Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Liudvinavas skambėjo kaip didžioji kultūros sostinė (Žiemos paletė)

Seniūnė J. Maceikienė dėkojo merui P. Isodai už visokeriopą pagalbą. Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.


Pasak Liudvinavo seniūnijos seniūnės Jolantos Maceikienės, lygiai prieš metus, sausio 18-ąją, įvyko sostinės atidarymo iškilmės, o šiandien jau susirinkta į uždarymą. „Ir dėl to šiek tiek net liūdna. Metai buvo nuostabūs, kupini gražių, įsimintinų renginių, susitikimų, įspūdžių, pradedant koncertais, tarptautiniu pleneru ir miestelio parką papuošusiomis skulptūromis, parodomis, baigiant gerumo angelais, kurių Liudvinavo bažnyčioje nusileido visi trys šimtai. Džiaugiamės, kad gausiai visus metus lankėtės Mažosios kultūros sostinės renginiuose. Norisi padėkoti visiems, kurie kaip tos bitelės nešė po trupinėlį į bendrą korį, kuris vadinasi meile žmonėms, gimtajam kraštui“, – sakė ji.
Kultūros namų salė buvo pilnutėlė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosIškilmės neapsiėjo be iškilmingo Karaliaus Liudviko ir jo palydos pasirodymo, svečių, savivaldybės vadovų sveikinimų.„Turėjome nuostabią kultūros sostinę, visus metus džiuginusią savivaldybės gyventojus ir jų svečius. Mažosios kultūros sostinės metai buvo turtingi bendruomeniškumu, kūrybiniais ieškojimais, įdomiais sumanymais, kurie išgarsino Liudvinavą ir paliko prasmingus pėdsakus miestelio istorijoje. Liudvinavas visada buvo kultūros sostinės lopšys. Nesustokite ir be titulo skleiskite kultūros židinio šviesą, kad visada būtų smagu važiuoti pas jus“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Meras padėkos raštus už bendruomenės telkimą, iniciatyvumą ir nuoširdžią veiklą, įgyvendinant projektą, įteikė Liud-vinavo parapijos klebonui kun. Žydrūnui Kulpiui, bendruomenės pirmininkui Žydrūnui Čekauskui, liudvinavietei Loretai Feitušienei ir seniūnei Jolantai Maceikienei. Ne tik meras, bet ir žiūrovai, kurių buvo pilna Liudvinavo kultūros rūmų salė, padėkojo seniūnei plodami atsistoję.
Marijampolės savivaldybės tarybos narė, buvusi Liudvinavo seniūnijos seniūnė Irena Lunskienė, linkėjo gyventojams būti vertiems kultūros sostinės titulo. „Noriu dėkoti Jolantai už didžiulį indėlį į kultūros sostinės metus. Nors sostinė išvažiuoja, tikiu, kad kultūra iš Liudvinavo neišvažiuoja“, – sakė ji.
Visų metų kultūros sostinės renginių akimirkas priminė žiūrovams parodytas Marijampolės televizijos darbuotojų Vidos Vaškevičienės ir Rimvydo Alensko sukurtas filmas.
Šventę tęsė nuotaikinga Kauno valstybinio muzikinio teatro jaunųjų atlikėjų ir orkestro muzikantų koncertinė programa. Žiūrovams dovanotos žaviausios ir populiariausios arijos, duetai, kuriuos atliko puikūs jaunosios atlikėjų kartos solistai: Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris. Liudvinavo kultūros sostinės uždarymo iškilmėse dalyvavo ir Kauno valstybinio muzikinio teatro direktorius Benjaminas Želvys.
Renginio pabaigoje visi, savo darbais, idėjomis, sumanymais prisidėję prie metus trukusių renginių įgyvendinimo, buvo pakviesti į sceną bendrai nuotraukai. Metų simboliu – angelu – seniūnė Jolanta Maceikienė apdovanojo karaliaus Liudviko įkūnytoją Eimantą Ančiukaitį. Mažosios sostinės titulą perimantis Veisiejų seniūnijos seniūnas Zenonas Sabaliauskas, cituodamas Jo Ekscelenciją Prezidentą Valdą Adamkų sakė: „Nėra mažų ir didelių miestų, yra tik dideli žmonės, kurie tuos miestus paverčia didžiais“.
Šie žodžiai, ko gero, tiksliausiai apibūdina tai, kas visus metus vyko Liudvinave.

