Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ilja Laursas: viena iš aplinkosaugos priemonių – elektroninė valdžia

Kaip galėtume geriau kontroliuoti žmonijos veiklos poveikį klimato kaitai, gyventi švariau? Žinomas investuotojas, verslininkas Ilja LAURSAS sako, kad tokiose didelėse bendruomenėse, kuriose gyvename, vertybės nebeveikia, o politinį susitarimą padėtų pasiekti naujosios technologijos. Savo investicijas į dalijimosi ekonomikos projektus jis irgi vertina kaip netiesioginį indėlį į atliekų kultūrą.

Investuotojas, verslininkas Ilja LAURSAS– Verslo reikalais nemažai keliaujate po pasaulį. Kokių minčių sukelia įvairių kultūrų atliekų tvarkymo ar netvarkymo pavyzdžiai?
– Tai, kaip žmonės tvarkosi su savo atliekomis, labai stipriai susiję su kultūra bendrai. Vienaip gali pasijusti Izraelyje, kur žmonės viską meta ant žemės, ir visiškai kitaip jautiesi Šveicarijoje, kur viskas sutvarkyta, vos ne milimetrų tikslumu išmatuota.
Kultūriškai kurioje nors šalyje susiformavęs požiūris į šiukšles labai stipriai paveikia kelionės kokybę. Ten, kur švaru, jautiesi jaukiai. Sociologai sako, kad šiauriečiai linkę labiau laikytis švaros, nei pietiečiai, tai siejama ir su istoriniais momentais – maro ir kitų ligų proveržiais: kas neturėjo švaros instinkto, iki mūsų laikų neišgyveno. Dabar netgi sakoma, kad dabartinis šiaurietis, europietis turi švaros geną, kad jis to nori fiziškai, ir, atvirkščiai, esą pietiečiai to neturi.
Klimatas irgi turi reikšmės, mat į kai kuriuos higienos dalykus pietietis gali žiūrėti atlaidžiai: pietų šalyse nėra gripo, nėra peršalimo ir kitokių užkrečiamųjų ligų, o šiaurietis negali sau leisti nesiplauti rankų ar atsainiai žiūrėti į nešvarą, kitaip jis susirgs, o jei tai nutikdavo prieš šimtą metų – ir pavasario nesulauksi. Šiuo požiūriu yra daug teorijų, tačiau tai galima pamatyti ir pajusti keliaujant.
Vienu metu man labai didelį įspūdį padarė, kaip užtikrinama švara Amerikoje. Esu nufotografavęs pakelės skydą, kuriame perspėjama, kad už šiukšlinimą – 1000 dolerių bauda. Cigaretę išmetei pro langą – 1000 dolerių bauda.
Tai labai paprasta priemonė – ir keliai švarūs. Singapūre, pavyzdžiui, neparduodama kramtomoji guma – jos tenai nenupirksi niekur, o paraleliai vykdomas švietimas. Singapūras europiečio akimis, žinoma, yra kitas pavyzdys apie perteklines bausmes, kur baudžiama už bet kokį nusižengimą, taip pat ir šiukšlinimą, bet tai gali labai teigiamai paveikti sąžiningesnę žmonių elgseną, paskatinti žmones gyventi švariau, suformuoti gerus įpročius.
– Elektronikos atliekos – sparčiausiai auganti atliekų dalis visame pasaulyje. Deja, daugelyje šalių šių atliekų tvarkymas vis dar kelia problemų, o pasaulyje perdirbama tik penktadalis elektronikos atliekų. ES pagal visus reikalavimus sutvarkoma tik 35 proc. elektronikos atliekų. Kaip ši padėtis atrodo jūsų, verslininko, akimis?
– Valstybė su verslu privalo šnekėti ekonomikos kalba, nes verslas nėra žmogus – verslas yra racionalus. Instrumentai čia labai aiškūs – nuo taršos kvotų iki baudų už įstatymų nepaisymą. Yra visas spektras veiksmų, kurie dera šnekant su verslais.
Pastaruoju metu pastebimas ir verslų polinkis tapti daugiau negu verslais. Šiandien darbuotojai dažnai pasirenka darbdavį ne vien pagal ekonominius parametrus, atlyginimo dydį, bet ir pagal deklaruojamas ir, kas svarbiau, įgyvendinamas vertybes – nuo moterų teisių užtik-rinimo iki ekologiškų produktų ir žaliavų naudojimo. Per tai irgi galima paveikti verslus, nors, kaip jau minėta, verslai labiausiai linkę remtis racionalumu ir sverti ekonomikos svertais. Be abejo, deklaruojamos valstybės vertybės, tautos vertybės yra tikrai ne paskutinėje vietoje, tiktai jų formavimasis yra itin lėtas procesas. Tik retais kartais gali pasiekti daug greitesnį rezultatą.
– Esate žinomas kaip investuotojas, dirbantis su startuoliais. Ar tarp šių startuolių yra susijusių su atliekų verslu?
– Tiesiogiai reikalų su atliekų verslu nesu turėjęs, tačiau netiesiogiai, per dalijimosi ekonomiką – taip. Visus dalijimosi ekonomikos verslus vertinčiau kaip netiesiogiai susijusius su šiukšlėmis. Tokie projektai kaip „Dalinuosi.lt“ yra apie daiktų naudojimą – užuot po kurio laiko daiktus, kurie buvo labai nedaug naudojami, išmesti į šiukšlių dėžę, jie yra naudojami iki kol praktiškai susidėvi fiziškai.
