksleivis Danielius, pasirinkęs laisvalaikį leisti kitaip nei jo bendraamžiai – dirbtuvėse drožinėjant skulptūras. „Didžiąją dalį gyvenimo galvojau apie menus, bet šis projektas paskatino mąstyti apie skulptūros specialybę. Kadangi teko dirbti su skulptoriais ir galėjau pats išbandyti sukurti skulptūrą, ta sritis mane labai sužavėjo“, – sako projekto dalyvis. Į projektą žmonės atėjo vedami smalsumo Danielius yra aktyvus moksleivis ir įsitraukia į skirtingas veiklas. Pamatęs skelbimą ir iš aplinkinių sulaukęs palaikymo nusprendė sudalyvauti šiame projekte. „Man labai pasisekė, kad mane visi palaikė. Nors klasės draugų ir ...
  • Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui

    2020-12-10Manto Bartuševičiaus „žalioji kelionė“ – nuo žmonių su priklausomybėmis integracijos iki daiktų prikėlimo antram gyvenimui
    Lietuvoje gausu verslų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios geba sujungti ekologijos ir socialinės atsakomybės svarbą. Žinomas Lietuvos komikas Mantas Bartuševičius tuo įsitikino gyvai ir virtualiai bendravęs su Vilniuje, Alytuje, Marijampolėje, Kaune įsikūrusių verslų, taip pat Žemaitijos nacionalinio parko atstovais. Gerai žmonėms, gerai ir mūsų planetai M. Bartuševičius dvi savaites itin daug dėmesio skyrė ekologijos ir socialinėms temoms, leisdamasis į pažintinę kelionę po Lietuvą gyvai ir virtualiai, laikydamasis visų saugumo reikalavimų. „Džiaugiuosi, kad net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu pavyko susisiekti su įdomiais verslais bei NVO atstovais, kurie man padėjo plačiau kalbėti apie ekologiją ir tvarumą. Susitikau ar internetu kalbėjau su žmonėmis, kurie savo veiklą grindžia ne tik ekologiška, bet ir socialiai atsakinga praktika. Jie parodė, kaip padeda vietos bendruomenėms, atranda naujus darbo modelius. Šių iniciatyvų dėka laimingi ir žmonės, ir planeta“, – pasakoja M. Bartuševičius apie savo keliones tarptautinio „Ding Dong“ projekto metu. Žmonių su priklausomybėmis integracija Anot Manto, labai įdomu atrasti projektus, kurie susiję ne tik su ekologija, bet ir atkreipia dėmesį į socialines problemas. „Susitikę ...
  • Kodėl „šešėlis“ taip vilioja nusikaltėlius?

    2020-12-09Kodėl „šešėlis“ taip vilioja nusikaltėlius?
    Apie tai, kaip Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kovoja su kontrabanda, pasakoja laikinai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko funkcijas atliekantis Elanas JABLONSKAS. Pirmauja cigaretės Pasak E. Jablonsko, neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių, dar kitaip vadinamų „kontrabandinių“ prekių, ypač cigarečių, alkoholinių gėrimų, patekimas į Lietuvos rinką ir toliau išlieka Marijampolės apskr. VPK prioritetinė veiklos sritis kovojant su „šešėliu“. Tai reziumuoja 2020 metais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, sulaikytas didelis kiekis kontrabandinių prekių (šiemet registruota daugiau nusikalstamų veikų, kvalifikuojamų pagal LR BK 199-2 str. (kontrabanda). Policijos komisariato viršininko teigimu, 2019 metais per 10 mėnesių buvo registruota 9 nusikalstamos veikos (toliau – NV): 1 NV – dėl LR BK 199 str. 3 d. ir 8 NV dėl LR BK 199-2 str.Šiais metais per tokį patį laikotarpį registruota 14 nusikalstamų veikų dėl kontrabandos. „Iš akcizais apmokestinamų prekių, kurios neteisėtai (kontrabanda) patenka į Marijampolės apskr. VPK aptarnaujamą teritoriją, pirmauja cigaretės. Sulaikytų prekių vertė per 2020 m. 10 mėn. siekia beveik 700 tūkst. eurų. Taip pat ...
  • Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės

