Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

„Kiti Žaltyčiui neprilygsta“ (Eksperto komentarai)

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.– Kas inicijavo šį Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo žvejybai projektą, kodėl tai daroma būtent dabar?
– Pats Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo mėgėjiškai žvejybai projektas yra rezultatas šiais metais naujai patvirtinto Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano. Planas dar iki patvirtinimo buvo suderintas su visomis institucijomis, aptartas su vietos gyventojais, todėl poreikis Žaltyčio ežero pakrantei sutvarkyti mums nebuvo jokia naujiena.
Dar pernai Žuvinto biosferos rezervato direkcija parengė paraišką Marijampolės savivaldybės Aplinkos apsaugos programai, kad būtų galima pradėti įgyvendinimo darbus. Gavome pritarimą, finansavimą, todėl jau dabar aiškėja tvarkymo rezultatai.
Konkrečiai Tvarkymo plano sprendiniai numato sudaryti sąlygas trumpalaikiam poilsiui vietos gyventojams ir lankytojams, Žaltyčio ežero rytinėje pakrantėje įrengti atokvėpio vietą, taip pat mėgėjiškos žvejybos nuo ežero kranto vietas, sutvarkant pakrantę Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtoje teritorijoje.
– Kad egzistuoja toks Žaltyčio botaninis-zoologinis draustinis, žino daugelis. O ką iš tiesų tai reiškia?
– Botaninis-zoologinis draustinis yra viena iš saugomų teritorijų – gamtinių draustinių rūšių. Lietuvoje tokio tipo draustinių yra 31, ir kiekvienas iš jų skirtingas, su skirtingais steigimo tikslais. Oficialiai įvardintas Žaltyčio botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti tipinį eutrofinį ežerą su būdinga augalija ir gyvūnija, didžiųjų baublių, plovinių vištelių, migruojančių vandens paukščių sankaupų vietas. Tai „Natura 2000“ teritorija, o kaip itin vertingas Pietvakarių Lietuvos gamtinis kompleksas, jis atitinka Ramsaro konvencijos (tarptautinių požiūriu svarbiausių pelkių ir sekliųjų vandenų sąrašo) kriterijus.
– Kodėl neleidžiama čia žvejoti iš valties? Negi pavieniai žvejai gali padaryti daug žalos?
– Draustiniuose prioritetas skiriamas gamtos vertybėms išsaugoti, o žmogaus veikla neturi joms kenkti. Draudimas žvejoti Žaltytyje (išskyrus poledinę žvejybą) yra įrašytas Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose. Jis grindžiamas Gamtos tyrimų centro mokslininkų parengtoms rekomendacijoms. Mokslininkai teigia: norint išsaugoti Žaltyčio ežero vandens paukščių perinčias populiacijas, vandens paukščių šėrimosi vietas ir migruojančių paukščių sankaupas, plaukiojimas valtimis nei perėjimo laiku, nei vėliau yra neleistinas. Žaltytis yra palyginti nedidelis ežeras, jis gan siauras, ištįsęs, todėl tokiame ežere vandens paukščiams, jei jie būtų trikdomi, tiesiog nebūtų kur pasislėpti. Mokslininkų reikalavimas visiškai suprantamas, nes kai kurios migruojančių paukščių rūšys, kad ir kuoduotosios antys, valties neprisileidžia per 300–400 metrų. Užtektų kokių dešimties tolygiai ežere pasiskirsčiusių valčių, kad nė viena tos rūšies antelė nė nenusileistų Žaltytyje. Žiemą, kai vandens paukščių nėra, nuo ledo niekas netrukdo užsiiminėti žvejyba. Gamtininkai siūlo dar labiau sustiprinti jo apsaugą ir įrašyti jį į tarptautiniu požiūriu svarbių pelkių ir sekliųjų vandenų konvencijos (Ramsaro konvencijos) sąrašą. Beje, rekomendacijose siūloma aktyviai gerinti ežero būklę: mažinti pakrantės užžėlimą įvairia, o ypač sumedėjusia augmenija, įrengti Kai lankėmės prie ežero prieš mėnesį, pakrantė buvo tik ką išvalyta, net nespėta pastatyti ženklo apie tai, kad čia yra vieta mėgėjiškai žūklei.pagalbines vandens paukščių apsaugos priemones – dirbtines lizdavietes, saleles.
O dėl pavienių valčių, tai leidus žvejybą ežere, niekaip nepasakysi, ar tų valčių bus vos kelios, ar daugybė. Kažkas siūlė – leiskite nors vietos žvejams pažvejoti, tačiau turėtume užmiršti „vietinio žvejo“ sąvoką. Niekur teisės aktuose tokia neapibrėžta ir joks valdininkas, kaip aukštai besėdintis, „iš lubų“ nenustatys, kada žmogus vietinis, o kada ne. Mūsų šalyje esame visi vienodas teises turintys piliečiai, dar daugiau, diskriminacinių sąlygų įteisinimas gyvenimo vietos pagrindu gali pažeisti net ES stojimo sutarties esmines nuostatas dėl laisvo piliečių, prekių ir paslaugų judėjimo.
Bet kas – marijampoliečiai, alytiškiai, net ir kitų ES šalių piliečiai galėtų jaustis diskriminuojami, lyginant su išimtinę teisę žvejoti turinčiais vietiniais žmonėmis. Visai pritariu mokslininkų nuomonei – sprendimas įteisinti žvejybą iš valčių labai pakenktų šiame draustinyje saugomiems perintiems ir migruojantiems paukščiams.
Beje, ta pačia proga galiu nudžiuginti žvejus: Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame Amalvo ežere, kuriame vandens paukščių sankaupos rudenį gerokai menkesnės, vėlgi po ilgų diskusijų su mokslininkais ornitologais mes patys pasiūlėme leisti žvejybą iš valčių nuo liepos vidurio. Šis leidimas turėtų būti įteisintas naujuose Žuvinto bio­sferos rezervato nuostatuose.
– Kokia dar veikla ribojama šiame draustinyje?
– Žaltytyje beveik visi apribojimai yra susiję su lankymu. Botaninių-zoologinių draustinių ežeruose draudžiama vykdyti verslinę žvejybą, medžioti paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Griežtesni apribojimai taikomi, kai yra reikalinga specialiai išsaugoti vieną ar kitą gamtos vertybę.
– Kaip dėl statybų draustinyje? Kaip žinia, beveik ant pat kranto stovi pastatai…
– Kai kurių dalykų mes nepakeisime, gal tie pastatai galėjo būti statomi toliau, bet jei vertinsime iš draustinyje saugomų objektų – vandens paukščių pozicijos, tie pastatai nėra kažkoks blogis. Esamos draustinio ribos apima tik patį ežerą ir siaurą pakrantės ruožą, tad iš tikrųjų pačiame draustinyje pastatų nė nėra.
– Kalbėjome su vienu žveju, jis pasidžiaugė, kad sutvarkyta pakrantė, bet mano, jog reikia tilto. Ar atsiras?
– Na, pakrantė iš tikrųjų dar nėra galutinai sutvarkyta. Ji bus tokia tik tada, kai iš po plonai paskleisto pakrantės durpės sluoksnio prasikals žolė, atsistatys dalis vandens augmenijos ir kai šalia pakrantės esanti teritorija įgis tinkamą išvaizdą. Vandens augmeniją dar reikės prižiūrėti kelerius metus, nes nendrės tikrai bandys ataugti, jei jų nekirsime vegetacijos metu. Tam mes turime tinkamą techniką. Reikėtų jau už draustinio ribos įrengti atokvėpio vietos infrastruktūrą: tinkamą automobilių stovėjimo vietą, suoliukų, persirengimo kabiną poilsiautojams, takelį prieiti prie apžvalgos bokštelio, rasti tinkamą vietą šiukšlių konteineriams. Apie tai artimiausiu metu diskutuosime su Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojais.
Dėl tiltelio (tiksliau – pirso) įrengimo kol kas jokių sprendimų nepriimta. Buvo diskutuojama, kas yra tinkamiau – įrengti plačią žvejybai tinkamą pakrantę ar pastatyti tiltą, su kuriuo, ko gero, būtų kur kas daugiau problemų. Toks statinys nelabai tinka draustiniui, ne kažin ką jis pagelbėtų žvejams. Tad pasižiūrėkime pirmiau, ar dabartiniai sprendimai pateisins lūkesčius.
– Kuo ypatingas Žaltyčio ežeras? Kokia jo reikšmė aplinkosaugai apskritai?
– Galime palyginti: šiomis dienomis šiame ežere suskaičiuojame gerokai daugiau nei 3000 paukščių – tik kiek mažiau nei Žuvinte ir Dusioje. Kiti ežerai Žaltyčiui neprilygsta. Ežere plaukioja didžiosios, kuoduotosios, rudagalvės antys, gulbės nebylės, ausuotieji kragai ir kitos rūšys. Vakare prisideda dar ir šimtai migruojančių žąsų, tačiau mes jų apskaitos nevykdome. Gana daug Žaltytyje yra perinčių „Natura 2000“ teritorijose saugomų paukščių – nendrinių lingių, didžiųjų baublių, plovinių vištelių. Žinoma, su tais skaičiais, kokie buvo prieš pusšimtį metų, nėra ko lyginti, bet juk nuskurdo šia prasme visi be išimties mūsų šalies ežerai.
– Dėkui už išsamius atsakymus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių ...
  • Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)

