renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vladas Vitkauskas: Žemė, kurią čia radome, neturėtų dusti nuo mūsų atliekų

„Kad sudėtingose kelionėse po kalnus galėtume išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, turėdavome ne vien savimi, bet ir vienas kitu rūpintis. Teko pažinti save visokiausią, ir kasdienybėje tai labai pravertė“, – sako keliautojas, alpinistas Vladas VITKAUSKAS.

– Kaip keitėsi kalnai per Jūsų gyvenimą? Ar jie atspindi civilizacijos vystymosi tendencijas?
– Lyginant modernią civilizaciją ir tuos kampelius, kur žmonės dar gyvena natūralų gyvenimą, matyti, kad, deja, civilizacijos invazija, ypač – tokia staigi, kaip matome pastaraisiais metais, laimingesniais žmonių nepadaro – dažniau atvirkščiai. Prisimenu 2013 metais surengtą Everesto Deimantinį jubiliejų – 60 metų nuo pirmo įkopimo Nepale. Didžiausios pasaulinės iškilmės sostinėje Katmandu, kuriose dalyvavau kaip ypatingas svečias, ir dar su mano fotografijų parodos pristatymu Nepalo viceprezidentui vadovaujant. Teko atsakinėti į gal 7-ių iš 14 televizijų žurnalistų klausimus, ir dažniausiai buvo klausiama, kaip pasikeitė gyvenimas Nepale per keletą dešimtmečių. Atsakydavau, kad dabar motociklų gal ne ką mažiau negu anuomet žmonių, mašinos negali pravažiuoti, pilna įvairiausių užeigų, „amerikoniškų“ barų, prabangiausių viešbučių, bet šypsenų nepaliečių veiduose daug mažiau. 2004 metais Pakistano kalnynų rajonuose organizavau nedidelę kultūrinę ekspediciją, keliavome su nerimu, nes žinojome apie ten vykstančius politinius ir karinius neramumus, baiminomės ir islamistų. Tačiau būdamas ten, kur jau nėra nei policijos, nei kokių nors specialiųjų būrių, bendraudamas su vietiniais žmonėmis, dažniausiai jaučiausi saugiau nei mūsų didmiesčio centrinėje gatvėje sutemus. Mačiau nelengvą, bet taikų, ramų gyvenimą ir tas tradicijas, kurios galėtų atrodyti keistos, ir taip pat mačiau, kad dauguma taip gyvenančių žmonių jaučiasi laimingi.
Deja, sudaiktėjusi civilizacija atneša vertybes, kurios yra iškreiptos. Nors mes kalbame apie klimato atšilimą, iš tiesų tai jau yra perkaitimas – „atšilimas“ čia viso labo tik kosmetinis žodis. Skaičiuojame temperatūros pokyčių procentus, vyksta pasauliniai forumai, renkasi didžiausios valstybių galvos, priimami susitarimai, tačiau jie yra pasmerkti. Paskutinės žinios apie Alpes: skubėkite, veskite vaikus į Alpes, nes ten ledynų greitai neliks. Aš asmeniškai pasaulyje reklamuojamų projektų dėl klimato pokyčių sumažinimo veiksmingumu nelabai tikiu, netikiu ir ta taršos limitų pardavinėjimo politika – kai leidimai teršti aplinką turtingųjų valstybių gali būti nusiperkami iš skurstančiųjų, o tarša nė kiek nemažėja.
Liūdniausia, kad kalbama apie tai, kaip kovoti su pasekmėmis, tačiau neįvardijamos tikrosios vis greitėjančios klimato katastrofos priežastys. O lemianti priežastis visada yra vertybės: kas valdantiesiems svarbiau. Kaipgi dabar pasaulyje, o kartu ir pas mus, matuojama žmonių gerovė ar net laimė? Pagrindinis matas – kiek daug prigaminame ir kad kasmet vis daugiau. Bet ar neturėtume pirmiausia žiūrėti, kas mums būtina, o kas – tik išmetimui? Štai, iš vien akims sugundyti prigaminamų pakuočių atliekų šiukšlynams dažnai daugiau lieka negu pačių prekių būta. O atliekų sutvarkymas irgi reikalauja gamybos…