    2020-12-09Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės
    Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI. – Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda? – Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji ...
  • Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų

    2020-12-09Vilkaviškio jaunimui padeda svajonę sukurti savo verslą paversti realybe: mokėsi iš patyrusių verslininkų
    Apie savą verslą svajoja ne vienas – vis tik sėkmingai jį sukurti nėra taip paprasta. Norėdami paskatinti ir padrąsinti jaunus, ekonomiškai neaktyvius Vilkaviškio gyventojus imtis savo verslo įkūrimo, VšĮ „Jaunimo ambasadoriai“ nusprendė įgyvendinti projektą „Veiklus. Verslus. Veržlus.“. Kaip sako projekto vadovė Mingailė Ružytė, jo metu visi dalyviai uoliai ir nuoširdžiai dirbo su savo verslo idėjomis, o dalis jų šiandien pamažu virsta realybe. Rajone trūksta galimybių M. Ružytė sako, kad Vilkaviškis yra nedidelis miestelis, kuriame auga daug motyvuotų jaunų žmonių. Vis tik jie neturi tokių tobulėjimo galimybių, kaip didmiesčiuose gyvenantis jaunimas.„Dauguma jaunų žmonių po mokyklos baigimo iškeliauja į didžiuosius miestus, o pajutę, kiek daug gali ten, nebenori grįžti į gimtuosius mažus miestelius. Mūsų organizacija jau penkerius metus dirba būtent su Vilkaviškio rajono jaunimu, taigi puikiai žinome, kokių puikių jaunuolių auga šiame krašte. Žinoma, ne visi išvyksta, nemažai jaunimo lieka ir savo gimtajame krašte, nes nori tęsti šeimos ūkinę veiklą ar dar tiesiog nėra atradę savo gyvenimo kelio. Todėl norime juos įtraukti į projektą, kuriame ...
  • Kontrabandininkų automobilis buvo specialiai paruoštas šiai veiklai

    2020-12-09Kontrabandininkų automobilis buvo specialiai paruoštas šiai veiklai
    Marijampolės apskrities VPK pareigūnai, kovodami su kontrabandininkais, susiduria su įvairiausiais išradimais, pasipriešinimo būdais. Šių metų spalio 23 d. pareigūnai pranešė sulaikę tranzitu per Lietuvą gabentą cigarečių kontrabandą. Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai turėjo informacijos, kad per Kalvarijos savivaldybę bus gabenami dideli kiekiai akcizinių prekių, t. y. cigarečių. Atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo nustatyta, kad cigaretės vežamos automobiliu „Škoda Superb“ su lietuviškais valstybiniais numeriais. Išsiaiškinta, kad numeriai suklastoti ir nepriklauso šiai transporto priemonei. Šią transporto priemonę lydi automobiliai – „Peugeot 307“ bei „VW Passat“. Cigarečių krovinys gabenamas keliu Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis. Nedelsiant buvo nuspręsta surengti sulaikymo operaciją. Spalio 22 d., apie 19 val., kelyje Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis (Jurgežerių k.) buvo pastebėtas automobilis „Peugeot 307“, jį lydėjo automobiliai „Škoda Superb“ ir „VW Passat“. „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas nepakluso pareigūno reikalavimui sustoti, staiga sustabdė transporto priemonę, apsisuko, padidino greitį. Policija panaudojo priverstinio stabdymo priemonę – „ežį“. Automobilis pervažiavęs „ežį“, dar lėkė toliau. Jo nesustabdė nė kelio blokavimas. „Škoda Superb“ automobilio vairuotojas pervažiavo dar vieną „ežį“, ...
  • Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės, o derlius ir eksportas mažės