    2020-11-25Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)
    Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT ...
  • Nenustebo, kad sudomino kinų žvalgybą

    2020-11-25Nenustebo, kad sudomino  kinų žvalgybą
    Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys. „Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti ...
  • Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“

    2020-11-25Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“
    Šalies Valstybės saugumo departamentas (VSD) Kiniją, kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, įvardijo du kartus: pirmą – 2019-ųjų, antrą – 2020-ųjų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pernykščiame dokumente tiesiog paminėjęs šalį, šių metų ataskaitoje VSD teigia, kad „Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais“, ir pateikia schemas, kaip Kinija šį tikslą bando įgyvendinti Lietuvoje. VSD ataskaitoje rašoma, kad Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje taikinių ieško per socialinį ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Generalinės prokuratūros komentaras

    2020-11-18Generalinės prokuratūros komentaras
    (Komentaras prie straipsnio „Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško“) Ikiteisminį tyrimą dėl migracijos darbuotojų kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo atliko Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Todėl Prokuratūros atstovų paprašėme pakomentuoti, kaip atsitiko, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustačiusi tiek daug pažeidimų šioje byloje, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Ar, įvertinus šią bylą ir jos aplinkybes, mes visi galime tikėtis, kad su prokuroro palaiminimu bus leista metus ar pusę metų, be realaus pagrindo ...
  • Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško

    2020-11-18Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško
    2017 metų balandžio 26-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė, vyresnysis specialistas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę. Tyrimas truko beveik dvejus metus. 2019 metų vasario 14-ąją Marijampolės apylinkės teismas, paskelbė nuosprendį. Dar vėliau jį pakoregavo Kauno apygardos teismas. Visi kaltinamieji buvo nuteisti piniginėmis baudomis, jiems atimta teisė dirbti ...
  • „Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus…“

    2020-11-18„Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus...“
    „Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ...