Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Kiti Žaltyčiui neprilygsta“ (Eksperto komentarai)

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.– Kas inicijavo šį Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo žvejybai projektą, kodėl tai daroma būtent dabar?
– Pats Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo mėgėjiškai žvejybai projektas yra rezultatas šiais metais naujai patvirtinto Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano. Planas dar iki patvirtinimo buvo suderintas su visomis institucijomis, aptartas su vietos gyventojais, todėl poreikis Žaltyčio ežero pakrantei sutvarkyti mums nebuvo jokia naujiena.
Dar pernai Žuvinto biosferos rezervato direkcija parengė paraišką Marijampolės savivaldybės Aplinkos apsaugos programai, kad būtų galima pradėti įgyvendinimo darbus. Gavome pritarimą, finansavimą, todėl jau dabar aiškėja tvarkymo rezultatai.
Konkrečiai Tvarkymo plano sprendiniai numato sudaryti sąlygas trumpalaikiam poilsiui vietos gyventojams ir lankytojams, Žaltyčio ežero rytinėje pakrantėje įrengti atokvėpio vietą, taip pat mėgėjiškos žvejybos nuo ežero kranto vietas, sutvarkant pakrantę Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtoje teritorijoje.
– Kad egzistuoja toks Žaltyčio botaninis-zoologinis draustinis, žino daugelis. O ką iš tiesų tai reiškia?
– Botaninis-zoologinis draustinis yra viena iš saugomų teritorijų – gamtinių draustinių rūšių. Lietuvoje tokio tipo draustinių yra 31, ir kiekvienas iš jų skirtingas, su skirtingais steigimo tikslais. Oficialiai įvardintas Žaltyčio botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti tipinį eutrofinį ežerą su būdinga augalija ir gyvūnija, didžiųjų baublių, plovinių vištelių, migruojančių vandens paukščių sankaupų vietas. Tai „Natura 2000“ teritorija, o kaip itin vertingas Pietvakarių Lietuvos gamtinis kompleksas, jis atitinka Ramsaro konvencijos (tarptautinių požiūriu svarbiausių pelkių ir sekliųjų vandenų sąrašo) kriterijus.
– Kodėl neleidžiama čia žvejoti iš valties? Negi pavieniai žvejai gali padaryti daug žalos?
– Draustiniuose prioritetas skiriamas gamtos vertybėms išsaugoti, o žmogaus veikla neturi joms kenkti. Draudimas žvejoti Žaltytyje (išskyrus poledinę žvejybą) yra įrašytas Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose. Jis grindžiamas Gamtos tyrimų centro mokslininkų parengtoms rekomendacijoms. Mokslininkai teigia: norint išsaugoti Žaltyčio ežero vandens paukščių perinčias populiacijas, vandens paukščių šėrimosi vietas ir migruojančių paukščių sankaupas, plaukiojimas valtimis nei perėjimo laiku, nei vėliau yra neleistinas. Žaltytis yra palyginti nedidelis ežeras, jis gan siauras, ištįsęs, todėl tokiame ežere vandens paukščiams, jei jie būtų trikdomi, tiesiog nebūtų kur pasislėpti. Mokslininkų reikalavimas visiškai suprantamas, nes kai kurios migruojančių paukščių rūšys, kad ir kuoduotosios antys, valties neprisileidžia per 300–400 metrų. Užtektų kokių dešimties tolygiai ežere pasiskirsčiusių valčių, kad nė viena tos rūšies antelė nė nenusileistų Žaltytyje. Žiemą, kai vandens paukščių nėra, nuo ledo niekas netrukdo užsiiminėti žvejyba. Gamtininkai siūlo dar labiau sustiprinti jo apsaugą ir įrašyti jį į tarptautiniu požiūriu svarbių pelkių ir sekliųjų vandenų konvencijos (Ramsaro konvencijos) sąrašą. Beje, rekomendacijose siūloma aktyviai gerinti ežero būklę: mažinti pakrantės užžėlimą įvairia, o ypač sumedėjusia augmenija, įrengti Kai lankėmės prie ežero prieš mėnesį, pakrantė buvo tik ką išvalyta, net nespėta pastatyti ženklo apie tai, kad čia yra vieta mėgėjiškai žūklei.pagalbines vandens paukščių apsaugos priemones – dirbtines lizdavietes, saleles.
