Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Dirvožemio eroziją mūsų šalyje lemia ir gamtinė aplinka, ir žmogaus veikla (Interviu su ekspertu)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas, Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas doc. dr. Jonas VOLUNGEVIČIUS.

Mokslininkas J. Volungevičius sako, kad dirvožemio eroziją lemia ir gamtos veiksniai, ir žmogaus ūkinė veikla.– Dirvos erozija – kas tai? Kuo ji pavojinga dirvožemiui, gamtai, žmogui?
– Pradėdami diskusiją pirmiausia turėtume sutarti dėl terminų „dirva“ ir „dirvožemis“ vartojimo. Dažniausiai žemės ūkio sferoje dirvožemis yra tapatinamas su dirvos terminu. Ir tai savaime suprantama – juk pagrindinis žemės ūkio ištek-lius yra paviršinis derlingas žemės sluoksnis – dirva. Visgi kiekvienas sąmoningas žemės ūkio specialistas, ūkininkas, savininkas, na ir apskritai gamtamokslinių žinių turintis žmogus supranta, jog šio derlingo sluoksnio savybės priklauso ne tik nuo to, kaip jį naudojame ir kokias agrotechnines ar agrochemines priemones taikome jam pagerinti, bet ir nuo podirvio savybių – dirvožemio bendrai, susidedančio iš dirvos ir po ja esančio podirvio. Tad kai kalbame apie eroziją, turėtume kalbėti ne tik apie dirvos, bet apie viso dirvožemio profilio, t. y. dirvožemio bendrai, eroziją. Tai yra svarbu, jei sutariame, kad dirvos derlingumą lemia ne tik pačios jos savybės, bet ir po juo esančio podirvio, juolab kad Lietuvoje dažnai susiduriame su situacija, kai ariame jau ne dirvą, bet ir patį podirvį.
Atsakant į klausimą kas yra dirvos erozija, reikėtų pasakyti, kad tai – viršutinio derlingo dirvožemio sluoksnio irimas dėl kritulių, vėjo ar ardymas dėl žmogaus veiklos. Tuo tarpu dirvožemio erozija apima viso dirvožemio profilio nykimą ar naikinimą. Bendrai erozija – reiškinys, kurio metu kinta paviršiaus stabilumą lemiančių, jį sudarančių medžiagų fizikinės ir cheminės savybės bei dinaminė būsena, sąlygojanti neigiamus aplinkos pokyčius.
Taigi iš to seka, jog dirvožemio erozija yra pavojinga pačiam dirvožemiui, kadangi dėl paviršiaus stabilumo praradimo pradeda keistis jo savybės, irti profilis. Dirvožemis gali nykti kaip gamtinis kūnas, kuriame yra užrašyta ne tik jo vystymosi, bet ir pačios aplinkos raidos istorija, pasakojanti ne tik buvusius pokyčius, tačiau ir aplinkos raidos tendencijas.
Reiškiantis dirvožemio erozijai ir kintant jo savybėms, pradeda keistis ir pati aplinka, t. y. kraštovaizdžio struktūra, kadangi dirvožemis yra ne tik kraštovaizdžio formavimosi sąlyga, bet ir jo rezultatas. Nuo dirvožemio savybių tiesiogiai priklauso, ar turėsime miškingą, ar agrarinį kraštovaizdį, jame augs lapuočiai ar spygliuočiai, galėsime auginti javus ar cukrinius runkelius. Vykstant dirvožemio erozijai, kinta ir gamtos sąlygos, kaip šios kaitos pasekmė keičiasi kraštovaizdžio struktūra, augalijos pobūdis, galimybės jį panaudoti vieniems ar kitiems žmogaus poreikiams tenkinti. Tai reiškia, jog dirvožemio erozija tiesiogiai daro įtaką ir žmogui.
