Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dirvožemio eroziją mūsų šalyje lemia ir gamtinė aplinka, ir žmogaus veikla (Interviu su ekspertu)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas, Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas doc. dr. Jonas VOLUNGEVIČIUS.

Mokslininkas J. Volungevičius sako, kad dirvožemio eroziją lemia ir gamtos veiksniai, ir žmogaus ūkinė veikla.– Dirvos erozija – kas tai? Kuo ji pavojinga dirvožemiui, gamtai, žmogui?
– Pradėdami diskusiją pirmiausia turėtume sutarti dėl terminų „dirva“ ir „dirvožemis“ vartojimo. Dažniausiai žemės ūkio sferoje dirvožemis yra tapatinamas su dirvos terminu. Ir tai savaime suprantama – juk pagrindinis žemės ūkio ištek-lius yra paviršinis derlingas žemės sluoksnis – dirva. Visgi kiekvienas sąmoningas žemės ūkio specialistas, ūkininkas, savininkas, na ir apskritai gamtamokslinių žinių turintis žmogus supranta, jog šio derlingo sluoksnio savybės priklauso ne tik nuo to, kaip jį naudojame ir kokias agrotechnines ar agrochemines priemones taikome jam pagerinti, bet ir nuo podirvio savybių – dirvožemio bendrai, susidedančio iš dirvos ir po ja esančio podirvio. Tad kai kalbame apie eroziją, turėtume kalbėti ne tik apie dirvos, bet apie viso dirvožemio profilio, t. y. dirvožemio bendrai, eroziją. Tai yra svarbu, jei sutariame, kad dirvos derlingumą lemia ne tik pačios jos savybės, bet ir po juo esančio podirvio, juolab kad Lietuvoje dažnai susiduriame su situacija, kai ariame jau ne dirvą, bet ir patį podirvį.
Atsakant į klausimą kas yra dirvos erozija, reikėtų pasakyti, kad tai – viršutinio derlingo dirvožemio sluoksnio irimas dėl kritulių, vėjo ar ardymas dėl žmogaus veiklos. Tuo tarpu dirvožemio erozija apima viso dirvožemio profilio nykimą ar naikinimą. Bendrai erozija – reiškinys, kurio metu kinta paviršiaus stabilumą lemiančių, jį sudarančių medžiagų fizikinės ir cheminės savybės bei dinaminė būsena, sąlygojanti neigiamus aplinkos pokyčius.
Taigi iš to seka, jog dirvožemio erozija yra pavojinga pačiam dirvožemiui, kadangi dėl paviršiaus stabilumo praradimo pradeda keistis jo savybės, irti profilis. Dirvožemis gali nykti kaip gamtinis kūnas, kuriame yra užrašyta ne tik jo vystymosi, bet ir pačios aplinkos raidos istorija, pasakojanti ne tik buvusius pokyčius, tačiau ir aplinkos raidos tendencijas.
Reiškiantis dirvožemio erozijai ir kintant jo savybėms, pradeda keistis ir pati aplinka, t. y. kraštovaizdžio struktūra, kadangi dirvožemis yra ne tik kraštovaizdžio formavimosi sąlyga, bet ir jo rezultatas. Nuo dirvožemio savybių tiesiogiai priklauso, ar turėsime miškingą, ar agrarinį kraštovaizdį, jame augs lapuočiai ar spygliuočiai, galėsime auginti javus ar cukrinius runkelius. Vykstant dirvožemio erozijai, kinta ir gamtos sąlygos, kaip šios kaitos pasekmė keičiasi kraštovaizdžio struktūra, augalijos pobūdis, galimybės jį panaudoti vieniems ar kitiems žmogaus poreikiams tenkinti. Tai reiškia, jog dirvožemio erozija tiesiogiai daro įtaką ir žmogui.
