Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dirvožemio eroziją mūsų šalyje lemia ir gamtinė aplinka, ir žmogaus veikla (Interviu su ekspertu)

Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas, Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas doc. dr. Jonas VOLUNGEVIČIUS.

Mokslininkas J. Volungevičius sako, kad dirvožemio eroziją lemia ir gamtos veiksniai, ir žmogaus ūkinė veikla.– Dirvos erozija – kas tai? Kuo ji pavojinga dirvožemiui, gamtai, žmogui?
– Pradėdami diskusiją pirmiausia turėtume sutarti dėl terminų „dirva“ ir „dirvožemis“ vartojimo. Dažniausiai žemės ūkio sferoje dirvožemis yra tapatinamas su dirvos terminu. Ir tai savaime suprantama – juk pagrindinis žemės ūkio ištek-lius yra paviršinis derlingas žemės sluoksnis – dirva. Visgi kiekvienas sąmoningas žemės ūkio specialistas, ūkininkas, savininkas, na ir apskritai gamtamokslinių žinių turintis žmogus supranta, jog šio derlingo sluoksnio savybės priklauso ne tik nuo to, kaip jį naudojame ir kokias agrotechnines ar agrochemines priemones taikome jam pagerinti, bet ir nuo podirvio savybių – dirvožemio bendrai, susidedančio iš dirvos ir po ja esančio podirvio. Tad kai kalbame apie eroziją, turėtume kalbėti ne tik apie dirvos, bet apie viso dirvožemio profilio, t. y. dirvožemio bendrai, eroziją. Tai yra svarbu, jei sutariame, kad dirvos derlingumą lemia ne tik pačios jos savybės, bet ir po juo esančio podirvio, juolab kad Lietuvoje dažnai susiduriame su situacija, kai ariame jau ne dirvą, bet ir patį podirvį.
Atsakant į klausimą kas yra dirvos erozija, reikėtų pasakyti, kad tai – viršutinio derlingo dirvožemio sluoksnio irimas dėl kritulių, vėjo ar ardymas dėl žmogaus veiklos. Tuo tarpu dirvožemio erozija apima viso dirvožemio profilio nykimą ar naikinimą. Bendrai erozija – reiškinys, kurio metu kinta paviršiaus stabilumą lemiančių, jį sudarančių medžiagų fizikinės ir cheminės savybės bei dinaminė būsena, sąlygojanti neigiamus aplinkos pokyčius.
Taigi iš to seka, jog dirvožemio erozija yra pavojinga pačiam dirvožemiui, kadangi dėl paviršiaus stabilumo praradimo pradeda keistis jo savybės, irti profilis. Dirvožemis gali nykti kaip gamtinis kūnas, kuriame yra užrašyta ne tik jo vystymosi, bet ir pačios aplinkos raidos istorija, pasakojanti ne tik buvusius pokyčius, tačiau ir aplinkos raidos tendencijas.
Reiškiantis dirvožemio erozijai ir kintant jo savybėms, pradeda keistis ir pati aplinka, t. y. kraštovaizdžio struktūra, kadangi dirvožemis yra ne tik kraštovaizdžio formavimosi sąlyga, bet ir jo rezultatas. Nuo dirvožemio savybių tiesiogiai priklauso, ar turėsime miškingą, ar agrarinį kraštovaizdį, jame augs lapuočiai ar spygliuočiai, galėsime auginti javus ar cukrinius runkelius. Vykstant dirvožemio erozijai, kinta ir gamtos sąlygos, kaip šios kaitos pasekmė keičiasi kraštovaizdžio struktūra, augalijos pobūdis, galimybės jį panaudoti vieniems ar kitiems žmogaus poreikiams tenkinti. Tai reiškia, jog dirvožemio erozija tiesiogiai daro įtaką ir žmogui.
Paprastas to pavyzdys – jei dirvožemis dėl erozijos praranda savo derlingumą, žmogus priverstas didinti žemės ūkio veiklos sąnaudas (trąšos, konsultacijos, agrotechninės priemonės ir pan.). Dėl to tenka branginti arba produkciją, arba skursti žemdirbiui. Jei į tai nereaguojama – dirvožemis užleidžiamas mišku, o žemdirbiui tenka ieškoti kitų plotų žemės ūkio veiklai, o tai reiškia papildomas sąnaudas. Galima šią problema palikti spręsti ateinančioms kartoms, bet tai prieštarauja tvarios raidos principams. Vienaip ar kitaip trumpalaikėje ar ilgalaikėje perspektyvoje problema vis vien turės būti sprendžiama.
– Kokį žemės plotą Lietuvoje yra apėmusi dirvos erozija?
– Vidutiniškai Lietuvoje yra eroduota apie 19 proc. visų žemės ūkio naudmenų, tačiau eroduoti dirvožemiai šalies teritorijoje yra pasiskirstę labai netolygiai ir kinta nuo 1–3 proc. molingose žemumose iki 45–54 proc. kalvotose aukštumose.
– Kaip keičiasi rezultatai? Kaip sparčiai nyksta naudingasis dirvos sluoksnis?
– Kalbėti objektyviai apie vykstančios dirvos erozijos intensyvumą ir mastą yra sudėtinga. Visos šalies mastu tokie stebėjimai nėra atliekami. Skirtingos institucijos, atskiri mokslininkai vykdo įvairius lokalius tyrimus, atlieka modeliavimus, tačiau valstybiniu mastu toks monitoringas nėra vykdomas.
Tiesa, ES Jungtinių tyrimų centre (JRC) yra pateikiama įdomių modeliavimo darbų, iš kurių galima susidaryti bendrą vaizdą apie erozijos intensyvumą šalies dirvožemiuose. Anot šių duomenų, žemės dirbimo metu dėl erozijos atskiruose Lietuvos regionuose per valandą iš hektaro netenkama nuo 10 iki 55 kg derlingojo sluoksnio. Daugiausia problemų kelia vėjo erozija. Kaip keičiasi erozijos intensyvumas? Pagalvokime – anot Žemės fondo statistikos, per pastaruosius dvidešimt metų ariamų žemių plotai šalyje nuolatos didėjo nuo 5 iki 15 proc. atskirose savivaldybėse; atitinkamai mažėjo daugiamečių pievų ir ganyklų. Taigi turėjo didėti erozijos intensyvumas, t. y., prarandamo dirvožemio kiekis.
– Kuriame Lietuvos regione dirvos erozija vyksta intensyviausiai, kur jos plotai didžiausi ir kodėl?
– Pagal ES JRC duomenis intensyviausia dirvožemio erozija vyksta vidurio Lietuvos žemumoje, ypač Suvalkijoje ir šiaurės Lietuvoje. Labiausiai tam įtakos turi vėjo erozija, nes čia, anot Lietuvos žemės fondo statistikos, yra didžiausi ariamos žemės plotai. Jie nėra skaidomi ekologinių naudmenų, taigi vėjas turi kur įsibėgėti ir pustyti.
Bet vėlgi kalbėdami apie dirvožemio eroziją turime atskirti erozijos intensyvumą ir eroduotų dirvožemių plotus. Nors erozija intensyviausiai reiškiasi vidurio Lietuvos žemumoje, didžiausi eroduotų žemės ūkio naudmenų plotai yra Baltiškosiose ir Žemaičių aukštumose (Zarasų, Utenos, Molėtų, Alytaus rajonų savivaldybėse). Tai yra 70-ties intensyvios ariminės žemdirbystės metų ir vandens erozijos pasekmė. Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais situacija keičiasi – vystoma tausojanti žemdirbystė, taikomos beariminės žemdirbystės technologijos, vykdoma ūkinės veiklos konversija.
– Kaip atrodo Suvalkijos žemės? Kaip smarkiai dirvos erozija čia yra pažengusi?