Paprastas to pavyzdys – jei dirvožemis dėl erozijos praranda savo derlingumą, žmogus priverstas didinti žemės ūkio veiklos sąnaudas (trąšos, konsultacijos, agrotechninės priemonės ir pan.). Dėl to tenka branginti arba produkciją, arba skursti žemdirbiui. Jei į tai nereaguojama – dirvožemis užleidžiamas mišku, o žemdirbiui tenka ieškoti kitų plotų žemės ūkio veiklai, o tai reiškia papildomas sąnaudas. Galima šią problema palikti spręsti ateinančioms kartoms, bet tai prieštarauja tvarios raidos principams. Vienaip ar kitaip trumpalaikėje ar ilgalaikėje perspektyvoje problema vis vien turės būti sprendžiama.
– Kokį žemės plotą Lietuvoje yra apėmusi dirvos erozija?
– Vidutiniškai Lietuvoje yra eroduota apie 19 proc. visų žemės ūkio naudmenų, tačiau eroduoti dirvožemiai šalies teritorijoje yra pasiskirstę labai netolygiai ir kinta nuo 1–3 proc. molingose žemumose iki 45–54 proc. kalvotose aukštumose.
– Kaip keičiasi rezultatai? Kaip sparčiai nyksta naudingasis dirvos sluoksnis?
– Kalbėti objektyviai apie vykstančios dirvos erozijos intensyvumą ir mastą yra sudėtinga. Visos šalies mastu tokie stebėjimai nėra atliekami. Skirtingos institucijos, atskiri mokslininkai vykdo įvairius lokalius tyrimus, atlieka modeliavimus, tačiau valstybiniu mastu toks monitoringas nėra vykdomas.
Tiesa, ES Jungtinių tyrimų centre (JRC) yra pateikiama įdomių modeliavimo darbų, iš kurių galima susidaryti bendrą vaizdą apie erozijos intensyvumą šalies dirvožemiuose. Anot šių duomenų, žemės dirbimo metu dėl erozijos atskiruose Lietuvos regionuose per valandą iš hektaro netenkama nuo 10 iki 55 kg derlingojo sluoksnio. Daugiausia problemų kelia vėjo erozija. Kaip keičiasi erozijos intensyvumas? Pagalvokime – anot Žemės fondo statistikos, per pastaruosius dvidešimt metų ariamų žemių plotai šalyje nuolatos didėjo nuo 5 iki 15 proc. atskirose savivaldybėse; atitinkamai mažėjo daugiamečių pievų ir ganyklų. Taigi turėjo didėti erozijos intensyvumas, t. y., prarandamo dirvožemio kiekis.
– Kuriame Lietuvos regione dirvos erozija vyksta intensyviausiai, kur jos plotai didžiausi ir kodėl?
– Pagal ES JRC duomenis intensyviausia dirvožemio erozija vyksta vidurio Lietuvos žemumoje, ypač Suvalkijoje ir šiaurės Lietuvoje. Labiausiai tam įtakos turi vėjo erozija, nes čia, anot Lietuvos žemės fondo statistikos, yra didžiausi ariamos žemės plotai. Jie nėra skaidomi ekologinių naudmenų, taigi vėjas turi kur įsibėgėti ir pustyti.
Bet vėlgi kalbėdami apie dirvožemio eroziją turime atskirti erozijos intensyvumą ir eroduotų dirvožemių plotus. Nors erozija intensyviausiai reiškiasi vidurio Lietuvos žemumoje, didžiausi eroduotų žemės ūkio naudmenų plotai yra Baltiškosiose ir Žemaičių aukštumose (Zarasų, Utenos, Molėtų, Alytaus rajonų savivaldybėse). Tai yra 70-ties intensyvios ariminės žemdirbystės metų ir vandens erozijos pasekmė. Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais situacija keičiasi – vystoma tausojanti žemdirbystė, taikomos beariminės žemdirbystės technologijos, vykdoma ūkinės veiklos konversija.
– Kaip atrodo Suvalkijos žemės? Kaip smarkiai dirvos erozija čia yra pažengusi?