Paprastas to pavyzdys – jei dirvožemis dėl erozijos praranda savo derlingumą, žmogus priverstas didinti žemės ūkio veiklos sąnaudas (trąšos, konsultacijos, agrotechninės priemonės ir pan.). Dėl to tenka branginti arba produkciją, arba skursti žemdirbiui. Jei į tai nereaguojama – dirvožemis užleidžiamas mišku, o žemdirbiui tenka ieškoti kitų plotų žemės ūkio veiklai, o tai reiškia papildomas sąnaudas. Galima šią problema palikti spręsti ateinančioms kartoms, bet tai prieštarauja tvarios raidos principams. Vienaip ar kitaip trumpalaikėje ar ilgalaikėje perspektyvoje problema vis vien turės būti sprendžiama.
– Kokį žemės plotą Lietuvoje yra apėmusi dirvos erozija?
– Vidutiniškai Lietuvoje yra eroduota apie 19 proc. visų žemės ūkio naudmenų, tačiau eroduoti dirvožemiai šalies teritorijoje yra pasiskirstę labai netolygiai ir kinta nuo 1–3 proc. molingose žemumose iki 45–54 proc. kalvotose aukštumose.
– Kaip keičiasi rezultatai? Kaip sparčiai nyksta naudingasis dirvos sluoksnis?
– Kalbėti objektyviai apie vykstančios dirvos erozijos intensyvumą ir mastą yra sudėtinga. Visos šalies mastu tokie stebėjimai nėra atliekami. Skirtingos institucijos, atskiri mokslininkai vykdo įvairius lokalius tyrimus, atlieka modeliavimus, tačiau valstybiniu mastu toks monitoringas nėra vykdomas.
Tiesa, ES Jungtinių tyrimų centre (JRC) yra pateikiama įdomių modeliavimo darbų, iš kurių galima susidaryti bendrą vaizdą apie erozijos intensyvumą šalies dirvožemiuose. Anot šių duomenų, žemės dirbimo metu dėl erozijos atskiruose Lietuvos regionuose per valandą iš hektaro netenkama nuo 10 iki 55 kg derlingojo sluoksnio. Daugiausia problemų kelia vėjo erozija. Kaip keičiasi erozijos intensyvumas? Pagalvokime – anot Žemės fondo statistikos, per pastaruosius dvidešimt metų ariamų žemių plotai šalyje nuolatos didėjo nuo 5 iki 15 proc. atskirose savivaldybėse; atitinkamai mažėjo daugiamečių pievų ir ganyklų. Taigi turėjo didėti erozijos intensyvumas, t. y., prarandamo dirvožemio kiekis.
– Kuriame Lietuvos regione dirvos erozija vyksta intensyviausiai, kur jos plotai didžiausi ir kodėl?
– Pagal ES JRC duomenis intensyviausia dirvožemio erozija vyksta vidurio Lietuvos žemumoje, ypač Suvalkijoje ir šiaurės Lietuvoje. Labiausiai tam įtakos turi vėjo erozija, nes čia, anot Lietuvos žemės fondo statistikos, yra didžiausi ariamos žemės plotai. Jie nėra skaidomi ekologinių naudmenų, taigi vėjas turi kur įsibėgėti ir pustyti.
Bet vėlgi kalbėdami apie dirvožemio eroziją turime atskirti erozijos intensyvumą ir eroduotų dirvožemių plotus. Nors erozija intensyviausiai reiškiasi vidurio Lietuvos žemumoje, didžiausi eroduotų žemės ūkio naudmenų plotai yra Baltiškosiose ir Žemaičių aukštumose (Zarasų, Utenos, Molėtų, Alytaus rajonų savivaldybėse). Tai yra 70-ties intensyvios ariminės žemdirbystės metų ir vandens erozijos pasekmė. Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais situacija keičiasi – vystoma tausojanti žemdirbystė, taikomos beariminės žemdirbystės technologijos, vykdoma ūkinės veiklos konversija.
– Kaip atrodo Suvalkijos žemės? Kaip smarkiai dirvos erozija čia yra pažengusi?
