Neseniai daug kur pasirodė informacija, kad pasibaigus augalų vegetacijai, Žaltyčio ežero rytinėje pakrantėje vyko tvarkymo darbai ir kranto dalis buvo pritaikyta mėgėjų žvejybai. Ši paežerės vieta turėjo būti pažymėta specialiu ženklu, nors kai lankėmės prieš beveik mėnesį, jo dar nebuvo. Tiesa, tai ne taip ir svarbu, ar specialus ženklas atsiras, svarbiau tai, jog čia yra vienintelė vieta visame Žuvinto biosferos rezervate, kur galima žvejoti ežere nesant ledo.
Krantas pritaikytas mėgėjiškai žūklei
Žaltyčio ir Amalvo ežeruose, kurie Žuvinto biosferos rezervate yra saugomi draustinių statusu, iki šiol buvo leidžiama tik mėgėjiška poledinė žūklė.
Žvejoti Žaltyčio ežere, turinčiame botaninio-zoologinio draustinio statusą, visus metus leidžia patikslinti Žuvinto biosferos rezervato nuostatai, kuriuos 2016 m. rugsėjo 9 d. patvirtino Vyriausybė. Atsižvelgus į šiame ežere saugomas gamtos vertybes, taip pat vietos gyventojų siūlymus ir per susitikimus su jais priimtus sprendimus, Žaltytyje leidžiama mėgėjų žvejyba Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano brėžinyje numatytoje atokvėpio vietoje.
Yra siūloma, jog ateityje šioje atokvėpio vietoje atsirastų ir ežero apžvalgai, maudymuisi, taip pat žvejybai nuo kranto tinkamas lieptas, to aplinkiniams gyventojams tikrai trūksta.
Kranto pritaikymo mėgėjų žvejybai darbus, vadovaudamasi neseniai patvirtintu Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planu, organizavo rezervato direkcija. Sutvarkyta apie 200 m ilgio ir 100 m pločio ežero pakrantės atkarpa ties Ežero g., Liudvinavo sen. Paželsvių k. Čia buvo atverta pernelyg užžėlusi pakrantė, pašalinti stambieji žoliniai augalai: nendrės, švendrai, plūduriuojantys jų šakniastiebiai, sumedėjusi augmenija, susikaupusios sąnašos, kurios bus išvežtos iš išlygintos pakrantės.
Šalia atveriamos paežerės planavimo dokumentuose yra ir atokvėpio vieta. Tad vietiniams gyventojams bus ne tik kur įmerkti meškerę ar užmesti blizgę, bet ir nusimaudyti.
Visi darbai atlikti Marijampolės savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis, o juos vykdė AB „Alytaus melioracija“.
Reikėtų tilto
Kai lankėmės prie Žaltyčio prieš mėnesį, ant kranto radome bežvejojantį Kazį. Žvejys sakė gyvenantis kitur, bet kilęs iš šių apylinkių, Žaltyčio pakrantės jo išbraidžiotos dar vaikystėje.
„Atvykstu pažvejoti dažnokai, esu čia pagavęs ešerių, mekšrų, lydekų. Daug yra šiame ežere žuvies, bet gaila, kad iš valties neleidžiama žvejoti, tik nuo kranto. O dabar žvejojančių čia daug nebūna, tik vienas kitas“, – pasakojo vyras, įsitaisęs ant begriūvančio tiltelio visai šalia žinomam verslininkui Andriui Linkui priklausančios sodybos tvoros. Kazys papasakojo, kad šie pastatai atsirado buvusio „Želsvelės“ kolūkio pirties vietoje. Teritoriją saugo aukštos tvoros, vaizdo kameros, bet pati pakrantė prie ežero palikta atvira, galima prieiti.
„Kad ežero krantas sutvarkytas, tai gerai, bet reikia tilto, be jo nėra kaip žvejoti.
Kažin kokį tiltą jie čia pastatys? Jeigu ilgą ir nusidriekusį į ežerą, tada gerai“, – svarstė Kazys. Pasak jo, vasarą šioje pakrantėje susirenka daug mauduolių, ši vieta gana populiari.
Nekibo tądien Kaziui, svarstė, gal kad vėjas šiaurinis, bet tikėjosi, jog saulei nusileidus, žuvis ims pagaliau eiti…
Žaltytis masina paukščius
Ežero dugnas lėkštas, smėlėtas, padengtas storu dumblo sluoksniu, vietomis siekiančiu du metrus. Žaltytį supančios pelkės 1969 m. apjuostos pylimu, jame vandens lygis pakeltas vienu metru. Pylimas buvo skirtas apsaugoti žemės ūkio naudmenas nuo potvynių, tačiau iš tiesų tik paspartino ežero apaugimo ir dumblėjimo procesus.
Beveik visu perimetru ežerą juosia plati nendrynų ir meldynų juosta, o dideliuose ežero plotuose gyvuoja įvairios plūdžių ir maurabragių bendrijos, kurios labiausiai ir vilioja vandens paukščius. Tiek gausiai maurabragių nėra net Žuvinto ežere, būtent todėl beveik ištisus metus šis ežeras masina daugybę paukščių.
