Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Kiti Žaltyčiui neprilygsta“ (Eksperto komentarai)

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.– Kas inicijavo šį Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo žvejybai projektą, kodėl tai daroma būtent dabar?
– Pats Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo mėgėjiškai žvejybai projektas yra rezultatas šiais metais naujai patvirtinto Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano. Planas dar iki patvirtinimo buvo suderintas su visomis institucijomis, aptartas su vietos gyventojais, todėl poreikis Žaltyčio ežero pakrantei sutvarkyti mums nebuvo jokia naujiena.
Dar pernai Žuvinto biosferos rezervato direkcija parengė paraišką Marijampolės savivaldybės Aplinkos apsaugos programai, kad būtų galima pradėti įgyvendinimo darbus. Gavome pritarimą, finansavimą, todėl jau dabar aiškėja tvarkymo rezultatai.
Konkrečiai Tvarkymo plano sprendiniai numato sudaryti sąlygas trumpalaikiam poilsiui vietos gyventojams ir lankytojams, Žaltyčio ežero rytinėje pakrantėje įrengti atokvėpio vietą, taip pat mėgėjiškos žvejybos nuo ežero kranto vietas, sutvarkant pakrantę Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtoje teritorijoje.
– Kad egzistuoja toks Žaltyčio botaninis-zoologinis draustinis, žino daugelis. O ką iš tiesų tai reiškia?
– Botaninis-zoologinis draustinis yra viena iš saugomų teritorijų – gamtinių draustinių rūšių. Lietuvoje tokio tipo draustinių yra 31, ir kiekvienas iš jų skirtingas, su skirtingais steigimo tikslais. Oficialiai įvardintas Žaltyčio botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti tipinį eutrofinį ežerą su būdinga augalija ir gyvūnija, didžiųjų baublių, plovinių vištelių, migruojančių vandens paukščių sankaupų vietas. Tai „Natura 2000“ teritorija, o kaip itin vertingas Pietvakarių Lietuvos gamtinis kompleksas, jis atitinka Ramsaro konvencijos (tarptautinių požiūriu svarbiausių pelkių ir sekliųjų vandenų sąrašo) kriterijus.
– Kodėl neleidžiama čia žvejoti iš valties? Negi pavieniai žvejai gali padaryti daug žalos?
– Draustiniuose prioritetas skiriamas gamtos vertybėms išsaugoti, o žmogaus veikla neturi joms kenkti. Draudimas žvejoti Žaltytyje (išskyrus poledinę žvejybą) yra įrašytas Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose. Jis grindžiamas Gamtos tyrimų centro mokslininkų parengtoms rekomendacijoms. Mokslininkai teigia: norint išsaugoti Žaltyčio ežero vandens paukščių perinčias populiacijas, vandens paukščių šėrimosi vietas ir migruojančių paukščių sankaupas, plaukiojimas valtimis nei perėjimo laiku, nei vėliau yra neleistinas. Žaltytis yra palyginti nedidelis ežeras, jis gan siauras, ištįsęs, todėl tokiame ežere vandens paukščiams, jei jie būtų trikdomi, tiesiog nebūtų kur pasislėpti. Mokslininkų reikalavimas visiškai suprantamas, nes kai kurios migruojančių paukščių rūšys, kad ir kuoduotosios antys, valties neprisileidžia per 300–400 metrų. Užtektų kokių dešimties tolygiai ežere pasiskirsčiusių valčių, kad nė viena tos rūšies antelė nė nenusileistų Žaltytyje. Žiemą, kai vandens paukščių nėra, nuo ledo niekas netrukdo užsiiminėti žvejyba. Gamtininkai siūlo dar labiau sustiprinti jo apsaugą ir įrašyti jį į tarptautiniu požiūriu svarbių pelkių ir sekliųjų vandenų konvencijos (Ramsaro konvencijos) sąrašą. Beje, rekomendacijose siūloma aktyviai gerinti ežero būklę: mažinti pakrantės užžėlimą įvairia, o ypač sumedėjusia augmenija, įrengti Kai lankėmės prie ežero prieš mėnesį, pakrantė buvo tik ką išvalyta, net nespėta pastatyti ženklo apie tai, kad čia yra vieta mėgėjiškai žūklei.pagalbines vandens paukščių apsaugos priemones – dirbtines lizdavietes, saleles.
O dėl pavienių valčių, tai leidus žvejybą ežere, niekaip nepasakysi, ar tų valčių bus vos kelios, ar daugybė. Kažkas siūlė – leiskite nors vietos žvejams pažvejoti, tačiau turėtume užmiršti „vietinio žvejo“ sąvoką. Niekur teisės aktuose tokia neapibrėžta ir joks valdininkas, kaip aukštai besėdintis, „iš lubų“ nenustatys, kada žmogus vietinis, o kada ne. Mūsų šalyje esame visi vienodas teises turintys piliečiai, dar daugiau, diskriminacinių sąlygų įteisinimas gyvenimo vietos pagrindu gali pažeisti net ES stojimo sutarties esmines nuostatas dėl laisvo piliečių, prekių ir paslaugų judėjimo.