– Kaip minėjau, anot ES JRC statistikos ir modeliavimo, Suvalkijos situacija verčia susimąstyti. Čia dėl vėjo erozijos netenkama apie 55 kg dirvožemio per valandą iš hektaro. Iki amžiaus pabaigos yra prognozuojama, jog vidutiniškai per metus bus netenkama iki 40 kg organinės dirvožemio anglies iš hektaro per metus. Eroduotų dirvožemių daugiausia yra Vilkaviškio r. (21,4 proc.) ir Kalvarijos (15 proc.) savivaldybėse. Aišku, eroduotus dirvožemius reikėtų sieti su Sūduvos aukštuma, nors ir pačioje Suvalkijos žemumoje tokių dirvožemių yra. Suvalkijos žemės buvo vienos iš tų, kuriose gana intensyviai vyko ariamų plotų plėtra. Ji intensyviausiai vyko Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse. Čia ariamų žemių plotai didėjo nuo 15 iki 30 proc. Taigi didėjo ir plotai, kuriuose intensyviai reiškėsi vėjo erozija. Vertinant vėjo eroziją šalies mastu, Suvalkija, Užnemunė turėtų būti įvardijama kaip problemiškiausias regionas, kuriame ši erozija intensyviai reiškiasi.
– Kokie procesai ir reiškiniai dirvos eroziją skatina labiausiai?
– Vienareikšmiškai pasakyti sunku. Yra gamtos veiksniai ir ūkinė veikla. Natūraliai gamta susitvarko taip, jog bet koks gamtinis erozijos veiksnys būtų eliminuotas. Gamtiniai erozijos veiksniai svarbą įgauna tuomet, kai natūralios gamtinės naudmenos yra verčiamos agrarinėmis. Tokiu atveju lemiamu gamtiniu veiksniu tampa reljefas. Kuo didesnė paviršiaus sąskaida, tuo didesnė rizika pasireikšti dirvožemio erozijai. Su sąlyga, jog dirvožemis bus ariamas. Taigi dirvožemio arimas tampa viena pagrindinių priežasčių, sąlygojančių dirvožemio eroziją: aukštumose – vandens, žemumose – vėjo eroziją. Kita svarbi priežastis – organinės medžiagos kiekio dirvožemyje mažėjimas. Mažėjant organinės medžiagos kiekiui, mažėja patvarių agregatų kiekis dirvoje. Tuomet dirvožemis tampa neatsparus ne tik vandens (sutrinka drėgmės paskirstymas ir atidavimas), bet ir vėjo (agregatai smulkėja, suyra, reikia silpnesnio vėjo juos išjudinti ir pakelti į orą) erozijai.
Dar vienas svarbus veiksnys yra ir ariamos žemės plotų stambėjimas, jų sąskaidos ekologinėmis naudmenomis (agroželdynais, pievų ir ganyklų intarpais, pelkingais pažemėjimais) nykimas. Nelikus sąskaidos, didėja plotai vėjui įsibėgėti.
– Kokios dirvos erozijos pasekmės? Kam tai atsiliepia skaudžiausiai?
– Galima išskirti dvi grupes pasekmių: pirmoji – ekosistemoms (įskaitant ir agroekosistemas), ant-roji – žemės ūkui.
Dėl erozijos sutrinka ekosistemų ir agroekosistemų sorbcinės ir dirvožemio buferinės savybės. Biogenai, taip pat ir trąšos, sunkiau išsilaiko dirvožemyje ir greičiau migruoja į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir galiausiai į gruntinius vandenis. Taigi didėja vandens telkinių tarša azoto ir fosforo junginiais. Prasideda vandens telkinių autrofikacija, biologinės įvairovės nykimas.
Ne mažiau reikšmingos pasek-mės ir žemės ūkiui. Žemdirbiai yra priversti didinti investicijas į žemės ūkio produkciją, siekdami išlaikyti derlius turi plėsti ne tik žemės plotus, bet ir didinti trąšų kiekius, imtis kitų agrocheminių priemonių. Galiausiai rezultatas toks, jog turime diskutuotinos kokybės (ekologine prasme) produkciją ir dar tam tikrą socialinį kontekstą, nes dirvožemio erozija atsiliepia ne tik gamtos, bet ir visai socioekonominei sistemai.