– Kaip minėjau, anot ES JRC statistikos ir modeliavimo, Suvalkijos situacija verčia susimąstyti. Čia dėl vėjo erozijos netenkama apie 55 kg dirvožemio per valandą iš hektaro. Iki amžiaus pabaigos yra prognozuojama, jog vidutiniškai per metus bus netenkama iki 40 kg organinės dirvožemio anglies iš hektaro per metus. Eroduotų dirvožemių daugiausia yra Vilkaviškio r. (21,4 proc.) ir Kalvarijos (15 proc.) savivaldybėse. Aišku, eroduotus dirvožemius reikėtų sieti su Sūduvos aukštuma, nors ir pačioje Suvalkijos žemumoje tokių dirvožemių yra. Suvalkijos žemės buvo vienos iš tų, kuriose gana intensyviai vyko ariamų plotų plėtra. Ji intensyviausiai vyko Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse. Čia ariamų žemių plotai didėjo nuo 15 iki 30 proc. Taigi didėjo ir plotai, kuriuose intensyviai reiškėsi vėjo erozija. Vertinant vėjo eroziją šalies mastu, Suvalkija, Užnemunė turėtų būti įvardijama kaip problemiškiausias regionas, kuriame ši erozija intensyviai reiškiasi.
– Kokie procesai ir reiškiniai dirvos eroziją skatina labiausiai?
– Vienareikšmiškai pasakyti sunku. Yra gamtos veiksniai ir ūkinė veikla. Natūraliai gamta susitvarko taip, jog bet koks gamtinis erozijos veiksnys būtų eliminuotas. Gamtiniai erozijos veiksniai svarbą įgauna tuomet, kai natūralios gamtinės naudmenos yra verčiamos agrarinėmis. Tokiu atveju lemiamu gamtiniu veiksniu tampa reljefas. Kuo didesnė paviršiaus sąskaida, tuo didesnė rizika pasireikšti dirvožemio erozijai. Su sąlyga, jog dirvožemis bus ariamas. Taigi dirvožemio arimas tampa viena pagrindinių priežasčių, sąlygojančių dirvožemio eroziją: aukštumose – vandens, žemumose – vėjo eroziją. Kita svarbi priežastis – organinės medžiagos kiekio dirvožemyje mažėjimas. Mažėjant organinės medžiagos kiekiui, mažėja patvarių agregatų kiekis dirvoje. Tuomet dirvožemis tampa neatsparus ne tik vandens (sutrinka drėgmės paskirstymas ir atidavimas), bet ir vėjo (agregatai smulkėja, suyra, reikia silpnesnio vėjo juos išjudinti ir pakelti į orą) erozijai.
Dar vienas svarbus veiksnys yra ir ariamos žemės plotų stambėjimas, jų sąskaidos ekologinėmis naudmenomis (agroželdynais, pievų ir ganyklų intarpais, pelkingais pažemėjimais) nykimas. Nelikus sąskaidos, didėja plotai vėjui įsibėgėti.
– Kokios dirvos erozijos pasekmės? Kam tai atsiliepia skaudžiausiai?
– Galima išskirti dvi grupes pasekmių: pirmoji – ekosistemoms (įskaitant ir agroekosistemas), ant-roji – žemės ūkui.
Dėl erozijos sutrinka ekosistemų ir agroekosistemų sorbcinės ir dirvožemio buferinės savybės. Biogenai, taip pat ir trąšos, sunkiau išsilaiko dirvožemyje ir greičiau migruoja į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir galiausiai į gruntinius vandenis. Taigi didėja vandens telkinių tarša azoto ir fosforo junginiais. Prasideda vandens telkinių autrofikacija, biologinės įvairovės nykimas.
Ne mažiau reikšmingos pasek-mės ir žemės ūkiui. Žemdirbiai yra priversti didinti investicijas į žemės ūkio produkciją, siekdami išlaikyti derlius turi plėsti ne tik žemės plotus, bet ir didinti trąšų kiekius, imtis kitų agrocheminių priemonių. Galiausiai rezultatas toks, jog turime diskutuotinos kokybės (ekologine prasme) produkciją ir dar tam tikrą socialinį kontekstą, nes dirvožemio erozija atsiliepia ne tik gamtos, bet ir visai socioekonominei sistemai.
Įvertinti, kam pasekmės yra skaidžiausios, sudėtinga, kadangi jos yra kompleksinės. Kad netyčia nenuvertinčiau kurios nors iš interesų grupių, matyt, teisingiausia bus pasakyti, jog dirvožemio erozija skaudžiausiai atsilieps ateities kartoms, nes jei nesistengsime šių problemų suvaldyti, optimizuoti ir tausojant naudoti turimus dirvožemio išteklius, ateities kartos patirs vis didesnius ekonominius ir socialinius kaštus, siekdamos užtikrinti savo gerovę ir žemės ūkio produkcijos kokybę.