O dėl pavienių valčių, tai leidus žvejybą ežere, niekaip nepasakysi, ar tų valčių bus vos kelios, ar daugybė. Kažkas siūlė – leiskite nors vietos žvejams pažvejoti, tačiau turėtume užmiršti „vietinio žvejo“ sąvoką. Niekur teisės aktuose tokia neapibrėžta ir joks valdininkas, kaip aukštai besėdintis, „iš lubų“ nenustatys, kada žmogus vietinis, o kada ne. Mūsų šalyje esame visi vienodas teises turintys piliečiai, dar daugiau, diskriminacinių sąlygų įteisinimas gyvenimo vietos pagrindu gali pažeisti net ES stojimo sutarties esmines nuostatas dėl laisvo piliečių, prekių ir paslaugų judėjimo.
Bet kas – marijampoliečiai, alytiškiai, net ir kitų ES šalių piliečiai galėtų jaustis diskriminuojami, lyginant su išimtinę teisę žvejoti turinčiais vietiniais žmonėmis. Visai pritariu mokslininkų nuomonei – sprendimas įteisinti žvejybą iš valčių labai pakenktų šiame draustinyje saugomiems perintiems ir migruojantiems paukščiams.
Beje, ta pačia proga galiu nudžiuginti žvejus: Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame Amalvo ežere, kuriame vandens paukščių sankaupos rudenį gerokai menkesnės, vėlgi po ilgų diskusijų su mokslininkais ornitologais mes patys pasiūlėme leisti žvejybą iš valčių nuo liepos vidurio. Šis leidimas turėtų būti įteisintas naujuose Žuvinto bio­sferos rezervato nuostatuose.
– Kokia dar veikla ribojama šiame draustinyje?
– Žaltytyje beveik visi apribojimai yra susiję su lankymu. Botaninių-zoologinių draustinių ežeruose draudžiama vykdyti verslinę žvejybą, medžioti paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Griežtesni apribojimai taikomi, kai yra reikalinga specialiai išsaugoti vieną ar kitą gamtos vertybę.
– Kaip dėl statybų draustinyje? Kaip žinia, beveik ant pat kranto stovi pastatai…
– Kai kurių dalykų mes nepakeisime, gal tie pastatai galėjo būti statomi toliau, bet jei vertinsime iš draustinyje saugomų objektų – vandens paukščių pozicijos, tie pastatai nėra kažkoks blogis. Esamos draustinio ribos apima tik patį ežerą ir siaurą pakrantės ruožą, tad iš tikrųjų pačiame draustinyje pastatų nė nėra.
– Kalbėjome su vienu žveju, jis pasidžiaugė, kad sutvarkyta pakrantė, bet mano, jog reikia tilto. Ar atsiras?
– Na, pakrantė iš tikrųjų dar nėra galutinai sutvarkyta. Ji bus tokia tik tada, kai iš po plonai paskleisto pakrantės durpės sluoksnio prasikals žolė, atsistatys dalis vandens augmenijos ir kai šalia pakrantės esanti teritorija įgis tinkamą išvaizdą. Vandens augmeniją dar reikės prižiūrėti kelerius metus, nes nendrės tikrai bandys ataugti, jei jų nekirsime vegetacijos metu. Tam mes turime tinkamą techniką. Reikėtų jau už draustinio ribos įrengti atokvėpio vietos infrastruktūrą: tinkamą automobilių stovėjimo vietą, suoliukų, persirengimo kabiną poilsiautojams, takelį prieiti prie apžvalgos bokštelio, rasti tinkamą vietą šiukšlių konteineriams. Apie tai artimiausiu metu diskutuosime su Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojais.
Dėl tiltelio (tiksliau – pirso) įrengimo kol kas jokių sprendimų nepriimta. Buvo diskutuojama, kas yra tinkamiau – įrengti plačią žvejybai tinkamą pakrantę ar pastatyti tiltą, su kuriuo, ko gero, būtų kur kas daugiau problemų. Toks statinys nelabai tinka draustiniui, ne kažin ką jis pagelbėtų žvejams. Tad pasižiūrėkime pirmiau, ar dabartiniai sprendimai pateisins lūkesčius.
– Kuo ypatingas Žaltyčio ežeras? Kokia jo reikšmė aplinkosaugai apskritai?
– Galime palyginti: šiomis dienomis šiame ežere suskaičiuojame gerokai daugiau nei 3000 paukščių – tik kiek mažiau nei Žuvinte ir Dusioje. Kiti ežerai Žaltyčiui neprilygsta. Ežere plaukioja didžiosios, kuoduotosios, rudagalvės antys, gulbės nebylės, ausuotieji kragai ir kitos rūšys. Vakare prisideda dar ir šimtai migruojančių žąsų, tačiau mes jų apskaitos nevykdome. Gana daug Žaltytyje yra perinčių „Natura 2000“ teritorijose saugomų paukščių – nendrinių lingių, didžiųjų baublių, plovinių vištelių. Žinoma, su tais skaičiais, kokie buvo prieš pusšimtį metų, nėra ko lyginti, bet juk nuskurdo šia prasme visi be išimties mūsų šalies ežerai.
– Dėkui už išsamius atsakymus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi

    2021-05-15Einate pasilinksminti? Įvertinkite grėsmę ir būkite atsakingi
    Šiandieninis pasaulis pilnas įvairiausių pagundų, kurių klastinga grėsmė dažnai nėra įvertinama iš anksto. Vienas iš pavyzdžių – psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuomet „nekaltas“ ir neapgalvotas veiksmas galiausiai priveda prie ilgalaikių ir sunkių sveikatos problemų. Apie priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų ir jų žalą žmogaus organizmui pasakoja Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė. Pagalba laiku – efektyvus gydymas Dažnai asmenys nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės gerovei, todėl tokiose situacijose yra svarbi tinkama ir greita šeimos narių reakcija, skatinanti ieškoti išeities. „Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės faktą neigia. Artimieji dažniausiai pirmieji ...
  • Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt

    2021-05-14Penktadienio naktį laikinai neveiks svetainė www.1808.lt
    Pranešame, kad penktadienio naktį, nuo gegužės 14 dienos 22 val. iki gegužės 15 dienos 6 val. ryto, dėl vykdomų techninių darbų neveiks internetinė svetainė www.1808.lt. Minėtuoju laiku svetainėje nebus galimybės užsiregistruoti tyrimams, pasitikrinti jų rezultatus bei registruotis vakcinacijai. Atlikus techninius darbus, svetainė www.1808.lt veiks kaip ir anksčiau. SAM Spaudos tarnyba
  • „Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)

    2021-05-12„Susitikimas su meistru“ (Kviečiame apsilankyti)
    Taip vadinasi nuo gegužės 5-osios „Saulėračio“ galerijoje veikianti paroda, skirta mūsų kraštą savo darbais garsinusiam (ir tebegarsinančiam iki šiol – jau iš Anapus) Romanui Krasninkevičiui. Liaudies meno meistrui, grafikui, turėjusiam išskirtinę Dievo dovaną kiaurai permatyti žmogų ir gyvenimo sanklodą bei visa tai pavaizduoti savo darbuose. Gyvenimas jam atseikėjo tiek, kad būtų užtekę ir keletui žmonių: nuo tada, kai aštuoniolikmetis buvo išvarytas į frontą – iki alinančios ligos aptemdytų paskutiniųjų metų ir dienų… Tie dešimtmečiai – tai vargas, kalėjimai, tarnyba kariuomenėje, artimųjų praradimai, gyvenimas rūsiuose ir palėpėse, globojant benamius, nuskriaustus gyvulėlius bei paukščius. Ir dienos bei naktys, nuo kitų darbų likusios ...
  • Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“

    2021-05-12Suvaidino spektaklį „Pagrandukas“
    Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijoje tradicijos nesikeičia net ir įvedus nuotolinį mokymą. O kaipgi kitaip! Juk čia mokosi tokie aktyvūs vaikai ir dirba kūrybingi mokytojai. Rusų kalbos mokytoja Nina Bridžiuvienė kiekvienais metais organizuoja Abėcėlės šventę. Šiemet ji taip pat įvyko. Šeštos ir aštuntos klasės mokiniai namuose mokėsi žodžius, pasidarė kaukes ir nufilmavo puikų spektaklį „Pagrandukas“, kuriame tradiciniai pasakų žvėreliai – zuikis, lapė, vilkas, lokys eilėmis pasakojo Pagrandukui apie tai, ko jie mokosi mokykloje. Pagrindiniai šio spektaklio žiūrovai – gimnazijos penktokai, kuriems šeštoje klasėje teks rinktis antrą užsienio kalbą. Taip vaikai supažindinami su rusų kalba. Tačiau šiemet žiūrovų buvo gerokai daugiau. Sumanioji III gimnazijos ...
  • Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį

    2021-05-12Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį
    Tęsdamas pažintį su Lietuvos ūkininkais ir pramonės įmonėmis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svečiavosi Suvalkijoje. Aplankęs jaunąjį mėsinių galvijų augintoją ir modernią šaldytų duonos gaminių įmonę, ministras susipažino su skirtingiems sektoriams atstovaujančių veiklų pasiekimais ir kasdienybe. Karjeros kryptį padiktavo patirtis tėvų ūkyje Pirmasis K. Navicko sustojimas Suvalkijoje buvo Marijampolės savivaldybės Gudinės kaime pas mėsinių galvijų augintoją, 24-erių Mykolą Šveikauską. Jaunas vaikino amžius ir pasirinkta karjeros kryptis žavi ir stebina, tačiau jaunasis ūkininkas paaiškina, jog toks sprendimas buvo neišvengiamas. Mykolas pripažino, kad dar būdamas paauglys žinojo, jog savo gyvenimą sies su žemės ūkiu ir mėsiniais gyvuliais, mat mėsinius galvijus nemažai metų augino jo ...
  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...