Prenumeruok E-laikraštį!



Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Ilja Laursas: viena iš aplinkosaugos priemonių – elektroninė valdžia

Kaip galėtume geriau kontroliuoti žmonijos veiklos poveikį klimato kaitai, gyventi švariau? Žinomas investuotojas, verslininkas Ilja LAURSAS sako, kad tokiose didelėse bendruomenėse, kuriose gyvename, vertybės nebeveikia, o politinį susitarimą padėtų pasiekti naujosios technologijos. Savo investicijas į dalijimosi ekonomikos projektus jis irgi vertina kaip netiesioginį indėlį į atliekų kultūrą.

Investuotojas, verslininkas Ilja LAURSAS– Verslo reikalais nemažai keliaujate po pasaulį. Kokių minčių sukelia įvairių kultūrų atliekų tvarkymo ar netvarkymo pavyzdžiai?
– Tai, kaip žmonės tvarkosi su savo atliekomis, labai stipriai susiję su kultūra bendrai. Vienaip gali pasijusti Izraelyje, kur žmonės viską meta ant žemės, ir visiškai kitaip jautiesi Šveicarijoje, kur viskas sutvarkyta, vos ne milimetrų tikslumu išmatuota.
Kultūriškai kurioje nors šalyje susiformavęs požiūris į šiukšles labai stipriai paveikia kelionės kokybę. Ten, kur švaru, jautiesi jaukiai. Sociologai sako, kad šiauriečiai linkę labiau laikytis švaros, nei pietiečiai, tai siejama ir su istoriniais momentais – maro ir kitų ligų proveržiais: kas neturėjo švaros instinkto, iki mūsų laikų neišgyveno. Dabar netgi sakoma, kad dabartinis šiaurietis, europietis turi švaros geną, kad jis to nori fiziškai, ir, atvirkščiai, esą pietiečiai to neturi.
Klimatas irgi turi reikšmės, mat į kai kuriuos higienos dalykus pietietis gali žiūrėti atlaidžiai: pietų šalyse nėra gripo, nėra peršalimo ir kitokių užkrečiamųjų ligų, o šiaurietis negali sau leisti nesiplauti rankų ar atsainiai žiūrėti į nešvarą, kitaip jis susirgs, o jei tai nutikdavo prieš šimtą metų – ir pavasario nesulauksi. Šiuo požiūriu yra daug teorijų, tačiau tai galima pamatyti ir pajusti keliaujant.
Vienu metu man labai didelį įspūdį padarė, kaip užtikrinama švara Amerikoje. Esu nufotografavęs pakelės skydą, kuriame perspėjama, kad už šiukšlinimą – 1000 dolerių bauda. Cigaretę išmetei pro langą – 1000 dolerių bauda.
Tai labai paprasta priemonė – ir keliai švarūs. Singapūre, pavyzdžiui, neparduodama kramtomoji guma – jos tenai nenupirksi niekur, o paraleliai vykdomas švietimas. Singapūras europiečio akimis, žinoma, yra kitas pavyzdys apie perteklines bausmes, kur baudžiama už bet kokį nusižengimą, taip pat ir šiukšlinimą, bet tai gali labai teigiamai paveikti sąžiningesnę žmonių elgseną, paskatinti žmones gyventi švariau, suformuoti gerus įpročius.
– Elektronikos atliekos – sparčiausiai auganti atliekų dalis visame pasaulyje. Deja, daugelyje šalių šių atliekų tvarkymas vis dar kelia problemų, o pasaulyje perdirbama tik penktadalis elektronikos atliekų. ES pagal visus reikalavimus sutvarkoma tik 35 proc. elektronikos atliekų. Kaip ši padėtis atrodo jūsų, verslininko, akimis?
– Valstybė su verslu privalo šnekėti ekonomikos kalba, nes verslas nėra žmogus – verslas yra racionalus. Instrumentai čia labai aiškūs – nuo taršos kvotų iki baudų už įstatymų nepaisymą. Yra visas spektras veiksmų, kurie dera šnekant su verslais.
Pastaruoju metu pastebimas ir verslų polinkis tapti daugiau negu verslais. Šiandien darbuotojai dažnai pasirenka darbdavį ne vien pagal ekonominius parametrus, atlyginimo dydį, bet ir pagal deklaruojamas ir, kas svarbiau, įgyvendinamas vertybes – nuo moterų teisių užtik-rinimo iki ekologiškų produktų ir žaliavų naudojimo. Per tai irgi galima paveikti verslus, nors, kaip jau minėta, verslai labiausiai linkę remtis racionalumu ir sverti ekonomikos svertais. Be abejo, deklaruojamos valstybės vertybės, tautos vertybės yra tikrai ne paskutinėje vietoje, tiktai jų formavimasis yra itin lėtas procesas. Tik retais kartais gali pasiekti daug greitesnį rezultatą.
– Esate žinomas kaip investuotojas, dirbantis su startuoliais. Ar tarp šių startuolių yra susijusių su atliekų verslu?
– Tiesiogiai reikalų su atliekų verslu nesu turėjęs, tačiau netiesiogiai, per dalijimosi ekonomiką – taip. Visus dalijimosi ekonomikos verslus vertinčiau kaip netiesiogiai susijusius su šiukšlėmis. Tokie projektai kaip „Dalinuosi.lt“ yra apie daiktų naudojimą – užuot po kurio laiko daiktus, kurie buvo labai nedaug naudojami, išmesti į šiukšlių dėžę, jie yra naudojami iki kol praktiškai susidėvi fiziškai.