    2020-12-09Grūdų augintojai ir perdirbėjai: be paramos už sertifikuotą sėklą grūdų kokybė prastės,  o derlius ir eksportas mažės
    Lietuvos grūdų augintojai, tik maždaug penktadalį kviečių plotų apsėdami sertifikuota sėkla, pagal šį rodiklį kelis kartus atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių ūkininkų, kurie tokia sėk­la apsėja 60–80 proc. pasėlių.  Siekiant, kad būtų daugiau naudojama specialiai tam tikslui išaugintos ir paruoštos sėklos, nuo 2017 metų Lietuvoje taikoma susietoji parama: dabar išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą siekia 14,2 Eur. Grūdų augintojams bei perdirbėjams itin didelį nerimą kelia Žemės ūkio ministerijos planai neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Tai numatoma ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujame finansiniame laikotarpyje. „Sertifikuotos sėklos naudojimas jau kelerius metus didėja, tai atėjo su parama. Nors ši sėkla 80–100 eurų už toną brangesnė nei paprasta, tos susietosios išmokos beveik ir užtenka kainos skirtumui  kompensuoti. Aštrėjant konkurencijai grūdų rinkoje, tokios sėklos  poreikis auga, vis daugiau ūkininkų nori auginti gerą produkciją rinkai, yra pritaikę technologijas. Tikimės, kad prie sertifikuotos sėklos populiarinimo prisidės ir perdirbėjai, ir sėklos platintojai.  Tačiau be paramos proveržio mes nepadarysime, ...
  • Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu

    2020-12-08Kai ugnis tampa pikčiausiu priešu
    Dažnai nelaimei įvykti pakanka minutės ar net sekundės, kuri mūsų įprastus gyvenimus apverčia aukštyn kojomis, atnešdama didžiulių negandų. Ne veltui sakoma, kad ugnis, kuri mums tokia reikalinga, kartais tampa pikčiausiu priešu. Piktesniu už vagį. Šis bent sienas palieka ir stogą virš galvos, o ugnis sunaikina viską. Loreta TUMELIENĖ Sudegė namai Tokią nelaimę lapkričio 25-ąją išgyveno Liudvinavo miestelio gyventojai. Parko gatvėje kilus gaisrui liepsnose pražuvo jų namas ir visas užgyventas turtas. Žmonės liko taip, kaip tuo metu spėjo išbėgti iš namų. Be namų, be baldų, visų reikalingiausių daiktų, drabužių, batų. Namų šeimininkė Nijolė, kalbėdama apie šią nelaimę, sako, kad jos gyvenime tai didžiausias košmaras, kokio sapne nesapnavusi. Trečiadienio rytmetį ji kūrė krosnį. Kad malkos geriau įsidegtų, moteris įpylė degaus skysčio. Jo netyčia prisiliejo ant grindų. Uždegus degtuką ugnis krosnyje tvokstelėjo akimirksniu, liepsnos metėsi iš krosnies į patalpą. Užsidegė ant grindų prilietas skystis, liepsnos ėmė ristis kamuoliais. Namo gyventojai vos spėjo išbėgti į lauką. Pasiimti su savimi jau nieko nebuvo įmanoma. Lyg tyčia likę praviros durys dar ...
  • Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų

    2020-12-04Gal dviejų žmonių žūtis paskatins valdininkus imtis veiksmų
    Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai ne kartą skundėsi dėl jų savivaldybėje esančio pavojingo kelio Kazlų Rūda – Bagotoji. Iš pirmo žvilgsnio kelias pavojingu neatrodo, asfaltuotas, kelkraščiai dar irgi ne kažin kiek ištrupėję ar nuvažinėti. Tikrai yra blogesnių kelių. Tačiau šiame kelyje kiekvienais metais registruojami eismo įvykiai. Daugiausia techninių avarijų, bet būta ir skaudesnių. Pati skaudžiausia įvyko šių metų spalį, kuomet Kazlų kaime, ties sankryža, nesuvaldžiusi automobilio į priešingą eismo pusę nuslydusi vairuotoja atsitrenkė į vilkiką. Ji pati žuvo vietoje, keleivis mirė ligoninėje. Po šios avarijos Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai pradėjo ieškoti priemonių, kaip sumažinti kelio Kazlų Rūda – Bagotoji avaringumą. Bet kol kas nesėkmingai. Loreta TUMELIENĖ Kelio posūkiai – spąstai vairuotojams Į „Suvalkiečio“ redakciją, kad kelyje Kazlų Rūda–Bagotoji tam tikrose atkarpose įvyksta daug eismo nelaimių, gyventojai kreipėsi dar 2016 metų lapkritį. Anot jų, yra kelyje kelios atkarpos, kur dažnai į griovį toje pačioje vietoje virsta automobiliai. Vieniems baigiasi laimingai, kitiems – ne. Vieni įsitikinę, kad tai kažkokia mistika, kiti sako, jog taip nutinka dėl ...
  • Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys

    2020-12-04Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys
    Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Minint šią dieną tradiciškai atsigręžiame į praėjusius metus ir juos įvertiname. Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei, kalbamės su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju Artūru VISOCKIU. – Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei? – 2020-ieji – iššūkių pilni metai visiems gyventojams, tačiau pandemija ypač palietė rizikos grupės asmenis. Žmonių, kurių kontaktai dažnai būna riboti, karantino laikotarpiu socialiniai ryšiai dar labiau susiaurėjo. Neįgalius asmenis vienijančios organizacijos turėjo perorganizuoti veiklą, paslaugas teikti nuotoliniu būdu, palaikyti ryšius su organizacijų nariais. Savivaldybėje plečiama socialinių paslaugų neįgaliesiems įvairovė: teikiamos asmeninio asistento paslaugos, daugiau organizacijų įtraukiama pagalbos į namus ar dienos socialinės globos paslaugų teikimą. Šiais metais veiklą pradėjo vaikų dienos centras, ypač didelį dėmesį skiriantis vaikams su raidos sutrikimais. Marijampolės savivaldybės administracija kasmet organizuoja konkursą neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti. Šiais metais finansuota 26 organizacijų veikla, projektų ir idėjų įgyvendinimui skirta 64 tūkst. eurų. Įgyvendinamos veiklos labai įvairios: nuo pavėžėjimo paslaugų iki specialistų mokymų, kaip dirbti ...
  • AIKIDO – ne tik sporto salėje

    2020-12-03AIKIDO – ne tik sporto salėje
    Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio apie rytų kovos meną AIKIDO. Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos regione šį meną skleidžia Marijampolės aikido aikikai mokykla „Aikivaras“. Tai nuolatiniai užsiėmimai, ieškantiems nuolatinės fizinės veiklos, harmonijos savyje ir su aplinka. Užsiėmimus lanko vaikai nuo trejų metų, suaugusieji, vyrai ir moterys, sveiki ir turintys negalią jaunuoliai… Jokių apribojimų lankyti užsiėmimus nėra, yra tik viena sąlyga – noras tobulėti, o rezultatai pasiekiami atkakliai ir nuolat treniruojantis. Užsiėmimuose stiprinamas kūnas, dvasinės, moralinės vertybės, drausmės samprata. AIKIDO yra įvairiapusė veikla: nuolatiniai užsiėmimai, stovyklos mieste, prie jūros, pasirodymai įvairiose erdvėse, seminarai, atestacijos, išvykos.Šie metai daugeliui iškėlė naujų iššūkių. Abiejų karantinų metu uždraudus vykdyti tiesioginius užsiėmimus, „Aikivare“ užsiėmimai vyksta nuotoliniu būdu. Smagiausia, kad jie gausiai lankomi – ir vaikai, ir suaugusieji sugebėjo būti lankstūs, pakeitus aplinką ir formatą neprarado noro treniruotis. Vasarą vyko drauge su Marijampolės aikido klubu surengta stovykla „Vasara su aikido“, kurią kartu finansavo Marijampolės savivaldybė. Taip pat su Aikido aikikai asociacija AIDAS įgyvendintas valstybės bendrai Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamas ...
  • Vėl kvietė budinti ir patiems nesnausti

    2020-12-02Vėl kvietė budinti ir patiems nesnausti
    Šiemet jau ketvirtą kartą Marijampolės kultūros centras kvietė į etnokultūrinio projekto „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ renginius. Organizatorių planuose jų visiems metams buvo numatyta daug ir įvairių, tačiau kaip ir visur dėl ypatingos situacijos kai ko nepavyko įgyvendinti. Vis dėlto, metams artėjant link pabaigos, verta peržvelgti tai, kas įvyko, nes projektas, nors ir tęstinis, nekartoja ankstesniųjų – be jau tradicinio vyksmo, buvo ir nemažai naujų dalykų. Nijolė LINIONIENĖ Kaip sakė projekto vadovė, Marijampolės kultūros centro vyr. specia-listė etnokultūrai Dalia Venckienė, „šiais metais budinome ne tik visą svietą, bet ir kiekvieną žmogų, jo jausmus. Meilė, šeima, vaikai – šis leitmotyvas keliavo per visus projekto renginius: vyko seminarai, edukaciniai užsiėmimai, parodos, susitikimai. Pagrindinis tikslas, kaip ir anksčiau – ne tik atskleisti baltų kultūrinį paveldą, supažindinti su juo, bet ir įtraukti pačius žmones į įvairias veiklas, kad jie taptų dalyviais. Todėl stengėmės, kad temos būtų įdomios, jas pristatytų savo sričių žinovai, įsigilinę į vieną ar kitą temą ir dirbantys praktiškai. Apžvelgiant tai, kas ir ...
  • Sūduvos krašto juosta – ant garažų sienos

    2020-12-02Sūduvos krašto juosta –  ant garažų sienos
    Marija BURBIENĖ Gatvės meno tapyba pagarsėjusi marijampolietė Ieva Olimpija Voroneckytė praėjusią savaitę pabaigė dar vieną savo darbą gimtajame mieste. Spalvomis nušvito atsinaujinusio Pašešupio parko pakrantėje stovintys garažai.   – Ir Degučių bendrabutis, ir šalia jo esantys garažai, manau, tikrai nepuošia miesto. Kadangi gyvenu šiame kvartale, čia pat ir mano mokykla, į apipaišytą garažų sieną seniai atkreipiau dėmesį. Kai pernai su Marijampolės kultūros centru sumanėme projektą „Gatvės meno mokykla“ ir kartu su menininku iš Indonezijos Andres Busrianto, pasaulyje žinomo Anagard slapyvardžiu, piešiniais spalvinome elektros pastotę Kokolos gatvėje, esančią tarp Saulės pradinės mokyklos ir Sūduvos gimnazijos, prie mūsų dažnai prisijungdavo vaikai ne tik iš Moksleivių kūrybos centro, bet ir gyvenantys šiame bendrabutyje. Jiems tai buvo unikali proga įsitikinti, kaip apleistas pastatas transformuojasi į spalvingą, akį traukiančią vietą. Su tokia pat mintimi ir šiemet ėmiausi naujų erdvių gražinimo. Su Marijampolės kultūros centro finansavimu projektui „Gatvės meno mokykla“ sujungiau ir man skirtą individualią Lietuvos kultūros tarybos stipendiją projektui „Tautinės juostos motyvai gatvės mene“. Deja, šiemet dėl užklupusio ...
  • Visi valstybės piliečiai yra ta svarbiausia sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso valstybės saugumo užtikrinimas (Interviu su ekspertu)

    2020-12-02Visi valstybės piliečiai yra ta svarbiausia sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso valstybės saugumo užtikrinimas (Interviu su ekspertu)
    Į klausimus apie mūsų šalies saugumą sutiko atsakyti pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS. – Kaip tapote kariškiu? Kaip tampama pulkininku? – Esu „grynakraujis“ marijampolietis. Visi mano proseneliai, seneliai ir tėvai yra kilę iš Marijampolės ir apylinkių. Seneliai ir tėvai pokariu buvo aktyvūs antisovietinio pasipriešinimo dalyviai. Baigęs 5-ąją vidurinę mokyklą (dabartinė Jono Totoraičio progimnazija) 1980 metais išvykau į Kauną. Ten Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar VDU žemės ūkio akademija) 1985 metais įgijau hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą. 1986–1988 m. teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Kai 1988 metų rudenį grįžau į Lietuvą, čia jau plevėsavo mūsų Trispalvė… Dar tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje savo draugams sakydavau, kad jeigu kada nors Lietuva taps nepriklausoma (tuomet dar nežinojau, kad bus iškovota Nepriklausomybė 1990 metais), būtinai eisiu tarnauti į jos kariuomenę. Dabar suprantu, jog šie pamąstymai neatsirado iš niekur. Tai buvo senelių ir tėvų palikimas: pasąmonėje jau seniai buvo įsitvirtinusi mintis, tik reikėjo palankių aplinkybių, kad svajonės taptų realybe – nuo 1992 iki 2015 metų tarnavau Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Per 23 tarnybos metus teko ne tik ...