– Kaip reikėtų elgtis siekiant sustabdyti dirvos eroziją? Ar tai apskritai įmanoma? Jei taip, kokios priemonės efektyviausios?
– Vieno atsakymo nėra. Žemumose turėtų būti vieni sprendimai, aukštumose – kiti. Nepaisant to, pirmiausia į savo žemę turime pradėti žiūrėti ne kaip jos nuomininkai, o kaip savininkai. Turime ugdyti sąmoningumą ir supratimą, jog dirvožemis yra lėtai atsinaujinantis ištek-lius ir jo naudojimo intensyvumas turi būti suderintas su atsinaujinimo galimybėmis, o ūkinės priemonės turi būti parenkamos taip, jog padėtų palaikyti dirvožemio našumą.
Galėčiau išskirti dvi grupes priemonių: žemės dirbimo sistemų optimizavimas, sėjomainų, tarpinių pasėlių ir žalinimo programų įgyvendinimas bei regioninės žemės ūkio politikos vystymas ir teisinės bazės tobulinimas (konkrečiai dirvožemio apsaugos įstatymo priėmimas).
– Kaip manote, kas turėtų prisiimti atsakomybę, siekiant sumažinti ir sustabdyti dirvos erozijos procesus?
– Labai sudėtingas ir jautrus klausimas. Žmogus yra tokia būtybė, kuri niekada nenori prisiimti atsakomybės, nes tai dažniausiai susiję su papildomais kaštais. Visgi mano manymu, čia turėtų drauge veikti valstybė ir žemės ūkio naud-menų savininkai, nes nors Lietuvoje ir vyrauja privati nuosavybė, nepriklausomai nuo žemės valdymo formos, ji yra nacionalinis turtas. Taigi valstybė turėtų rasti būdą, kaip įvertinti dirvožemio teikiamą ne tik agrarinę naudą, bet ir per jo ekologinę vertę teikiamas ekosistemines paslaugas, kurti finansinius instrumentus kaip paskatą ūkininkams tą dirvožemio ekologinę vertę išlaikyti.
Be abejo, jei būtų suformuoti dirvožemio erozijos rizikos regio-nai, o ūkinės veiklos forma būtų nesuderinama su keliama rizika dirvožemiui, tokiu atveju dėl erozijos atsakomybę turėtų prisiimti ūkininkas.
– Kaip manote, kodėl dirvos eroziją stabdančios priemonės diegiamos lėtai ir vangiai?
– Atsakymas yra labai paprastas – trumpalaikėje perspektyvoje tai ekonomiškai nenaudinga. Jei žemės ūkio paskirties žemės naudotojai matytų, jog pasirinkta ūkinės veik-los forma prisideda prie dirvožemio erozijos mažinimo ir tai jiems yra ekonomiškai naudingiau, nei ūkio derlingumą palaikyti papildomomis eroziją kompensuojančiomis agrocheminėmis priemonėmis, tokiu atveju būtų labiau motyvuoti dirvožemio erozijos stabdymu per savo ūkinės veiklos optimizavimą. Visgi kol kas tokių skaičiavimų nėra, taigi ir motyvuoti ūkininkus labai sudėtinga.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...
  • Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos

    2021-08-04Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos
    Daiva Klimavičienė Lankydami Marijampolės rajono ūkininkus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministras Paulius Lukševičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas užsuko į Juozo Bekampio ūkį. Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Kūlokų kaime. Augalininkystės (auginama apie 200 ha javų) ir gyvulininkystės ūkyje – auginama daugiau kaip šimtas mėsinių limuzinų, turi ir arklių. Tokie mišrūs šeimos ūkiai – Lietuvos žemės ūkio ateitis. Valstybė jiems pagelbėti gali, skatindama modernizaciją ir technologinę pažangą. Apie tai buvo galimybė pasikalbėti ir su ministru. Ūkininkas mosteli ranka ganyk-los link – šiuos mėsinius galvijus limuzinus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. ...