Bet kas – marijampoliečiai, alytiškiai, net ir kitų ES šalių piliečiai galėtų jaustis diskriminuojami, lyginant su išimtinę teisę žvejoti turinčiais vietiniais žmonėmis. Visai pritariu mokslininkų nuomonei – sprendimas įteisinti žvejybą iš valčių labai pakenktų šiame draustinyje saugomiems perintiems ir migruojantiems paukščiams.
Beje, ta pačia proga galiu nudžiuginti žvejus: Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame Amalvo ežere, kuriame vandens paukščių sankaupos rudenį gerokai menkesnės, vėlgi po ilgų diskusijų su mokslininkais ornitologais mes patys pasiūlėme leisti žvejybą iš valčių nuo liepos vidurio. Šis leidimas turėtų būti įteisintas naujuose Žuvinto bio­sferos rezervato nuostatuose.
– Kokia dar veikla ribojama šiame draustinyje?
– Žaltytyje beveik visi apribojimai yra susiję su lankymu. Botaninių-zoologinių draustinių ežeruose draudžiama vykdyti verslinę žvejybą, medžioti paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Griežtesni apribojimai taikomi, kai yra reikalinga specialiai išsaugoti vieną ar kitą gamtos vertybę.
– Kaip dėl statybų draustinyje? Kaip žinia, beveik ant pat kranto stovi pastatai…
– Kai kurių dalykų mes nepakeisime, gal tie pastatai galėjo būti statomi toliau, bet jei vertinsime iš draustinyje saugomų objektų – vandens paukščių pozicijos, tie pastatai nėra kažkoks blogis. Esamos draustinio ribos apima tik patį ežerą ir siaurą pakrantės ruožą, tad iš tikrųjų pačiame draustinyje pastatų nė nėra.
– Kalbėjome su vienu žveju, jis pasidžiaugė, kad sutvarkyta pakrantė, bet mano, jog reikia tilto. Ar atsiras?
– Na, pakrantė iš tikrųjų dar nėra galutinai sutvarkyta. Ji bus tokia tik tada, kai iš po plonai paskleisto pakrantės durpės sluoksnio prasikals žolė, atsistatys dalis vandens augmenijos ir kai šalia pakrantės esanti teritorija įgis tinkamą išvaizdą. Vandens augmeniją dar reikės prižiūrėti kelerius metus, nes nendrės tikrai bandys ataugti, jei jų nekirsime vegetacijos metu. Tam mes turime tinkamą techniką. Reikėtų jau už draustinio ribos įrengti atokvėpio vietos infrastruktūrą: tinkamą automobilių stovėjimo vietą, suoliukų, persirengimo kabiną poilsiautojams, takelį prieiti prie apžvalgos bokštelio, rasti tinkamą vietą šiukšlių konteineriams. Apie tai artimiausiu metu diskutuosime su Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojais.
Dėl tiltelio (tiksliau – pirso) įrengimo kol kas jokių sprendimų nepriimta. Buvo diskutuojama, kas yra tinkamiau – įrengti plačią žvejybai tinkamą pakrantę ar pastatyti tiltą, su kuriuo, ko gero, būtų kur kas daugiau problemų. Toks statinys nelabai tinka draustiniui, ne kažin ką jis pagelbėtų žvejams. Tad pasižiūrėkime pirmiau, ar dabartiniai sprendimai pateisins lūkesčius.
– Kuo ypatingas Žaltyčio ežeras? Kokia jo reikšmė aplinkosaugai apskritai?
– Galime palyginti: šiomis dienomis šiame ežere suskaičiuojame gerokai daugiau nei 3000 paukščių – tik kiek mažiau nei Žuvinte ir Dusioje. Kiti ežerai Žaltyčiui neprilygsta. Ežere plaukioja didžiosios, kuoduotosios, rudagalvės antys, gulbės nebylės, ausuotieji kragai ir kitos rūšys. Vakare prisideda dar ir šimtai migruojančių žąsų, tačiau mes jų apskaitos nevykdome. Gana daug Žaltytyje yra perinčių „Natura 2000“ teritorijose saugomų paukščių – nendrinių lingių, didžiųjų baublių, plovinių vištelių. Žinoma, su tais skaičiais, kokie buvo prieš pusšimtį metų, nėra ko lyginti, bet juk nuskurdo šia prasme visi be išimties mūsų šalies ežerai.
– Dėkui už išsamius atsakymus.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.