Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Pajausti Putiną... (Istorijos kontekste)

Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.Julius Mykolaitis deklamuoja Putino eiles ir svajoja mokytis toje pačioje gimnazijoje, kaip ir jo garsusis giminaitis...Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

Gal labiausiai su tuo, kurio vardą pats pasirinko literatūriniu pseudonimu ir kuris žmonių lūpose skamba net dažniau už tikrąją pavardę? Ir nors putinas nėra nei aukščiausias, nei plačiausiai šakas išskleidęs kaip kiti, bet jis tvirtai įsikabinęs į tėviškės žemę ir ją puošia nuo pavasario iki pat žiemos. O žemės įvaizdis, simbolis (pačia plačiausia prasme) poetinėje Vinco Mykolaičio-Putino kūryboje užima ypatingą vietą. „Žemė“ – taip vadinasi ir dailininko Petro Lincevičiaus paroda-projektas, pristatyta V. Mykolaičio-Putino muziejuje (Rygiškių Jono gimnazijoje) minint 127-ąsias poeto gimimo metines. Į renginį sukvietusi muziejininkė Valė Klesevičienė, priminusi Putino gyvenimo faktus, pasidžiaugė sutapimais ir paralelėmis.

P. Lincevičius – buvęs Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinis, dabar jau pats dėstantis būsimiems dailininkams, kone Putino kraštietis. Jis augo Šilavote, ten ir dabar savas – geografiškai tai nėra toli nuo poeto gimtinės. Svečias sakė, kad šios vietovės, Suvalkija jam labai svarbu stengiantis suvokti savo identitetą, tad ir tapymas Pilotiškėse, ir pa-roda bei viešnagė savo gimnazijoje labai reikšminga. Paroda „Žemė“ gimė iš idėjos sukurti paveikslų V. Poeto brolio Antano sūnus Alfonsas (dešinėje), gyvenantis Pilotiškėse, muziejuje vėl susitiko su dailininku Petru Lincevičiumi.Mykolaičio-Putino butui-muziejui Vilniuje – čia nebuvo jokių paveikslų, vaizduojančių gimtinę. Petras tapė autentiškoje aplinkoje, tarp tų pačių sienų, kurios mena poetą, toje aplinkoje, kur įmintos jo pėdos… „Mačiau daug autentiškų detalių, jaučiau atmosferą ir buvo sudėtinga: kaip išreikšti tą jausmą per spalvas?“ Jis dar kartą padėkojo renginyje dalyvaujantiems sodybos šeimininkams, Putino giminaičiams Mykolaičiams, už galimybę ten padirbėti.
Skambėjo poeto eilės, gražiai tarp jų ir pasakojimų įsipynė ansamblio „Žvirgždė“ dainos (ir Putino žodžiais). Visus sujaudino jauniausio giminės atstovo Juliaus Mykolaičio deklamuotas eilėraštis „Į didelį ir aukštą kelią…“
Valė Klesevičienė pakvietė susipažinti su naujais eksponatais: V. Mykolaičio-Putino laiškais, rašytais dukterėčioms ir gimnazijos mokytojui J. Kvederaičiui, atvirlaiškiais, dokumentais, A. Baltakio eilėraščiu, skirtu Putinui… Muziejus laukia lankytojų, norinčių išgirsti įdomių faktų apie vieno didžiausių mūsų literatūros kūrėjų gyvenimą, susipažinti su vertingais eksponatais.

Nijolė LINIONIENĖ

Autorės nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską

    2017-04-04Igliauka mena monsinjorą A. Svarinską
    Suvalkija, kaip ir visa Lietuva, mena kunigą disidentą Alfonsą Svarinską, kuris už religinę ir tautinę veiklą sovietinės valdžios buvo net tris kartus nuteistas kalėti lageriuose. O Lietuvoje tikinčiųjų minios rinkdavosi paklausyti jo pamokslų, dalyvauti jo aukojamose mišiose. Penkerius metus (1971–1976 m.) A. Svarinskas buvo Igliaukos Švento Kazimiero parapijos klebonas, kartu aptarnaudamas ir gretimą Patilčių parapiją.    Už pogrindinę, antisovietinę veiklą – dešimtmečiai kalėjimo ir tremčių Ukmergės r. 1925 m. gimęs A. Svarinskas, dar besimokydamas gimnazijoje, o vėliau ir studijuodamas Kauno kunigų seminarijoje (1942–1946 m.), įsitraukė į pogrindinę veiklą. 1946 m. pavasarį jis išėjo pas partizanus, o gruodį buvo areštuotas. Po trijų mėnesių tardymo ...
  • Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai

    2017-04-04Dėl tikėjimo – persekiojimai, kratos ir tardymai
    Sovietų valdymo laikotarpiu užsimezgusi draugystė su kunigais ir vienuolėmis Mokolų kaime gyvenančius Adelę ir Juozą Ardzijauskus lydi visą gyvenimą. Gūdžiu sovietmečiu, kai kiek­vienas žodis apie laisvę ir nepriklausomybę buvo sekamas, jų namuose vykdavo pogrindiniai susitikimai. Gerbiami dvasininkai į jų namus atėjo tarsi savaime – pasitikėdami paprastais kaimo žmonėmis, bet karštai tikinčiais katalikais. Ardzijauskų namuose jie bendravo su jaunimu, aukojo mišias ir susirinkusiems tikintiesiems sakė pamokslus, kurių negalėjo sakyti bažnyčiose. Užsukdavo ir šiaip, tiesiog pabūti patikimų žmonių apsuptyje. O būsimasis Vilniaus arkivyskupijos vyskupas Arūnas Poniškaitis, susidraugavęs su Ardzijauskų Robertu, šio namuose jausdavosi kaip savuose. – Pas mus būdavo susirenka 30–40 vaikų, – sako ...
  • Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia…“

    2017-04-04Skardupių klebonas Petras Kanapka: „Mano vieta – čia...“
    „Mano svajonė visada buvo mokytis. Tapti kunigu – visai ne mano mintis, ji atėjo iš žmonių, ir tai priimu kaip Dievo dovaną“, – pasakodamas apie savo kelią į kunigystę sako Skardupių Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos klebonas, moralės teologijos mokslų daktaras Petras Algirdas Kanapka.   Jautėsi ne savo vietoje P. Kanapkos kelias į kunigystę buvo sudėtingas savęs ir pašaukimo ieškojimas. Baigęs tuometį Klaipėdos politechnikumą raudonu diplomu, jaunuolis buvo pašauktas į kariuomenę – pusę metų tarnavo Latvijoje, pusantrų – Mongolijoje. Tarnybai einant į pabaigą, mirė mama, tad reikėjo grįžti į Klaipėdą ir padėti jaunesniems broliams. Įstojo į Kauno politechnikos instituto vakarinį skyrių Klaipėdoje, ...
  • „Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“

    2017-03-28„Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“
    Jaunuoliai ir merginos, kuriems rūpi Tėvynė, kurie turi ryžto ją ginti ir nori to išmokti, gali pasirinkti tarnybą savanoriškose pajėgose. Į „Suvalkiečio“ klausimus apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas atsakė karys savanoris Raimondas KRAPAVIČIUS.   – Iš kur esate kilęs, kur mokėtės? – Gimiau 1992 metais Marijampolėje. Augau ir mokiausi šiame mieste, baigiau Sūduvos gimnaziją. Iškart po mokyklos baigimo įsiliejau į savanorių gretas. – Kodėl pasirinkote savanorišką tarnybą, kas paskatino? – Tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) pasirinkau paskatintas savo tėvų, draugų, kurie tuo metu jau tarnavo KASP. Nuo pat mokyklos laikų domėjausi karyba, krašto istorija. Būtent mūsų Tėvynės istorija ir tapo lemtingu faktoriumi, nulėmusiu tai, ...
  • Kazlų Rūdos šauliukai

    2017-03-28Kazlų Rūdos šauliukai
    Šauliukais jaunuosius šaulius vadina Kazlų Rūdos 7-osios kuopos šaulys, vado pavaduotojas, dirbantis su jais, Saulius Martinkus. Kai lankėmės šauliukų susirinkime kovo 9-ąją, jie ruošėsi tradiciniam bėgimui Kovo 11-osios paminėjimo proga. Šį bėgimą jau daugiau kaip 10 metų organizuoja Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija. Šauliai įsimintinai paminėjo ir Vasario 16-ąją. Tądien Kazlų Rūdoje ant bibliotekos sienos (šiame pastate kažkada buvo kino teatras ir Šaulių namai) buvo atidengta atminimo lenta žuvusiems savanoriams ir iškilmingai pasižadėjimus davė jaunieji šauliai. Ši atminimo lenta pagaminta pagal originalų pavyzdį. Senoji aplaužyta lenta buvo rasta vienos Kazlų Rūdos gyventojos darže. Originali atminimo lenta saugoma Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje ...
  • Liubavo jaunieji šauliai