Mano požiūriu, iš principo žmonės gamina daiktų perteklių. Esu girdėjęs, kad iš gaminamų rūbų 70 proc., nepraėjus nė metams, atsiduria šiukšlių dėžėje vien todėl, kad žmonės jų nebenori dėvėti, nes norisi kito. Panašiai nutinka ir su kitais daiktais. Jei pabandytume suskaičiuoti, kiek naudojame, pavyzdžiui, „Xbox“ žaidimų priedą, nustebtume, kad šio daikto našumas tesiekia 2 proc. ar net mažiau. Jeigu oro bendrovė, nusipirkusi lėktuvą, išnaudotų jį mažiau nei 90 proc. laiko, tai ji netrukus bankrutuotų. Buitiniu lygmeniu tai darome kasdien: mes turime daug daiktų, kurių apskritai nenaudojame. O štai dalijimosi ekonomikos startuoliai suteikia galimybę tą patį daiktų kiekį naudoti daug plačiau ir taip netiesiogiai prisideda prie atliekų mažinimo.
– Ekologiniai judėjimai pasaulyje, įskaitant ir moksleivės Gretos Thunberg akcijas, kaip jie atrodo Jūsų akimis?
– Yra daug būdų, kaip kovoti. Vis dėlto kritikuoti yra tūkstantį kartų lengviau, negu kažką realiai daryti ir taisyti. Kritikuoti, kaltinti, protestuoti – tokia pozicija, kaip instrumentas, man atrodo nebrandus. Kai kalba pakrypsta į kritiką, man įsijungia raudona lemputė: nesu linkęs kritikuoti ar palaikyti kritikuojančius. Kritikuoti man atrodo nebrandu – geriau ką nors nuveikti, kurti, prisidėti prie dirbančių ir kuriančių. Net ir keisti įstatymus, didinti baudas už užterštumą būtų naudingiau ir kūrybiškiau, nei vien tik kritikuoti.
– Esate kalbėjęs, kad ateityje valdžia bus elektroninė. Galbūt turite viziją, kaip elektronika galėtų paskatinti atsakingą elektronikos ir kitokių atliekų tvarkymą?
– Elektroninė valdžia suteiktų daugiau galimybių jau esamoms politinėms priemonėms, jas papildytų. Ir tai nėra vien ateities priemonės, jos kai kuriose šalyse ir miestuose taikomos jau dabar. Pavyzdžiui, 80 proc. Londono teritorijos yra stebima čia sumontuotomis vaizdo kameromis. Galime teigti, kad visas miestas yra matomas. Dirbtinis intelektas šiandien yra pajėgus išskirti atskirą žmogų kameros užfiksuotame vaizde, interpretuoti jo veiksmą, kai jis eina degant raudonai šviesai ar kai ne ten, kur reikia, numeta šiukšlę arba nuorūką. Tai suteikia galimybę analizuoti milijono žmonių elgesį – anksčiau tai nebuvo iš principo įmanoma.
Pastaruoju metu kalbama, kad globalizacijos amžiuje vienas iš veiksmingų instrumentų yra koncepcija „Rule of law“ (Įstatymo taisyklė – red. past.). Vertybinį pagrindą išlaikyti gali tik įstatymais nustatyta tvarka. Mažos bendruomenės savo gyvenimą galėjo grįsti vien vertybėmis, nebūtina buvo turėti griežtus įstatymus, nereikėjo šviesoforų, priežiūros ir viso kito: žmonės vienas kitą gerai pažinojo, o jų elgsena rėmėsi vertybėmis.
Tuo tarpu didelėse bendruomenėse vertybės nustoja veikti – ir kuo didesnės bendruomenės, tuo mažiau veikia vertybės. Niujorke gyvendamas nepažįstu kaimynų: koks man skirtumas – pastebės ar nepastebės, kaip elgiuosi. Didelėse žmonių bendruomenėse lieka vienintelis instrumentas, kuris gali leisti taikyti vertybes, užtikrinti, kad jų bus paisoma, tai yra įstatymas, arba „rule of law“. Geras pavyzdys, kai suvaldžius nevaržomas grafičių (graffiti) apraiškas, tai turėjo įtakos visai kriminogeninei situacijai – nusikaltimų lygis sumažėjo 30 proc. Tai nutiko vien dėl to, kad buvo panaudotas prievartos mechanizmas: buvo nurodyta, kad mūsų mieste nebus grafičių. Jei neišvengiamai pastebimi mažiausi nuokrypiai ir į juos reaguojama – į grafičius ar cigaretę, išmestą pro langą, pasiekiama daugiau tvarkos ir kitose srityse, nes šiandien – cigaretė, rytoj – grafitis, o poryt – ir nužudymas. Atsakomybės neišvengiamumas labai padeda didelėje visuomenėje, ypač didmiesčiuose. Technologijos jau artėja prie tokio lygio, kai bus galima analizuoti 10 milijonų žmonių elgesį. Pavyzdžiui, Londone jau šiandien galima, atpažinus pagal veidą, pirmą kartą nusiųsti tiesiog įspėjimą, antrą kartą – skirti mažą baudą, trečią kartą – didelę baudą. Tai derėtų vertinti ne kaip kontrolės priemonę, o kaip priemonę įgyvendinti politinį susitarimą. Jei esame susitarę, kad nešiukšliname, tai tada ir nepykstame, kad kiek-vieną kartą, kai šiukšlinu, mane ir nubaudžia. Panašių technologijų taikymas aplinkosaugos segmente, mano galva, ženkliai prisidėtų prie aplinkosaugos tikslų ir visuomenės susitarimo šioje srityje.
Parengta kartu su Elektronikos platintojų asociacija

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.