Žinoma, neturime nuleisti rankų: svarbu, kad žmonės suprastų padėtį ir patys veiktų. Apie tai kalba įvairūs ekologiniai judėjimai ir iniciatyvos. Visgi svarbiausia kiekvienam pradėti nuo savęs. Ir ne tik svarbu susitvarkyti savame bute ar kieme, bet ir suprasti, koks svarbus kiekvieno mūsų kasdienis pavyzdys. Tegul niekam netrukdau, tegul gatvėje nesimato mašinų, bet jei netoliese yra perėja, o aš ėjau ne perėja, ir mažas berniukas ar mergaitė matė, kaip kažkoks dėdė perėjo gatvę, už tai esu atsakingas. Turime prisiimti atsakomybę kiekvienas. Prisimenu pirmąją kelionę į Antarktidą prieš 25 metus. Pamenu, kaip keista buvo, kai logistiką organizavę britai atsiuntė sutartį, kurioje nustebino vienas punktas: kad turėsime Antarktidą palikti tokią pat baltą ir švarią, kokią radome. Aukščių, šalčių ir vėjų rekordų kraštas – pagal vidutinį aukštį tai aukščiausias žemynas Žemėje, vos ne pusantros Europos dydžio ledo dykuma: atrodo, ir kas ten atsitiks dėl kokio popierėlio. Tačiau tai buvo principo dalykas. Ir mes ne tik popierėlius, maišelius ir konservų dėžutes surinkdavome, bet ir savo didžiojo gamtinio reikalo – nepaisant, kokios oro sąlygos – pritūpdavome ant maišelio, juos grįždami po įkopimo parsinešėme iki atgal išskrendančio lėktuvo. Lygiai tas pats principas turėtų galioti ir mūsų gyvenime – Žemė, kurią čia radome, neturėtų dusti nuo mūsų atliekų. Deja, tai, kas Žemėje vyksta, man vis dažniau primena knygoje perskaitytus vieno Amerikos indėnų genties vado, priversto pasiduoti užkariautojams, dar beveik prieš 200 metų pasakytus žodžius: „Blyškiaveidžio godumas suryja žemę, ir po savęs jis palieka dykumą“. Mes bandome kovoti su pasekmėmis, nors planetos alinimo traukinys važiuoja vis greičiau.
Kai 1993 m. įstengiau gauti leidimą kopti į Everestą, nužygiavęs į bazinę stovyklą negalėjau suprasti, kur patekau: keliolika ekspedicijų, palapinių miestelis, keli šimtai žmonių susigrūdę ant ledyno tarpeklyje aukščiau penkių kilometrų. Kur ten ekologija! Jau nekalbant apie tai, ką žmonija yra padariusi su kalnais dėl naudos, dėl turėti „kuo daugiau“ – tiesiogiai ar netiesiogiai kalnai yra niokojami, ir tam nereikia specialių pastangų – iškertami miškai, o tada tenka matyti ir nuošliaužų, ir griūčių – ne ledų ar sniego, bet gyvos žemės, kalnagūbrių griūčių. Be to, naikinamas pasaulis, kuris yra apačioje – tiek nebūtais potvyniais, tiek žemę paverčiant dykumomis. Mačiau, kaip atviru būdu Čilėje kasamas varis – antrą didžiausią pasaulyje tokią kasyklą. Toji vieta atrodė tarsi didžiausia išplėšta milžiniško gyvūno žaizda. O kas po to?
– Daugelis žmonių be turistinių kelionių savo gyvenimo neįsivaizduoja: taupo visus metus, kad per atostogas pakeliautų, lipa į kalnus turistų takais, vyksta ten slidinėti. Ką ši kelionių kultūra duoda keliaujančiajam ir žmonijai?
– Svarbu, kaip, kas ir kokiu tikslu keliauja. Aš už tai, kad žmonės keliautų, tai yra nuostabu: pažinti ir pasaulį, ir save, ir galimybes, ir tą vienovę su visu pasauliu, kai gali sugrįžti į savo prigimtį. Gali santykinai prailginti savo gyvenimą, nes jis matuojamas ne pragyventų metų skaičiumi, o kokie tie mūsų metai, kaip jaučiamės ir kaip kiti žmonės jaučiasi su mumis.
Kita vertus, nepamatuotas verslas tą prasmingą santykį iškreipia. Prisiminus Nepalą: netoli Everesto esantys kaimeliai, per kuriuos keliauja ekspedicijos, praturtėjo. Atrodytų, aukščiausiuose užkampiuose – užeigos, viešbutėliai, visokie patogumai, ant upelio pastatyta užtvanka elektrai gaminti, o kaip tai sugrįžta? Kaip dėl viso to užteršiama aplinka, akyse nyksta trapi aukštikalnių gamta, ir ten tekantys vandenys, ir ta žemė, kurios ten labai mažai?
– Keliaudamas susiduriate su skirtingomis kultūromis, taip pat – su labai įvairiomis atliekų kultūromis. Kas paliko didžiausią įspūdį?
– Man gera prisiminti savo pirmąsias keliones po kalnus beveik prieš 50 metų kraštuose, kur ir žmogaus koja nežengusi, akis neregėjusi. Apie polietileno maišelius tada išvis nežinojome, naudojome savo pasiūtus, į kuriuos susidėdavome kruopas ar džiūvėsius, bet buvo konservų dėžutės, tai mes jas, suvalgę turinį, akmenimis suplodavome ir kur nors į žvyrą užkasdavome – sutvarkydavome net ir tai, kas natūraliai greičiau negu plastikas sunyksta. Taip suvokėme aplinką. Darėme, ką galime ir dabar turime daryti, ištransliuoti tą žinią, jau nekalbat apie tvarkymąsi, pradedant nuo savęs. Patikimiausias matas gyvenime, taip pat ir kalbant apie gamtosaugą – tikra ar netikra.