    2017-03-28Liubavo jaunieji šauliai
    Kalvarijos 1-ąją šaulių kuopą vasario pradžioje papildė 25 jaunieji šauliai iš Liubavo Juozo Montvilos pagrindinės mokyklos jaunųjų šaulių būrelio, vadovaujamo socialinės pedagogės Renatos Bubinienės. Įvairaus amžiaus moksleiviai, nuo 11 iki 16 metų, davė pasižadėjimus ir tapo jaunaisiais šauliais. Būrelis įkurtas tik prieš mėnesį, jam vadovaujanti R. Bubinienė sakė, kad siūlymo steigti būrelį sulaukė iš Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado pavaduotojo, laikinai einančio vado funkcijas, Skirmanto Andriušio. Moksleiviams padarė įspūdį uniformuoti šauliai, atvykę į mokyklą ir papasakoję apie galimybes, kurios laukia prisijungus prie šaulių organizacijos. Dabar jaunieji šauliai mokosi sąjungos istorijos, 10 šaulių įsakymų (šauliai priėmę 10 įsakymų: gink Lietuvos nepriklausomybę ir ...
  • Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę

    2017-03-28Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę
    Patriotinis ugdymas svarbus kiekvienai valstybei. Piliečiai, kurie nėra sąmoningi ir pasirengę ginti savo valstybę, gali greitai ją prarasti. Istorijos pavyzdžiai rodo, kad kartais ir didelės šalys su didelėmis kariuomenėmis nesugebėdavo užimti mažesnių, kurių žmonės parodydavo itin didelį ryžtą ir užsispyrimą apginti savo tėvų žemę. Patriotinis ugdymas, pilietiškumo suvokimas pradedamas diegti dar vaikystėje. Šiam tikslui pasitarnauja jaunųjų šaulių būreliai mokyklose ir Šaulių sąjunga. Brandesniame amžiuje jaunimas renkasi ir karių savanorių tarnybą. Šios abi organizacijos atlieka tą pilietiškumo ugdymo darbą, kuris taip būtinas kiekvienai valstybei.   Šaulių sąjungai – jau tuoj 100 metų Vasario 16-ąją mūsų šalyje prisiekė 93, pasižadėjo 205 šauliai. Priesaiką duoda 18 metų turintys ...
  • Pašaukimas – dirbti virtuvėje

    2017-03-28Pašaukimas – dirbti virtuvėje
    Dar būdama paauglė Rūta Augustinavičiūtė suprato, kad jos aistra yra maistas ir jo gamyba. Deja, baigtos maitinimo verslo organizavimo studijos ir darbas restorane merginos į virtuvę nenuvedė. Tik per laimingą atsitiktinumą ir dėl savo užsispyrimo ji pasiekė tai, apie ką visuomet svajojo – tapo virtuvės šefe.   Virtuvė traukė nuo mažens Iš Marijampolės kilusiai Rūtai klausimo, ką ji norėtų veikti gyvenime, nekilo. Mergina nuo mažens žinojo, kad savo profesinę veiklą ji norėtų sieti su maistu. Įstojusi į Vilniaus kolegiją ir pasirinkusi maitinimo verslo organizavimo studijas mergina pradėjo ir dirbti. Dirbdama padavėja vis dirsčiodavo į virtuvę su viltimi baigusi studijas ir pati ten patekti. Situacija ...
  • Pomėgis tapo keliu į sėkmę

    2017-03-28Pomėgis tapo keliu į sėkmę
    Marijampolietis Edvinas Ruseckas, ieškodamas savęs profesinėje srityje, blaškėsi gana ilgai. Ketino tapti kultūros darbuotoju, išbandė save aptarnavimo srityje, taip pat fotografavo. Ir tik po ilgų ieškojimų vaikinas suprato, kad reklama, darbas su vaizdu ir grafika yra ta sritis, kurioje dirbdamas gali neskaičiuoti nei laiko, nei pastangų.   Įkvėpė Andrius Baigęs mokyklą Edvinas pasirinko kultūrinės veiklos vadybos studijas Marijampolės kolegijoje. Anot vaikino, pats gerai nežinojo, ką tiksliai norėtų mokytis, tačiau draugų ir artimųjų patartas nusprendė, kad šios studijos – būtent jam. Deja, didelio džiaugsmo paskaitos Edvinui neteikė, todėl vaikinas ieškojo veiklų, teikiančių didesnį pasitenkinimą. Taip jo gyvenime atsirado fotografija. – Puikiai pažinojau marijampolietį fotografą Andriu ...
  • Andrius Burba: „Save atradau fotografijoje. Dabar tobulėsiu“

