Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Liudvinavas skambėjo kaip didžioji kultūros sostinė (Žiemos paletė)

Seniūnė J. Maceikienė dėkojo merui P. Isodai už visokeriopą pagalbą. Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.


Pasak Liudvinavo seniūnijos seniūnės Jolantos Maceikienės, lygiai prieš metus, sausio 18-ąją, įvyko sostinės atidarymo iškilmės, o šiandien jau susirinkta į uždarymą. „Ir dėl to šiek tiek net liūdna. Metai buvo nuostabūs, kupini gražių, įsimintinų renginių, susitikimų, įspūdžių, pradedant koncertais, tarptautiniu pleneru ir miestelio parką papuošusiomis skulptūromis, parodomis, baigiant gerumo angelais, kurių Liudvinavo bažnyčioje nusileido visi trys šimtai. Džiaugiamės, kad gausiai visus metus lankėtės Mažosios kultūros sostinės renginiuose. Norisi padėkoti visiems, kurie kaip tos bitelės nešė po trupinėlį į bendrą korį, kuris vadinasi meile žmonėms, gimtajam kraštui“, – sakė ji.
Kultūros namų salė buvo pilnutėlė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosIškilmės neapsiėjo be iškilmingo Karaliaus Liudviko ir jo palydos pasirodymo, svečių, savivaldybės vadovų sveikinimų.„Turėjome nuostabią kultūros sostinę, visus metus džiuginusią savivaldybės gyventojus ir jų svečius. Mažosios kultūros sostinės metai buvo turtingi bendruomeniškumu, kūrybiniais ieškojimais, įdomiais sumanymais, kurie išgarsino Liudvinavą ir paliko prasmingus pėdsakus miestelio istorijoje. Liudvinavas visada buvo kultūros sostinės lopšys. Nesustokite ir be titulo skleiskite kultūros židinio šviesą, kad visada būtų smagu važiuoti pas jus“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Meras padėkos raštus už bendruomenės telkimą, iniciatyvumą ir nuoširdžią veiklą, įgyvendinant projektą, įteikė Liud-vinavo parapijos klebonui kun. Žydrūnui Kulpiui, bendruomenės pirmininkui Žydrūnui Čekauskui, liudvinavietei Loretai Feitušienei ir seniūnei Jolantai Maceikienei. Ne tik meras, bet ir žiūrovai, kurių buvo pilna Liudvinavo kultūros rūmų salė, padėkojo seniūnei plodami atsistoję.
Marijampolės savivaldybės tarybos narė, buvusi Liudvinavo seniūnijos seniūnė Irena Lunskienė, linkėjo gyventojams būti vertiems kultūros sostinės titulo. „Noriu dėkoti Jolantai už didžiulį indėlį į kultūros sostinės metus. Nors sostinė išvažiuoja, tikiu, kad kultūra iš Liudvinavo neišvažiuoja“, – sakė ji.
Visų metų kultūros sostinės renginių akimirkas priminė žiūrovams parodytas Marijampolės televizijos darbuotojų Vidos Vaškevičienės ir Rimvydo Alensko sukurtas filmas.
Šventę tęsė nuotaikinga Kauno valstybinio muzikinio teatro jaunųjų atlikėjų ir orkestro muzikantų koncertinė programa. Žiūrovams dovanotos žaviausios ir populiariausios arijos, duetai, kuriuos atliko puikūs jaunosios atlikėjų kartos solistai: Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris. Liudvinavo kultūros sostinės uždarymo iškilmėse dalyvavo ir Kauno valstybinio muzikinio teatro direktorius Benjaminas Želvys.
Renginio pabaigoje visi, savo darbais, idėjomis, sumanymais prisidėję prie metus trukusių renginių įgyvendinimo, buvo pakviesti į sceną bendrai nuotraukai. Metų simboliu – angelu – seniūnė Jolanta Maceikienė apdovanojo karaliaus Liudviko įkūnytoją Eimantą Ančiukaitį. Mažosios sostinės titulą perimantis Veisiejų seniūnijos seniūnas Zenonas Sabaliauskas, cituodamas Jo Ekscelenciją Prezidentą Valdą Adamkų sakė: „Nėra mažų ir didelių miestų, yra tik dideli žmonės, kurie tuos miestus paverčia didžiais“.
Šie žodžiai, ko gero, tiksliausiai apibūdina tai, kas visus metus vyko Liudvinave.

Loreta TUMELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Abejingų nepaliko Ingridos Kažemėkaitės ir Martyno Beinario duetas. Seniūnė J. Maceikienė dėkojo merui P. Isodai už visokeriopą pagalbą. Džiugino muzikinio teatro solistės Marijos Arutiunovos pasirodymas. Kokios iškilmės be karaliaus Liudviko.

 

 

 

 

 

 

Teresė Vizbarienė, kraštotyrininkė, knygos apie Liudvinavą autorėTeresė Vizbarienė, kraštotyrininkė, knygos apie Liudvinavą autorė:
– Kultūros sostinė davė daug malonių įspūdžių, suaktyvino bendruomenę, nes įdomūs renginiai, koncertai, parodos tiesiog išjudino žmones eiti, žiūrėti, aptarinėti, bendrauti. Šiemet žiūrovų kultūros sostinės renginiuose buvo daug daugiau, ir ne tik tų, kurie nuolatos lanko renginius, ne tik vietinių, bet ir kraštiečių. Mums, liudvinaviečiams, tai tikrai išskirtiniai metai. Man didžiausią įspūdį paliko Vitos Gvazdaitienės surengta paroda „Auksinės Liudvinavo krašto rankos“, teatrų festivalis, kuriame itin džiugino Liudvinavo teatro „Žaliasis sodas“ pasirodymas, ir Liudviko šventė, skirta miestelio 300 metų jubiliejui, priviliojusi daugybę žmonių.

 

Žydrūnas Kulpys, Liudvinavo parapijos klebonas:

 

Žydrūnas Kulpys, Liudvinavo parapijos klebonas:

– Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenė taip smagiai, turiningai visus metus leido laiką, gyveno vienybėje, ėjo kartu su bažnyčia. Noriu padėkoti visiems palaikiusiems, dirbusiems kartu už įdomius renginius, puikius koncertus, parodas, pasibuvimus.

 

Loreta Feitušienė, kūrėja, kurios idėja papuošti bažnyčią 300 angelų sulaukė didžiulio įvertinimo:

 

Loreta Feitušienė, kūrėja, kurios idėja papuošti bažnyčią 300 angelų sulaukė didžiulio įvertinimo:

– Man svarbiausias metų pasiekimas, tai, kad mes tarp savęs atradome tiek daug talentingų žmonių, kūrėjų: poetų, mezgėjų, dailininkų, drožėjų. Įvyko tarsi susipažinimas iš naujo, žmonės atsivėrė. Turėjome tiek daug gražios bendrystės. Į kultūros sostinės titulą sutilpo visos mūsų krašto meno erdvės.

 

Teatro „Žaliasis sodas“ vadovė, renginių režisierė Vita Gvazdaitienė:

 

Teatro „Žaliasis sodas“ vadovė, renginių režisierė Vita Gvazdaitienė:
– Mes patys visus šiuos metus širdyje jautėme skambant Liudvinavą, kaip didžios kultūros sostinę, nes mažų kultūrų nėra. Surengtas tarptautinis medžio, akmens skulptūrų ir tapybos pleneras, skirtas Liudvinavo įkūrimo 300 metų jubiliejui. Menininkų darbais papuoštas miestelio parkas, surengta paroda „Auksinės Liudvinavo krašto rankos“. Liudvinave ir jo apylinkėse gyvenančių ir kuriančių auksarankių nuostabiais darbais galėjo grožėtis ir liudvinaviečiai, ir miestelio svečiai.

 

Žydrūnas Čekauskas, Liud-vinavo bendruomenės pirmininkas:

 

Žydrūnas Čekauskas, Liudvinavo bendruomenės pirmininkas:
– Štai koks didžiulis rezultatas gaunamas, kai visi bendrai suremia pečius. Džiaugiuosi mūsų žmonių bendruomeniškumu, susitelkimu. Vertinu, kad Mažosios kultūros sostinės titulas ir joje visus metus vykę tikrai profesionalūs renginiai išgarsino Liudvinavą ne tik šalyje, bet ir už jos ribų. Žinomumas – didžiulis pliusas įgyvendinant projektus. Dėkoju visiems, kas dirbo, pagelbėjo, prisidėjo.

Komentarai baigti.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.