Įvertinti, kam pasekmės yra skaidžiausios, sudėtinga, kadangi jos yra kompleksinės. Kad netyčia nenuvertinčiau kurios nors iš interesų grupių, matyt, teisingiausia bus pasakyti, jog dirvožemio erozija skaudžiausiai atsilieps ateities kartoms, nes jei nesistengsime šių problemų suvaldyti, optimizuoti ir tausojant naudoti turimus dirvožemio išteklius, ateities kartos patirs vis didesnius ekonominius ir socialinius kaštus, siekdamos užtikrinti savo gerovę ir žemės ūkio produkcijos kokybę.
– Kaip reikėtų elgtis siekiant sustabdyti dirvos eroziją? Ar tai apskritai įmanoma? Jei taip, kokios priemonės efektyviausios?
– Vieno atsakymo nėra. Žemumose turėtų būti vieni sprendimai, aukštumose – kiti. Nepaisant to, pirmiausia į savo žemę turime pradėti žiūrėti ne kaip jos nuomininkai, o kaip savininkai. Turime ugdyti sąmoningumą ir supratimą, jog dirvožemis yra lėtai atsinaujinantis ištek-lius ir jo naudojimo intensyvumas turi būti suderintas su atsinaujinimo galimybėmis, o ūkinės priemonės turi būti parenkamos taip, jog padėtų palaikyti dirvožemio našumą.
Galėčiau išskirti dvi grupes priemonių: žemės dirbimo sistemų optimizavimas, sėjomainų, tarpinių pasėlių ir žalinimo programų įgyvendinimas bei regioninės žemės ūkio politikos vystymas ir teisinės bazės tobulinimas (konkrečiai dirvožemio apsaugos įstatymo priėmimas).
– Kaip manote, kas turėtų prisiimti atsakomybę, siekiant sumažinti ir sustabdyti dirvos erozijos procesus?
– Labai sudėtingas ir jautrus klausimas. Žmogus yra tokia būtybė, kuri niekada nenori prisiimti atsakomybės, nes tai dažniausiai susiję su papildomais kaštais. Visgi mano manymu, čia turėtų drauge veikti valstybė ir žemės ūkio naud-menų savininkai, nes nors Lietuvoje ir vyrauja privati nuosavybė, nepriklausomai nuo žemės valdymo formos, ji yra nacionalinis turtas. Taigi valstybė turėtų rasti būdą, kaip įvertinti dirvožemio teikiamą ne tik agrarinę naudą, bet ir per jo ekologinę vertę teikiamas ekosistemines paslaugas, kurti finansinius instrumentus kaip paskatą ūkininkams tą dirvožemio ekologinę vertę išlaikyti.
Be abejo, jei būtų suformuoti dirvožemio erozijos rizikos regio-nai, o ūkinės veiklos forma būtų nesuderinama su keliama rizika dirvožemiui, tokiu atveju dėl erozijos atsakomybę turėtų prisiimti ūkininkas.
– Kaip manote, kodėl dirvos eroziją stabdančios priemonės diegiamos lėtai ir vangiai?
– Atsakymas yra labai paprastas – trumpalaikėje perspektyvoje tai ekonomiškai nenaudinga. Jei žemės ūkio paskirties žemės naudotojai matytų, jog pasirinkta ūkinės veik-los forma prisideda prie dirvožemio erozijos mažinimo ir tai jiems yra ekonomiškai naudingiau, nei ūkio derlingumą palaikyti papildomomis eroziją kompensuojančiomis agrocheminėmis priemonėmis, tokiu atveju būtų labiau motyvuoti dirvožemio erozijos stabdymu per savo ūkinės veiklos optimizavimą. Visgi kol kas tokių skaičiavimų nėra, taigi ir motyvuoti ūkininkus labai sudėtinga.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...
  • Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas

    2022-05-12Pavasarines gėles keičia vasarinis žydėjimas
    Šunskų seniūnijoje Dielinės kaime gėles auginanti ir jomis prekiaujanti Eglė Kičaitė sako, kad beveik visas pavasarines gėles, daugiausia našlaites, jau pardavė prieš Motinos dieną. Šiemet itin populiaru buvo komponuoti mėlynos ir geltonos spalvos našlaites, primenančias Ukrainos vėliavos spalvas. Dabar pas gėlininkus likę tik vienas kitas krūmelis šių gėlių. Pavasarinės gėlės vietą po saule užleidžia vasarinėms, sezonas jau prasideda. Eglės Kičaitės ir Aido Jasiulevičiaus gėlių ūkyje – šeši šiltnamiai įvairiausių gėlių, kuriomis vasarą puošiasi mūsų miestai, gyventojų sodybos, namai, poilsiavietės. Pasak Eglės, net sunku suskaičiuoti, bet šiltnamiuose vasaros sezonui auginama daugiau kaip 40 tūkstančių įvairių dydžių vazoninių gėlių ir skirtingų rūšių daigelių. ...
  • Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

    2022-05-12Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
    Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi? Praėjusiais metais tinklalapis www.miškininkas.eu kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei ...
  • Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą

    2022-05-11Kazlų Rūda kviečia apšviesti miestą
    Kazlų Rūdos savivaldybė kviečia Kazlų Rūdos miesto gyventojus, įmones, verslo atstovus apšviesti jiems priklausančius pastatus ir taip prisidėti prie miesto gražinimo. Dalyvaujantiems apšvietimo projekte numatomas skatinimas (kompensacija už apšvietimo įrengimą): kompensuojama 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne mažiau kaip 500 Eur ir ne daugiau nei 1000 Eur. Bendra fiziniams asmenims numatoma kompensacijos suma fiziniams asmenims – 2000 Eur, verslo atstovams – 3000 Eur. Dalyvavimo apšvietimo konkurse sąlygos: 1. Apšviesto pastato fasadas turi aiškiai matytis nuo adreso gatvės (nutolęs ne daugiau kaip 50 m). 2. Prioritetas yra teikiamas pagrindinėse miesto gatvėse esantiems pastatams (Vytauto, Borisevičiaus, Žemaitės, Marijampolės, S. Daukanto, Vilniaus, Čiurlionio g.). 3. Prioritetas teikiamas ...
  • Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos

    2022-05-11Išrinkti projektai, kuriuos įgyvendinus pagražės seniūnijos
    Baigėsi laikas, iki kurio Kazlų Rūdos savivaldybės seniūnijų gyventojai galėjo siųsti savo idėjas, siekdami pagerinti, pagražinti ar populiarinti savo gyvenamąją aplinką. – Džiaugiamės visais į kvietimą atsiliepusiais ir savo gyvenamajai aplinkai neabejingais žmonėmis. Tokie žmonės galvoja ne tik apie save, bet ir apie kaimynus, bendruomenę ar net visą mūsų savivaldybę. Žmonių iniciatyvas ir įsitraukimą labai vertiname ir esame jiems dėkingi, – sakė savivaldybės meras Mantas Varaška. Visos idėjos buvo pateiktos savivaldybės specialistams sąmatoms patikslinti, įvertinti, ar projekto sprendiniai neprieštaraus toje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, kitiems Savivaldybės projektų sprendiniams, ar jie netrukdys esamiems inžineriniams tinklams, komunikacijų sistemoms eksploatuoti ir pan. Kadangi trys seniūnijos ...
  • V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų

    2022-05-11V. Genio sėkmės paslaptis: derlius – be plūgo ir be sintetinių trąšų
    Ūkininkas Valentinas Genys juokauja: visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu. Tą jis savo gamtą tausojančiame, ekologiniame ūkyje daro jau kelis dešimtmečius, neardamas žemės ir nenaudodamas jokių chemikalų.„Ekologiniu ūkininkavimu domiuosi jau tris dešimtmečius, nes esu įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. Juk eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi. Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sako V. Genys.Jis vertina, kad ir valstybė ...
  • Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?