    2017-03-28Andrius Burba: „Save atradau fotografijoje. Dabar tobulėsiu“
    Apie iš Marijampolės kilusį fotografą Andrių Burbą kalba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių žiniasklaida. Tarptautinio dėmesio vaikinas sulaukė neįprastu rakursu įamžinęs kates, šunis, triušius, net ir arklius. Tačiau tai – tik pradžia. Vaikinas svajoja savo fotografijose įamžinti kuo daugiau skirtingų gyvūnų, tarp kurių ir plėšrieji tigrai.   Svajojo apie reklamos fotografiją Su fotografija ir fotoaparatu Andrius susipažino būdamas 14 metų. Pirmiausiai pro devinto aukšto langą fotografavo gimtosios Marijampolės peizažus, vėliau ėmė fiksuoti atskirus gamtos elementus, miesto gatves, žmones, taip pat ir gyvūnus. Pamažu tobulėjant technikai, fotografavimo įgūdžiams Andrius sukaupė nemenką fotografijų archyvą. Norėdamas pasidalinti nuotraukose užfiksuotomis akimirkomis, emocijomis ir įspūdžiais Andrius, ...
  • Ąžuolynas – kaip tautos simbolis…

    2017-03-14Ąžuolynas – kaip tautos simbolis...
    …kaip jos didybės ir vienybės metafora. Taip įvardijama Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno idėja (sklandžiusi tarp inteligentijos, kultūros žmonių dar gerokai iki Atgimimo) ir jos virtimas realybe. Konkrečiai Ąžuolyno idėją 1988 m. iškėlė inžinierius Vitalius Stepulis su bendraminčiais: tai buvo parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, žemės ūkio specialistas Vladas Markauskas, geografas Rimantas Krupickas, žemėtvarkininkas Romualdas Survila ir kiti. Ąžuolynas J. Basanavičiaus tėviškėje pradėtas sodinti 1989 metais balandžio 1 dieną. Dalyvavusieji akcijoje mena, kad dangus su žeme maišėsi, tačiau iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės buvo nusiteikę pakiliai. Dabar užsodinta 40 ha – 13 giraičių (Signatarų, Knygnešių, Vasario 16-osios, Sausio 13-osios aukoms, nemažai vardinių ar ...
  • Tapo ypatinga vieta

    2017-03-14Tapo ypatinga vieta
    Nors Jono Basanavičiaus asmenybę ir veiklą primena daug kas, bet jo gimtinė Ožkabalių kaime (Vilkaviškio r.) – ypatinga. „Tai vieta, kurioje susipina istorinė praeitis, tradicijos, kultūrinė ir edukacinė veikla. Neiname į gausą, o einame į kokybę“, – sako muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinė direktorė Rūta Vasiliauskienė. Šioje vietoje, iš tiesų skleidžiančioje ypatingą energetiką, įvairiausius renginius per metus apsilanko ir signataro takais paklaidžioja ne vienas tūkstantis skirtingo amžiaus žmonių. Ši vieta saugo prisiminimus apie išskirtinės asmenybės gyvenimo pradžią ir jo prasmingą kelią, čia galima pamatyti išsaugotą jo gimtinės vaizdą. Muziejaus kolektyvas – 10 žmonių – puoselėja didžiulę sodybos teritoriją ir kuria įsimintinus ...
  • „Atvažiuoju čia įkvėpt lietuvybės…“

    2017-03-14„Atvažiuoju čia įkvėpt lietuvybės...“
    Tokie buvo vieno valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų (2005 m.) prof. Liberto Klimkos pirmieji žodžiai, ištarti šių metų vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės seklyčioje. Buvusiems čia ne kartą, atvykstantiems „patikrinti“, kaip auga jų sodinti ąžuolai, patalkinti ir padiskutuoti, tai iš tiesų ypatinga, išskirtinė vieta, kur išsiskleidžia mintys ir gimsta viltys. Kasmečiai istoriniai literatūriniai skaitymai – tai ne paskaitos, o nuoširdūs pokalbiai, šilti susitikimai ir… skaudūs pasvarstymai apie Lietuvos šiandieną. Apie tai, kad gyvendami nepriklausomoje valstybėje daug ko nepadarėme ar net atvirkščiai – griauname tai, kas buvo išsaugota net tamsiaisiais laikais… Kaip sakė sodybos muziejaus direktorė ...
  • Dialogai su istorija ir dabartimi – Jono Basanavičiaus tėviškėje

    2017-03-14Dialogai su istorija ir dabartimi – Jono Basanavičiaus tėviškėje
    Ruošdamiesi Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui, prisimindami sunkų ir ilgą kelią į Vasario 16-ąją, minime tuo keliu ėjusius žmones, privalome į kone šimtmečio senumo įvykius pažvelgti giliau. Tie žmonės nebuvo tik statistiniai vienetai, pasirašę po dokumentu – kiekvienas jų ir prieš, ir po to atliko didelius, kartais sunkiai suvokiamus ir dar vis tinkamai neįvertintus savo reikšme bei apimtimi darbus. „Pats Nepriklausomybės akto pasirašymas buvo kaip simbolis – tai viršūnė, akcentas, o kas buvo iki to? Ar kiekvienas atsakytume, šito paklausti? Dažnai nė nepasivarginame sužinoti, koks tada buvo istorinis fonas, kiek būta diskusijų ir nesutarimų dėl pamatinių dalykų, svarbiausių akcentų… Latviai savo valstybės ...
  • Nenustojo tikėti laisva Lietuva

    2017-02-28Nenustojo tikėti laisva Lietuva
    Savanorio Liudo Akelio anūkas Rytis Akelis pasakoja, kad senelis mirė sulaukęs 67 metų. Ryčiui tuo metu buvo aštuoniolika, tad prisiminimų išsaugojęs nemažai. „Apie savanorystę Lietuvos kariuomenėje mums, vaikams, senelis beveik nieko nepasakodavo, nes buvo laikai, kai nelabai galėjai ką nors pasakoti. Turbūt stengėsi mus apsaugoti. Tai buvo jo istorija. Šį tą nugirsdavome iš savo tėvų, dėdžių ir tetų pokalbių“, – sako Rytis. Pasak jo, tėvai su seneliais buvo artimi. Kol buvo gyvas jo tėtis Romualdas, į svečius pas senelius važiuodavo kas dvi savaites, nuolat palaikydavo ryšį. Tėtis jautęs pa­reigą rūpintis savo tėvais. Anot Ryčio, senelis Liudas niekada nepripažino tarybų valdžios, nors tiesiogiai to ...
  • Savanoris, partizanų ryšininkas

    2017-02-28Savanoris, partizanų ryšininkas
    Apie savo senelį, savanorį Motiejų Vosylių, „Suvalkiečiui“ sutiko papasakoti marijampolietis atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius. Pasak jo, senelis kilęs iš Kvietiškio valsčiaus Kumelionių kaimo. Savanoriu į kariuomenę išėjo 1919 metų vasario mėnesį. Kovojo su lenkais ir bermontininkais, buvo papuolęs į lenkų nelaisvę. Dviese pabėgo, naktimis keliaudavo į Lietuvą. Eugenijus girdėjęs pasakojimų, kad grįžimas į Lietuvą buvęs labai sunkus: vandenį bėgliai gerdavo iš balų, maitinosi žolėmis ir daržuose rastomis daržovėmis. Senelis susirgo šiltine, bet pulką šiaip ne taip pasiekė. Kariuomenėje jis ištarnavo iki 1921 metų lapkričio 25-osios. Demobilizavosi atitarnavęs 2,5 metų, turėdamas puskarininkio laipsnį. Grįžęs į Marijampolę savanoris gavo 6 hektarus Mikalinės dvaro žemės. Dabar ...
  • Knygą apie Lietuvos didvyrius rašė daugiau nei 10 metų

    2017-02-28Knygą apie Lietuvos didvyrius rašė daugiau nei 10 metų
    Visų iš įvairių Lietuvos kampelių – Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Aukštaitijos – kilusių savanorių, iškovojusių ir apgynusių Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, užtikrinusių jos vientisumą nuo 1918 iki 1923 metų, biografijas galime rasti Viliaus Kavaliausko knygose „Lietuvos karžygiai. Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)“. Jų išleista septyni tomai. Enciklopediniame leidinyje pateiktos visų iki 1940 metų Vyčio Kryžiaus ordinais apdovanotų 1788 asmenų biografijos. Tarp jų – apie pusantro šimto užsieniečių. Enciklopedijos straipsniai iliustruoti 12 tūkst. nuotraukų ir dokumentų.   Atliktas didžiulis darbas „Darbą apsunkino tai, kad nėra vientiso prieškario metų Vyčio Kryžiaus kavalierių sąrašo – sudariau jį pats iš keturių šaltinių. Septynerius metus dirbau archyve, trejus važinėjau po Lietuvą ir ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.