– Kaip minėjau, anot ES JRC statistikos ir modeliavimo, Suvalkijos situacija verčia susimąstyti. Čia dėl vėjo erozijos netenkama apie 55 kg dirvožemio per valandą iš hektaro. Iki amžiaus pabaigos yra prognozuojama, jog vidutiniškai per metus bus netenkama iki 40 kg organinės dirvožemio anglies iš hektaro per metus. Eroduotų dirvožemių daugiausia yra Vilkaviškio r. (21,4 proc.) ir Kalvarijos (15 proc.) savivaldybėse. Aišku, eroduotus dirvožemius reikėtų sieti su Sūduvos aukštuma, nors ir pačioje Suvalkijos žemumoje tokių dirvožemių yra. Suvalkijos žemės buvo vienos iš tų, kuriose gana intensyviai vyko ariamų plotų plėtra. Ji intensyviausiai vyko Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse. Čia ariamų žemių plotai didėjo nuo 15 iki 30 proc. Taigi didėjo ir plotai, kuriuose intensyviai reiškėsi vėjo erozija. Vertinant vėjo eroziją šalies mastu, Suvalkija, Užnemunė turėtų būti įvardijama kaip problemiškiausias regionas, kuriame ši erozija intensyviai reiškiasi.
– Kokie procesai ir reiškiniai dirvos eroziją skatina labiausiai?
– Vienareikšmiškai pasakyti sunku. Yra gamtos veiksniai ir ūkinė veikla. Natūraliai gamta susitvarko taip, jog bet koks gamtinis erozijos veiksnys būtų eliminuotas. Gamtiniai erozijos veiksniai svarbą įgauna tuomet, kai natūralios gamtinės naudmenos yra verčiamos agrarinėmis. Tokiu atveju lemiamu gamtiniu veiksniu tampa reljefas. Kuo didesnė paviršiaus sąskaida, tuo didesnė rizika pasireikšti dirvožemio erozijai. Su sąlyga, jog dirvožemis bus ariamas. Taigi dirvožemio arimas tampa viena pagrindinių priežasčių, sąlygojančių dirvožemio eroziją: aukštumose – vandens, žemumose – vėjo eroziją. Kita svarbi priežastis – organinės medžiagos kiekio dirvožemyje mažėjimas. Mažėjant organinės medžiagos kiekiui, mažėja patvarių agregatų kiekis dirvoje. Tuomet dirvožemis tampa neatsparus ne tik vandens (sutrinka drėgmės paskirstymas ir atidavimas), bet ir vėjo (agregatai smulkėja, suyra, reikia silpnesnio vėjo juos išjudinti ir pakelti į orą) erozijai.
Dar vienas svarbus veiksnys yra ir ariamos žemės plotų stambėjimas, jų sąskaidos ekologinėmis naudmenomis (agroželdynais, pievų ir ganyklų intarpais, pelkingais pažemėjimais) nykimas. Nelikus sąskaidos, didėja plotai vėjui įsibėgėti.
– Kokios dirvos erozijos pasekmės? Kam tai atsiliepia skaudžiausiai?
– Galima išskirti dvi grupes pasekmių: pirmoji – ekosistemoms (įskaitant ir agroekosistemas), ant-roji – žemės ūkui.
Dėl erozijos sutrinka ekosistemų ir agroekosistemų sorbcinės ir dirvožemio buferinės savybės. Biogenai, taip pat ir trąšos, sunkiau išsilaiko dirvožemyje ir greičiau migruoja į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir galiausiai į gruntinius vandenis. Taigi didėja vandens telkinių tarša azoto ir fosforo junginiais. Prasideda vandens telkinių autrofikacija, biologinės įvairovės nykimas.
Ne mažiau reikšmingos pasek-mės ir žemės ūkiui. Žemdirbiai yra priversti didinti investicijas į žemės ūkio produkciją, siekdami išlaikyti derlius turi plėsti ne tik žemės plotus, bet ir didinti trąšų kiekius, imtis kitų agrocheminių priemonių. Galiausiai rezultatas toks, jog turime diskutuotinos kokybės (ekologine prasme) produkciją ir dar tam tikrą socialinį kontekstą, nes dirvožemio erozija atsiliepia ne tik gamtos, bet ir visai socioekonominei sistemai.
Įvertinti, kam pasekmės yra skaidžiausios, sudėtinga, kadangi jos yra kompleksinės. Kad netyčia nenuvertinčiau kurios nors iš interesų grupių, matyt, teisingiausia bus pasakyti, jog dirvožemio erozija skaudžiausiai atsilieps ateities kartoms, nes jei nesistengsime šių problemų suvaldyti, optimizuoti ir tausojant naudoti turimus dirvožemio išteklius, ateities kartos patirs vis didesnius ekonominius ir socialinius kaštus, siekdamos užtikrinti savo gerovę ir žemės ūkio produkcijos kokybę.
– Kaip reikėtų elgtis siekiant sustabdyti dirvos eroziją? Ar tai apskritai įmanoma? Jei taip, kokios priemonės efektyviausios?
– Vieno atsakymo nėra. Žemumose turėtų būti vieni sprendimai, aukštumose – kiti. Nepaisant to, pirmiausia į savo žemę turime pradėti žiūrėti ne kaip jos nuomininkai, o kaip savininkai. Turime ugdyti sąmoningumą ir supratimą, jog dirvožemis yra lėtai atsinaujinantis ištek-lius ir jo naudojimo intensyvumas turi būti suderintas su atsinaujinimo galimybėmis, o ūkinės priemonės turi būti parenkamos taip, jog padėtų palaikyti dirvožemio našumą.
Galėčiau išskirti dvi grupes priemonių: žemės dirbimo sistemų optimizavimas, sėjomainų, tarpinių pasėlių ir žalinimo programų įgyvendinimas bei regioninės žemės ūkio politikos vystymas ir teisinės bazės tobulinimas (konkrečiai dirvožemio apsaugos įstatymo priėmimas).
– Kaip manote, kas turėtų prisiimti atsakomybę, siekiant sumažinti ir sustabdyti dirvos erozijos procesus?
– Labai sudėtingas ir jautrus klausimas. Žmogus yra tokia būtybė, kuri niekada nenori prisiimti atsakomybės, nes tai dažniausiai susiję su papildomais kaštais. Visgi mano manymu, čia turėtų drauge veikti valstybė ir žemės ūkio naud-menų savininkai, nes nors Lietuvoje ir vyrauja privati nuosavybė, nepriklausomai nuo žemės valdymo formos, ji yra nacionalinis turtas. Taigi valstybė turėtų rasti būdą, kaip įvertinti dirvožemio teikiamą ne tik agrarinę naudą, bet ir per jo ekologinę vertę teikiamas ekosistemines paslaugas, kurti finansinius instrumentus kaip paskatą ūkininkams tą dirvožemio ekologinę vertę išlaikyti.
Be abejo, jei būtų suformuoti dirvožemio erozijos rizikos regio-nai, o ūkinės veiklos forma būtų nesuderinama su keliama rizika dirvožemiui, tokiu atveju dėl erozijos atsakomybę turėtų prisiimti ūkininkas.
– Kaip manote, kodėl dirvos eroziją stabdančios priemonės diegiamos lėtai ir vangiai?
– Atsakymas yra labai paprastas – trumpalaikėje perspektyvoje tai ekonomiškai nenaudinga. Jei žemės ūkio paskirties žemės naudotojai matytų, jog pasirinkta ūkinės veik-los forma prisideda prie dirvožemio erozijos mažinimo ir tai jiems yra ekonomiškai naudingiau, nei ūkio derlingumą palaikyti papildomomis eroziją kompensuojančiomis agrocheminėmis priemonėmis, tokiu atveju būtų labiau motyvuoti dirvožemio erozijos stabdymu per savo ūkinės veiklos optimizavimą. Visgi kol kas tokių skaičiavimų nėra, taigi ir motyvuoti ūkininkus labai sudėtinga.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...