Loreta TUMELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Abejingų nepaliko Ingridos Kažemėkaitės ir Martyno Beinario duetas. Seniūnė J. Maceikienė dėkojo merui P. Isodai už visokeriopą pagalbą. Džiugino muzikinio teatro solistės Marijos Arutiunovos pasirodymas. Kokios iškilmės be karaliaus Liudviko.

 

 

 

 

 

 

Teresė Vizbarienė, kraštotyrininkė, knygos apie Liudvinavą autorėTeresė Vizbarienė, kraštotyrininkė, knygos apie Liudvinavą autorė:
– Kultūros sostinė davė daug malonių įspūdžių, suaktyvino bendruomenę, nes įdomūs renginiai, koncertai, parodos tiesiog išjudino žmones eiti, žiūrėti, aptarinėti, bendrauti. Šiemet žiūrovų kultūros sostinės renginiuose buvo daug daugiau, ir ne tik tų, kurie nuolatos lanko renginius, ne tik vietinių, bet ir kraštiečių. Mums, liudvinaviečiams, tai tikrai išskirtiniai metai. Man didžiausią įspūdį paliko Vitos Gvazdaitienės surengta paroda „Auksinės Liudvinavo krašto rankos“, teatrų festivalis, kuriame itin džiugino Liudvinavo teatro „Žaliasis sodas“ pasirodymas, ir Liudviko šventė, skirta miestelio 300 metų jubiliejui, priviliojusi daugybę žmonių.

 

Žydrūnas Kulpys, Liudvinavo parapijos klebonas:

 

Žydrūnas Kulpys, Liudvinavo parapijos klebonas:

– Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenė taip smagiai, turiningai visus metus leido laiką, gyveno vienybėje, ėjo kartu su bažnyčia. Noriu padėkoti visiems palaikiusiems, dirbusiems kartu už įdomius renginius, puikius koncertus, parodas, pasibuvimus.

 

Loreta Feitušienė, kūrėja, kurios idėja papuošti bažnyčią 300 angelų sulaukė didžiulio įvertinimo:

 

Loreta Feitušienė, kūrėja, kurios idėja papuošti bažnyčią 300 angelų sulaukė didžiulio įvertinimo:

– Man svarbiausias metų pasiekimas, tai, kad mes tarp savęs atradome tiek daug talentingų žmonių, kūrėjų: poetų, mezgėjų, dailininkų, drožėjų. Įvyko tarsi susipažinimas iš naujo, žmonės atsivėrė. Turėjome tiek daug gražios bendrystės. Į kultūros sostinės titulą sutilpo visos mūsų krašto meno erdvės.

 

Teatro „Žaliasis sodas“ vadovė, renginių režisierė Vita Gvazdaitienė:

 

Teatro „Žaliasis sodas“ vadovė, renginių režisierė Vita Gvazdaitienė:
– Mes patys visus šiuos metus širdyje jautėme skambant Liudvinavą, kaip didžios kultūros sostinę, nes mažų kultūrų nėra. Surengtas tarptautinis medžio, akmens skulptūrų ir tapybos pleneras, skirtas Liudvinavo įkūrimo 300 metų jubiliejui. Menininkų darbais papuoštas miestelio parkas, surengta paroda „Auksinės Liudvinavo krašto rankos“. Liudvinave ir jo apylinkėse gyvenančių ir kuriančių auksarankių nuostabiais darbais galėjo grožėtis ir liudvinaviečiai, ir miestelio svečiai.

 

Žydrūnas Čekauskas, Liud-vinavo bendruomenės pirmininkas:

 

Žydrūnas Čekauskas, Liudvinavo bendruomenės pirmininkas:
– Štai koks didžiulis rezultatas gaunamas, kai visi bendrai suremia pečius. Džiaugiuosi mūsų žmonių bendruomeniškumu, susitelkimu. Vertinu, kad Mažosios kultūros sostinės titulas ir joje visus metus vykę tikrai profesionalūs renginiai išgarsino Liudvinavą ne tik šalyje, bet ir už jos ribų. Žinomumas – didžiulis pliusas įgyvendinant projektus. Dėkoju visiems, kas dirbo, pagelbėjo, prisidėjo.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga

    2021-04-28Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga
    Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...
  • Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino

    2021-04-28Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino
    Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...
  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...