Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Pajausti Putiną... (Istorijos kontekste)

Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.Julius Mykolaitis deklamuoja Putino eiles ir svajoja mokytis toje pačioje gimnazijoje, kaip ir jo garsusis giminaitis...Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

Gal labiausiai su tuo, kurio vardą pats pasirinko literatūriniu pseudonimu ir kuris žmonių lūpose skamba net dažniau už tikrąją pavardę? Ir nors putinas nėra nei aukščiausias, nei plačiausiai šakas išskleidęs kaip kiti, bet jis tvirtai įsikabinęs į tėviškės žemę ir ją puošia nuo pavasario iki pat žiemos. O žemės įvaizdis, simbolis (pačia plačiausia prasme) poetinėje Vinco Mykolaičio-Putino kūryboje užima ypatingą vietą. „Žemė“ – taip vadinasi ir dailininko Petro Lincevičiaus paroda-projektas, pristatyta V. Mykolaičio-Putino muziejuje (Rygiškių Jono gimnazijoje) minint 127-ąsias poeto gimimo metines. Į renginį sukvietusi muziejininkė Valė Klesevičienė, priminusi Putino gyvenimo faktus, pasidžiaugė sutapimais ir paralelėmis.

P. Lincevičius – buvęs Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis, dabar jau pats dėstantis būsimiems dailininkams, kone Putino kraštietis. Jis augo Šilavote, ten ir dabar savas – geografiškai tai nėra toli nuo poeto gimtinės. Svečias sakė, kad šios vietovės, Suvalkija jam labai svarbu stengiantis suvokti savo identitetą, tad ir tapymas Pilotiškėse, ir pa-roda bei viešnagė savo gimnazijoje labai reikšminga. Paroda „Žemė“ gimė iš idėjos sukurti paveikslų V. Poeto brolio Antano sūnus Alfonsas (dešinėje), gyvenantis Pilotiškėse, muziejuje vėl susitiko su dailininku Petru Lincevičiumi.Mykolaičio-Putino butui-muziejui Vilniuje – čia nebuvo jokių paveikslų, vaizduojančių gimtinę. Petras tapė autentiškoje aplinkoje, tarp tų pačių sienų, kurios mena poetą, toje aplinkoje, kur įmintos jo pėdos… „Mačiau daug autentiškų detalių, jaučiau atmosferą ir buvo sudėtinga: kaip išreikšti tą jausmą per spalvas?“ Jis dar kartą padėkojo renginyje dalyvaujantiems sodybos šeimininkams, Putino giminaičiams Mykolaičiams, už galimybę ten padirbėti.
Skambėjo poeto eilės, gražiai tarp jų ir pasakojimų įsipynė ansamblio „Žvirgždė“ dainos (ir Putino žodžiais). Visus sujaudino jauniausio giminės atstovo Juliaus Mykolaičio deklamuotas eilėraštis „Į didelį ir aukštą kelią…“
Valė Klesevičienė pakvietė susipažinti su naujais eksponatais: V. Mykolaičio-Putino laiškais, rašytais dukterėčioms ir gimnazijos mokytojui J. Kvederaičiui, atvirlaiškiais, dokumentais, A. Baltakio eilėraščiu, skirtu Putinui… Muziejus laukia lankytojų, norinčių išgirsti įdomių faktų apie vieno didžiausių mūsų literatūros kūrėjų gyvenimą, susipažinti su vertingais eksponatais.

Nijolė LINIONIENĖ

Autorės nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kultūrinis startas: „Laisvės vardas – Marijampolė“

    2019-03-19Kultūrinis startas: „Laisvės vardas – Marijampolė“
    Šio moto tikriausiai dar nepamiršo daugelis marijampoliečių: su juo prieš penkerius metus minėjome Marijampolės vardo sugrąžinimo miestui 25-erių metų sukaktį. Tikėtina, kad šiemet jį ir vėl kartosime. Gal net dažniau nei prieš penkerius metus, nes šiemetė sukaktis – apvali. Jau trisdešimtoji. Antradienį Marijampolės savivaldybėje šia proga surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė, Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, taip pat prieš trisdešimtmetį politiniuose sūkuriuose aktyviai dalyvavę tuomet gimusio Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) aktyvistai Stasys Daugėla ir Vytautas Šneideris. Beje, abu prisipažino šiandien šiek tiek atsitolinę ir nuo politinių batalijų, ir nuo Marijampolės, tačiau atidžiai domisi ...
  • Užmaskuota propaganda gali sklisti ir iš jautrių istorijų: kaip atskirti?

    2019-03-12
    Propaganda nėra toks jau nekaltas reiškinys, jos poveikis – labai užmaskuotas, o tikslas – manipuliuoti žmonėmis, jų mąstymu ir ypač – jausmais. Apie tai „Pažinimo laboratorijos“ puslapiuose įdomiai pasakoja šios dienos pašnekovas dr. Viktoras Denisenko – ekspertas, daug gilinęsis į šią temą, pasirinkęs ją net ir savo disertacijai. Atrodytų, ką čia reiškia atskirti, kur melas, o kur tiesa. Bet taip nėra. Propaganda, nors orientuota labiau į jausmus, siekia paveikti žmonių mąstymą. Kai kuriose medijose viešinamose istorijose propaganda subtiliai užmaskuota. Politinė propaganda, sklindanti iš Rusijos – o ji pasaulyje laikoma vienu didžiausių propagandos šaltinių – gali būti atviresnė, kuomet siekiama atvirai diskredituoti ...
  • 1968 metų atgarsis: Kremliaus ruporai vis dar didžiuojasi tankais Prahos gatvėse

    2019-03-121968 metų atgarsis: Kremliaus ruporai vis dar didžiuojasi tankais Prahos gatvėse
    Prieš pusę amžiaus, ankstyvą 1968 metų rugpjūčio 21 dienos rytą, Varšuvos sutarties organizacijos šalys su Sovietų sąjunga priešakyje pradėjo operaciją „Dunojus“, nukreiptą prieš tuometinės Čekoslovakijos vadovybę. Maskvos nerimą anuomet sukėlė Prahos vykdoma liberalizacijos politika, dar žinoma „Prahos pavasario“ vardu, kuri galėjo suteikti žmogiškų bruožų Čekoslovakijos komunistiniam režimui. Sovietų sąjungoje tokia pernelyg nepriklausoma politika buvo įvertinta kaip „buržuazinė“ ir „kontrrevoliucinė“, o iš tikrųjų kelianti grėsmę sovietinei įtakai. Tuometiniai įvykiai, kaip šiandien galima pasakyti, turėjo svarbią geopolitinę reikšmę. Sovietų sąjunga panaudojo represinius metodus prieš savo sąjungininkę, demonstruodama savo tikrąjį požiūrį į „draugystę“. Operacija „Dunojus“ parodė, jog Maskva žiūri į Rytų bloko šalis kaip ...
  • Parodoje – moterų svajonės

    2019-03-05Parodoje – moterų svajonės
    Šeštadienį Petro Kriaučiūno bibliotekos lankytojus pasitiko Marijampolės laisvalaikio centro pučiamųjų instrumentų ansamblio „Ransomedas“ atliekamos melodijos. Gausiam būriui draugų, bičiulių taip originaliai buvo pristatyta paro­da „Moters pėdsakuose slypinčios svajonės“. Pirmojo aukšto erdvėse išdėstyti keturių kūrybų moterų – marijampoliečių Loretos Zaleckienės, Giedrės Juodzevičienės, Virginijos Gelčytės ir vilkaviškietės Lauros Augustaitienės – darbai: tapyba, iliustracijos, aksesuarai, keramika. Vedžiodamos po salę autorės linksmai pristatė savo kūrybą. Didelio formato Giedrės drobėse – spalvingi, išraiškingi moterų port­retai, pasak autorės, kalbantys patys už save. Laura savo sukurtomis rankinėmis ne tik puošia moteris, bet tarsi neša džiugias žinutes. Virginija prisipažino Artūro Krutulio pamokyta pradėjusi „kepti molį“ – jos sukurti spalvingi keramikos ...
  • „Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko

    2019-03-05„Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko
    Šeštadienį šokio grupė ARABESKAS į Marijampolės kultūros centrą sukvietė savo gerbėjus, šokio mylėtojus. Nors koncertas buvo mokamas, žiūrovų tai neatbaidė – susirinko pilna salė. Pasak šokio kolektyvo vadovės Dainos Misiukevičienės, šis koncertas – tradicinis, rengiamas, kas dvejus metus. Pernai įvyko edukacinis šokio festivalis „Vizijos“, o šiemet savo darbą, kūrybą pristato „Arabesko“ kolektyvas, kuriame net trys šokėjų grupės. „Koncerto programai parengėme dvidešimt šokio kompozicijų, iš kurių kiekviena – tarsi maža istorija, pasakojimas ar žinutė, siunčiama iš širdies. Pristatėme net dešimt visiškai naujų šokio kompozicijų“, – pasakojo kolektyvo vadovė. Nuobodžiauti žiūrovui neleido puikūs pasirodymai, besikeičiantys įvairūs šokio žanrai ir kompozicijos. Koncertą paįvairino svečiai. Pasirodė Marijampolės ...
  • Tarsi pavasario lietus ant stiklo…

    2019-03-05Tarsi pavasario lietus ant stiklo...
    …kai dūkstantis kovo vėjas atgina linksmą debesį ir perplėšia nusibodusią pilką uždangą. Lašai ritasi stiklu ir atveria vaizdus… Daug erdvės, šviesos: švelnus potėpis, spalva – tarsi pridengusi iš vidaus sklindančią šviesą, iš skaidrios virstanti dar skaidresne. Linija – plona ir jautri, bet gražiai suvaldanti šį formų ir spalvų virpėjimą. Ir patys objektai, kuriems pavaizduoti toks subtilus akvarelės prisilietimas prie popieriaus atrodo labai netikėtai… „Gyvybės atrandu kasdienių, senųjų daiktų formose, jų smulkmenose. Kasdienės, subtilumu ir subrandinta tyla dvelkiančios detalės, tokios kaip mėtinio atspalvio senosios pašto dėžutės, pilnos neperskaitytų laiškų ar praviros nuvažiuojančio troleibuso durys, rašteliai, plazdantys vėjyje… Man šie fragmentai gyvi, ...
  • „Noriu, kad kalbėtų darbai“

    2019-02-27„Noriu, kad kalbėtų darbai“
    Taip sako jauna dailininkė marijampolietė Gabrielė Venckutė, kurios akvarelių ir tapybos paroda veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Būtent todėl nebuvo atidarymo – autorė sako nenorėjusi „lipti ant pjedestalo, o būti nematoma šalia ar už tų darbų, kad žiūrovas pajustų tuos dalykus, kuriuos jaučiu aš pati“. Labai subtilūs, nostalgiški darbai atspindi tai, ką matome ar matydavome kasdien – o iš tikrųjų pralėkdavome pro šalį. Mūsų aplinką, praeitį, išgyvenimus, paslaptis – tik reikia įsižiūrėti. Taigi – užsukite į Marijampolės kultūros centro M. B. Stankūnienės menų galeriją ir pabandykite tai padaryti. Paroda veiks iki kovo 19 dienos, o plačiau apie jauną autorę ir jos ...
  • Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?

    2019-02-27Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?
    Vien iš to, kiek daug įvairios publikos susirinko į Ričardo Vaino kūrybos parodos atidarymą Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, jau galima spręsti, kad autorius žinomas ir mėgiamas, kad naujoji ekspozicija intriguoja: o kas šį kartą? Nes tikrai nedažnai matome jo darbus, nors autorinių parodų sąrašas, kukliai pateiktas plakato kamputyje, atrodo solidžiai. Beveik trisdešimt pozicijų, darbai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje, jų yra įsigiję ir kitų šalių kolekcininkai… Marijampolėje ankstesnioji paroda taip pat šioje, tuomet dar labai naujoje, erdvėje buvo beveik prieš… penketą metų. Sunku patikėti? Laikas bėga greitai, o parodos pavadinimas „Akimirkos“ tarsi klausia: ar stabtelėsite tik ...
  • „Jau pliaupia meniškas lietus…“

    2019-02-27„Jau pliaupia meniškas lietus...“
    Nežinia, kada pirmą kartą jis sulijo Didlapių kaime (Vilkaviškio r.) gimusią Birutą Pėveraitytę, bet jau mokyklos suole ji ėmė braidžioti po žodžių ir eilučių pievas, rašyti eilėraščius ir apsakymus, kūrybiniai bandymai pasirodė spaudoje… Vis dėlto 1969 metais baigusi Vilkaviškio S. Nėries vidurinę mokyklą pasuko kitokiu, konkretesniu keliu: į Kauno maisto pramonės technikumą. Dirbo įvairiose pramonės įmonėse, net meistre normuotoja statybų sektoriuje. Tolokai nuo poezijos… …Šį vasarį Biruta Pėveraitytė-Giraitienė švenčia gražų jubiliejų. O jo išvakarėse pasirodė dar viena eilėraščių knyga „Gulbės pienas“ – vienuoliktoji! Galbūt nustebs ne vienas: vieni dėl to, kad pirmoji pažymėta 2005-ųjų data, taigi autorei jau sulaukus amžiaus brandos, ...
  • „Mūsų žemė mena“

    2019-02-27„Mūsų žemė mena“
    Taip plenerinę savo darbų parodą pavadino Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ nariai. Nebe pirmus metus gyvuojantis kūrybingų žmonių sambūris, prasidėjęs nuo to, kad atsirado keletas norinčių tapyti moterų, išaugo ne tik narių skaičiumi. Jei palygintume su augalu, tai išsiplėtė jo šakos (padaugėjo žmonių, kuklūs pirmieji plenerai tapo tarptautiniais), o šaknys skverbiasi vis giliau į savo krašto žemę. Nes vieniems besidomint, o kitiems žinant daugiau, atsirado graži bendrystė. Ir ne vien tik gražūs gamtovaizdžiai ar vasaros gėlių margumynas, bet ir paslaptingi mistiniai dalykai, įspūdžiai, patirti protėvių palikimą saugančiose, ypatingos energetikos vietovėse ėmė atsispindėti kūryboje… Pernykštis pleneras, kuriame dalyvavo ir Lenkijos bei ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.