    2022-05-11Renovacija Marijampolės savivaldybėje – kas toliau?
    Lietuvoje iki 2050 m. planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių, kurių energinis efektyvumas po modernizacijos padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau kaip 80 proc. Renovacijos apimtys šalyje sparčiai išaugo nuo 2013 metų, kai prie daugiabučių namų modernizavimo programos prisijungė savivaldybės. Peržvelkime, kaip šiuo metu renovacijos procesai vyksta Marijampolėje, kokie rezultatai pasiekti ir kokie yra artimiausi planai bei kylantys iššūkiai. Remiantis Aplinkos projektų agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento parengtu Lietuvos renovacijos žemėlapiu, šiuo metu Marijampolės savivaldybėje iš visų renovuotinų daugiabučių, atnaujinta yra 13 proc. – 79 gyvenamieji namai, o dar 14 šiuo metu yra atnaujinami. Savivaldybės teigimu, per ...
  • Kaip saugome tai, kas mums patikėta?

    2022-05-09Kaip saugome tai, kas mums patikėta?
    Paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“ Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje veiks iki gegužės 20 dienos. Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (konferencijų salėje) veikia paroda „Pažink Sūduvos kultūros paveldą“, skirta Sūduvos metams. Ją su biblioteka parengė Kultūros paveldo departamentas ir Marijampolės regiono savivaldybių turizmo informaciniai centrai. Atidarant parodą Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vedėjo patarėja Violeta Kasperavičiūtė pasidžiaugė proga vienoje vietoje parodyti, kas nuveikta pastaraisiais metais. Parodoje pristatoma 14 atnaujintų, itin reikšmingų istoriniu, architektūriniu požiūriu regiono objektų, daug jų pritaikyta visuomenės poreikiams, įvairioms veikloms bei turizmui. Prie kiekvieno daug dirbta: tyrinėta, važinėta, tartasi ir diskutuota dar iki tol, kol prasidėjo darbai. Paveldas – ne vien ...
  • Tarsi burtų lazdele mostelėjus…

    2022-05-09Tarsi burtų lazdele mostelėjus...
    …tarsi iš niekur auksiniame, juodame fone, ant prabangios staltiesės ar paslaptingo užtiesalo, o kartais – tiesiog ore atsiranda fantastinių spalvų ir formų prabangūs indai, vaisių kompozicijos, prašmatnūs buteliai, seni instrumentai ar rankraščiai… O gal jus seka įdėmus ypatingos katės žvilgsnis – taip kiaurai veriantis, kad darosi nejauku. Arba – suintriguoja batelių pora, nes jau iš karto aišku, kad tie bateliai – ne bet kieno… Štai toks pirmasis įspūdis patekus tarp Raimondo Dailidavičiaus paveikslų, kurių paroda neseniai atidaryta Marijampolės kultūros centro antrajame aukšte. Tai dar viena paroda, skirta Sūduvos metams. „Būtent šie metai paskatino kuo plačiau supažindinti marijampoliečius su šio krašto kūrėjais. ...
  • Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė

    2022-05-05Jums ar Jūsų artimajam diagnozuota onkologinė liga? Jums priklauso POLA kortelė
    Visi mes tikimės, kad niekada neteks išgirsti onkologinės ligos diagnozės. Visgi, kiekvieną dieną su šia nauja realybe susiduria daugiau nei 50 šeimų, kuomet tiek patį asmenį, tiek jo artimuosius užplūsta nežinomybės ir netikrumo jausmas – kaip reikės išgyventi, ištverti gydymą, ar bus įmanoma toliau dirbti ir užsidirbti, kur ieškoti pagalbos, kas gali patarti, padėti susigaudyti gausiame informacijos sraute, kuo pasitikėti? Siekiant suteikti realią pagalbą – jau 10 metų veikianti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) onkologiniams pacientams išduoda POLA kortelę. Kaip pažymi POLA direktorė Neringa Čiakienė, tai kortelė, padedanti išgyventi tiek finansiškai, tiek emociškai. „Kai išgirsti kiekvieną eurą skaičiuojančio asmens ...
  • Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti

    2022-04-29Katarakta – liga, kurios negalima ignoruoti
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.