Mano požiūriu, iš principo žmonės gamina daiktų perteklių. Esu girdėjęs, kad iš gaminamų rūbų 70 proc., nepraėjus nė metams, atsiduria šiukšlių dėžėje vien todėl, kad žmonės jų nebenori dėvėti, nes norisi kito. Panašiai nutinka ir su kitais daiktais. Jei pabandytume suskaičiuoti, kiek naudojame, pavyzdžiui, „Xbox“ žaidimų priedą, nustebtume, kad šio daikto našumas tesiekia 2 proc. ar net mažiau. Jeigu oro bendrovė, nusipirkusi lėktuvą, išnaudotų jį mažiau nei 90 proc. laiko, tai ji netrukus bankrutuotų. Buitiniu lygmeniu tai darome kasdien: mes turime daug daiktų, kurių apskritai nenaudojame. O štai dalijimosi ekonomikos startuoliai suteikia galimybę tą patį daiktų kiekį naudoti daug plačiau ir taip netiesiogiai prisideda prie atliekų mažinimo.
– Ekologiniai judėjimai pasaulyje, įskaitant ir moksleivės Gretos Thunberg akcijas, kaip jie atrodo Jūsų akimis?
– Yra daug būdų, kaip kovoti. Vis dėlto kritikuoti yra tūkstantį kartų lengviau, negu kažką realiai daryti ir taisyti. Kritikuoti, kaltinti, protestuoti – tokia pozicija, kaip instrumentas, man atrodo nebrandus. Kai kalba pakrypsta į kritiką, man įsijungia raudona lemputė: nesu linkęs kritikuoti ar palaikyti kritikuojančius. Kritikuoti man atrodo nebrandu – geriau ką nors nuveikti, kurti, prisidėti prie dirbančių ir kuriančių. Net ir keisti įstatymus, didinti baudas už užterštumą būtų naudingiau ir kūrybiškiau, nei vien tik kritikuoti.
– Esate kalbėjęs, kad ateityje valdžia bus elektroninė. Galbūt turite viziją, kaip elektronika galėtų paskatinti atsakingą elektronikos ir kitokių atliekų tvarkymą?
– Elektroninė valdžia suteiktų daugiau galimybių jau esamoms politinėms priemonėms, jas papildytų. Ir tai nėra vien ateities priemonės, jos kai kuriose šalyse ir miestuose taikomos jau dabar. Pavyzdžiui, 80 proc. Londono teritorijos yra stebima čia sumontuotomis vaizdo kameromis. Galime teigti, kad visas miestas yra matomas. Dirbtinis intelektas šiandien yra pajėgus išskirti atskirą žmogų kameros užfiksuotame vaizde, interpretuoti jo veiksmą, kai jis eina degant raudonai šviesai ar kai ne ten, kur reikia, numeta šiukšlę arba nuorūką. Tai suteikia galimybę analizuoti milijono žmonių elgesį – anksčiau tai nebuvo iš principo įmanoma.
Pastaruoju metu kalbama, kad globalizacijos amžiuje vienas iš veiksmingų instrumentų yra koncepcija „Rule of law“ (Įstatymo taisyklė – red. past.). Vertybinį pagrindą išlaikyti gali tik įstatymais nustatyta tvarka. Mažos bendruomenės savo gyvenimą galėjo grįsti vien vertybėmis, nebūtina buvo turėti griežtus įstatymus, nereikėjo šviesoforų, priežiūros ir viso kito: žmonės vienas kitą gerai pažinojo, o jų elgsena rėmėsi vertybėmis.
Tuo tarpu didelėse bendruomenėse vertybės nustoja veikti – ir kuo didesnės bendruomenės, tuo mažiau veikia vertybės. Niujorke gyvendamas nepažįstu kaimynų: koks man skirtumas – pastebės ar nepastebės, kaip elgiuosi. Didelėse žmonių bendruomenėse lieka vienintelis instrumentas, kuris gali leisti taikyti vertybes, užtikrinti, kad jų bus paisoma, tai yra įstatymas, arba „rule of law“. Geras pavyzdys, kai suvaldžius nevaržomas grafičių (graffiti) apraiškas, tai turėjo įtakos visai kriminogeninei situacijai – nusikaltimų lygis sumažėjo 30 proc. Tai nutiko vien dėl to, kad buvo panaudotas prievartos mechanizmas: buvo nurodyta, kad mūsų mieste nebus grafičių. Jei neišvengiamai pastebimi mažiausi nuokrypiai ir į juos reaguojama – į grafičius ar cigaretę, išmestą pro langą, pasiekiama daugiau tvarkos ir kitose srityse, nes šiandien – cigaretė, rytoj – grafitis, o poryt – ir nužudymas. Atsakomybės neišvengiamumas labai padeda didelėje visuomenėje, ypač didmiesčiuose. Technologijos jau artėja prie tokio lygio, kai bus galima analizuoti 10 milijonų žmonių elgesį. Pavyzdžiui, Londone jau šiandien galima, atpažinus pagal veidą, pirmą kartą nusiųsti tiesiog įspėjimą, antrą kartą – skirti mažą baudą, trečią kartą – didelę baudą. Tai derėtų vertinti ne kaip kontrolės priemonę, o kaip priemonę įgyvendinti politinį susitarimą. Jei esame susitarę, kad nešiukšliname, tai tada ir nepykstame, kad kiek-vieną kartą, kai šiukšlinu, mane ir nubaudžia. Panašių technologijų taikymas aplinkosaugos segmente, mano galva, ženkliai prisidėtų prie aplinkosaugos tikslų ir visuomenės susitarimo šioje srityje.
Parengta kartu su Elektronikos platintojų asociacija

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

    2020-12-02Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?
    Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu. Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai. Saugiausi preparatai naudojami medicinoje Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi ...
  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių ...
  • Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)

    2020-11-25Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)
    Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT ...
  • Nenustebo, kad sudomino kinų žvalgybą

    2020-11-25Nenustebo, kad sudomino  kinų žvalgybą
    Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys. „Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti ...
  • Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“

    2020-11-25Taikinių Lietuvoje ieškoma per „LinkedIn“
    Šalies Valstybės saugumo departamentas (VSD) Kiniją, kaip galimą grėsmę nacionaliniam saugumui, įvardijo du kartus: pirmą – 2019-ųjų, antrą – 2020-ųjų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje. Pernykščiame dokumente tiesiog paminėjęs šalį, šių metų ataskaitoje VSD teigia, kad „Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama ir kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais“, ir pateikia schemas, kaip Kinija šį tikslą bando įgyvendinti Lietuvoje. VSD ataskaitoje rašoma, kad Kinijos žvalgybos tarnybos Lietuvoje taikinių ieško per socialinį ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, ...
  • Generalinės prokuratūros komentaras

    2020-11-18Generalinės prokuratūros komentaras
    (Komentaras prie straipsnio „Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško“) Ikiteisminį tyrimą dėl migracijos darbuotojų kyšininkavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo atliko Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai, vadovaujami Kauno apygardos prokuratūros prokurorų. Todėl Prokuratūros atstovų paprašėme pakomentuoti, kaip atsitiko, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nustačiusi tiek daug pažeidimų šioje byloje, priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Ar, įvertinus šią bylą ir jos aplinkybes, mes visi galime tikėtis, kad su prokuroro palaiminimu bus leista metus ar pusę metų, be realaus pagrindo ...
  • Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško

    2020-11-18Didysis migracijos darbuotojų kyšio burbulas subliūško
    2017 metų balandžio 26-ąją Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai išplatino pranešimą, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai sulaikė keturis Marijampolės migracijos skyriaus darbuotojus, kurie įtariami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi. Tarp sulaikytųjų – šio skyriaus viršininkė, vyresnysis specialistas, dar dvi specialistės. Visi jie buvo uždaryti į areštinę. Tyrimas truko beveik dvejus metus. 2019 metų vasario 14-ąją Marijampolės apylinkės teismas, paskelbė nuosprendį. Dar vėliau jį pakoregavo Kauno apygardos teismas. Visi kaltinamieji buvo nuteisti piniginėmis baudomis, jiems atimta teisė dirbti ...
  • „Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus…“

    2020-11-18„Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus...“
    „Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai ...