Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Liudvinavas skambėjo kaip didžioji kultūros sostinė (Žiemos paletė)

Seniūnė J. Maceikienė dėkojo merui P. Isodai už visokeriopą pagalbą. Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.


Pasak Liudvinavo seniūnijos seniūnės Jolantos Maceikienės, lygiai prieš metus, sausio 18-ąją, įvyko sostinės atidarymo iškilmės, o šiandien jau susirinkta į uždarymą. „Ir dėl to šiek tiek net liūdna. Metai buvo nuostabūs, kupini gražių, įsimintinų renginių, susitikimų, įspūdžių, pradedant koncertais, tarptautiniu pleneru ir miestelio parką papuošusiomis skulptūromis, parodomis, baigiant gerumo angelais, kurių Liudvinavo bažnyčioje nusileido visi trys šimtai. Džiaugiamės, kad gausiai visus metus lankėtės Mažosios kultūros sostinės renginiuose. Norisi padėkoti visiems, kurie kaip tos bitelės nešė po trupinėlį į bendrą korį, kuris vadinasi meile žmonėms, gimtajam kraštui“, – sakė ji.
Kultūros namų salė buvo pilnutėlė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosIškilmės neapsiėjo be iškilmingo Karaliaus Liudviko ir jo palydos pasirodymo, svečių, savivaldybės vadovų sveikinimų.„Turėjome nuostabią kultūros sostinę, visus metus džiuginusią savivaldybės gyventojus ir jų svečius. Mažosios kultūros sostinės metai buvo turtingi bendruomeniškumu, kūrybiniais ieškojimais, įdomiais sumanymais, kurie išgarsino Liudvinavą ir paliko prasmingus pėdsakus miestelio istorijoje. Liudvinavas visada buvo kultūros sostinės lopšys. Nesustokite ir be titulo skleiskite kultūros židinio šviesą, kad visada būtų smagu važiuoti pas jus“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Meras padėkos raštus už bendruomenės telkimą, iniciatyvumą ir nuoširdžią veiklą, įgyvendinant projektą, įteikė Liud-vinavo parapijos klebonui kun. Žydrūnui Kulpiui, bendruomenės pirmininkui Žydrūnui Čekauskui, liudvinavietei Loretai Feitušienei ir seniūnei Jolantai Maceikienei. Ne tik meras, bet ir žiūrovai, kurių buvo pilna Liudvinavo kultūros rūmų salė, padėkojo seniūnei plodami atsistoję.
Marijampolės savivaldybės tarybos narė, buvusi Liudvinavo seniūnijos seniūnė Irena Lunskienė, linkėjo gyventojams būti vertiems kultūros sostinės titulo. „Noriu dėkoti Jolantai už didžiulį indėlį į kultūros sostinės metus. Nors sostinė išvažiuoja, tikiu, kad kultūra iš Liudvinavo neišvažiuoja“, – sakė ji.
Visų metų kultūros sostinės renginių akimirkas priminė žiūrovams parodytas Marijampolės televizijos darbuotojų Vidos Vaškevičienės ir Rimvydo Alensko sukurtas filmas.
Šventę tęsė nuotaikinga Kauno valstybinio muzikinio teatro jaunųjų atlikėjų ir orkestro muzikantų koncertinė programa. Žiūrovams dovanotos žaviausios ir populiariausios arijos, duetai, kuriuos atliko puikūs jaunosios atlikėjų kartos solistai: Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Andrius Apšega, Raimondas Baranauskas, Martynas Beinaris. Liudvinavo kultūros sostinės uždarymo iškilmėse dalyvavo ir Kauno valstybinio muzikinio teatro direktorius Benjaminas Želvys.
Renginio pabaigoje visi, savo darbais, idėjomis, sumanymais prisidėję prie metus trukusių renginių įgyvendinimo, buvo pakviesti į sceną bendrai nuotraukai. Metų simboliu – angelu – seniūnė Jolanta Maceikienė apdovanojo karaliaus Liudviko įkūnytoją Eimantą Ančiukaitį. Mažosios sostinės titulą perimantis Veisiejų seniūnijos seniūnas Zenonas Sabaliauskas, cituodamas Jo Ekscelenciją Prezidentą Valdą Adamkų sakė: „Nėra mažų ir didelių miestų, yra tik dideli žmonės, kurie tuos miestus paverčia didžiais“.
Šie žodžiai, ko gero, tiksliausiai apibūdina tai, kas visus metus vyko Liudvinave.

Loreta TUMELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Abejingų nepaliko Ingridos Kažemėkaitės ir Martyno Beinario duetas. Seniūnė J. Maceikienė dėkojo merui P. Isodai už visokeriopą pagalbą. Džiugino muzikinio teatro solistės Marijos Arutiunovos pasirodymas. Kokios iškilmės be karaliaus Liudviko.

 

 

 

 

 

 

Teresė Vizbarienė, kraštotyrininkė, knygos apie Liudvinavą autorėTeresė Vizbarienė, kraštotyrininkė, knygos apie Liudvinavą autorė:
– Kultūros sostinė davė daug malonių įspūdžių, suaktyvino bendruomenę, nes įdomūs renginiai, koncertai, parodos tiesiog išjudino žmones eiti, žiūrėti, aptarinėti, bendrauti. Šiemet žiūrovų kultūros sostinės renginiuose buvo daug daugiau, ir ne tik tų, kurie nuolatos lanko renginius, ne tik vietinių, bet ir kraštiečių. Mums, liudvinaviečiams, tai tikrai išskirtiniai metai. Man didžiausią įspūdį paliko Vitos Gvazdaitienės surengta paroda „Auksinės Liudvinavo krašto rankos“, teatrų festivalis, kuriame itin džiugino Liudvinavo teatro „Žaliasis sodas“ pasirodymas, ir Liudviko šventė, skirta miestelio 300 metų jubiliejui, priviliojusi daugybę žmonių.

 

Žydrūnas Kulpys, Liudvinavo parapijos klebonas:

 

Žydrūnas Kulpys, Liudvinavo parapijos klebonas:

– Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenė taip smagiai, turiningai visus metus leido laiką, gyveno vienybėje, ėjo kartu su bažnyčia. Noriu padėkoti visiems palaikiusiems, dirbusiems kartu už įdomius renginius, puikius koncertus, parodas, pasibuvimus.

 

Loreta Feitušienė, kūrėja, kurios idėja papuošti bažnyčią 300 angelų sulaukė didžiulio įvertinimo:

 

Loreta Feitušienė, kūrėja, kurios idėja papuošti bažnyčią 300 angelų sulaukė didžiulio įvertinimo:

– Man svarbiausias metų pasiekimas, tai, kad mes tarp savęs atradome tiek daug talentingų žmonių, kūrėjų: poetų, mezgėjų, dailininkų, drožėjų. Įvyko tarsi susipažinimas iš naujo, žmonės atsivėrė. Turėjome tiek daug gražios bendrystės. Į kultūros sostinės titulą sutilpo visos mūsų krašto meno erdvės.

 

Teatro „Žaliasis sodas“ vadovė, renginių režisierė Vita Gvazdaitienė:

 

Teatro „Žaliasis sodas“ vadovė, renginių režisierė Vita Gvazdaitienė:
– Mes patys visus šiuos metus širdyje jautėme skambant Liudvinavą, kaip didžios kultūros sostinę, nes mažų kultūrų nėra. Surengtas tarptautinis medžio, akmens skulptūrų ir tapybos pleneras, skirtas Liudvinavo įkūrimo 300 metų jubiliejui. Menininkų darbais papuoštas miestelio parkas, surengta paroda „Auksinės Liudvinavo krašto rankos“. Liudvinave ir jo apylinkėse gyvenančių ir kuriančių auksarankių nuostabiais darbais galėjo grožėtis ir liudvinaviečiai, ir miestelio svečiai.

 

Žydrūnas Čekauskas, Liud-vinavo bendruomenės pirmininkas:

 

Žydrūnas Čekauskas, Liudvinavo bendruomenės pirmininkas:
– Štai koks didžiulis rezultatas gaunamas, kai visi bendrai suremia pečius. Džiaugiuosi mūsų žmonių bendruomeniškumu, susitelkimu. Vertinu, kad Mažosios kultūros sostinės titulas ir joje visus metus vykę tikrai profesionalūs renginiai išgarsino Liudvinavą ne tik šalyje, bet ir už jos ribų. Žinomumas – didžiulis pliusas įgyvendinant projektus. Dėkoju visiems, kas dirbo, pagelbėjo, prisidėjo.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Transporto valdymas ir ekspedijavimas

    2022-07-21Transporto valdymas ir ekspedijavimas
    Transporto valdymo sistema arba „TMS“ yra platforma, skirta supaprastinti siuntimo procesą. Tai tiekimo grandinės valdymo pogrupis, susijęs su transportavimo sprendimais. TMS leidžia siuntėjams automatizuoti vykdomus procesus ir gauti vertingų įžvalgų, leidžiančių sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidas būsimoms siuntoms. Platinimo įmonės, elektroninės prekybos organizacijos ir visi kiti, kurie reguliariai perveža krovinius, supranta, kad siuntimo procese yra daug judančių dalių, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Nuo kainų siūlymo iki pristatymo – krovinius gabenantys asmenys beveik visada ieško būdų, kaip optimizuoti išlaidas ir pagerinti procesus. Transporto valdymo sistemų (TMS) dėka siuntėjai turi sprendimą, kaip tai padaryti. TMS privalumai. Technologinės galimybės: Naudodami transportavimo valdymo sistemą jūs, kaip ...
  • Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?

    2022-07-21Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?
    Lauko reklama vaidina svarbų vaidmenį versle. Kasdieniame gyvenime nuolat matome įvairias reklamos priemones. Ir nors mes praktiškai į tai nekreipiame dėmesio, pasąmonėje šią informaciją vis tiek prisimename. Taigi, tikslas pasiektas. Pagrindinės lauko reklamos funkcijos Rinkoje yra didelė konkurencija tarp gamintojų. Todėl išleisdami kokybiškus produktus turite mokėti tai reklamuoti ir daryti efektyviai. Informacija apie produktą turi būti pateikta taip, kad vartotojas iš karto norėtų jį įsigyti. Reklama gali būti dedama ant reklaminių skydų, iškabų, pastatų fasadų, viešajame transporte ir kt. Informacija gali būti perduota ypatingais būdais: reklaminiais baneriais, kurie iškyla ekrane, 3D vaizdais ant pastatų. Matydamas tokią reklamą, ją prisimindamas, pirkėjas nesąmoningai vis labiau ...
  • Kaip paprastai perdažyti baldus?

    2022-07-21Kaip paprastai perdažyti baldus?
    Tinkamai nudažę baldus padėsite atnaujinti senus medinius namų elementus. Nesvarbu, ar norite kreidinės, matinės ar blizgios apdailos, yra begalės galimybių. Ir šiuo metu yra daugybė puikių baldams skirtų dažų, iš kurių galite rinktis – kad tiktų dirbiniui, su kuriuo dirbate, ir papildytų jūsų interjero dizaino schemą. Baldų dažymas yra gana paprastas „pasidaryk pats“ projektas, kurį atlikti gali būti smagu, be to, tai reiškia, kad galite išgelbėti ir atnaujinti baldus, kurie kitu atveju būtų atsidūrę sąvartyne. Nesvarbu, ar norite dažyti medinius, laminato ar metalinius baldus, dirbate su senu šeimos palikimu, ar puošiate naujausią brangakmenį, kurį radote eBay, „Facebook Marketplace“ ar ...
  • Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams

    2022-07-20Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams
    VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. Bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius: „Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Bet jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir ...
  • Kryptis – į regionus

    2022-07-20Kryptis – į regionus
    Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius. Šiems pokyčiams kurti ir valdyti trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie aplinką tausojančias inovatyvias idėjas, atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tikimės, kad, skaitydami jų išsakytas idėjas, pagalvosite: „O gal ir aš tai galiu?“. Nes mokslininkai akcentuoja, kad didžiulės verslo perspektyvos yra būtent regionuose, ypač kaimuose. Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis: „Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija“ Doc. dr. ...
  • Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

    2022-07-20Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo
    Prof. dr. V. Aleknevičienė: „Bioekonomika gali sukurti didesnę pridėtinę vertę“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ...
  • „Grįžulo ratuose“ – naujos parodos

    2022-07-20„Grįžulo ratuose“ – naujos parodos
    Žinia, kad rezidencijoje „Grįžulo ratai“ vėl nauja paroda, nelabai ir benustebinsi: tie, kas domisi, yra ten buvęs, žino, kad ekspozicijos tiek viduje, tiek lauko galerijoje keičiasi nuosekliai. Pastaruoju metu (po pandemijos) viena kitą keičia Šakių krašto kūrėjų ekspozicijos. Tai – lyg du pasauliai po tuo pačiu dangumi. Abu iš pirmo žvilgsnio tarsi skirtingi: moteriška, jautri, tarsi sakmę sekanti Lolitos Rūgytės tapyba ir santūri, briaunuota, kampuota Egidijaus Šimatonio keramika. Tačiau ir viena, ir kita, kaip atidaryme pripažins autoriai (o jiems paantrins pasveikinti atvykę kolegos), yra kilę iš tų pačių gilumų, semta iš tų pačių šaltinių. Šios žemės, jos amžinumo ir nuolatinio ...
  • Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“

    2022-07-20Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkės Marijonos Sinkevičienės projekto „Prikelta į būtį“ trečiosios dalies, pavadintos „Laiškai“, tekstilės darbų paroda. Savo parodas dailininkė yra rengusi Indijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje ir kai kuriuose mūsų šalies miestuose. Šįkart savo kūrinius pristatė ir Marijampolėje. Ši paroda – trečioji tęstinio projekto „Prikelta į būtį“ dalis. Iš viso projekte yra trys dalys: „Prikelta į būtį“, „Atmintis“ ir „Laiškai“. Tekstilės kūrinių kolekciją sudaro fototekstilės, gobeleno ir siuvinėjimo technika sukurti darbai. Šiame cikle šiuolaikinės technologijos naudojamos kartu su klasikinėmis tekstilės technikomis. O pagrindinis tekstilės darbų „Laiškai“ sumanymas – ranka rašyto laiško svarba ir reikšmė. Kolekcijos darbai simbolizuoja laiško kelionę ...
  • Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?

    2022-07-20Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?
    Gyvenamosios patalpos – vieta, kurioje kiekvienas praleidžia daug laiko ir yra veikiamas jose esančio oro: kai šis užterštas, gali užklupti įvairios sveikatos problemos. Jų išvengti padeda tinkamas patalpų vėdinimas, kurį užtikrina renovacijos metu įrengtos vėdinimo sistemos ar individualūs rekuperatoriai. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Gintarės Baštunovos teigimu, dėl tinkamo vėdinimo vykstanti oro cirkuliacija namuose yra būtina, nes ji užtik-rina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus, oro teršalų, dulkių, mikroorganizmų pašalinimą. Be to, patalpose, kuriose oro kaita prasta, dažniau kaupiasi drėgmė, dėl kurios gali atsirasti pelėsis. G. Baštunova prideda, kad namų aplinka, kurioje trūksta ...
  • Kviečiame dalyvauti

    2022-07-20
    Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.   Nuotrauka iš www.mediakatalogas.lt
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2022-07-20Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?

    2022-07-20Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?
    Pixabay nuotrauka Perėjimas prie žaliosios ekonomikos užimtumui turės teigiamą poveikį. Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad dėl to bus sukurta daugiau darbo vietų nei panaikinta. Didžioji dalis darbuotojų, kurių darbo vietos išnyks, įsidarbins pagal tą pačią profesiją kitose srityse. Ir tik santykinai nedidelė išnykusių darbo vietų dalis neturės alternatyvų. „Pirmiausia daugumai darbuotojų reikės įgyti naujų įgūdžių. Tarkim, stogdengys galės tapti saulės kolektorių montuotoju, o pastatų priežiūros administratorius – energijos vartojimo auditoriumi. Tereikės prie jau turimų gebėjimų įgyti papildomų įgūdžių“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos vykdomo tarptautinio projekto „Intercept“ veiklų koordinatorė Indrė Laučienė. Žaliosios ekonomikos paveikta darbo rinka iš darbuotojų reikalaus prisitaikyti prie naujų iššūkių. ...
  • Nuo kelionių iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.

    2022-07-18Nuo kelionių  iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.
      Šiais laikais rasti darbuotoją, kuris daugiau kaip dvi dešimtis metų dirba vienoje įmonėje – ko gero, nėra dažnas atvejis. Teko malonumas tokią „išimtį“ pakalbinti – tai Kęstutis Košuba, 21-us metus dirbantis UAB „Mantinga“. Pradėjęs nuo budinčio mechaniko pareigų, vėliau tapo technikos direktoriumi. Šiuo metu Kęstutis – plėtros projektų grupės techninės dalies vadovas. Kuklusis pašnekovas mūsų susitikimo metu net neužsiminė apie svarbų profesinės karjeros įvykį – už antrosios „Mantinga“ gamyklos pirmojo plėtros etapo sėkmingą įgyvendinimą Kauno pramonės ir amatų rūmai Kęstutį Košubą ir du jo kolegas apdovanojo „Darbo žvaigždės“ medaliais, o tai nėra dažnas įvykis pramonės srityje. Bet šį kartą kalbėjomės beveik ...
  • Jaunosios solistės kelias svajonės link

    2022-07-16Jaunosios solistės kelias svajonės link
    Pokalbį su atostogų iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) į Ąžuolų Būdą sugrįžusia Estela Aleknavičiūte pradėjome nuo netikėto prisipažinimo: „Aš visada buvau „plaukiojanti“, tai man labai tiko ir viskas atrodė paprasta. Kitaip, aišku, mano tą „plaukiojimą“ vertina mama. Ji svajojo, kad būčiau gydytoja, bet mano norai buvo kitokie“. Apie tai, kaip kelias nuo Suvalkijos miškų nusidriekė iki piečiausio Afrikos taško, su kokiais iššūkiais tenka susidurti šalyje, kur susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai, kaip sekasi skintis kelią svajonės link, ir kalbamės su Estela. Per tris mėnesius išmoko latvių kalbą Estelos istorija – įkvepiantis pavyzdys, kad jaunatviškas entuziazmas ir kūrybiškumas atveria kelius svajonėms ir siekiams realizuoti. Besimokydama ...
  • Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?

    2022-07-14Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?
    Kad ir kaip atrodo, kad stengiamės „nepamesti“ galvos, tačiau kartais pasitaiko tokių atvejų, kad ji mus palieka, kai to labiausiai nereikia. Dažnai automobilis užsirakina dėl mažos mūsų klaidos, dėl žioplumo. Tačiau kaip taip nutinka – tenka ieškoti pagalbos, kadangi bandydami atrakinti patys – galime padaryti dar daugiau problemų. Galiausiai, juk automobilio atrakinimas reikalauja ne tik žinių, tačiau ir specialios įrangos, kuri garantuoja, kad viskas bus pagal Jūsų poreikius. Skubios paslaugos Žinoma, avarinis atrakinimas dažniausiai reikalingas skubiu, ekstra atveju. Kodėl? Kadangi kai yra laiko – žmonės pirmiausia bando patys atrakinti. Kartais pavyksta, o kartais yra padaroma dar daugiau klaidų, tačiau dažniausiai kai laiko ...
  • Kur valgyti pietus?

    2022-07-14Kur valgyti pietus?
    Dirbate biure ir per kiekvienus metus dažniausiai stengiatės valgyti mieste? Taip daro daugelis Vilniaus bei Kauno gyventojų, kadangi taip dažniau ne tik pigiau nei gaminti pačiam, tačiau ir paprasčiau. Apskritai poreikis valgyti pietus viešojo maitinimo įstaigose ik auga, tad džiugu, kad atsiranda vis daugiau vietų, kurios siūlo tokias galimybes. O kadangi šiuo metu pasiūla yra tokia plati – ne visada paprasta rasti geriausią variantą. Greitos paieškos – remiantis tam tikrais kriterijais, kuriuos nurodysime žemiau. Daugeliui žmonių svarbios kainos ir tai yra normalu. Juk norisi valgyti ne tik skaniai bei sočiai, tačiau taip pat ir ne per brangiai. Ypač tokiu atveju, kai valgoma ...
  • Ar reikia šalinti protinius dantis?

    2022-07-13Ar reikia šalinti protinius dantis?
    Protiniai dantys paprastai šalinami tik tuo atveju, jei sukelia problemas arba dėl tam tikrų priežasčių jų tikimasi ateityje. Jei šie dantys sveiki, nėra moksliškai įrodytos informacijos, kad juos reikėtų pašalinti. Be to, protinių dantų šalinimas paprastai yra nemalonus ir gali sukelti šalutinį poveikį.   Daugeliui žmonių protiniai dantys nepraeina pro dantenas. Iki 80 % europiečių susiduria su šia problema. Tai dažniau pasireiškia apatiniame žandikaulyje. Priežastis yra ta, kad žandikaulyje protiniams dantims nepakanka vietos, taigi jie pasilieka po dantenomis arba išauga kreivi ir formuoja netaisyklingą sąkandį.   Pro dantenas neprasikalę protiniai dantys ne visada sukelia burnos problemas. Tačiau gali sukelti skausmą, patinimą, dantų ėduonį bei ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.