Parengta kartu su Elektronikos platintojų asociacija

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis

    2021-02-24Skaitmeninės technologijos keičia Lietuvos žemės ūkį: ES dėka jis taps švaresnis ir efektyvesnis
    Europos Sąjungai užsibrėžus ambicingus kovos su klimato kaita ir aplinkosaugos tikslus, žemės ūkio neišvengiamai laukia pokyčiai. Ūkininkavimas turės tapti efektyvesnis ir labiau tausojantis aplinką, o šį virsmą palengvins skaitmeninės technologijos. Pokyčiai reikalingi Iki 2030 m. Europoje siekiama 50 proc. sumažinti pesticidų kiekį, penktadaliu – trąšų apimtis, o bent ketvirtadalis ūkių turėtų tapti ekologiniais. Jau 2023 m. įsigalios naujoji ES žemės ūkio politika, dėl kurios nuostatų šiuo metu derasi Europos Parlamentas (EP) ir ES valstybės. „Pokyčiai neišvengiami ir reikalingi, ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų ...
  • „Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“

    2021-02-10„Einu sunkiausiu keliu: mėgstu atrasti pats“
    Ši mintis nuskambėjo besikalbant su Algimantu BABECKU – istoriku, kraštotyrininku, Kalvarijos gimnazijos ir Akmenynų pagrindinės mokyklos mokytoju. O pakalbinti jį paskatino knyga „Išnykę (ne)pamiršti dvarai/ Aleksandravas, Makauskai, Pagraužiai, Trempiniai“. Jos išleidimo data liudija: jau visas dešimtmetis praėjo nuo to smagaus laiko, kai dalyvavome jos sutiktuvėse – ne tik Kalvarijoje, Marijampolėje, bet ir kitur, paskui ji nukeliavo ir už jūrų marių… Algimantas – žmogus labai aktyvus, tad sukirbeno mintis: gal per tiek laiko jau kur nors ...